Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės J. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovei S. G. dėl išieškotų sumų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkinamas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

6. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi, kuria nutarta atsisakyti priimti apeliantės ieškinį nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino ieškinio tapatumą, neatsižvelgė į tai, jog byloje Nr. 2-6767-323/2012 buvo keliamas klausimas dėl paskolos teisinių santykių, o šiuo atveju keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. Teigia, kad atsakovė nagrinėjant minėtą civilinę bylą elgėsi neteisėtai – nurodė melagingas aplinkybes, ko pasėkoje buvo pradėtas išieškojimas iš apeliantės, o atsakovė yra nepagrįstai praturtėjusi apeliantės sąskaita.

7. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 7 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutardamas apeliantės (ieškovės) ieškinį atsisakyti priimti, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas.

8. Jeigu teismas, spręsdamas civilinės bylos iškėlimo klausimą, nustato vieną iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį, civilinė byla negali būti iškelta. Apeliantė teigia, kad nagrinėjamu atveju nors tiek šioje, tiek civilinėje byloje Nr. 2-6767-323/2012 šalys yra tos pačios, tačiau pareikšti reikalavimai nėra tapatūs, tai yra šiuo atveju keliamas atsakovės S. G. deliktinės atsakomybės klausimas, kadangi atsakovė S. G. nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-6767-323/2012 teikė melagingus parodymus, dėl ko teismas buvo suklaidintas.

9. Pagrindiniai trys kriterijai apsprendžiantys ieškinio tapatumą yra pirma, kai ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antra, kai sutampa ieškinio dalykas, tai yra ginčo materialusis santykis - teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečia, kai yra tas pats ieškinio pagrindas, t. y. reiškiant naują ieškinį, neturi būti nurodomos tos pačios aplinkybės, kurios jau yra teisminio nagrinėjimo dalykas kitoje nagrinėjamojoje byloje. Kita vertus pažymėtina, kad pareikštus reikalavimus reikia vertinti ne formaliai, o atsižvelgti į tai, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6767-323/2012, kuri buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, nuspręsta priteisti S. G. iš J. Ž. 89 700 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 89 700 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. balandžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4566 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10. Minėtoje byloje S. G. pareiškė reikalavimus J. Ž. dėl skolos priteisimo pagal 2011 m. liepos 15 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio pagrindu J. Ž. įsipareigojo iki 2011 m. gruodžio 15 d. sumokėti ieškovei 26 000 Eur. J. Ž. teikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog skolą yra gražinusi. Minėtoje byloje J. Ž. taip pat teikė priešieškinį, prašydama pripažinti 2011 m. liepos 15 d. paprastąjį vekselį negaliojančiu, kadangi jis buvo sudarytas esant ekonominiam ir psichologiniam spaudimui.

11. Minėto sprendimo 4 lapo 2 pastraipoje nurodyta, kad atsižvelgiant į vekselio specifiškumą ir jo turėtojo sąžiningumo prezumpciją, nagrinėjamu atveju J. Ž. privalo įrodyti, kad ji ginčo pinigų sumos negavo, ar gavo mažesnę, ar kad paskolą grąžino. Taip pat nurodyta, kad J. Ž. nepateikė jokių duomenų, kad gavo mažesnę sumą, nei nurodyta 2011 m. liepos 15 d. vekselyje, paties ginčo vekselio nenuginčijo, nepaneigė sąžiningo vekselio turėtojo prezumcijos, dėl ko konstatavo, jog S. G. įgijo teisę reikalauti grąžinti skolą, o J. Ž. įsipareigojo vekselyje nurodytą sumą grąžinti ieškovei. Minėto teismo sprendimo 5 lapo 1 pastraipoje nurodyta, kad pateikti ir surinkti byloje įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog yra didesnė tikimybė, kad J. Ž. skolos pagal 2011 m. liepos 15 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį negrąžino.

12. Nagrinėjamu atveju įvertinus apeliantės ieškinio dalyką ir pagrindą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju apeliantė kvestionuoja įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6767-323/2012 nustatytas faktines aplinkybes, nurodydama, jog atsakovė S. G. galimai teikė melagingus parodymus ir apskritai neturėjo jokios reikalavimo teisės į apeliantę pagal 2011 m. liepos 15 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, o pareikštas materialus reikalavimas yra to pačio pobūdžio ir dėl to paties dalyko, tai yra iš esmės pareikštais reikalavimais siekiama pripažinti, jog apeliantė nėra skolinga, kadangi lėšos pagal išduotą vekselį nebuvo perduotos. Pažymėtina, jog minėtoje byloje, teismas nagrinėjo šalių ginčą vertindamas ne tik piniginių lėšų perdavimo (piniginių lėšų skolinimo) aplinkybes, tačiau nagrinėjo ir apeliantės priešieškinį, kuriuo apeliantė siekė 2011 m. liepos 15 d. paprastąjį vekselį pripažinti negaliojančiu, tai yra minėtoje byloje apeliantė nurodė ir įrodinėjo, kad lėšų iš S. G. nebuvo gavusi (kas neabejotinai susiję ir su šioje byloje pareikštu ieškinio pagrindu, tai yra jog lėšos nebuvo perduotos, o atsakovė S. G. teikė melagingus parodymus dėl jų perdavimo), taip pat nurodė, kad vekselis sudarytas esant ekonominiam ir psichologiniam spaudimui. Kaip matyti šiuo atveju minėti argumentai dėl lėšų faktinio (ne)perdavimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 2-6767-323/2012 buvo išnagrinėti. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

13. Akivaizdu, kad apeliantė siekia inicijuoti kelis teisminius procesus tarp tų pačių šalių ir dėl to pačio dalyko – perduotų piniginių lėšų iš esmės kvestionuodama įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6767-323/2012 nustatytas faktines aplinkybes, ieškinio pagrindu nurodydama ir tas aplinkybes (dėl S. G. reikalavimo teisės, piniginių lėšų faktinio perdavimo) kurios jau buvo išnagrinėtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šioje byloje apeliantė iš esmės tik papildo ir praplečia jau nagrinėtas faktines aplinkybes nurodydama, jog S. G. teikė galbūt melagingus parodymus dėl ko teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės jos vertinimu buvo klaidingos. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į tai, jog apeliantės pozicija dėl ieškinio reikalavimų vertinimo taip pat yra dviprasmiška, kadangi tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde nurodo, kad praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą naikinamąjį terminą proceso atnaujinimui byloje Nr. 2-6767-323/2012, dėl ko teikia ieškinį, kas taip pat leidžia spręsti, jog apeliantė praleidusi terminą teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teikdama ieškinį, iš tikrųjų siekia (nutarties 9 punktas), kad minėtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės būtų įvertintos pakartotinai, siekiant ištirti S. G. parodymų teisingumą, ir kad šiuo atveju būtų priimtas teismo sprendimas, kuriuo būtų konstatuota, jog S. G. apskritai jokios reikalavimo teisės į apeliantę neturėjo.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju apeliantė reikalavimą reiškia įsiteisėjusio ir vykdytino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6767-323/2012 pagrindu, tai yra ginčija įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas faktines aplinkybes ir patį priimtą teismo sprendimą minėtoje byloje, dėl ko šiuo atveju ieškinį pagrįstai atsisakė priimti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

16. Esant nustatytoms nutarties 6-14 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą