- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-09
- Bylos Nr.
- AN2-423-497/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. S. ( toliau Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties, kuria panaikinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. vasario 18 d. nutarimo dalis nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną S. S. atžvilgiu ir byla grąžinta Institucijai papildomiems veiksmams atlikti,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2018-03-01 kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą su prašymu įvertinti jų surinktą informaciją dėl jų tarnybos pareigūno S. S. galimo sukčiavimo pateikiant ataskaitas dėl važiavimo asmeniniu transportu į tarnybos vietą ir iš jos , kuriose S. S. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neteisėtai gavo važiavimo išlaidų kompensavimo išmokas.
2. Vilniaus apskrities VPK 1 PK 2018-05-25 priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, nustačius, kad surinktų duomenų nepakanka S. S. kaltinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Viešojo saugumo tarnyba nesutikdama su šiuo nutarimu padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui , kuris 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi jį tenkino, panaikino Institucijos priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
4. Institucija atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą 2019 m. vasario 18 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną S. S. atžvilgiu nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi dalinai tenkino Viešojo saugumo tarnybos skundą, Institucijos 2019 m. vasario 18 d. nutarimą dalyje dėl administracinės nusižengimo bylos teisenos S. S. atžvilgiu nutraukimo panaikino ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai papildomiems veiksmams atlikti. Teismo vertinimu, Nutarimas priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis. Institucija neatliko visapusiško įrodymų vertinimo, jų palyginimo bei analizės. Dėl to Institucijos priimtas Nutarimas negali būti teisėtas ir pagrįstas, yra naikintinas, konstatuojant, kad S. S. veikoje, 2017 m. birželio-spalio mėnesiais, jam į tarnybą ar/ir iš jos vykstant dviračiu, o Tarnybai pateikiant melagingus duomenis ir neteisėtai įgijus jam nepriklausančias transporto atlyginimo išlaidas, kurios sudaro 40,25 Eur, yra ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, tačiau nėra galimybės priimti procesinio sprendimo dėl asmens kaltės, nes byloje nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuris yra būtinas sprendimui priimti, nes būtent administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole, o byloje S. S. joks kaltinimas nebuvo pareikštas.
6. Byloje gautas S. S. apeliacinis skundas kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį ir Viešojo saugumo tarnybos skundą atmesti.
7. 6.1 Skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi nepagrįstais išvedžiojimais ir nevertino esminių aplinkybių, tai yra tai, kad Viešojo saugumo tarnyba nebuvo ir nėra nustačiusi tvarkos, pagal kurią S. S. būtų buvę privaloma įvažiuoti į darbo vietos teritoriją, taip pat nebuvo draudžiama S. S. sutuoktinei deklaruotu automobiliu įvažiuoti į pačią teritoriją. Nustatyta, kad tam tikromis dienomis, kai S. S. įvažiuodavo į teritoriją dviračiu, į teritoriją įvažiuodavo ir jo automobilis.
6.2 Skunde nurodoma, kad S. S. atvykdavo automobiliu iki darbo vietos, po to sėsdavo ant dviračio, kurį veždavosi „džipe", ir iki darbo pradžios mankštindavosi važinėdamas dviračiu, kadangi ruošėsi kojos operacijai. Byloje nėra duomenų, kad S. S. būtų važiavęs dviračiu į darbo vietą nuo pat namų, be to, jo automobilis tomis dienomis visada būdavo įvairuojamas į teritoriją, iš ko matyti, kad jokios naudos S. S. negavo, be to atstumo nuo namų iki darbovietės S. S. fiziškai dviračiu būtų neįveikęs.
6.3 Skunde pažymima, kad Pareiškėja S. S. sekdama kelis mėnesius ir filmuodama kaip jis atvyksta į teritoriją tai darė neteisėtai. Neabejotina, kad jis buvo sekamas ir nuo pat namų , kadangi buvo vykdoma susidorojimo kampanija siekiant jį pašalinti iš Vilniaus dalinio vado pareigų. Kad su S. S. buvo siekiama susidoroti patvirtina tai, kad mažiau nei per du metus, prieš jį buvo pradėti mažiausiai dešimt tarnybinių patikrinimų, kurių didžioji dalis buvo nutraukta arba paskirtos nuobaudos panaikintos.
Žemesnės instancijos teismas
6.4 Teismas nepagrįstai S. S. veiksmus, kuomet jis atsisakė ekspertizei teikti medžiagą, vertino kaip vengimą atlikti tyrimą. S. S. tuo metu gydėsi ligoninėje, policijos pareigūnai atvyko tiesiai į gydymo įstaigos palatą ir norėjo jį ten fotografuoti bei filmuoti. Gydanti gydytoja rekomendavo atsisakyti nuo bet kokių veiksmų, nes tuo metu jam buvo būtinas poilsis ir nesinervinimas. Šiuo pagrindu S. S. ir atsisakė atlikti šiuos veiksmus iki pasveiks. Be to tuo metu dar nebuvo išnagrinėtas jo prašymas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl tokios ekspertizės teisėtumo, todėl jis išreiškė poziciją, kad atlikti ekspertizę neišnagrinėjus prašymo netikslinga.
6.5 Teismas nepagrįstai nevertino byloje nustatytų esminių aplinkybių: 2018 m. gegužės 25 d. nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną buvo nustatyta, kad <...Tarnybos teritorijoje Tarnybos vado 2016-04-29 įsakymu Nr. 47v-353, yra priskirtos stovėjimo vietos tik tarnybiniams automobiliams. Tarnybos vado 2007-04-27 įsakymu Nr. V-36 (Tarnybos vado 2015-03-03 įsakymo Nr. 47V-131 redakcija) patvirtintame „Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ar iš jos, išskyrus taksi, važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašas", nėra nurodoma, kad pareigūnas gaunantis važiavimo išlaidų kompensaciją, privalo atvykęs į tarnybą, palikti stovėti savo automobilį Tarnybos teritorijoje, M. K. Paco g. 4...>. Šios aplinkybės įrodo, kad S. S., nors ir turėjo leidimą įvažiuoti į teritoriją, tačiau to neprivalėjo daryti. Dešimtys pareigūnų, gaunantys kompensaciją išviso neturi teisės įvažiuoti į teritoriją ir jų niekas nekontroliuoja kur jie stato savo automobilius.
6.6 Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog S. S. buvo paskirta tarnybinė nuobauda dėl važiavimo dviračiu ir ji nėra panaikinta. Atkreiptinas dėmesys, kad šios nuobaudos paskyrimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme vyksta procesas dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo (Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-854-426/2019).
Žemesnės instancijos teismas
6.7 Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Teismas nepagrįstai nevertino nustatytas faktines aplinkybes, tokias kaip, kad <... S. S. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2017 spalio mėn., važiavo dviračiu Tarnybos teritorijoje Vilniuje, M. K. Paco g. 4. Nustatytos aplinkybės savaime dar nereiškia, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, t.y. kad S. S. dviračiu vykdavo maršrutais (duomenys neskelbtini).
6.8 Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, jog duomenis apie S. S. Pareiškėja rinko ir kaupė teisėtai, neva todėl, kad ankstesnėse nutartyse teismai to neginčijo. Iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos viešai teikiamo Asmens duomenų valdytojų registro matyti, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės biudžetinė įstaiga, į/k 300666165, adresas M. K. Paco g. 4, Vilnius, 2017-01-31 įregistravo duomenų tvarkymo tikslą <... 1. Užtikrinti tarnybinės ar profesinės etikos pažeidimų prevenciją, tyrimą ir nustatymą (vaizdo stebėjimas)... Duomenų saugojimo terminas - 7 dienos (jei per šį terminą jų pareikalauja juos turintys teisę gauti asmenys, jie saugomi ne ilgiau nei reikia juridiniams faktams patvirtinti ...>. Kadangi Viešojo saugumo tarnyba nepradėjusi jokio tyrimo duomenis apie S. S. rinko ir kaupė nuo 2017-06-01 iki 2017-10-18, akivaizdu, kad tai darė neteisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
6.9 taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, jog S. S. veiksmuose yra ANK 108 str. požymiai, kadangi administracinio nusižengimo teisenos ribas nustato surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje Nutartyje konstatuoti, kad S. S. veikoje 2017 m. birželio - spalio mėnesiais, jam į tarnybą ar/ir iš jos vykstant dviračiu, o Pareiškėjai pateikiant melagingus duomenis ir neteisėtai įgijus jam nepriklausančias transporto atlyginimo išlaidas, kurios sudaro 40.25 Eur, yra ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, neturėjo teisės. Konstatuodamas, jog S. S. veiksmuose yra ANK 108 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių, teismas pažeidė administracinio nusižengimo nagrinėjimo ribas bei S. S. teises, nes administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik atitinkamo procesinio sprendimo pagrindu (teismų praktika administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-470-574/2018), o teismas jau konstatavo S. S. padarius administracinį nusižengimą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Viešojo saugumo tarnyba prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį. Atsiliepime nurodo, kad teismas savo nutartyje pagrįstai konstatavo, kad S. S. veiksmuose yra ANK 108 straipsnyje numatyto nusižengimo požymiai. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nebuvo ištirta ir nustatyta, kokias būtent transporto priemones apeliantas naudojo atvykstant į darbovietę ir išvykstant iš jos, apelianto teiginiai, kad neva Tarnybos pareigūnai apeliantą neteisėtai sekė ir filmavo kelis mėnesius nepagrįsti, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartyje konstatavo, kad Tarnyba išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp darbuotojo teisės į privatumą ir Tarnybos teisės į savo nuosavybės apsaugą, pareigos užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą. Taip pat nepagrįsti apelianto teiginiai dėl vykdomo su juo susidorojimo.
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną S. S. atžvilgiu nutraukti. Atsiliepime nurodoma, kad atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2016-04-29 įsakymu Nr. 47v-353, yra priskirtos stovėjimo vietos tik tarnybiniams automobiliams, įsakymuose nėra nurodoma, pareigūnas gaunantis važiavimo išlaidų kompensaciją, atvykęs į tarnybos vietą transporto priemone, turi asmeniškai įvairuoti transporto priemonę į saugomą teritoriją, kuri yra stebima vaizdo kameromis ar joje jam draudžiama važinėtis dviračiu, todėl remtis pateikta vaizdine medžiaga, kurioje neužfiksuotas visas S. S. maršrutas nuo gyvenamosios vietos Vilniuje, Didlaukio g. 92, iki tarnybos vietos Vilniuje, M. K. Paco g. 4, ar iš jos, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Teisenos metu apklausti asmenys nenurodė, kad S. S. išvažiuodavo iš savo namų dviračiu, ar juo sugrįždavo iš tarnybos vietos. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad teismas skundžiamoje nutartyje pažymėdamas ANK 608 straipsnio 1 dalį, ANK 610 straipsnį ir ANK 613 straipsnį, neatsižvelgė į ANK 591 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas
8. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei skundžiamame nutarime padarytas išvadas, konstatuoja, kad Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną S. S. atžvilgiu yra pagrįstas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis naikintina.
9. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad pagal pateiktą Viešojo saugumo tarnybos medžiagą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo Institucija nagrinėjusi medžiagą atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Instituciją įpareigojo pradėti tyrimą ir nurodė , kad byloje reikalinga atlikti vaizdo įrašo ekspertizę tikslu nustatyti įraše užfiksuotus asmenis bei juos apklausti, taip pat nustatyti kokias transporto priemones naudojo S. S. atvykti ir išvykti iš tarnybos. Institucija pagal teismo nutartį pradėjusi tyrimą nustatė įraše užfiksuotus asmenis ir juos apklausė. Visi Apklausti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai atpažino, kad dviračiu važiuojantis asmuo yra S. S. ( 4 t., b.l. 48-58). Aukštesnysis teismas sutinka su Institucijos argumentu, kad nustačius dviračių važiuojantį asmenį, atlikti ekspertizę tapo netikslinga, be to ir iš skundo turinio matyti, kad šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas. Institucija taip pat ėmėsi veiksmų atlikti eilę ir kitų tyrimo veiksmų, kuriuos nurodė teismas, tačiau S. S. ir jo sutuoktinei pasinaudojus savo teise neduoti paaiškinimų nustatyti tam tikrų aplinkybių, tame tarpe ir kokiomis transporto priemonėmis S. S. atvykdavo į tarnybą, neliko objektyvių galimybių.
10. Apklausti asmenys: A. G., A. V., V. A., A. J., M. Š., S. S., atpažinę dviračiu važiuojantį S. S. nurodė, kad matė jį važiuojantį Viešojo saugumo tarnybos teritorijoje. Nė vienas iš asmenų nenurodė, kad jiems žinoma, kad S. S. dviračiu į tarnybą ir iš jos vykdavo iš namų ir į namus esančius (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Taip pat iš tos pačios vaizdo medžiagos nustatyta, kad tam, tikromis dienomis, kai S. S. užfiksuotas teritorijoje važiuojantis dviračiu, tarnybos teritorijoje užfiksuotas ir jo automobilis (duomenys neskelbtini) , be to kaip teisingai pažymėta skunde, pareigūnas gaunantis kompensaciją už atvykimą į tarnybą asmeniniu transportu neturėjo pareigos automobilį statyti tarnybos teritorijoje, juolab, kad ne visi pareigūnai leidimą įvažiuoti į teritoriją asmeniniu transportu apskritai turėjo, taip pat nenustatyta ir pareiga, kad automobilį privalėjo vairuoti pats pareigūnas, gaunantis kompensaciją, todėl ta aplinkybė, kad automobilį į teritoriją įvairuodavo jo sutuoktinė nepakankama, kad teigti, jog S. S. į tarnybą atvykdavo ne automobiliu, o kita transporto priemone. Pats S. S. skunde yra pateikęs paaiškinimą, kad iki tarnybos vietos jis vykdavo automobiliu, atvykdavo valanda anksčiau ir tarnybos teritorijoje važinėdavo su dviračiu tikslu treniruotis prieš planuojamą atlikti kojos operaciją. Byloje nėra objektyvių duomenų šioms S. S. nurodytoms aplinkybėms paneigti.
11. Apylinkės teismas spręsdamas, kad S. S. veiksmuose yra ANK 108 straipsnyje numatyto nusižengimo požymiai, tokią išvadą grindė jau minėtais pareigūnų paaiškinimais, kad jie matė S. S. važiuojantį dviračiu Viešojo saugumo tarnybos teritorijoje bei Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje buvo konstatuota, kad S. S. 5 kartus pateikė klaidingas ataskaitas tikslu užvaldyti neteisėto dydžio važiavimo asmeniniu transportu išlaidų kompensacija ir šios išvados pagrindu S. S. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ( 4 t. b.l. 34-45). Jau minėta, kad ne vienas iš pareigūnų nenurodė aplinkybių, kad S. S. į tarnybą dviračiu vykdavo iš namų . Sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą S. S. yra apskundęs. Remiantis Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenis skundas dar nėra išnagrinėtas ( 1-854-426/2019), taigi teismas neturėjo remtis tarnybinio patikrinimo duomenimis, kurių teisėtumas dar nėra patvirtintas.
12. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertina byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes bei įrodymų šaltinių patikimumą. Nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus , tačiau abejonių, kad S. S. Viešojo saugumo tarnybai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad nagrinėjamu laikotarpiu į tarnybos vietą ar/ir iš jos vyko asmeniniu automobiliu (duomenys neskelbtini), todėl neteisėtai už šiuos laikotarpius įgijo važiavimo išlaidų kompensaciją – 40,25 eurus, pašalinti nepavyko. Teismų praktikoje formuojama nuomonė, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-66-697/2015.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas savo nutartyje konstatavo, kad Institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas konstatuojant , kad S. S. veiksmuose yra ANK 108 straipsnyje numatytų nusižengimo požymių. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs jog Institucijos išvados pagrįstos vien formaliu įrodymų vertinimu, nepagrindė kuo pasireiškė šis formalumas ir pats savo spendime nė vienu sakiniu nemotyvavo, kodėl daroma priešinga išvada. Tuo iš esmės pažeistas įstatymo reikalavimas nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui. ANK 636 str. 4 d. nustato, kad nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje be kitą ko turi būti argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai. Tokių argumentų skundžiamoje nutartyje nėra.
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas savo nutartyje konstatavo, kad Institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas konstatuojant , kad S. S. veiksmuose yra ANK 108 straipsnyje numatytų nusižengimo požymių, tačiau bylą grąžino Institucijai papildomiems veiksmams atlikti, tai yra administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Tokį sprendimą teismas grindė tuo, kad byloje nėra administracinio nusižengimo protokolo o administracinė teisena be protokolo negalima. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta. ANK 608 straipsnio 1 dalis tikrai numato, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą, tačiau tai nėra vienintelis procesinis dokumentas, kuriuo baigiamas administracinio nusižengimo tyrimas. ANK 591 straipsnis numato sąlygas, kada administracinių nusižengimų teisena gali būti baigta ir nesurašant protokolo. Viena iš tų sąlygų - kai nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 d. 1 p.). Tokiu būdu, Institucija nutraukdama administracinio nusižengimo teiseną, tai padarė įstatymo nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. nutarimą nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.