- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-17
- Bylos Nr.
- A-886-525/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02627-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Trečiasis asmuo
- Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 3R-487 (2.13-1) „Dėl S. S. 2018 m. gegužės 23 d. prašymo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2018 m. birželio 12 d. gauto pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. prašymo dėl įvertinimo, ar Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) teisėtai tvarkė pareiškėjo vaizdo duomenis, nagrinėjimą Sprendimu nutraukė. Atsakovas Sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas tą patį klausimą kėlė administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR-N-890-2018.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad nesutinka su Sprendimu, nes:
3.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo skundo byloje (Nr. II-455-865/2018), kuria nepagrįstai remiasi atsakovas, nagrinėjo ne pareiškėjo, bet Tarnybos skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato priimto 2018 m. gegužės 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR-N-890-2018 (toliau – ir Nutarimas) panaikinimo, o šis nutarimas visiškai nesusijęs nei forma, nei turiniu su pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. atsakovui teiktu prašymu įvertinti, ar Tarnybos pareigūnai, nebūdami operatyvinės veiklos subjektais ir nepradėję jokio ikiteisminio tyrimo ar elementaraus tarnybinio patikrinimo pareiškėjo atžvilgiu, pagrįstai ir teisėtai nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d., nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 18 d. vykdė asmens stebėjimą / sekimą vaizdo stebėjimo kameromis ir šiuos duomenis saugojo.
3.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje administracinio nusižengimo skundo byloje Nr. II-455-865/2018 buvo sprendžiamas klausimas dėl policijos atliktų veiksmų, bet ne dėl Tarnybos veiksmų teisėtumo. Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas vienu sakiniu užsiminė apie Tarnybos teisę filmuoti jos saugomas teritorijas, niekaip nesusiję su pareiškėjo Inspekcijai teiktu skundo turiniu bei tai, ar minimais laikotarpiais Tarnyba teisėtai ir pagrįstai stebėjo jį bei kaupė apie jį informaciją, neatlikdama jokio tyrimo. Teismas šio klausimo nenagrinėjo, kadangi skundą teikė Tarnyba dėl policijos neatliktų veiksmų, o ne dėl savo galimai neteisėto pareiškėjo sekimo.
3.3. Pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su prašymu įvertinti Tarnybos galimą neteisėtą jo persekiojimą bei duomenų apie jį rinkimą ir saugojimą dar iki tol, kol Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamas suinteresuoto asmens skundas prieš policiją. Tačiau Inspekcija, pažeisdama Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) nustatytus terminus prašymų bei skundų nagrinėjimui, pareiškėjo prašymo neišnagrinėjo, o vėliau, net neatlikusi išsamaus tyrimo bei nesigilinusi į administracinės bylos medžiagą ir priimtą teismo nutartį, formaliai ja remdamasi pareiškėjo prašymo nagrinėjimą nepagrįstai nutraukė.
3.4. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų bendrų reikalavimų, kadangi priimtas Sprendimas yra neobjektyvus ir nepagrįstas, nes faktiškai neatliktas joks tyrimas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
5.1. Inspekcija neginčija fakto, jog pagrindas pradėti administracinio nusižengimo skundo bylą Nr. II-455-865/2018 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo ne pareiškėjo, o Tarnybos skundas, tačiau, nepaisant to, kieno skundo pagrindu buvo pradėta ši byla, svarbiausia yra tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje pasisakė dėl tų pačių vaizdo įrašų su pareiškėjo vaizdo duomenimis, dėl kurių pareiškėjas skundėsi Inspekcijai, naudojimo teisėtumo. Iš nutarties matyti, kad pareiškėjas 2018 m gegužės 3 d. raštu prašė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti motyvuodamas būtent ADTAĮ (iki 2018 m. liepos 15 d. galiojusios redakcijos), už kurio vykdymo kontrolę yra atsakinga Inspekcija.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi pasisakė dėl vaizdo stebėjimo teisėtumo ir nutarė panaikinti Nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, konstatavęs, kad byloje reikia atlikti vaizdo įrašo ekspertizę, ir administracinio nusižengimo bylą Nr. 12-ANR-N-890-2018 grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
5.3. Inspekcija nagrinėjo 2018 m. gegužės 23 d. prašymą (Inspekcijoje gauta 2018 m. birželio 12 d., reg. Nr. 1R-4665(2.13.) ir atlikdama tyrimą rinko reikiamą informaciją. Tarnyba 2019 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 47SD-831 Inspekcijai pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties administracinio nusižengimo skundo byloje Nr. II-455-865/2018 kopiją, kuria buvo išspręstas tas pats klausimas, tad Inspekcija, vadovaudamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą nutraukti pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. prašymo nagrinėjimą ir dėl to nepasisakė dėl pareiškėjo keliamo klausimo iš esmės.
5.4. Kitokio sprendimo priimti Inspekcija negalėjo, nes pareiškėjo skundžiamas vaizdo įrašų naudojimas ir saugojimas yra esminis faktas / įrodymas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-455-865/2018. Inspekcijai nusprendus, kad vaizdo įrašai su pareiškėjo vaizdo duomenimis buvo Tarnybos naudojami / saugomi neteisėtai, Inspekcija pasisakytų dėl įrodymų leistinumo ir teisėtumo administracinio nusižengimo byloje, kas yra išimtinė teismo kompetencija.
Atsiliepimas
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Tarnyba atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Pareiškėjo skundo teiginiai, kokiu procesiniu statusu nagrinėjant klausimą dalyvauja tie patys asmenys, neturi teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui, kadangi esminę reikšmę turi faktinė aplinkybė, kad abiem atvejais bet kokiu procesiniu statusu dalyvautų tie patys asmenys. Šiuo atveju tiek teisme, tiek Inspekcijoje buvo keliamas klausimas dėl Tarnybos veiksmų, tvarkant vaizdo duomenis, teisėtumo ir nagrinėjant šį klausimą dalyvavo tie patys asmenys, t. y. vaizdo duomenų tvarkytojas – Tarnyba, ir pareiškėjas, kuris ginčo laikotarpiu buvo Tarnybos darbuotojas.
7.2. Vertinant, ar klausimas, kurį nagrinėja teismas ir viešojo administravimo subjektas, yra tapatus ar ne, būtina vertinti asmens materialinį, teisinį reikalavimas (skundo dalyką) bei jo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Šiuo atveju tiek iš teismų procesinių sprendimų (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo apeliacinio skundo byloje Nr. AN2-436-626/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-326-1013/2019), tiek iš teismo proceso metu pareiškėjo teiktų apeliacinių skundų (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo apeliacinio skundo byloje Nr. AN2-436-626/2018; pareiškėjo 2019 m. liepos 22 d. apeliacinis skundas, kuris nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. AN2-423-497/2019), tiek iš pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. skundo, adresuoto Inspekcijai, turinio matyti, kad pareiškėjas abiem atvejais prašė įvertinti Tarnybos veiksmų, tvarkant vaizdo duomenis, teisėtumą.
Šalies argumentai
7.3. Pareiškėjas skundėsi dėl to paties dalyko ir abiejų ginčų nagrinėjimo dalyku buvo Tarnybos veiksmų, tvarkant vaizdo duomenis, teisėtumas ir pagrįstumas. Be to, abiem atvejais pareiškėjo skundo pagrindas buvo tapatus, kadangi tiek teismui, tiek Inspekcijai buvo ginčijami Tarnybos veiksmai, tvarkant vaizdo duomenis, grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu, t. y. pareiškėjas kėlė klausimą dėl vaizdo duomenų tvarkymo Tarnyboje tais pačiais laikotarpiais, t. y. nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d., nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 18 d.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo S. S. skundą tenkino ir panaikino Sprendimą.
9. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Inspekcija nusprendė pareiškėjo prašymo nagrinėjimą nutraukti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Šalies argumentai
10.1. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 23 d. su prašymu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas įvertinti, ar Tarnybos pareigūnai, nebūdami operatyvinės veiklos subjektais ir nepradėję jokio ikiteisminio tyrimo ar elementaraus tarnybinio patikrinimo S. S. atžvilgiu, pagrįstai ir teisėtai nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d., nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 18 d. vykdė asmens stebėjimą / sekimą vaizdo stebėjimo kameromis ir ar pagrįstai bei teisėtai šiuos duomenis saugojo.
10.2. Inspekcija 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. 2R-4372 (2.13.) „Dėl vaizdo stebėjimo“ kreipėsi į Tarnybą, kuriai nurodė, kad Inspekcijoje gautas pareiškėjo skundas, kuriame nurodyta, kad Tarnyba tvarko pareiškėjo vaizdo duomenis, ir nors pareiškėjas buvo stebimas / sekamas nuo 2017 m. birželio 1 d., tačiau tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu pradėtas tik 2018 m. vasario 8 d.; visą šį laikotarpį Tarnyba saugojo pareiškėjo vaizdo duomenis. Inspekcija šiame rašte iki 2018 m. liepos 24 d. Tarnybos paprašė atsakyti į klausimus: kokiais tikslais vykdomas vaizdo stebėjimas; ar pareiškėjo vaizdo duomenis Tarnyba naudojo pareiškėjo kontrolės / tarnybinės atsakomybės tikslais (jei taip – kada, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu teisiniu pagrindu); ar apie vykdomą vaizdo stebėjimą pasirašytinai Tarnyba informavo pareiškėją (jei taip – kokią konkrečiai informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą ir kokia forma jam pateikė; paprašyta pateikti informavimo faktą patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas (jei tokie dokumentai yra); jei Tarnyba neinformavo, paprašyta paaiškinti, kodėl ši pareiga Tarnybai netaikoma; ar pareiškėjui ir kitiems asmenims Tarnyba suteikė informaciją apie jų asmens duomenų (garso įrašų) tvarkymą (jei taip– kada ir kokiu būdu (raštu ar kita forma); jei tokią informaciją Tarnyba suteikė raštu, paprašyta pateikti tai patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas; jei tokios informacijos Tarnyba nesuteikė, paprašyta teisiškai pagrįsti, kodėl; jeigu pareiškėjo ir kitų asmenų asmens duomenis (garso įrašus) Tarnyba tvarko vadovaudamasi ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punktu, paprašyta nurodyti, kokio teisėto intereso siekia Tarnyba arba tretieji asmenys, kodėl jis svarbesnis už duomenų subjektų (pareiškėjų ir kitų asmenų) interesus; ar Tarnyba supažindino duomenų subjektus su jų teise nesutikti su tokiu jų asmens duomenų (garso įrašų) tvarkymu; jei supažindino, paprašyta pateikti tai patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas; jei duomenų subjektų Tarnyba nesupažindino su minėta teise, paprašyta teisiškai pagrįsti, kodėl.
10.3. Tarnyba 2018 m. liepos 24 d. raštu Nr. 47SD-1353 „Dėl informacijos pateikimo“ Inspekcijai pateikė atsakymus į klausimus – nurodė, kokiais teisės aktais buvo ir yra organizuojamas ir vykdomas vaizdo tvarkymas, taip pat nurodė, kad duomenų vaizdo stebėjimo Tarnybos teritorijoje tikslas yra užtikrinti Tarnybos pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir asmenų, atvykusių į Tarnybą, saugumą, pastatų, patalpų, teritorijų ir jose esančio materialinio turto apsaugą, galimų neteisėtų veikų ir darbo drausmės pažeidimų prevenciją. Rašte paaiškino, kad pareiškėjo vaizdo duomenys buvo naudojami atliekant tarnybinio patikrinimo procedūras dėl pareiškėjo veiksmų, kai pastarasis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir šiais galimai tyčiniais veiksmais, sukčiaudamas gavo neteisėtą išlaidų kompensavimą bei Tarnybai padarė materialinę žalą. Pareiškėjas apie Tarnybos teritorijoje vykdomą vaizdo stebėjimą buvo informuotas. Pareiškėjui ir kitiems Tarnybos pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, informacija apie jų duomenų tvarkymo (vaizdo stebėjimo kameromis, kur yra garso įrašymo funkcija, nesinaudoja) organizavimą pateikiama per Tarnybos dokumentų valdymo sistemą (DVS), kur skelbiami Tarnyboje priimti teisės aktai (taip pat teisės aktai, susiję su asmens duomenų apsauga).
10.4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius Inspekcijai 2019 m. vasario 1 d. raštu Nr. 10-S-8389 (1.45E-10) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją, kad Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1 PK atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas Nr. 18080347299 pagal Tarnybos pranešimą dėl darbuotojo S. S. Šiame rašte nurodyta, kad policijos komisariate gautas S. S. atstovo advokato padėjėjo S. S. prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos sustabdymo, kadangi 2018 m. gegužės 23 d. kreiptasi į Inspekciją dėl Tarnybos veiksmų įvertinimo, vykdžius asmens vaizdo stebėjimą.
10.5. Inspekcija Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ajam veiklos skyriui 2019 m. vasario 18 d. raštu Nr. 2R-904 (2.12.) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė atsakymą, kad S. S. 2018 m. gegužės 23 d. skundas dar neišnagrinėtas ir kad sprendimą planuoja priimti artimiausiu metu, bet ne vėliau kaip 2019 m. antrą ketvirtį.
10.6. 2019 m. kovo 4 d. raštu „Dėl papildomų įrodymų pateikimo“ pareiškėjas Inspekcijai pateikė ir paprašė prijungti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinėje byloje Nr. I-590-426/2019) Tarnybos teikto 2019 m. vasario 27 d. rašto „Dėl duomenų pateikimo“ kopiją.
10.7. Inspekcija 2019 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 2R-250B (2.13.) „Dėl vaizdo stebėjimo“ kreipėsi į Tarnybą, kurios prašė iki 2019 m. gegužės 30 d. raštu Inspekcijai teisiškai pagrįsti, kodėl pareiškėjo vaizdo duomenys buvo saugomi ilgiau nei Asmens duomenų valdytojų valstybės registre nurodytas bendras 7 dienų vaizdo duomenų saugojimo terminas. Tarnybos taip pat paprašyta nurodyti, ar per 7 dienų terminą (skaičiuojant nuo kiekvienos Pranešime nurodytos datos atskirai) jų buvo pareikalavę pareiškėjo vaizdo duomenis turintys teisę gauti asmenys bei paprašyta pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tarnybos paprašyta nurodyti, kada ir kokiu pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio pagrindu pareiškėjo duomenys buvo saugomi ilgiau nei nustatytą 7 dienų laikotarpį. Jei pareiškėjo vaizdo duomenys buvo saugomi ilgiau nei nustatytą 7 dienų laikotarpį nepradėjus tarnybinio patikrinimo, paprašyta pagrįsti, kodėl bei pateikti savo teiginius patvirtinančius įrodymus.
10.8. Tarnyba 2019 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 47SD-831 „Dėl informacijos pateikimo“ Inspekcijai pateikė atsakymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo administracinio nusižengimo skundo bylą Nr. 12-ANR-N-890-2018, kurioje S. S. skundė Tarnyboje vykdomo vaizdo stebėjimo teisėtumą laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d., nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 18 d. ir 2018 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutartį. Tarnyba šios nutarties kopiją pridėjo prie šio rašto. Tarnyba rašte taip pat nurodė, kad vaizdo duomenys buvo saugomi ir analizuojami siekiant nustatyti galimus Tarnybos darbuotojų piktnaudžiavimus, susijusius su socialinių garantijų (važiavimo išlaidų kompensavimu) realizavimu, užtikrinti valstybės biudžeto lėšų optimalų ir racionalų panaudojimą. Kadangi tokio pobūdžio duomenų analizė reikalavo didelio darbo ir laiko sąnaudų, gauti rezultatai yra objektyvūs ne vienkartinio tikrinimo metu, o tik analizuojant tęstinį laikotarpį, todėl Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriuje vaizdo kameromis užfiksuotų duomenų analizė buvo baigta 2018 m. vasario mėn. Išsamiai išanalizavus duomenis, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas S. S. atžvilgiu. Tarnybos teritorijos vaizdo stebėjimo kameromis nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. vasario mėn. užfiksuoti duomenys buvo gauti ir tvarkomi vadovaujantis tuo metu veikusio Asmens duomenų valdytojų valstybės registro nurodytais tikslais bei terminais ir buvo saugomi ne ilgiau nei reikėjo juridiniams faktams patvirtinti.
10.9. Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo bylos Nr. 12-ANR-N-890-2018 skundo byla Nr. II-455-865/2018 pagal Tarnybos skundą dėl Nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo. Nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, konstatavus, kad nesurinkta pakankamai duomenų dėl S. S. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnį.
Šalies argumentai
10.10. Nutarime nurodyta, kad Tarnyba komisariatui pateikė informaciją įvertinimui dėl galimo sukčiavimo, kadangi Tarnybos (duomenys neskelbtini) S. S. pagal 2016 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą Nr. 1V-3 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir tvarkos“ pateikė ataskaitas dėl važiavimo asmeniniu transportu į tarnybos vietą ir iš jos, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neteisėtai gavo kompensavimo išmokas. Tarnyba patyrė 40,25 Eur materialinę žalą.
10.11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinio nusižengimo skundo byloje tenkino Tarnybos skundą, panaikino Nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir šią bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Iš minėtos nutarties aprašomosios dalies matyti, kad administracinio nusižengimo byloje S. S. nurodė argumentus dėl Tarnybos neteisėtu būdu surinktų duomenų (Tarnybos pareigūnai laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d., nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 18 d. vykdė asmens stebėjimą) buvimo įrodymais byloje ir prašė, atsižvelgiant į neteisėtai vykdytą asmens sekimą bei neteisėtą duomenų rinkimą, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Teismas nutarties motyvuojamoje dalyje, vadovaudamasis ADTAĮ 17 straipsniu, konstatavo, kad šiuo atveju buvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp darbuotojų teisės į privatumą bei institucijos teisės į savo nuosavybės apsaugą, institucijos pareigos užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą.
Žemesnės instancijos teismas
10.12. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį nepakeistą.
10.13. Inspekcija, vadovaudamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2019 m. birželio 10 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. skundo nagrinėjimą nutraukė, padarydama išvadą, kad tą patį klausimą pareiškėjas kėlė administracinio nusižengimo byloje ir Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo skundo byloje 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi šį klausimą išnagrinėjo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl įgaliojimų Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai suteikimo ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Inspekcijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1 punktą, ADTAĮ nuostatas (1 str. 1–3 d., 12 str. 1 d., 27 str. 1 d. 4 p., 29 str.) ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (Tekstas svarbus EEE) (toliau – ir BDAR) nuostatas (1 str. 1 d., 2 str. 1 d., 4 str. 2 d.).
12. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir Sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
13. Teismas akcentavo, kad, sprendžiant dėl Inspekcijos teisės nutraukti pareiškėjo skundo nagrinėjimą vadovaujantis ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu (kai skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teisme ar kitos Europos Sąjungos valstybės teisme), yra pagrindas vadovautis teismų praktika dėl bylų tapatumo.
14. Teismas, nustatęs, kad administracinio nusižengimo byla buvo iškelta pagal Tarnybos pranešimą dėl galimai S. S. padaryto administracinio nusižengimo pagal ANK 108 straipsnį, kurioje komisariatas priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, konstatavus, kad surinktų duomenų nepakanka S. S. pripažinimui kaltu pagal ANK 108 straipsnį, o Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo skundo byloje, nagrinėjamoje pagal Tarnybos skundą dėl Nutarimo, 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pasisakė būtent dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, konstatavo, kad šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog teisme nebuvo nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo bylos pagrindu ir dalyku buvo S. S. veiksmų vertinimas pagal ANK nuostatas ar atsakomybės jam taikymas pagal ANK. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl Tarnybos veiksmų įvertinimo pagal ADTAĮ ir BDAR nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nurodė, kad vien tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties motyvuojamoje dalyje, vertindamas administracinės nusižengimo bylos įrodymus ir S. S. paaiškinimus, pasisakė dėl įrodymo – Tarnybos vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoto vaizdo įrašo leistinumo, nėra pagrindas išvadai, jog pareiškėjo tapatus skundas, koks buvo pateiktas Inspekcijai, buvo išnagrinėtas teisme.
16. Teismas pažymėjo, kad iš Inspekcijos pateiktos medžiagos nustatyta, jog Inspekcija, gavusi pareiškėjo skundą, kreipėsi į Tarnybą su prašymu atsakyti į jos užduotus klausimus, kurių apimtis ir spektras yra akivaizdžiai platesni, negu buvo pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartyje. Inspekcijos klausimai Tarnybai pateikti siekiant įvertinti jos veiksmus ADTAĮ ir BDAR nuostatų kontekste, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartyje vertino Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą bei S. S. veiksmus pagal ANK nuostatas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo nutraukti pareiškėjo skundo nagrinėjimą dėl to, kad tuo pačiu klausimu pareiškėjo skundas yra išnagrinėtas teisme.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi Inspekcija neteisingai taikė ADTAĮ nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą. Teismas akcentavo, kad Inspekcijai išlieka pareiga teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. prašymą ir priimti administracinį sprendimą.
III.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pažeidė ABTĮ įtvirtintus įrodymų vertinimo pareigos vykdymui keliamus reikalavimus ir teisinio aiškumo principą, nes neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų, neaptarė klausimų, reikšmingų svarbioms bylai aplinkybėms nustatyti, klaidingai nustatė iš esmės visą bylos faktinę situaciją.
19.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR-N-890-2018, nebuvo nagrinėjami tapatūs klausimai tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir viešąjį administravimą vykdančioje institucijoje – Inspekcijoje, prieštarauja rašytinei bylos medžiagai.
19.3. Iš pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. skundo Inspekcijai, turinio matyti, kad pareiškėjas prašė Inspekcijos įvertinti, ar Tarnyba teisėtai ir pagrįstai laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 18 d. tvarko vaizdo duomenis, susijusius su pareiškėju. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties turinio matyti, kad pareiškėjas, suinteresuoto asmens procesiniu statusu dalyvaudamas teisme nagrinėjamoje byloje, teikė prašymą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną argumentuodamas, kad Tarnyba neva neteisėtai laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 18 d. tvarkė vaizdo duomenis, susijusius su pareiškėju.
19.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjamo Komisariato nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo kontekste vertino S. S. argumentus, susijusius su Tarnybos veiksmų, tvarkant vaizdo duomenis, susijusius su pareiškėju, atitikimu ADTAĮ 17 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.
19.5. Abiejų ginčų nagrinėjimo dalyku buvo Tarnybos veiksmų, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 18 d. tvarkant vaizdo duomenis, susijusius su pareiškėju, teisėtumas ir pagrįstumas, bei reikalavimas įvertinti jų atitiktį ADTAĮ 17 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.
19.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir tyrė bylos aplinkybę, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 23 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją dėl Tarnybos veiksmų, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 18 d. tvarkant vaizdo duomenis, susijusius su pareiškėju, įvertinimo pagal ADTAĮ ir BDAR nuostatas, kadangi BDAR pradėtas taikyti tik nuo 2018 m. gegužės 25 d. Tiek iš pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. skundo, tiek iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties turinio matyti, kad abiejų ginčų atveju pareiškėjas kelia Tarnybos veiksmų atitikties ADTAĮ 17 ir 18 straipsniuose nustatytiems reikalavimams klausimą.
19.7. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimas dėl įrodymo – Tarnybos vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoto vaizdo įrašo leistinumo, nėra pagrindas išvadai, jog pareiškėjo tapatus skundas, koks buvo pateiktas Inspekcijai, buvo išnagrinėtas teisme. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties turinio matyti, kad teismas vertino ne tik vaizdo duomenų, kaip įrodymų ANK byloje, leistinumo klausimą, bet ir Tarnybos veiksmų, tvarkant pareiškėjo asmens duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Būtent Tarnybos veiksmų vertinimas ADTAĮ 17 ir 18 straipsnio nuostatų kontekste ir lemia, ar klausimas, kurį nagrinėja teismas ir viešojo administravimo subjektas, yra tapatus, ar ne.
19.8. Tiek administracinio nusižengimo bylos kontekste teisme nagrinėtas S. S. 2018 m. gegužės 3 d. prašymas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną argumentuojant, kad Tarnyba neva neteisėtai laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 18 d. tvarkė vaizdo duomenis, susijusius su pareiškėju, tiek Sprendimas grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu – buvo ar nebuvo pažeista pareiškėjo S. S., kaip Tarnybos darbuotojo, teisė į privatumą, buvo ar nebuvo vykdomas vaizdo stebėjimas darbo vietoje ir šių duomenų tvarkymas Tarnyboje laikantis ADTAĮ nustatytų reikalavimų.
19.9. Pirmosios instancijos teismas pernelyg didelę įrodomąją reikšmę suteikė Inspekcijos pateiktų Tarnybai klausimų apimčiai ir spektrui. ADTAĮ (nuo 2018 m. liepos 16 d. galiojanti redakcija) 29 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kuriuo buvo grindžiamas Sprendimas, taikymo kontekste neturi teisinės reikšmės aplinkybė dėl Inspekcijos keliamų klausimų apimties ir spektro. Iš Sprendimo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto nustatytas pagrindas, jog dėl Inspekcijoje nagrinėjamo klausimo, susijusio su Tarnybos veiksmų laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 18 d. tvarkant vaizdo duomenis, susijusius su pareiškėju, teisėtumu ir pagrįstumu, jau yra įvykdyta teisminė kontrolė, paaiškėjo po Inspekcijos teiktų kreipimųsi Tarnybai, t. y. 2019 m. gegužės 30 d., kuomet Tarnyba raštu informavo Inspekciją apie įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR-N-890-2018, nagrinėtą pareiškėjo keltą tapatų klausimą dėl Tarnybos veiksmų tvarkant jo asmens duomenis teisėtumo ir pagrįstumo ADTAĮ nuostatų taikymo kontekste.
20. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir apeliacinį skundą tenkinti.
21. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
22. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:
22.1. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad skundas paduotas paprasčiausiai vilkinant laiką, siekiant atitolinti atsakovo tyrimo atlikimą ir Tarnybos neteisėtų veiksmų t. y. neteisėto sekimo bei duomenų rinkimo apie pareiškėją, konstatavimą. Pareiškėjas į atsakovą su skundu kreipėsi po to, kai Tarnyba nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 18 d. vykdė S. S. stebėjimą / sekimą vaizdo stebėjimo kameromis ir neteisėtai šiuos duomenis saugojo, nors saugoti be jokio atliekamo tyrimo galėjo 7 dienas, tačiau saugojo net keletą mėnesių.
22.2. Tarnyba klaidina Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą tvirtindama, jog neva tai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi (administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR-N-890-2018) buvo išspręsti tapatūs klausimai tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nors teismas aiškiai nustatė ir pagrįstai konstatavo, kad Inspekcijai 2018 m. gegužės 23 d. pateikto pareiškėjo skundo dalykas buvo vadovaujantis ADTAĮ nuostatomis įvertinti ar Tarnybos pareigūnai, nebūdami operatyvinės veiklos subjektais ir nepradėję jokio ikiteisminio tyrimo ar tarnybinio patikrinimo, nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 18 d. vykdė S. S. stebėjimą / sekimą vaizdo stebėjimo kameromis ir neteisėtai šiuos duomenis saugojo, kai tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo bylą dėl pačios Tarnybos pranešimo policijai, dėl galimai S. S. padaryto ANK nusižengimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė ir pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos administracinio nusižengimo bylos pagrindu bei dalyku buvo S. S. veiksmų vertinimas ar atsakomybės jam taikymas pagal ANK nuostatas, kai tuo tarpu nagrinėjamos Vilniaus apygardos administraciniame teisme bylos atveju, pareiškėju buvo pats S. S. ir S. S. jau kreipėsi į atsakovą dėl Tarnybos veiksmų įvertinimo pagal ADTAĮ ir BDAR nuostatas, o ne Tarnyba, ir ne į policiją, kaip, kad bylą nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Sprendimo, kuriuo buvo nutrauktas pareiškėjo prašymo nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartyje vertino Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą bei S.S. veiksmus pagal ANK nuostatas, o pareiškėjas prašyme Inspekcijai prašė įvertinti Tarnybos veiksmų teisėtumą, konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nebuvo vertinamas Tarnybos veiksmų teisėtumas, todėl Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo nutraukti pareiškėjo skundo nagrinėjimą dėl to, kad tuo pačiu klausimu pareiškėjo skundas yra išnagrinėtas teisme.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad abiejų ginčų nagrinėjimo dalyku buvo Tarnybos veiksmų, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 18 d. tvarkant vaizdo duomenis, susijusius su pareiškėju, teisėtumas ir pagrįstumas, todėl Inspekcija Sprendimu pagrįstai nutraukė pareiškėjo prašymo nagrinėjimą.
26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
27. Teisėjų kolegija nurodo, kad Sprendimas yra grindžiamas ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 29 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
28. ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad priežiūros institucija priima sprendimą nutraukti skundo ar jo dalies nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant skundą ar jo dalį paaiškėja, kad yra šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2–6, 8 punktuose nurodytas pagrindas (nurodyti pagrindai) atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį.
29. Pagal ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta arba yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisme.
30. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad, siekiant nustatyti, ar klausimai yra tapatūs, būtina pagal analogiją vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotais kriterijais dėl skundų tapatumo nustatymo.
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ įtvirtintą draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, savo formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1180/2013; 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-245-520/2015).
33. Įvertinusi pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. prašymo turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su prašymu įvertinti Tarnybos galimą neteisėtą jo persekiojimą bei duomenų apie jį rinkimą ir saugojimą nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 18 d.
34. Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo skundo byloje (Nr. II-455-865/2018) nagrinėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje (suinteresuotas asmuo – S. S.).
35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo skundo byloje (Nr. II-455-865/2018) išnagrinėjo tą patį klausimą, kuris buvo nurodytas pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. prašyme. Akcentuotina tai, kad tiek bylos šalys, tiek skundo pagrindas yra skirtingi. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo skundo byloje (Nr. II-455-865/2018), vadovaudamasis ADTAĮ 17 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad medžiagoje yra užfiksuota vieša vieta – automobilių stovėjimo aikštelė ir įėjimas į pastatą, įvažiavimas, t. y. buvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp darbuotojų teisės į privatumą bei institucijos teisės į savo nuosavybės apsaugą, institucijos pareigos užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą, nesudaro pagrindo išvadai, jog buvo išnagrinėtas klausimas kuris yra tapatus pareiškėjo 2018 m. gegužės 23 d. prašyme pateiktiems klausimams. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame prašyme pareiškėjas akcentavo Tarnybos veiksmų neteisėtumą (nepagrįstai ilgą duomenų apie pareiškėją saugojimo laikotarpį ir pareiškėjo stebėjimo pagrįstumą), kurie nebuvo vertinimo dalyku Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo skundo byloje (Nr. II-455-865/2018).
36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
37. Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie tokias išlaidas, todėl šis pareiškėjo prašymas negali būti patenkintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.