Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-11-13 · Civilinė byla Nr. e2S-3312-432/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-13
Bylos Nr.
e2S-3312-432/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Visvaldas Kazakiūnas
Ieškovas
S. M.
Atsakovas
M. M.
Trečiasis asmuo
Luminor Bank AS Lietuvos skyrius
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) S. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025-08-27 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nutraukti S. M. ir M. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos sudarymo įgytą turtą padalinti taip: ieškovei S. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti turtą, bendrai vertinamą 17 335 Eur: 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies vertė 13 500 Eur), televizorių „Samsung“ (1 200 Eur vertės), svetainės stalą (150 Eur vertės), lovą su čiužiniu (bendros 900 Eur vertės), komodą (200 Eur vertės), lovą su čiužiniu (vaiko kambaryje) (250 Eur vertės), stalą (115 Eur vertės), spintą (200 Eur vertės), komodą (50 Eur vertės), skalbimo mašiną „Bosch“ (150 Eur vertės), žoliapjovę „Makita“ (350 Eur vertės), naktinę lempą (120 Eur vertės), siurblį „Bosch“ (150 Eur vertės); atsakovui M. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti turtą, bendrai vertinamą 17 330,00 Eur verte: 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies vertė 13 500 Eur); televizorių „Toshiba“ (200 Eur vertės);, televizorių „Philips“ (200 Eur vertės), televizoriaus staliuką (130 Eur vertės), svetainės baldus (bendros 900 Eur vertės), baro kėdes (bendros 120 Eur vertės), garso aparatūrą „LG“ (500 Eur vertės), veidrodį (miegamajame kambaryje) (30 Eur vertės), sofą (svečių kambaryje) (250 Eur vertės), skalbinių džiovyklę „Siemens“ (150 Eur vertės), indaplovę „Whirpool“ (350 Eur vertės), terasos baldus (bendros 600 Eur vertės), spausdintuvą „Epson“ (200 Eur vertės), siurblį „Hiomi“ (200 Eur vertės); po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę M.; išlaikymo vienas kitam nepriteisti; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2025-08-27 nutartimi atmetė ieškovės S. M. prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nustatė 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, sumokėti 1 397 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus bei pašalinti kitus nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus.

3. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nutarė, kad ieškovė sunkios turtinės būklės, dėl kurios žyminio mokesčio sumokėjimas jai galėtų būti per didelė našta, neįrodė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, gauna nuolatines pajamas, jos darbo užmokestis, atskaičius pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, svyruoja nuo 1 200 Eur iki 1 800 Eur per mėnesį. Taigi, ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra didesnis už šiuo metu esantį vidutinį darbo užmokestį (pagal statistikos departamento duomenis, vidutinis darbo užmokestis 2025 m. sudaro 1 350 – 1 400 Eur). Vien tik ieškovės nurodytos aplinkybės, jog iš gaunamų lėšų ji kartu su atsakovu dengia kredito įsipareigojimą, taip pat moka būsto komunalinius mokesčius, bei tai, kad ji viena teikia materialinę paramą dukrai P. M., kuri šiais metais pradės studijuoti Vilniaus universitete, pirmosios instancijos teismo vertinimu, savaime nereiškia, jog asmens materialinė padėtis yra sunki. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, kad ji neturi sąskaitų bankuose bei kredito įstaigose, negauna kitų rūšių pajamų, neturi santaupų ar kitų pajamų šaltinių.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad jos turtinė būklė yra tokia sunki, jog ji nebeturi galimybės sumokėti apskaičiuoto žyminio mokesčio, kadangi ieškovė visų tikrą jos turtinę būklę atspindinčių duomenų nepateikė.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kad nėra teisinio pagrindo ieškovei atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.

6. Apeliantė (ieškovė) pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025-08-27 nutarties. Apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025-08-27 nutarties dalį, kuria ieškovė S. M. įpareigota sumokėti 1 397 Eur žyminio mokesčio dalį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti ieškovei S. M. 1 397 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Priimti ieškovės S. M. pateikiamus rašytinius įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atidėti mokėtino žyminio mokesčio dalį. Tikėtina, kad teismas nagrinėjamu atveju padarė rašymo apsirikimą, kurį teismas turi teisę ištaisyti savo iniciatyva (ieškovė neprašė atleisti jos nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o prašė atidėti jo dalies sumokėjimą) (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

Šalies argumentai

8. Apeliantė nurodo, kad iš pateikiamos AB SEB banko sąskaitos matyti, kad laikotarpio pradžioje (2025-06-01) ieškovės sąskaitoje buvo 3,70 Eur, o laikotarpio pabaigoje sąskaitoje yra 317,76 Eur, piniginių lėšų apyvartą sudarė 5 189,12 Eur. Į šią sąskaitą ieškovei buvo pervedamas darbo užmokestis. Iš sąskaitos dalis piniginių lėšų buvo išgryninta, kita dalis buvo naudojama paslaugoms ir prekėms apmokėti, prievolei bankui vykdyti, dukros poreikiams. Pateikiamų sąskaitų išrašai pagrindžia, kad ieškovė ieškinio pateikimo metu santaupų neturėjo, neturi ir dabar pakankamos pinigų sumos, kad primokėti trūkstamą 1 397 Eur žyminio mokesčio dalį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas visiškai tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, yra teisėta.

Žemesnės instancijos teismas

11. Sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos, reikšminga tai, kad įstatyme įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tai yra ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas ribojimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis ribojimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

13. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020). Be to, kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galbūt galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020; 2025-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės su skundu pateikti įrodymai priimtini, nes juose nurodyti duomenys apie ieškovės pajamų dydį buvo žinomi pirmosios instancijos teismui ir buvo aptarti skundžiamojoje nutartyje.

15. CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų (ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus ir kt.) įgyvendinimas neatsiejamas nuo kooperacijos (bendradarbiavimo) principo: teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; dalyvaujantys byloje asmenys šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis).

16. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie apeliacinio skundo turi būti pateikti duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).

17. Apeliantė gauna apie 1 600 Eur darbo užmokestį (po mokesčių, žr. banko SEB, AB sąskaitos išrašą darbo užmokestis mokamas kiekvieno mėnesio 10 dieną). Mokėtinas žyminis mokestis beveik prilygsta jos mėnesio pajamoms. Vien ši aplinkybė yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nes priešingu atveju ieškovei neliktų lėšų pragyventi.

18. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė ne iš viso negali sumokėti žyminio mokesčio, o turi sunkumų per ribotą laiką surinkti lėšų šiam mokesčiui sumokėti. Žmogus neprivalo iš anksto numatyti, kad teks kreiptis į teismą ir šiam tikslui taupyti lėšas. Tad gali neturėti pakankamai lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamosios nutarties motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių prieštaravimas (prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, o teismas atmetė prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo) yra rašymo apsirikimas, iš ieškovės prašymo ir nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo žyminio mokesčio atidėjimo klausimą ir jį atmetė. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis priimama dėl nutarties, kuria atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutarties atitinkama dalis prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, todėl ji panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas atidėti nesumokėtos žyminio mokesčio dalies (1 397 Eur) sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo tenkintinas.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) S. M. atskirąjį skundą visiškai patenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025-08-27 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: patenkinti ieškovės S. M., a. k (duomenys neskelbtini) prašymą ir atidėti nesumokėtos žyminio mokesčio dalies (1 397 Eur) sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas