- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- I-590-426/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02889-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Stasys Survila
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. S. skunde teismo prašo panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST) vado 2018 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. 47TE-530 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos pulkininkui S. S.“ (toliau – Įsakymas).
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–7) aiškina, kad jis neginčijo uniformos dėvėjimo fakto, nurodė, kad uniforma nebuvo tvarkinga, nes jo žiniomis, uždarame tarnybiniame kabinete, neoficialaus pokalbio metu, nereikalaujama griežtai laikytis tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos.
Pažymi, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 56TPI-7 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto S. S. veiksmų“ (toliau – Išvada) nurodyta, jog jo veiksmuose buvo visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, nustatyta neatsargi kaltės forma. Pažymėta, kad nusižengimas mažareikšmis, kurio užkardymui pakanka įspėjimo.
Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba su kuria nesutinka, mano, kad ji paskirta nepagrįstai ir per griežta.
Pareiškėjas neginčija paties fakto, kad 2018 m. balandžio 25 d. užėjo į V. M. kabinetą, dėvėjo vasarinę tarnybinę uniformą, nebuvo sukišęs viršutinės dalies (bliuzono) į kelnes, o užleidęs ant kelnių viršaus. Tai įvyko dėl to, kad gavo nurodymą persikelti į naują kabinetą, iš seno kabineto persinešė daiktus. Nešant daiktus bliuzonas užkrito ant kelnių viršaus.
Pasak pareiškėjo, šiuo atveju tarnybinio patikrinimo bei drausmės užtikrinimo tikslai būtų pasiekti netaikant tarnybinės nuobaudos, o apsiribojant įspėjimu. Mano, kad pažeidimas buvo mažareikšmis, kadangi padarytas neviešai, tai nutiko uždarose patalpose, tarnybiniame kabinete, dalyvaujant saviems pareigūnams T. S. ir V. M.. Pareiškėjas mano, kad nepakenkė vidaus tarnybos įvaizdžiui ir nepagarbos savo kolegoms nerodė. Jo žiniomis, kitų neigiamų padarinių taip pat nekilo, nebuvo pažeistas V. M. kabinete buvusių pareigūnų orumas, ar kitos vertybės. Atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmuose tiesioginės tyčios ar kitokių sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažymi, kad VST vado 2018 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 47V-3 patvirtintose Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nėra tiesiogiai nurodoma, jog tarnybinėse patalpose neoficialaus pokalbio metu yra privaloma griežta uniformos dėvėjimo tvarka. Skunde pabrėžia, kad susipažino su Išvados turiniu, daugiau abejonių dėl tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos nekilo. Tvirtina padaręs išvadas ir tarnybinės uniformos dėvėjimo pažeidimų nekartoja.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad paties tarnybinio patikrinimo užteko pasiekti panašių pažeidimų užkardymo ateityje tikslą. Pabrėžia, kad iki šio įvykio ir po jo nebuvo drausminamas, negavo pastabų dėl tarnybinės uniformos dėvėjimo. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad T. S. ir V. M., kurie buvo kabinete, neįspėjo pareiškėjo, jog jis daro pažeidimą, nepateikė pastabų. Pareiškėjo nuomone, jei šie pareigūnai ir nustatė jo veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių, turėjo korektiškai pateikti pastabą bei imtis neatidėliotinų veiksmų, kad tarnybinės uniformos dėvėjimo klaida būtų ištaisyta nedelsiant. T. S., praėjus daugiau kaip savaitei, pasirinko informuoti VST vadą, taip inicijuojant tarnybinio patikrinimo pradžią.
Pareiškėjas mano, kad nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių atsakovei, todėl turėjo būti vertinamas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra neproporcingas. Pareiškėjo nuomone, skundžiamu Įsakymu buvo siekiama ne tarnybinio patikrinimo tikslų, o dar kartą jį nubausti. Tarnybinio patikrinimo tikslams pasiekti, jo manymu, būtų užtekę įspėjimo, kaip siūlė vidaus reikalų ministras. Pareiškėjas vertina, kad skundžiamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga įvykdytam pažeidimui. Atkreipia dėmesį, jog jo atžvilgiu per 10 mėnesių buvo pradėti 8 tarnybiniai patikrinimai, kurių 7 pripažinti nepagrįstais. Pareiškėjo manymu, tai suponuoja išvadą, kad tarnybiniu patikrinimu nuo pat pradžių buvo norima jį nubausti. Įsakymas priimtas neatsižvelgiant į Išvadą bei nustatytas aplinkybes. Dėl išvardintų priežasčių, mano, kad Įsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas.
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad nešėsi daiktus iš kabineto, tai neneigia, kad bliuzonas buvo užkritęs ant kelnių. Mano, kad pažeidimas yra mažareikšmis ir jam skirta per griežta nuobauda.
Atsiliepimas
Atsakovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovė, VST) nesutinka su pareiškėjo skundu.
Atsiliepime (b. l. 13–21) nurodo, jog VST vadas, pagal jam suteiktą diskrecijos teisę, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 32 straipsnio 1 dalies ir 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atsižvelgdamas į Išvadą, Įsakymu pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Atsakovė nurodo, jog į tarnybinio patikrinimo laikotarpį neįskaitomas nedarbingumo ir atostogų laikotarpis, todėl tarnybinį patikrinimą privalėjo baigti ne vėliau kaip 2018 m. birželio 25 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad jis nepažeidė Taisyklių 6, 12, 30 punktų, kuomet 2018 m. balandžio 25 d. užėjo į TOS viršininko V. M. kabinetą, nes minėtos Taisyklių nuostatos nustato uniformos dėvėjimo ypatybes konkrečiais atvejais. Neoficialaus pokalbio metu uniformos dėvėjimas kabinete net, jei ji būtų dėvima netvarkingai, t. y. neoficialioje aplinkoje, nėra traktuojamas kaip uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimas.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Tarnybos pareigūnas tarnybos metu privalo dėvėti uniformą. Tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos tinkamą dėvėjimą nustato Taisyklės.
Atkreipia dėmesį, kad VST įvykdė jai nustatytą pareigą pareiškėją aprūpinti tarnybine uniforma, o pareiškėjas neįvykdė nustatytos pareigos ją dėvėti tinkamai.
Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas yra pareigūnas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų. Todėl viešai demonstruodamas tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos pažeidimus, rodo atmestiną pareiškėjo požiūrį į teisės aktų reikalavimus, suponuoja aplinkinių nuomonę apie jo galimai atmestiną požiūri ir į viešojo administravimo įgaliojimų teisę dėl sau nepavaldžių asmenų, pareiškėjui naudojantis ja pagal savo laisvą interpretaciją.
Pareiškėjas, priimant jį į statutinę valstybės tarnybą, laisva valia prisiekė kaip asmenines priedermes įgyvendinti jam skirtus įgaliojimus bei laikytis tam tikrų, iš statutinių santykių kylančių principų ir įsipareigojo ištikimai tarnauti Lietuvos valstybei ir ginti teisėtus jos žmonių interesus, sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, garbingai atlikti jam patikėtas pareigas.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas, siekdamas pateisinti savo veiksmus, aktyviai naudoja mažareikšmiškumo sąvoką, kuri nėra nustatyta tarnybinės atsakomybės taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teigia, kad neginčija paties fakto. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, aplaidžiai dėvėdamas tarnybinę uniformą, vaikščiojo kabinetuose ir koridoriuje, kur jį galėjo matyti kiti pareigūnai, valstybės tarnautojai ar asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį. Savo veiksmais jis sudarė sąlygas formuotis abejonėms, neigiamai visuomenės nuomonei apie Tarnybos, kaip institucijos, atsakingos už visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos užtikrinimą, neatsakingumą ir galimai nesugebėjimą tinkamai atlikti pavestas funkcijas.
Atsakovės nuomone, pareiškėjo familiarus, suasmenintas santykio su Tarnybos vadu vertinimas neleistinas statutinių santykių kontekste. Pareiškėjas klaidinančiais išvedžiojimais galimai siekia teismą įtikinti, kad jo padarytas tarnybinis nusižengimas – netinkamas uniformos dėvėjimas ir nepagarbus elgesys tiesioginio viršininko bei aukštesnio viršininko atžvilgiu – tai yra „pareiškėjo ir Tarnybos vado santykių“ išdava, bet ne jo kaltais neteisėtais veiksmais padarytas tarnybinis nusižengimas.
Atsakovė tvirtina, kad atsižvelgiant į pažeidimų padarymo priežastis, kaltės laipsnį, pareiškėjui pagrįstai pritaikyta tarnybinio nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Pareiškėjas savo kaltais veiksmais pažeidė įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą tvarką. Pasak atsakovės, jis nepateikė jokių argumentų ir objektyvių duomenų skundo dalykui pagrįsti, todėl skundas vertintinas kaip nemotyvuotas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis atsakovo pateikta tarnybinio tyrimo medžiaga, nustatyta, kad VST 2018 m. gegužės 2 d. buvo užregistruotas VST Vilniaus dalinio vado pareigas atliekančio 4 kuopos vado T. S. 2018 m. balandžio 26 d. tarnybinis pranešimas Nr. 47TP-1295, kuriame nurodyta, jog 2018 m. balandžio 25 d., vykstant pasitarimui su VST Vilniaus dalinio TOS viršininku V. M. jo kabinete, S. S. įsiveržė į kabinetą, dėvėdamas vasarinės specialios uniformos ansamblio bliuzoną ir kelnes, bliuzoną nešiojo nesusikišęs į kelnes, o užleistas ant kelnių viršaus. Abi rankas buvo susikišęs į kelnių kišenes ir demonstruodamas nepagarbą T. S. bei V. M., demonstratyviai sukinėjosi kabinete(b. l. 27).
V. M. 2018 m. gegužės 3 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2018 m. balandžio 25 d., vykstant pasitarimui su T. S., į kabinetą neatsiklausęs užėjo S. S., kuris dėvėjo vasarinę specialią uniformą – bliuzoną ir kelnes. Bliuzonas buvo nesukištas į kelnes, o užleistas ant kelnių viršaus, rankas laikė kelnių kišenėse. Nurodė, kad pareiškėjas savo elgesiu demonstravo nepagarbą jam bei kitiems pareigūnams, kurie dalyvavo pasitarime (b. l. 28).
VST vyriausiais specialistas Vidaus tarnybos majoras 2018 m. gegužės 9 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad atlikęs informacijos patikslinimą, nustatė, jog galimai tarnybinį pažeidimą padarė pareiškėjas ir nurodė, kad tikslinga pradėti tarnybinį patikrinimą (b. l. 29).
VST vadas 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 47V-560 pradėjo tarnybinį patikrinimą pagal T. S. tarnybinį pranešimą ir įsakė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų (b. l. 30).
Žemesnės instancijos teismas
T. S. pateikė patikslintą tarnybinį panešimą, kuriame nurodė, kad kabinete dar buvo ir D. R. ir matė visas aplinkybes (b. l. 32).
D. R. 2018 m. gegužės 23 d. pateikė papildomą informaciją, kad balandžio 25 d. dalyvavo V. M. kabinete pasitarime, kartu buvo T. S.. Pokalbio metu įėjo pareiškėjas, dėvėdamas vasarinę specialiąją uniformą. Viršutinė uniformos dalis nebuvo sukišta į kelnes. Aptarus svarstomus klausimus, išėjo iš viršininko kabineto.
Vidaus reikalų ministras 2018 m. gegužės 21 d. pavedimu Nr. 1VPR-9 nurodė Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui (toliau – KPVTS) perimti iš VST tolimesnį tarnybinio patikrinimo tyrimą dėl pareiškėjo galimai neteisėtų veiksmų (b. l. 37).
Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 56TPI-7 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto S. S. veiksmų“ (toliau – Išvada), kuri patvirtinta vidaus reikalų ministro 2018 m. birželio 21 d. nurodyta, jog jo veiksmuose buvo visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, nustatyta neatsargi kaltės forma. Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 25 d. įėjo į TOS viršininko V. M. kabinetą, dėvėdamas tarnybinę uniformą netvarkingai, t. y. vasarinio specialiosios uniformos ansamblio dalies bliuzono nebuvo susikišęs į kelnes ir šiais veiksmais jis pažeidė Taisyklių 6, 12 ir 30 punktų reikalavimus bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Siūlė VST vadui įspėti pareiškėją dėl jo padaryto pažeidimo bei nurodyti jam, kad ateityje uniformą dėvėtų, laikydamasis nustatytų uniformos dėvėjimo reikalavimų (b. l. 71–74).
VSD vadas, vadovaudamasis Statuto 32 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto nuostatomis ir atsižvelgdamas į Išvadą bei Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos 2018 m. liepos 24 d. raštą Nr. VA17-106(18) „Dėl tarnybinio patikrinimo išvados pateikimo“, pareiškėjui už VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Taisyklių 6, 12 ir 30 punktų nuostatų pažeidimus tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 8).
Pareiškėjas mano, kad jam paskirta per griežta tarnybinė nuobauda už padarytą mažareikšmį pažeidimą ir nurodo, kad galėjo apsiriboti įspėjimu.
Vertintina, ar Išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, jog pareiškėjas padarė priešingą teisei veiką (ir kokią konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad jis neatliko arba netinkamai vykdė tarnybines pareigas, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš jos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Statutas (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu).
Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
Statuto 33 straipsnio 1–12 dalys pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1V-885 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojusi tarnybinio patikrinimo atlikimo metu).
Vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 2 dalimi, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 33 straipsnio 2 dalis). Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 34 straipsnio 1–2 dalyse.
Pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Ši norma yra blanketinė. Išvadoje detaliai analizuotas ir įvertintas pareiškėjo padarytas Taisyklių 6, 12 ir 30 punktų pažeidimas. Pagal Taisyklių 6 punktą pareigūnai turi būti tvarkingos išvaizdos. Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad pareigūnai tarnybinę uniformą privalo dėvėti tvarkingai, švarią, užsagstytą, o pagal Taisyklių 30 punktą, pareigūnui privalu dėvėti uniformą tvarkingai.
Išvadoje pateiktas pareiškėjo veiksmų teisinis vertinimas patvirtinta, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 25 d. įėjo į TOS viršininko V. M. kabinetą netvarkingai dėvėdamas tarnybinę uniformą, t. y. vasarinio specialiosios uniformos ansamblio dalies bliuzono nebuvo susikišęs į kelnes ir šiais veiksmai jis pažeidė Taisyklių 6, 12 ir 30 punktų reikalavimus bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Minėtas aplinkybes tarnybinio patikrinimo metu patvirtino T. S., V. M. bei D. R.. Minėti pareigūnai teismo posėdyje buvo apklausti kaip liudytojai ir jie parodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir užfiksuota jų tarnybiniuose pranešimuose.
T. S. parodė, kad jis 2018 m. balandžio 26 d. atliko vadovo funkcijas, vyko pasitarimas V. M. kabinete ir į jį įsiveržė pareiškėjas. Kabinete taip pat buvo ir D. R.. Nurodė, kad bliuzonas buvo ištrauktas, rankas laikė kišenėse. Pabrėžė, kad esant žemesnio rango pareigūnams, negalėjo duoti pastabų pareiškėjui. Pabrėžė, kad D. R. matė, kaip pareiškėjas užėjo ir atsisėdo kabinete.
V. M. teismo posėdyje parodė, kad vyko pasitarimas jo kabinete, su T. S. aptarė tarnybos reikalus. Į kabinetą užėjo pareiškėjas, netvarkingai dėvėdamas uniformą, švarkas buvo užleistas ant kelnių. Pasitarime pareiškėjas neturėjo dalyvauti.
D. R. teismo posėdyje parodė, kad pas V. M. užėjo spręsti tarnybinių kausimų ir pokalbio metu įėjo pareiškėjas. Jis netvarkingai dėvėjo uniformą, viršutinė dalis buvo užleista ant kelnių. D. R. tarnybinis laipsnis yra žemesnis nei pareiškėjo.
Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų paaiškinimais ir tarnybinio patikrinimo medžiaga dėl padaryto pažeidimo. Šiuo atveju pareiškėjo argumentai, kad kabinete nebuvo D. R., paneigti bylos medžiaga ir paties pareigūno liudijimu. Teismas neturi pagrindo abejoti šių pareigūnų parodymais. Teismas nenustatė, kad VST būtų sąmoningai siekusi pareiškėją persekioti ir jį bausti.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo argumentai, kad filmuotoje medžiagoje yra duomenys, jog D. R. nebuvo užėjęs į kabinetą, tiesiogiai kaip liudytoją apklausus pastarąjį, negali būti laikomi netinkamu pažeidimo aplinkybių tyrimu. Taigi, tai, kad nėra techninių galimybių pateikti vaizdo įrašą, negali paneigti, kad tyrimas buvo atliktas tinkamai. Pareiškėjas iš esmės neneigia pažeidimo fakto, tačiau pateikia vertinimus dėl, jo manymu, nebūtino tvarkingo uniformos dėvėjimo neoficialiu metu. Tačiau pats iš esmės sutinka, kad netinkamai dėvėjo uniformą ir ateityje laikysis Taisyklių reikalavimų. Minėta, kad esminės aplinkybės, jog pareiškėjas tarnybos metu užėjo į kabinetą, netvarkingai dėvėdamas uniformą, pažeisdamas Taisyklių reikalavimus, ir tai yra šio tarnybinio pažeidimo sudėtis.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad T. S. nuo 2018 m. balandžio 25 d. ėjo VST Vilniaus dalinio vado funkcijas (b. l. 105). Byloje pateiktas šio dokumento įkėlimo, vizavimo ir registravimo Dokumentų valdymo sistemoje istorijos išrašas (b. l. 107) ir teismui nekyla abejonių, kad D. S., laikantis Tarnybos teisės aktų ir kitų dokumentų rengimo, rengimo derinimo bei vizavimo tvarkos aprašo (b. l. (b. l. 130–136), buvo paskirtas VST Vilniaus dalinio vadu. Kada minėtas įsakymas buvo įkeltas į sistemą, teisiškai nereikšminga. Šiuo aspektu pareiškėjo vertinimai ir argumentai išeina už ginčo ribų ir atitinkamai teismas plačiau dėl jų nepasisako bei nevertina, Kaip minėta, toks vertinimas pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimui neturi teisinės reikšmės.
Taigi, teismo vertinimu, pažeidimo faktas įrodytas ir pareiškėjas iš esmės jo neginčija. Pareiškėjo vertinimas, kad Taisyklės nenumato uniformos dėvėti neoficialioje aplinkoje yra jo vertinimas. Šiuo aspektu teismas sutinka, kad pareiškėjas buvo tarnyboje ir užėjo į kabinetą, kuriame vyko tarnybinis pasitarimas, t. y. tarnybos metu, todėl šiuo atveju jokia neoficiali aplinka tarnyboje negali būti. Taisyklių 8 punktas nustato, kad pareigūnai tarnybos metu dėvi tarnybinę uniformą. Šiuo atveju tarnybos laiko skaidymas į oficialų ir neoficialų nėra numatytas. Tarnybos laikas – tai visas laikas kai pareigūnas yra tarnyboje ir atlieka jam pavestas užduotis. Pareiškėjas neneigia, kad jis buvo tuo metu tarnyboje. Ta aplinkybė, kad jis nešėsi daiktus iš kabineto, negali paneigti nustatytų Taisyklių punktų pažeidimo.
Pažymėtina, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjas pažeidimą padarė neatsargia kaltės forma. Be to, išvadoje toks pažeidimas buvo vertintinas kaip mažareikšmis.
Pareiškėjo manymu, jam paskirta per griežta nuobauda.
Pažymėtina, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr., pvz., 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).
Nagrinėjamu atveju iš Išvados turinio matyti, kad joje yra pateiktas siūlymas įspėti pareiškėją dėl padaryto pažeidimo. Tokia nuobaudos rūšis Statute nėra nustatyta. Taigi, ir negali būti skiriama. Pažymėtina, kad tarnybinėse bylose teismas privalo būti aktyvus ir siekti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio (toliau – ABTĮ) 2 dalis).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie pareiškėjo padarytą pažeidimą ir kitas reikšmingas aplinkybes tarnybinei nuobaudai paskirti, teismas privalo vertinti laikydamasis ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus teismas vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas su pareiškėjo padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusias aplinkybes, t. y. pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį bei kad šis pažeidimas realių pasekmių nesukėlė, kad tai buvo vienkartis Taisyklių pažeidimas ir pareiškėjas jo neneigia bei nurodo, kad supratęs Taisyklėse nustatytą uniformos dėvėjimo tvarką, pažeidimas padarytas uždarose tarnybinėse patalpose, nėra duomenų, kad būtų pažemintas VST vardas, daro išvadą, kad pažeidimas, kaip Išvadoje nurodyta, yra mažareikšmis, todėl už tokio pobūdžio pažeidimą tarnybinės atsakomybės taikymas neatitiktų nuobaudos skyrimo tikslų. Šiuo atveju nuobaudos švelninimas yra negalimas, kadangi, kaip minėta, pareiškėjui skirta švelniausia nuobaudos rūšis.
Teismo vertinimu, nors pareiškėjas formaliai pažeidė Taisyklių 6, 12 ir 30 punktų reikalavimus, tačiau šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, tarnybinis nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, Išvadoje įvertintas kaip mažareikšmis, o VST Tarnybos vadas nemotyvavo, kodėl pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių, vienkartis pažeidimo faktas, todėl atsižvelgiant į nedidelį nusižengusio asmens kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimą vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra neproporcingas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Įsakymu pareiškėjui nepagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, todėl skundas tenkintinas visiškai, t. y. Įsakymas naikintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsnio 1 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo S. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST) vado 2018 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. 47TE-530 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos pulkininkui S. S.“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.