Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2018-10-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-873-445/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-10-09
Bylos Nr.
A15.-873-445/2018
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00149-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Pažeidėjas
I. P.
Advokatai
Stanislovas Raulušaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-873-445/2018Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00149-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos:1.4.8.;1.5.1.; 16.9.6.;16.9.8.;16.9.10.;21.1.1.; (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. spalio 9 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovui S. D.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. P. atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui,

dalyvaujant transporto priemonės savininkei B. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų (toliau-ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, 422 straipsnio 7 dalį, 424 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. P. vairavo transporto priemonę, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo, o būtent: 2018-06-25 13.57 val., Vytauto ir Vilniaus gatvėse, Senosios Varėnos kaime, Varėnos rajone, vairavo automobilį AUDI Allroand, v.nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį motinai B. P., stabdomas policijos pareigūnų, įjungtais policijos tarnybinio automobilio specialiaisiais šviesos ir garso signalais, per garsiakalbį liepiant sustoti dešinėje kelio pusėje, nepakluso šiems reikalavimams, vairavo transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones ir vengė neblaivumo patikrinimo.

Motyvuojamoji dalis

Tokiais veiksmais I. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950, galiojanti redakcija) 14, 16, 17 punktų reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 7 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje.

Nepasitvirtino aplinkybės dėl administracinio teisės nusižengimo, surašyto administracinio nusižengimo protokole pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Įrodymų vertinimo bendrosios nuostatos ir principai įtvirtinti ANK 569 straipsnyje, kurio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Aplinkybės, kurias teismas turi nustatyti priimdamas sprendimą administracinio nusižengimo byloje nurodytos 567 straipsnio 2 dalyje. Iš aptariamame straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo seka išvada, teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

Dėl I. P. padaryto administracinio nusižengimo pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį

ANK 426 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, jog nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Taigi turi būti nustatyta: 1) teisėtas uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas; 2) reikalavimas turi būti aiškiai išreikštas; 3) reikalavimas turi būti išreikštas taip, kad jis atitiktų 426 straipsnio 6 dalį.

I. P. surašant administracinio nusižengimo protokolą 2018-07-31 (praėjus daugiau, kaip mėnesiui laiko) dėl šio pažeidimo paaiškino, jog nepastebėjo, kad jį stabdė policijos pareigūnai, garsinio signalo taip pat negirdėjo.

2018-06-25 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK Varėnos rajono PK) vyriausiojo patrulio E. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-06-25 apie 13.54 val. Vytauto –M.K.Čiurlionio gatvių sankryžoje, Varėnos m., prasilenkiant pastebėjo, kad automobilį Audi A6 Allroad, v.nr. (duomenys neskelbtini), vairavo I. P., kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Dėl daromo pažeidimo nutarė automobilį sustabdyti. Automobilis buvo persekiojamas įjungus tarnybinio policijos automobilio švyturėlius ir garso signalą Senosios Varėnos kaime, Vytauto gatvėje. Vyr.patrulė A. V. per garsiakalbį paliepė sustabdyti transporto priemonę dešinėje kelio pusėje, tačiau vairuotojas nepakluso reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, padidinęs greitį važiavo gatve keldamas avarines situacijas, lenkdamas kitas transporto priemones. Privažiavus prie kapų, vairuotojas I. P. sustabdė automobilį, išlipo ir puolė bėgti atsitrenkdamas į policijos tarnybinio automobilio priekinės dešinės pusės dureles (b.l. 6-7).

2018-06-25 Alytaus AVPK Varėnos rajono PK tyrėjo A. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-06-25 apie 13.54 val. Vytauto – M.K.Čiurlionio gatvių sankryžoje, Varėnos m., prasilenkiant vyr.patrulis E. D. pastebėjo, kad automobilį Audi A6 Allroad, v.nr. (duomenys neskelbtini), vairavo I. P., kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Dėl daromo pažeidimo nutarė automobilį sustabdyti. Automobilis buvo persekiojamas įjungus tarnybinio policijos automobilio švyturėlius ir garso signalą Senosios Varėnos kaime, Vytauto gatvėje. Vyr.patrulė A. V. per garsiakalbį paliepė sustabdyti transporto priemonę dešinėje kelio pusėje, tačiau vairuotojas nepakluso reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, padidinęs greitį važiavo gatve keldamas avarines situacijas, lenkdamas kitas transporto priemones. Privažiavus prie kapų, vairuotojas I. P. sustabdė automobilį, išlipo ir puolė bėgti atsitrenkdamas į policijos tarnybinio automobilio priekinės dešinės pusės dureles. Jis atpažino vairuotoją I. P. (b.l. 10-11).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. D., vyr.patrulis, paaiškino, kad I. P. pažinojo iš matymo dėl savo tarnybos. Vykstant iš mokymų pastebėjo, kad I. P. vairuoja automobilį ir žinojo, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Kartu važiavo vyr.patrulė A. V. ir tyrėjas A. L.. Automobilis buvo stabdomas tarp Varėnos m. ir Senosios Varėnos kaimo. Buvo įjungti tarnybinio policijos automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai, garso signalas. Priartėjus prie automobilio vyr. patrulė A. V. per garsiakalbį paliepė sustoti, sakydama: “ Audi, juodos spalvos, sustojam dešinėje“. Pradžioje automobilis buvo pristabdytas, bet po to staigiai padidino greitį ir važiavo toliau. Per garsiakalbį buvo pakartota sustoti, taip buvo liepta sustoti 2-3 kartus. Vairuotojas, supratęs, kad jis yra stabdomas pradėjo didinti važiavo greitį, važiavo tiek savo, tiek priešpriešine eismo juosta. Pirmas reikalavimas, paliepiant sustabdyti transporto priemonę per garsiakalbį buvo išreikštas priartėjus prie I. P. vairuojamo automobilio galinės dalies iki 10 metrų atstumu.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta A. V., vyr.patrulė, iš esmės patvirtino liudytojo E. D. duotus paaiškinimus. Ji paaiškino, kad pasivijus automobilį, vairuojamą I. P., netoli Senosios Varėnos kaimo, per tarnybinio policijos automobilio garsiakalbį paliepė šio automobilio vairuotojui sustabdyti transporto priemonę („Audi A6 vairuotojau, sustokite į dešinę“). Tuo metu buvo priartėję prie nurodomo automobilio. Per garsiakalbį liepė sustoti kelis kartus, pirmas kartas netoli ženklo, žyminčio Senosios Varėnos kaimo pradžią, o nestojusiam automobiliui padidinus greitį – dar du kartus paliepė sustoti. Apie nestojusį automobilį pranešė Alytaus AVPK budėtojui. Automobilis buvo persekiojamas įjungus tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, specialių garsinį signalą. Garsinis signalas išsijungia, kai kalba į mikrofoną per garsiakalbį. Persekiojamas automobilis važiavo labai dideliu greičiu.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. L., tyrėjas, iš esmės patvirtino liudytojų E. D., A. V. duotus paaiškinimus. Jis nurodė, jog žinojo, kad I. P. atimta teisė vairuoti transporto priemones. I. P. vairuojamas automobilis buvo stabdomas įjungus tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, garso signalus. Prieš Merkio upės tiltą pristabdė, galvojo, kad sustos, tačiau išgirdus paliepimą per garsiakalbį sustoti dešinėje, vairuotojas staigiai padidino greitį. Per garsiakalbį buvo pakartota sustoti, bet nepakluso ir šiam reikalavimui.

Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymo Nr.5-V-673 (galiojanti redakcija nuo 2018-02-15) – (toliau - Įsakymo) 22.1., 22.4 p.p. policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai vairuotojas pažeidė KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti; įtaria, kad transporto priemone važiuojantys asmenys dalyvavo arba dalyvauja darant teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai pastebėjo, kad transporto priemonę vairuoja I. P., kuriam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl turėjo teisėtą pagrindą sustabdyti šio asmens vairuojamą transporto priemonę.

Pagal šio Įsakymo 25 p. numato, kad transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas. Nagrinėjamu atveju tarnybiniu policijos automobiliu, pažymėtu specialiais policijos automobilio skiriamaisiais ženklais važiavo trys uniformuoti policijos pareigūnai: vyr.patrulis E. D., vyr.patrulė A. V. ir tyrėjas A. L..

Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo išreišktas per garsiakalbį liepiant sustoti, važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir specialiuosius garso signalus (įjungus mikrofoną, specialusis garso signalas nustoja veikęs ir veikia tik garsiakalbis). Tarnybiniu policijos automobiliu buvo privažiuota prie I. P. stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimas sustoti pareikštas vyr.patrulės A. V. žodžiais per garsiakalbį.

Įsakymo 30.1 p. numato, kad jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, policijos patrulis privalo įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę. I. P. vairuojamą automobilį stabdę policijos pareigūnai įsidėmėjo transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvą, vyr.patrulis E. D. ir tyrėjas A. L. atpažino vairuotoją tiesiogiai, koks asmuo vairuoja šį automobilį. Vyr.patrulė A. V. apie nepaklusimą sustabdyti automobilį pranešė Alytaus AVPK budėtojui.

Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai E. D. (tarnybinio policijos automobilio vairuotojas), A. V. (pareigūnė, kuri davė paliepimus per garsiakalbį sustoti ir pranešė policijos budėtojui apie nepaklusimą sustabdyti automobilį) vykdė Įsakymo 30.2., 30.3.p.p. reikalavimus, o būtent įjungę mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, persekiojo nestojusią transporto priemonę tarnybine transporto priemone, stengėsi neatsilikti, per garsiakalbį kartojo reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Policijos pareigūnų veikloje nenustatyta jokių teisės aktų pažeidimų ar neatitikimų nustatytiems reikalavimams.

Pažymėtina, jog sprendžiant patraukimo už ANK 426 str. 5 d. nustatytą nusižengimą administracinėn atsakomybėn klausimą, viena iš esminių nustatytinų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų.

Pagal I. P. aiškinimą jis ramiai važiavo ir vairavo automobilį per Senosios Varėnos kaimą, nepastebėjo, kad stabdė policijos pareigūnai, negirdėjo jokių garso signalų. Toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens aiškinimas prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms.

Vaizdo įraše Vytauto gatvėje, Senosios Varėnos kaime, iš vaizdo kameros „Merkio_tiltas“ 2018-06-25 13.57-14 val. iki 13.57.20 val. matyti, kaip Vytauto gatve nuo Varėnos miesto atvažiuoja automobilis Audi, tamsios spalvos, v.nr. (duomenys neskelbtini), automobilyje yra tik vairuotojas. Pravažiavęs Merkio upės tiltą kryptimi Senoji Varėna, automobilis Audi, v.nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės ratais išvažiuoja už siauros ištisinės kelio linijos, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta ir taip važiuoja lenkdamas kitą automobilį važiuojantį ta pačia kryptimi. Pagal vaizdo įrašą ir vietos apžiūros schemos duomenis ( b.l. 84,85,114) apytikris atstumas tarp automobilio Audi, v.nr.(duomenys neskelbtini) ir iš paskos važiuojančio policijos automobilio 192 metrai (ženklas „Merkio ichtiologinis draustinis“ – Merkio tilto pabaiga į Senosios Varėnos kaimą). Vaizdo įraše matyti, kad policijos automobilis važiuoja su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais.

Kitas vaizdo įrašas iš Vytauto gatvėje, Senosios Varėnos kaime, vaizdo kameros „SVarena_Angelas“ 2018-06-25 13.57-18 val. iki 13.57.28 val. matyti, kad Vytauto gatve, Senosios Varėnos kaime link žiedinės sankryžos su keliu A4, važiuoja automobilis Audi, tamsios spalvos, v.nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja kairiąja gatvės puse, sankirtose su Paupio gatve, vėliau A.Ryliškio ir Antakalnio gatvėmis, pervažiuoja iš eilės tris pėsčiųjų perėjas priešpriešinio eismo juosta, nors dešinė eismo juosta tuščia. Iš paskos važiuoja policijos automobilis su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, po lenkimo manevro grįždamas į dešinę eismo juostą. Pagal vaizdo įrašą ir vietos apžiūros schemos duomenis ( b.l. 84,85,114) apytikris atstumas tarp automobilio Audi, v.nr. (duomenys neskelbtini) ir iš paskos važiuojančio policijos automobilio 192 metrai (Vytauto gatvės sankirta su Paupio gatve – Vytauto gatvės sankirta su Antakalnio/A.Ryliškio gatvėmis).

Pagal pateiktus policijos automobilio telemetrinius duomenis ( b.l. 81-83) matyti, kad 2018-06-25 laiku tarp 13.57-14 val. iki 13.57.20 val. šis automobilis persekiodamas automobilį Audi, v.nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo 129 km/h iki 138 km/h greičiu, o laiku nuo 13.57-18. val. iki 13.57.28 val. nuo 138 km/val iki 144 km/h. Įvertinus tai, kad atstumas tarp automobilio Audi. v.nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos automobilio buvo apytikriai toks pats, nepakito, tai reiškia, kad automobilio Audi , v.nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas I. P. per Senosios Varėnos kaimo centrą Vytauto gatve važiavo apytikriai tokiu pačiu greičiu (nuo 138 km/h iki 144 km/h), priešpriešine eismo juosta, vieną po kitos tokiu būdu pervažiuodamas tris pėsčiųjų perėjas dienos metu, kai pagal vaizdo įrašus matyti, kad vyksta intensyvus eismas.

Peržiūrėjus vaizdo kameros „SVarena_Angelas“ įrašą matyti, kad šiame kelio ruože įrengtas greičio matuoklis fiksuoja viršytą leistiną greitį Senosios Varėnos – Varėnos m. kryptimi (ne įvažiuojančius į Senosios Varėnos kaimą iš Varėnos m., kaip judėjo automobilis Audi, v.nr.(duomenys neskelbtini)).

Pagal liudytojais apklaustų policijos pareigūnų aiškinimus, reikalavimas sustabdyti transporto priemonę I. P. pirmą kartą buvo išreikštas prieš kelio ženklą „Senoji Varėna“ , prieš Merkio tiltą. Pagal policijos automobilio telemetrinius duomenis tokios aplinkybės yra nustatytos, kadangi matyti, kad garso sistemos buvo įjungtos 2018-06-25 13.57.02-12 val., kai greitis policijos automobilio buvo apie 91 km/h. Pagal teismo posėdyje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų aiškinimus, važiuojant ta pačia kryptimi ir priartėjus prie automobilio Audi Allroad, v.nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo I. P., kai tarp policijos automobilio ir stabdomo automobilio nebuvo kitų automobilių ir atstumas tarp jų buvo iki 10 metrų, šis automobilis pristabdė, o paliepus per garsiakalbį sustoti dešinėje kelio pusėje, automobilio vairuotojas supratęs, kad stabdomas būtent jis, staiga padidino važiavimo greitį. Pagal teismo posėdyje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų aiškinimus, kokiais žodžiais buvo paliepta sustabdyti transporto priemonę, pakanka kelių sekundžių laiko. Toks paliepimas sustabdyti transporto priemonę buvo realus ir vėliau, pravažiavus Merkio upės tiltą, kai garso sistemos buvo įjungtos 13.57.19 – 13.57.44 val. Vėliau stabdant automobilį, per garsiakalbį liepiant sustoti galimas atstumas tarp automobilių buvo apie 192 metrai.

Analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr.01-1-30297-18, o būtent: įvykio vietos apžiūros protokole (b.l. 54-64), daiktų apžiūros protokoluose ( b.l. 6-67, 68-69, 70-71, 72-73).

Pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. P. atstovo adv. S.Raulušaičio pateiktus automobilio Audi ALLROAD techninius duomenis, tokio automobilio variklis 3000 cm³ , 232 AG (171 kW) galios, visais keturiais ratais varantis automobilis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vadovaujasi policijos pareigūnų E. D., A. V., A. L. paaiškinimais, kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą ir atliko veiksmus, siekdami sustabdyti I. P. vairuojamą automobilį. Liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki ar neobjektyvūs. Persekiojamas vairuotojas I. P. turėjo aiškiai matyti įjungtus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, garsinį signalą ir per garsiakalbį išreikštą reikalavimą sustoti. Vairuotojas važiavo dideliu greičiu, kurį vis didino, tačiau sprukdamas apgadino automobilį, įvažiavo į akligatvį ir buvo sulaikytas. Pagal vaizdo įrašus tiriamu laiku 2018-06-25 matyti, kad nebuvo nepalankių meteorologinių sąlygų, kurios įtakotų garso sklidimui ar esmingai trukdytų matomumui (nebuvo stipraus vėjo, stipraus lietaus ir pan.).

Byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad I. P. aiškiai suprato pareigūnų išreikštą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, tačiau sąmoningai jam nepakluso.

Pagal administracinių nusižengimo registro duomenis I. P. 2016-10-18 taip pat nepakluso Valstybės sienos apsaugos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, liepiant sustoti per garsiakalbį ir buvo nubaustas pagal tuo metu galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str.4 d. (b.l. 14-18).

Kelių eismo taisyklių 16 punktas numato, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti.Tokių reikalavimų nesilaikė I. P., todėl jo veiksmai pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl I. P. administracinio nusižengimo pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. P. paaiškinime nurodė, kad 2018-06-25 vairavo automobilį ir važiavo iš Dubičių kaimo Varėnos rajono į Senosios Varėnos kaimą, Varėnos rajone. Atsisakė tikrintis blaivumą, nes prieš jį buvo panaudotos dujos ir nieko nematė, taip pat alkotesteriu nepasitiki. Varėnos priėmimo skyriuje atsisakė duoti kraują, kad nustatytų blaivumą, nes bijo adatų.

Atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį numatyta ne už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, o už neblaivumo patikrinimo vengimą. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo, o konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas I. P. – nepasitiki alkotesterio parodymais, bijo adtų kraujui paimti) reikšmės neturi.

Administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį, nesutinka gydymo įstaigoje atlikti medicinos apžiūrą neblaivumui nustatyti, neduoda kraujo mėginio ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-303/2015).

Byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. K., R. K. nurodė aplinkybes, kad I. P. sulaikytas vairuojant transporto priemonę ir įtariant, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, atsisakė neblaivumo patikrinimo. Šie policijos pareigūnai aiškiai jautė, kad nuo I. P. sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Kadangi nesutiko pūsti į alkotesterį, todėl buvo pristatytas į VšĮ „Varėnos ligoninės“ priėmimo skyrių, kur irgi atsisakė neblaivumo patikrinimo.

2018-06-25 išduotas Alytaus AVPK Varėnos rajono PK siuntimas I. P. atlikti medicininę apžiūrą (b.l. 77-78).

2018-06-25 Medicinos apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr.7 nurodyta, kad apžiūrėtas I. P., atsisako tyrimo, prašymų neturi, atsisako tyrimo alkotesteriu, atsisako kraujo tyrimo. Išvada negali vairuoti ( b.l. 79-80).

Prie bylos medžiagos pateiktame vaizdo įraše matyti ir girdėti, kaip I. P. siūloma pūsti į alkotesterį, tai kartojama keletą kartų, bet jis aiškiai, keletą kartų atsisako pūsti į alkotesterį ( b.l. 85).

Remiantis Policijos įstatymo 21 straipsniu, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, kurie turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, o už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Todėl daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų reikalavimas I. P. pasitikrinti blaivumą buvo visiškai teisėtas.

Galima pažymėti, kad norint įrodyti, jog I. P. nevairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis turėjo pirmiausiai vykdyti savo pareigą pasitikrinti blaivumą, o po to policijos pareigūnai būtų privalėję įrodinėti kuriuo metu jis vairavo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. P. savo piktybiškais veiksmais sutrukdė nustatyti jo blaivumą ir nepagrįstai užkirto galimybę policijos pareigūnams aiškintis ar jis vairavo neblaivus ar blaivus.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad I. P. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje yra visiškai įrodyta, nes dėl jo sąmoningos veikos, kuomet jis išreiškė savo valią blaivumo nesitikrinti, nebuvo galimybių patikrinti jo blaivumą, nors galimybės tokį patikrinimą atlikti buvo. Taigi tinkamai kvalifikuota veika I. P. pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį.

Dėl I. P. administracinio nusižengimo pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį

ANK 424 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę, už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir nurodyti veiksmai, padaryti vengusio neblaivumo patikrinimo asmens.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. P. 2018-07-31 paaiškinime nurodė, kad 2018-06-25 vairavo automobilį ir važiavo per Senosios Varėnos kaimą Varėnos rajone. Teisės vairuoti automobilį neturi, nes ji atimta.

Liudytojais apklausti E. D., A. V., A. L. teismo posėdyje patvirtino, kad 2018-06-25 Senosios Varėnos kaime Varėnos rajone buvo sulaikytas I. P., kuris vairavo automobilį Audi Allroad, v.nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, 2015-04-17 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-172-445/2015, I. P. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. ir jam skirta septynių šimtų dvidešimt trijų eurų (723 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams. Šis nutarimas įsiteisėjo 2015-06-22 Kauno apygardos teismo nutartimi palikus nepakeistą priimtą nutarimą, išnagrinėjus apelianto skundą.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad I. P. teisės aktų nustatyta tvarka būtų įgyjęs teisę vairuoti transporto priemones, po to, kai ši teisė jam buvo atimta 2015-04-17 nutarimu administracinio nusižengimo byloje.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Administracinio nusižengimo protokole, surašytame 2018-07-31 I. P. dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 str.4 d. veika yra išdėstyta, nurodytas kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo davęs dėl šių aplinkybių paaiškinimą, tik nenurodyta, kad šie veiksmai kvalifikuojami pagal ANK 424 str.4 d.

Jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

Motyvai ir aplinkybės, kad I. P. vengė neblaivumo patikrinimo, aprašyti šiame nutarime, sprendžiant jo atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį.

I. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir jo kaltė pilnai įrodyta.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje

Atsakomybė pagal ANK 426 str. 1 d. kyla, kai pasitraukiama iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

Žemesnės instancijos teismas

Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

Nagrinėjamu atveju, pagal eismo įvykio schemą, sudarytą vyr.patrulio A. K., Senosios Varėnos kaime, Varėnos rajone, žiedinėje sankryžoje, apgadintas bortelis ir yra automobilio padangų slydimo žymės ( b.l. 24).

VĮ „Kelių priežiūra“ pateiktoje informacijoje nurodoma, kad 2018-06-25 13.57 val. magistralinio kelio A4 Vilnius-Varėna Gardinas 77.65 km, žiedinėje sankryžoje su krašto keliu Nr.127 Babrisškės-Varėna-Eišiškės, padaryta žala 34.82 Eur dėl betoninio borto apgadinimo ir pateikta lokalinė sąmata ( b.l. 23).

Policijos pareigūnai E. D., A. K., A. L., R. K., 2018-06-25 tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad automobilis Audi A6 Allroad, v.nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas I. P., sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į žiedinės sankryžos bortelį ir jį apgadino, po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeidžiant kelių eismo taisykles (b.l. 6-13). Tokias aplinkybes policijos pareigūnai E. D., A. V., A. K., A. L., R. K. patvirtino ir teismo posėdžio metu.

Vaizdo įraše iš vaizdo kameros „SVarena-ziedas“ matyti, kaip automobilis Audi Allroad, v.nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas I. P., kliudo žiedinės sankryžos bortelį, ant jo užvažiuoja tiek priekiniu, tiek galiniu automobilio kairės pusės ratais ir pervažiuoja, išvažiuoja iš sankryžos ( b.l. 85).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. P. atstovas adv.S.Raulušaitis pateikė fotolenteles nurodomos Senosios Varėnos kaime žiedinės sankryžos, kuriose matyti daugybiniai bortelių apgadinimai (b.l.34-37).

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Žemesnės instancijos teismas

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.

Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.

Pagal 2018-09-13 nutartį buvo išreikalauti įrodymai apie eismo įvykį, t.y. eismo įvykio duomenys ( b.l.111-113), fotolentelės (b.l. 115-118).

Tai, kad galėjo būti apgadintas nurodomos žiedinės sankryžos bortelis, akivaizdžiai matyti iš fotolentelių, tačiau ar jis būtent buvo apgadintas 2018-06-25 13.57 val. I. P. veiksmais, turi būti pagrįsta surinktais ir ištirtais įrodymais, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia apgadinęs bortelį jo vairuojamu automobiliu, sukėlęs eismo įvykį ir pasišalinęs pažeidžiant kelių eismo taisykles.

Dėl bortelio sugadinimo būdo, laiko aplinkybių nėra pateikta specialisto ar eksperto išvadų. Akivaizdu, kad važiuojant ir užkliudant bortelį transporto priemone, ant tam tikrų jos dalių, kurios turėjo kontaktą (sąlytį) išlieka atitinkami požymiai (apgadinimai), išlieka daiktų dalelės ir t.t. Pagal pateiktus įrodymus negalima spręsti kokio rato protektoriaus pėdsakai buvo išlikę už bortelio, nes jų individualūs požymiai neužfiksuoti (nenufotografuoti, neaprašyti), kokios dalelės yra ant I. P. vairuoto automobilio apgadinto rato ir pan. Pateiktame 2018-06-25 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad kairės pusės galinis ratas tuščias, be oro. Ant kairės pusės priekinio rato padangos matosi baltos spalvos žymė su padangos nubrozdijimu (b.l. 54-64). Tačiau šių aplinkybių negalima sulyginti su bortelio apgadinimu, nes neaprašytas konkretus apgadinimo būdas (pvz., nubraukti tokios tai spalvos dažai, nuskeltas betoninio bortelio viršus tokiame tai plote, už apgadinto bortelio matyti automobilio rato pėdsakai, panašūs į konkretaus automobilio rato pėdsakus ir t.t.).

Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (ANK 569 str.3 d.).

ANK 426 str. 1 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Apžiūrint automobilį įvykio vietoje, sulaikius I. P., nustatyti automobilio detalių apgadinimai (dešinės pusės durelių plastikinių apdailos apgadinimai, dešinės pusės galinio rato arkos apdaila atsiklijavusi), galinis kairys ratas be oro. Taigi nėra duomenų, ar šio automobilio kairės pusės ratas buvo pažeistas trenkiantis į žiedinės sankryžos bortelį ar dėl kitų priežasčių (kontaktų su kitais daiktais), todėl negalima nustatyti vairuotojo ignoravimą ir neteisėtą pasitraukimą iš eismo įvykio vietos.

Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mąstas, kontakto pobūdis kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus neįmanoma nustatyti padarytos žalos mąstą, jau anksčiau nutarime aptartais motyvais.

Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, kad I. P. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Todėl administracinio teisės nusižengimo teisena I. P. pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutrauktina ( ANK 591 str. 1 p.).

Nuobaudų skyrimo motyvai

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 str.). Administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. (ANK 32 str. 2 d.). Pagal Konstitucinio Teismo doktriną pripažįstama, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Skiriant administracines nuobaudas I. P., teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą (įvykdė nusižengimus eismo saugumo srityje, kurie laikomi grubiais, šiurkščiais), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. I. P. padarius administracinius teisės pažeidimus pripažįsta tik tiek, kiek jie neginčijamai įrodyti kitais surinktais ir ištirtais įrodymais.

I. P. 2005-06-13 buvo nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. (tyčinį kito žmogaus nužudymą), atlikęs terminuotą laisvės atėmimo bausmę paleistas iš pataisos namų 2014-02-14, vėliau 2015-11-05 teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 286 str.(pasipriešinimas valstybės tarnautojui). Baustas administracine tvarka pagal ATPK 130 str. 4d., 163² str.4 d., 128 str.2 d., 123 str.1,5 d., 205 str.2 d., tačiau galiojančių nuobaudų neturi.

Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus I. P. administracines nuobaudas už padarytus nusižengimus, pagal jų sankcijose numatytas baudas, jų dydį nustatant vidurkiu.

Paskirtos baudos subendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis <...>, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Šiuo atveju, įvertinus pažeidėją charakterizuojančius duomenis, kad jis sistemingai pažeidinėja įstatymus, jo padaryti nusižengimai yra grubūs ir šiurkštūs, todėl skirtinas ne I. P. priklausančios, tačiau pažeidimo padarymo metu jo valdytos transporto priemonės konfiskavimas, ir tai nepažeis proporcingumo ir protingumo principų ar transporto priemonės savininkės teisės į nuosavybę.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 424 str. 5 d., 426 str. 8 d.), t.y. šiuo atveju administracinio poveikio priemonės taikymas yra teismo prerogatyva.

ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė - turto konfiskavimas.

ANK 29 str. 1 d. nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 d. nustatytus atvejus. Formuojamoje administracinių nusižengimų bylų praktikoje, vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 str. 4 d. nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-3-697/2016).

Nustatyta, kad transporto priemonės nuosavybės teisės priklauso savininkei B. P. (b.l. 112).

Transporto priemonės savininkė B. P. paaiškino, kad automobilį Audi Allroad, v.nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2017 m. tikslu, kad galėtų nuvykti pas gydytojus Varėnos ar Vilniaus mieste. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Automobilį įsigijo už 7300 Eur. I. P. yra jos sūnus. 2018-06-25 niekam neleido naudotis jos automobiliu. Automobilį laiko neužrakintame kluone (ūkiniame pastate), automobilio variklio paleidimo raktelius laikė gyvenamajame name, sekcijoje. Sūnus I. P. nurodytu laiku neprašė automobilio. Transporto priemonės savininkė B. P. prašo nekonfiskuoti jai priklausančio automobilio.

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad automobilis Audi Allroad, v.nr. (duomenys neskelbtini), kurį I. P. vairavo nusižengimų padarymo metu, yra administracinio teisės nusižengimo padarymo įrankis, todėl yra sąlygos, numatytos ANK 29 str. 4 d. 1, 3 p., kurioms esant galimas transporto priemonės, priklausančios kitam asmeniui, konfiskavimas.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad transporto priemonės savininkė B. P. automobilį laikė nerakinamoje patalpoje, šio automobilio variklio paleidimo raktą laikė atvirai savo namuose, žinodama, kad šiuo automobiliu naudojosi jos sūnaus I. P. šeima. Pati transporto priemonės savininkė neturi teisės vairuoti transporto priemones, o sūnus I. P. laisvai galėjo patekti į motinos namus ir naudotis jai priklausančiais daiktais.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, 2015-04-17 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-172-445/2015, I. P. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., t.y., kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Šioje administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyta, kad I. P. vairavo automobilį neblaivus, o šalia jo automobilyje buvo ir motina B. P.. Taigi automobilio Audi Allroad, v.nr. (duomenys neskelbtini), savininkei B. P. buvo žinomos aplinkybės, kad jos sūnus I. P. vairuoja transporto priemones, būdamas neblaivus ir taip daro administracinius nusižengimus. Nežiūrint to, nepaisydama šios aplinkybės, B. P. laikė tiek automobilį, tiek šio automobilio variklio užvedimo raktą sūnui I. P. žinomoje ir lengvai prieinamoje vietoje. I. P. 2018-07-31 paaiškinime surašant administracinio nusižengimo protokolą ir nurodė, kad nežinant motinai B. P. paėmė jos automobilio raktelius ir išvažiavo pasivažinėti. Taigi dėl to, kad transporto priemonės savininkė nesiėmė pakankamų ir reikiamų priemonių apsaugoti savo turtą nuo neteisėto panaudojimo, kilo atitinkamos pasekmės.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 str. 4 d. nuostatas, konstatuotina, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti.

Rūpestingas turto savininkas jam priklausančiu daiktu sudaro tokias sąlygas, kad kiti asmenys be jo žinios negalėtų lengvai, be papildomų pastangų pasinaudoti jam priklausančiu daiktu. Tai reiškia, kad B. P. automobilis turėjo būti saugomas taip, kad jos artimiems giminaičiams ir šeimos nariams būtų sudarytos tokios sąlygos, jog naudotis galėtų tik su savininkės leidimu. Tai apima tiek techninių, mechaninių priemonių naudojimą daikto apsaugai (pvz., daiktas saugomas rakinamose ir tik savininkei prieinamose patalpose, automobilyje įrengta variklio paleidimo blokavimo sistema, variklio paleidimo rakteliai saugomi kitiems asmenims nežinomoje vietoje ir pan.), taip pat kitas priemones (pvz., automobiliu leidžiama pasinaudoti tik pačiai savininkei stebint, koks asmuo paima automobilį, kuriam leidžiama naudotis, ar jis yra blaivus, turi teisę vairuoti transporto priemonę ir pan.).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad transporto priemonės savininkė su jai priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Transporto priemonės savininkei B. P., 2017 m. įsigyjant automobilį, jau buvo žinomos aplinkybės dėl I. P., kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė buvo atimta 2015 m., todėl galimybė vairuoti transporto priemonę galėjo būti suteikiama tik asmeniui, kuris tokią teisę turi. 2018-06-25 automobiliu Audi Allroad, v.nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu B. P., jos sūnus naudojosi kaip artimas giminaitis (negyveno kartu su motina toje pačioje vietoje). Transporto priemonės savininkė B. P. nenurodė ir nepatvirtino aplinkybių, kad I. P. nusikalstama veika užvaldė jai priklausantį automobilį, t.y. pripažino aplinkybę, kad automobilis naudotis buvo perleistas su jos sutikimu, kaip artimajam giminaičiui. Vairuodamas transporto priemonę I. P. turėjo ir automobilio registracijos liudijimą, o tai tik patvirtina aplinkybes, kad nebuvo pakankamai varžomos teisės jam naudotis motinai priklausančiu automobiliu.

Nežiūrint to, kad VĮ „Regitra“ šis automobilis įregistruotas B. P. vardu, ji neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, niekada pati nurodomo automobilio ir nevairavo, o jį naudodavo kiti asmenys, ir kaip teigė automobilio savininkė, tai darydavo jos valia ir sutikimu. Nagrinėjamas atvejis nesiskiria – savininkė nebuvo pareiškusi draudimo naudotis I. P., savo elgesiu neišreiškė tokių aplinkybių, kad tuo laiku buvo pažeistos jos teisės dėl naudojimosi nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, o tai reiškia, kad 2018-06-25 automobiliu Audi Allroad, v.nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamasi su jos sutikimu (perleidimu naudotis sūnui I. P.).

B. P. žinojo ir teismo posėdyje patvirtino, jog sūnus I. P. neturi teisės vairuoti transporto priemones, taigi sudarydama sąlygas jam naudotis automobiliu žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad I. P. veikė būtinuoju reikalingumu arba buvo atsiradę nenumatytos aplinkybės, dėl kurių jis privalėjo naudotis motinai priklausančiu automobiliu.

Automobiliu Audi Allroad, v.nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu B. P., buvo padaryti patys šiurkščiausi administraciniai nusižengimai transporto srityje, o būtent I. P. vairavo automobilį ir nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam, atitinkančiam nustatytą tvarką reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo, vairavo transporto priemonę, kai asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones ir vengė neblaivumo patikrinimo.

Teismas, įvertinęs visas I. P. nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, jo asmenybę, kad teistas už labai sunkų nusikaltimą ir teistumas neišnykęs, atsižvelgiant, kad buvo padaryti keli šiurkštūs nusižengimai, į padarytų nusižengimų pobūdį, kad dienos metu, transporto ir pėsčiųjų intensyvaus judėjimo vietoje (gyvenvietės centre), vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta, vengė neblaivumo patikrinimo, nepakluso policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams sustabdyti automobilį, važiavo per gyvenvietę automobiliu apytikriai 138-144 km/h greičiu priešpriešinio eismo juosta, ištisai pervažiuodamas per tris pėsčiųjų perėjas, daro išvadą, kad turi būti skiriama ir administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

Pagal Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalį, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Taigi transporto priemonės savininkė turės teisę reikalauti jai padarytos žalos ir nuostolių atlyginimą civilinio proceso kodekso tvarka, reikalavimus reiškiant panaudos gavėjui I. P..

Transporto priemonė – automobilis AUDI Allroand, v.nr. (duomenys neskelbtini), yra priverstinai nuvežtas ir saugomas Ūdrijos g.24, Užubalių k., Alytaus r. (b.l.25).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 3 punktu, 32 straipsniu, 422 straipsnio 7 dalimi, 424 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 426 straipsnio 5 dalimi, 8 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 - 676 straipsniais, 687 straipsniu, teismas

nutaria:

I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 7 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje ir skirti administracines nuobaudas:

pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį skirti administracinę nuobaudą - 1500 Eur baudą.

pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį skirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę - transporto priemonės konfiskavimą;

pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį skirti administracinę nuobaudą – 1300 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę - transporto priemonės konfiskavimą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, I. P. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 7 dalyje, ANK 426 straipsnio 5 dalyje, ANK 424 straipsnio 4 dalyje padarymą, subendrinti paskirtas nuobaudas ir paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1500 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę - transporto priemonės AUDI Allroand, v.nr. (duomenys neskelbtini), savininkė B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikacinis (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai (automobilis saugomas Ūdrijos g.24, Užubalių k., Alytaus r.).

I. P. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, kai nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 18087900827).

Atkreiptinas dėmesys, kad įmokos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki mokėjimo termino pabaigos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimasLT78 7290 0000 0013 0151 72900 AB „Citadele“ bankasLT05 7044 0600 0788 7175 70440 AB SEB bankasLT32 7180 0000 0014 1038 71800 AB Šiaulių bankas

LT74 7400 0000 0872 3870 74000 Danske Bank A/S Lietuvos filialas

LT24 7300 0101 1239 4300 73000 „Swedbank“, ABLT42 7230 0000 0012 0025 72300 UAB Medicinos bankas

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėjas Dalis Žilionis