- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-27
- Bylos Nr.
- e2S-1106-324/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07472-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei (duomenys neskelbtini) dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo, skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) teismo prašo: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametis vaikas, dukra), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovas) išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis piniginėmis išmokomis po 400 Eur/mėn. nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 3) nustatyti ieškovės pasiūlytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas priešieškiniu teismo prašo: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu; 2) nustatyti atsakovo pasiūlytą ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; 3) nustatyti 274 Eur dydžio išlaikymą, mokamą mėnesinėmis išmokomis, indeksuojamomis kiekvienų metų vasario 1 d., ir priteisti išlaikymo mokėjimą iš ieškovės dukros naudai, išlaikymą pervedant už kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos į atsakovo sąskaitą; 4) priteisti iš ieškovės 290 Eur sumą dėl neįvykdytos prievolės pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą susitarimą dėl mėnesinių įmokų mokėjimo ir įpareigoti šią sumą pervesti į dukros vardu atidarytą kaupiamąją banko sąskaitą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė 2024 m. gegužės 2 d. prašymu teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje priteisti iš atsakovo 355 Eur kas mėnesį mokamu? periodiniu? išmokų nepilnamečio vaiko išlaikymui, nepilnamečio vaiko piniginiu? lėšų? tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.
4. Nurodė, kad atsakovas nuo 2024 m. balandžio 1 d. nebeteikia nepilnamečiui vaikui išlaikymo (iki šiol išlaikymas buvo teikiamas nepertraukiamai); atsakovas ieškovę informavo elektroniniu laišku, kad išlaikymo dukrai nebeteiks.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki bus priimtas teismo sprendimas byloje priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai 355 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
6. Teismas nustatė, kad atsakovas iki 2024 m. kovo mėnesio geranoriškai teikė savo nepilnamečiui vaikui išlaikymą, todėl laikinoji apsaugos priemonė šiuo klausimu byloje taikyta nebuvo. Kartu su prašymu ieškovė pateikė atsakovo elektroninį laišką, kuriame nurodoma, kad atsakovas nepilnamečiui vaikui skirtą išlaikymą pervedė į šio vaiko kaupiamąją sąskaitą. Ieškovė prašyme pažymėjo, kad prie minėtos banko sąskaitos ieškovė neturi prieigos, neturi galimybės naudoti banko sąskaitoje esančias lėšas vaiko išlaikymui.
7. Teismas nurodė, kad orientaciniu minimalių (būtinųjų) vaiko poreikių dydžiu laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių sudaro 924 Eur, o atskaičius mokesčius 708,40 Eur sumą per mėnesį. Tai yra būtinieji nepilnamečio vaiko poreikiai, kurių ieškovė neprivalo įrodinėti.
8. Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, šiuo metu yra pakankama būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, todėl tenkino ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą po 355 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, ieškovę paskiriant vaikui skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovas nuolatos ir nepertraukiamai teikė išlaikymą nepilnametei dukrai, todėl, teismui gavus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikino nepilnamečio vaiko išlaikymo), turėjo kilti abejonių dėl prašymo pagrįstumo, nes aiškių ir svarių argumentų ieškovė nepateikė.
1.2. Teismas toleruoja, kad ieškovė nuolat pažeidinėja įsiteisėjusią nutartį dėl laikinos tėvo ir dukros bendravimo tvarkos, nevertina atsakovo pateiktų įrodymų dėl šių aplinkybių, netenkina atsakovo prašymų dėl baudos skyrimo ieškovei už privalomo vykdyti teismo dokumento nevykdymą.
1.3. Atsakovo teikta išlaikymo suma ženkliai viršija normą, o didesnį atsakovo įsitraukimą betarpiškai bando blokuoti ieškovė. Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovas vaiko išlaikymui skyrė ne mažiau kaip 17 151,77 Eur (vidutiniškai po 285 Eur/mėn. (17 151,77 Eur / 60 mėn.), o nuo 2023 m. spalio mėn. iki šios dienos vaiko išlaikymui vien į ieškovės sąskaitą pervedė 1982 Eur.
1.4. Ieškovė nesikooperuoja ir nebendradarbiauja su atsakovu, nuolatos pažeidinėja teismo nustatytą laikiną atsakovo ir dukros bendravimo tvarką, trukdo tėvui ir dukrai bendrauti net ir nuotolinio ryšio priemonėmis, neteikia jam svarbios informacijos apie dukrą ir jos sveikatą.
1.5. Ieškovė neteikia atsakovui informacijos apie teikiamo išlaikymo panaudojimą, draudžia atsakovui įsitraukti į sprendimų priėmimą dėl vaiko ugdymo, auklėjimo, bendrų tėvo ir dukros atostogų organizavimo bei finansinio išlaikymo panaudojimo, o svarbiausia – nesudaro sąlygų atsakovui bendrauti su dukra net ir laikantis laikinos bendravimo tvarkos. Atsakovas, norėdamas būti užtikrintu, jog dukrai teikiamas išlaikymas skiriamas būtent jos poreikiams, 2024 m. balandžio 26 d. pervedė išlaikymą į dukros vardu 2018 m. lapkričio 28 d. šalių atidarytą banko sąskaitą, kurioje nusprendė kaupti pinigines lėšas dukros ateičiai. Ieškovė buvo informuota apie vaikui skirto išlaikymo pervedimą į dukros vardu atidarytą banko sąskaitą, tačiau ieškovė neinformavo atsakovo, jog ji neturi galimybės prisijungti prie šios banko sąskaitos, tik išreiškė nepasitenkinimą, kad pinigai pervesti ne į jos sąskaitą. Atsakovas negalėjo žinoti, jog ieškovė per 5,5 metų nesugebėjo užsitikrinti, kad dukros vardu atidarytą banko sąskaitą gali valdyti tokia pačia tvarka kaip ir atsakovas. Vienkartinis atvejis, kuomet atsakovas dukrai teikiamą išlaikymą pervedė į dukros vardu atidarytą banko sąskaitą, nereiškia, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą, ar yra grėsmė, jog gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė.
1.6. Dėl tęstinių ieškovės veiksmų, pažeidžiant teismo 2023 m. gruodžio 12 d. ir 2024 m. vasario 5 d. nutartis dėl laikinos atsakovo ir dukros bendravimo tvarkos, atsakovas teiks teismui prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo.
1.7. Ieškovė prieš pateikdama teismui prašymą dėl laikino išlaikymo nustatymo nesistengė šios situacijos išspręsti su atsakovu taikiu būdu. Teismui 2024 m. gegužės 7 d. priėmus skundžiamą nutartį, kuri per elektroninių paslaugų portalą atsakovo atstovams buvo įteikta 2024 m. gegužės 8 d., tą pačią dieną atsakovas pervedė ieškovei 355 Eur sumą dukters išlaikymui. Atsakovas niekada nekvestionavo, jog vaikui reikalingas materialus išlaikymas, tačiau negalima ignoruoti fakto, kad, nepaisant teismo priimtos nutarties dėl laikinos tėvo ir dukros bendravimo tvarkos, ieškovė nesudarė realių galimybių atsakovui bendrauti su dukra per šv. Kalėdas ir šv. Velykas, kiekvieną savaitgalį, kuomet tai yra tėvo ir dukros bendravimo laikas.
1.8. Jei ieškovė bendradarbiautų su atsakovu, teiktų atsakovui informaciją apie dukrą, kooperuotųsi ir įtrauktų į sprendimų dėl dukros gerovės priėmimą, pateiktų atsakymus į atsakovui kilusius klausimus dėl dukrai skiriamo piniginio išlaikymo tikslinio panaudojimo, atsakovui nekiltų abejonių dėl ieškovės piktnaudžiavimo motinos teisėmis ir neracionalaus vaikui teikiamo išlaikymo panaudojimo. Tačiau ieškovė pasirinko kitą būdą – neteisingai apkaltino atsakovą neva neteikiant dukrai išlaikymo, sulaukė kito mėnesio ir 2024 m. gegužės 2 d. pateikė teismui nepagrįstą prašymą nustatyti laikiną išlaikymą, nors atsakovas niekada nevengė išlaikyti savo dukros.
1.9. Teismas nepagrįstai nesuteikė teisės atsakovui pateikti prieštaravimus dėl pateikto prašymo. Teismas neatsižvelgė į akivaizdžiai sudėtingus ginčo šalių tarpusavio santykius, nedėjo pakankamai pastangų išsiaiškinti, ar ieškovės pateiktas prašymas yra pagrįstas, kas lėmė nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą.
Atsiliepimas
1.10. Atsakovui pateikus pirminį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (prašymas buvo pateiktas kartu su 2023 m. rugsėjo 18 d. atsiliepimu į ieškinį/priešieškiniu), teismas suteikė teisę ieškovei pateikti atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovui teikiant prašymus dėl laikinos tėvo ir dukros bendravimo tvarkos pakeitimo, su kuriais atsakovas pateikė konkrečius įrodymus, jog ieškovė nevykdo teismo nutartimi nustatytos laikinos tėvo ir dukros bendravimo tvarkos, teismas visuomet suteikdavo galimybę ieškovei pateikti atsiliepimą į atsakovo pateiktą prašymą. Tačiau ieškovei pateikus akivaizdžiai nepagrįstą prašymą, teismas nematė būtinybės suteikti atsakovui galimybę pateikti atsiliepimą. Teismas privilegijuoja vieną iš šalių (šiuo atveju ieškovę) ir tenkina nepagrįstą jos prašymą dėl laikino išlaikymo nustatymo, tačiau netenkina atsakovo pagrįstų prašymų dėl baudos ieškovei skyrimo už laikinos atsakovo ir dukros bendravimo tvarkos pažeidimus. Teismas nepagrįstai nesuteikė teisės atsakovui pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą, nors byloje esantys duomenys turėjo sukelti abejones dėl ieškovės prašymo pagrįstumo, kurios būtų pašalintos suteikus atsakovui galimybę pateikti atsiliepimą.
1.11. Atsakovas kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (toliau – ir Tarnyba) prašydamas spręsti klausimą, ar ieškovė savo veiksmais nepažeidžia nepilnametės dukros teisėtų interesų, taip pat siekdamas gauti pagalbą užtikrinant nepertraukiamą bendravimą su dukra. Tarnyba 2024 m. balandžio 15 d. konstatavo, kad nustatytas vaiko teisių pažeidimas – pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniams, protiniams, dvasiniam, doroviniams vystymuisi, taip pat nurodė, kad pradėtas tyrimas dėl ieškovės administracinio nusižengimo dėl vaiko teisių pažeidimo. Tarnyba pateikė 2024 m. balandžio 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą, kurioje konstatuota, jog vaikui daroma neigiama įtaka, kenkiama vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Tarnyba jau ne pirmą kartą nustato, jog ieškovė nuteikinėja mažametę dukrą prieš tėvą ir kenkia tėvo ir dukros santykiams. Tarnyba taip pat kreipėsi (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybos ir socialinių paslaugų teikimo, pagalbos vaikui ir šeimai plano sudarymo. 2024 m. gegužės 6 d. įvyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu nuspręsta užbaigti atvejo vadybą šeimai ir neteikti socialinių paslaugų, nes jame nedalyvavo ieškovė, o specialistų nuomone, pagalbos teikimui reikalingas abiejų tėvų bendradarbiavimas. Ieškovė buvo informuota apie vyksiantį posėdį, tačiau iš anksto atsisakė jame dalyvauti.
10. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovas niekada nereiškė ieškovei pretenzijų dėl išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo, priešingai, ieškovė visada turėjo raginti atsakovą, kad išlaikymas būtų kasmet didinamas. Šiuo metu atsakovas teikia tokį išlaikymą, kuris patenkina tik minimalius vaiko poreikius, prie didesnių pirkinių atsakovas iki šiol neprisideda.
2.2. Atsakovas nuo 2024 m. balandžio 1 d. nebeteikė dukrai išlaikymo, informavo ieškovę elektroniniu laišku, kad išlaikymo dukrai nebeteiks („<... Skubu tau pranešti, kad už balandžio mėn. pinigėliai pervesti į (duomenys neskelbtini) kaupiamają sąskaitą…>“). Prie minėtos banko sąskaitos ieškovė neturi prieigos, naudoti banko sąskaitoje esančias lėšas vaiko išlaikymui galimybės neturi. Atsakovas po skundžiamos nutarties priėmimo, t. y. 2024 m. gegužės 8 d., ieškovei pervedė išlaikymą skirtą dukrai už balandžio mėnesį, tačiau iš atsakovo buvusio poelgio galima daryti prielaidą, kad, jei nebus laikinai priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai, tai atsakovas neturės pareigos jo teikti ir galės elgtis kaip jam atrodo tinkama, t. y., teikti arba neteikti išlaikymo.
2.3. Atsakovas atskirajame skunde nurodo ir kitas aplinkybes, kurios iš esmės nėra susijusios su skundžiama nutartimi, todėl ieškovė į jas atsikirtimų neteikia.
2.4. Vien tai, kad, atsakovo vertinimu, teismas priėmė neteisėtą nutartį, nereiškia, kad teismas tai padarė neįvertinęs bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas išvadą padarė nepažeisdamas įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, įvertino įrodymus vadovaudamasis įstatymais, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl to nevertintini atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl teismo nustatytos laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos (ne)vykdymo, kadangi tai nesusiję su šios apeliacijos dalyku.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
14. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – ieškovės 2024 m. balandžio 25 d. elektroninį laišką atsakovui ir atsakovo 2024 m. balandžio 26 d. elektroninį laišką ieškovei dėl vaiko išlaikymo; telefono ekrano nuotrauką apie atsakovo atliktą mokėjimą; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnybos) 2024 m. balandžio 15 d. raštą Nr. 2SD-2824 dėl 2024-03-22, 2024-03-25, 2024-04-02, 2024-04-04 ir 2024-04-05 pranešimų; 2024 m. balandžio 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą; 2024 m. gegužės 6 d. sudarytą Pagalbos planą; telefono ekrano nuotrauką su šalių susirašinėjimu SMS žinutėmis; atsakovo 2024 m. gegužės 13 d. elektroninį laišką ieškovei.
15. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
17. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, įvertinus, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes ieškovė dėl atsakovo pateiktų naujų įrodymų turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui priimtini atsakovo pateikti nauji įrodymai - ieškovės 2024 m. balandžio 25 d. elektroninis laiškas atsakovui ir atsakovo 2024 m. balandžio 26 d. elektroninis laiškas ieškovei dėl vaiko išlaikymo; telefono ekrano nuotrauka apie atsakovo atliktą mokėjimo nurodymą. Kiti atsakovo pateikti nauji įrodymai nepriimtini, kadangi nėra susiję su šios apeliacijos objektu (nutarties 14 punktas).
18. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl procesinio (ne)pažeidimo
19. Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą išsprendęs klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesuteikęs galimybės atsakovui pateikti prieštaravimus dėl pateikto prašymo.
20. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Paminėta įstatymo nuostata yra teisės būti išklausytam principo tam tikra išimtis, kadangi atitinkamais atvejais būtent dėl pranešimo apie ketinimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui gali iškilti grėsmė. Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos operatyviai, netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo (šiuo atveju nepilnamečio vaiko) interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų priešingos šalies veiksmų. Tokiu atveju priešingai ginčo šaliai suteikiama teisė būti išklausytai vėliau, t. y. kreipiantis į teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje atsakovas, pateikęs atskirąjį skundą, pasinaudojo savo teise teikti argumentus dėl poreikio byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
23. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikštų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų priteisti iš skyrium gyvenančio tėvo išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
25. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo 355 Eur per mėnesį mokėtiną laikiną nepilnametės dukters išlaikymo dydį.
26. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovas faktiškai neginčija pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteisto nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio. Jo atskirojo skundo argumentai iš esmės susiję su aplinkybe, kad jis dukrai skirtą išlaikymą už 2024 m. balandžio mėn. pervedė tiesiogiai nepilnametės dukters kaupiamąją sąskaitą, taip pat, jo teigimu, ieškovė nevykdo teismo nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos.
27. Atmestinas atsakovo argumentas, kad jo teikta išlaikymo suma ženkliai viršija normą (atsakovo teigimu, jis nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo vaiko išlaikymui skyrė ne mažiau kaip 17 151,77 Eur (vidutiniškai po 285 Eur/mėn. (17 151,77 Eur / 60 mėn.), o nuo 2023 m. spalio mėn. iki šios dienos vaiko išlaikymui vien pervedė į ieškovės sąskaitą 1982 Eur)). Jau minėta, kad laikinąja apsaugos priemone – laikino išlaikymo priteisimu – yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi, atsakovo sumokėtos vaiko poreikiams patenkinti reikalingos lėšos iki ieškinio pateikimo neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, kadangi, kaip matyti iš ieškinio reikalavimų, ieškovė prašo priteisti vaikui reikalingą išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos, jo negrįsdama aplinkybėmis dėl išlaikymo įsiskolinimo.
28. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2024 m. balandžio mėn. negavusi vaiko išlaikymui reikalingų lėšų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl laikino nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo. Šios aplinkybės atsakovas neneigia, teigia, kad išlaikymui skirtas lėšas jis 2024 m. balandžio 26 d. pervedė į dukters sąskaitą, kurioje kaupiamos lėšos vaiko ateičiai. Taigi, visos lėšos buvo pervestos ne dukterį išlaikančiai ieškovei, o tiesiogiai į nepilnamečio vaiko kaupiamąją sąskaitą, kurioje esančiais pinigais ieškovė negali disponuoti, kas negali būti laikoma tinkamu išlaikymo pareigos vykdymu. Akivaizdu, kad vaiko išlaikymui yra patiriamos kasdieninės išlaidos, todėl jos yra reikalingos kiekvieną mėnesį, o ne kažkada ateityje (kai šalių dukrai sukaks 18 metų ar pan.).
29. Kritiškai vertintinas atsakovo argumentas dėl ieškovės piktnaudžiavimo motinos teisėmis ir neracionalaus vaikui teikiamo išlaikymo panaudojimo. Pirma, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, antra, Tarnyba 2024 m. sausio 31 d. Išvadoje dėl nepilnametės (duomenys neskelbtini) interesų Nr. 2SD-901 nurodė, jog Tarnybos specialistams ne kartą pabendravus su nepilnamete šalių dukra matyti, kad nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena kartu su ieškove (motina), kasdienių dukros poreikių tenkinimu rūpinasi ieškovė. Tarnyba neturi duomenų, kad ieškovė pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus, negebėtų rūpintis dukra, jos kasdienių poreikių tenkinimu, ieškovė turi tinkamas gyvenamosios aplinkos sąlygas, rūpinasi dukros ugdymu, papildomu lavinimu ir sveikata.
30. Kiti (likę) atskirajame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
31. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iš atsakovo priteistino laikino nepilnamečio vaiko išlaikymo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, o atsakovas nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą šiai nutarčiai panaikinti. Dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.