Šiaulių apylinkės teismo nutartis

administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos Aplinkos apsaugos departamento

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nubausto asmens D. E. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023-09-05 vyriausiosios specialistės nutarimo panaikinimo/pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. rugsėjo 05 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. E. buvo nubaustas pagal Lietuvos ANK 290 str. 7 d. 1300 EUR bauda ir administracinio poveikio priemonėmis specialiosios teisės ( teisės medžioti ) atėmimu 36 mėn. ir daikto - lengvojo automobilio „VOLKSWAGEN TOURAN“, (duomenys neskelbtini) ( savininkas D. E. ) konfiskavimu už tai, kad jis ( nežymiai koreguojama ) 2023 m. liepos 23 d. nuo 19.00 val. iki 20.30 val. (duomenys neskelbtini), teisės medžioti neturintis asmuo, kartu su pažįstamais asmenimis ( sugyventine ir jos dėde ) teisėto naudotojo (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete prie (duomenys neskelbtini) kaimo paėmė neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną nuo jo kritimo vietos ir automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu jam, jį gabeno, šiurkščiai pažeisdamas Medžioklės taisyklių 58.1.2 p. ( adm. b. 1-8 l. ).

Atskirai skundo ir atsiliepimo argumentai neaptariami, kadangi iš esmės analogiškai asmenys juos nurodė teismo posėdžiuose.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismo posėdžiuose D. E. teigia net nesupratęs, kad stirninas yra nušautas. Nors kiekvieno asmens tam tikrų faktų suvokimas yra subjektyvus ir sąlygojamas tam reikšmingų aplinkybių ( kaip nurodoma šiuo atveju – jis nėra medžiotojas ), pagal Lietuvos ANK 569 str. ir bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles vien atsakomybėn traukiamo asmens deklaruojamas suvokimas negali būti suabsoliutinamas ( 1 d. ) ir vertinamas visų įrodymų kontekste ( 4 d. ). Šioje byloje nustatyta, kad stirninas buvo nušautas, jo kūne aiškiai matėsi šautinė žaizda ( užfiksuota AAD pareigūnų pranešimuose ir VDU tyrimo medžiagoje ) ir pažymėtina – ne kažkokioje specifinėje, sunkiai pastebimoje vietoje, o gerai matomoje nugaros vietoje ( kas matyti nuotraukose – adm. b. 38 l. ), jo kritimo vietoje taip pat buvo kraujo ( adm. b. 28 l. ). Todėl konstatuojama, kad šviesiu paros metu, esant geram matomumui, gyvūną ne tik mačiusiam, bet ir daugiau nei 100 m. tempusiam iki automobilio D. E. tiesiog negalėjo būti nežinoma ar nesuprantama, kad gyvūnas nušautas, ką patvirtina jo paaiškinimas aplinkosaugininkams vaizdo įraše ( „...žvėrį nušovė“ ). Gi jo priešinga versija teisme vertinama kritiškai kaip bandymas išvengti atsakomybės. Todėl plačiau dėl su tuo susijusių skundo argumentų ( jog Medžioklės taisyklių 58.25 p. draudžia paimti rastus nugaišusius, susidūrus su transporto priemonėmis, su ar dėl kitų priežasčių žuvusius gyvūnus ir pagal tai veika perkvalifikuotina į ANK 290 str. 1 d. – 6-7 l., kt. ) teismas nepasisako.

Nustatyta, kad stirninas gulėjo pievoje, nors ir neaukštoje žolėje, tačiau už 130-135 m. nuo kelio ( matuojant statmenai ). Todėl akivaizdu, kad jei iš važiuojančio keliu automobilio jį pamatyti ir buvo galimybė ( tai nefiksuota ir dabar nustatyti nebeįmanoma ), tai įžiūrėti kitas reikšmingas detales ( kad jis nušautas; kad su „gražiais ragiukais, kuriuos paimti susigundė“, kaip N. R. nurodė apklausiamas aplinkosaugininkų, kas užfiksuota vaizdo įraše ) tikrai neįmanoma. Todėl vien faktas, kad vos D. E. ir N. R. išlipus automobilis iškart nuvažiavo tolyn, paneigia versiją apie atsitiktinį gyvūno pamatymą – tokiu atveju automobilis turėtų stovėti, bent kol asmenys prieis prie gyvūno, jį apžiūrės ir apie rezultatus informuos vairuotoją ( koks tai gyvūnas, ar jį vešis, ar važiuos toliau be jo ir pan. ). Gi proceso eigoje D. E. versijos dėl jam išlipus automobilio nuvažiavimo tolyn priežasčių ( jog manė, kad draugė nuvažiavo į namus pas vaikus, kažkodėl palikdama jį ir savo dėdę pakeliui laukuose; po to – jog ji galimai dėl kažko supyko, bet jam paskambinus tuoj pat grįžo; dar vėliau – jog toje vietoje automobiliui apsisukti neužteko vietos, nors vėlgi – atsitiktinai pamačius gyvūną sustojimo metu niekas negalėjo žinoti, kad bus nuspręsta jį ne tik paimti, bet ir apsisukus vežti į N. R. namus ) yra prieštaraujančios ne tik viena kitai ir įprastinėms protingo asmens elgesio taisyklėms ( pvz., dėl nurodomo važiavimo pas vaikus ), bet ir formaliosios logikos taisyklėms ( veiksmai argumentuojami aplinkybėmis, kurių tuo metu asmenys negalėjo žinoti ).

Taip pat nustatyta ( ir net kažkiek matyti policijos pareigūno pateiktame vaizdo įraše ), kad automobilis sustojo ne prie stirnino kritimo vietos ( statmenai keliui ), o jį pravažiavus. Nors tai savaime nėra neįprasta ( pamačius gyvūną stabdant automobilis gali pavažiuoti toliau ), tačiau M. Ž. ir N. R. judėjimo prie stirnino ir jo gabenimo atgal trajektorija ( ne tiesiai per pievą trumpiausia linija, o „kampais, pamiške“, kaip nurodė A. M. ) akivaizdžiai yra būdinga ne asmenims, tiesiog einantiems pasižiūrėti, kas guli pievoje, o siekiantiems būti kuo mažiau pastebėtiems pašalinių. Tokia priežastis pagal įprastinio elgesio taisykles laikytina ir labiausiai tikėtina paaiškinant automobilio nuvažiavimą iš sustojimo vietos vos asmenims išlipus ( pažymėtina – ir pakankamai nemažą atstumą, nes pasaloje buvęs A. M. automobilio nebematė ).

Taip pat D. E. neneigia ( nors dėl to įrodymai nepateikti ), kad jam su N. R. stirniną parvilkus iki kelio, jis paskambino A. S., kuri tuoj pat prie jų atvažiavo; jie stirniną įkėlė į bagažinę ir nuvažiavo link N. R. namų, t. y. priešinga kryptimi, nei iki tol važiavo. Teismo vertinimu, vien šios dvi aplinkybės – automobilio nuvažiavimas tolyn, vos D. E. ir N. R. išlipus su tikslu pažiūrėti, kas guli pievoje ( jų teigimu ), ir po to apsisukus važiavimas link N. R. namų, t. y. priešinga, nei iki tol važiavo, kryptimi – savaime yra pakankamos daryti išvadą, kad D. E. ( dėl kitų asmenų šioje byloje nepasisakoma ) į gyvūno kritimo vietą atvažiavo apie jį žinodamas ir būtent su tikslu jį paimti ( priešingu atveju A. S. automobilyje turėjo laukti, kol D. E. su N. R. nueis iki gyvūno, jį apžiūrės, N. R. sugalvos „pasiimti ragiukus“, jie gyvūną pertemps iki kelio, tada jį įsidėti į bagažinę, apsisukti ir važiuoti link N. R. namų ).

Tokią išvadą patvirtina ir kitos nustatytos aplinkybės. Pirminiame paaiškinime aplinkosaugininkams ( užfiksuota vaizdo įraše ) D. E. nurodė, kad „dėdis paprašė parvežti namo.... žvėrį nušovė... gėrėm kaime, grįžau namo, paskambinęs paprašė paimti. Jis sakė stirninas yra... Išlipau, sakė yra stirna, reikia parsinešti“. Rašytiniame paaiškinime jis nurodė, kad „...tada grįžę vėl važiavome pas mane, grįžus važiavome paimti žvėries, sustojus sugyventinė nuvažiavo namo... pažiūrėti vaikų... o mes tuo metu nešėme žvėrį... tada paskambinau, kad paimtų mus“ ( 32 l. ). A. S. nurodė „buvau namie iki 21 val. Paskambino sugyventinis pasiimti nuo kelio. Važiuojant dėdis pamatė stirną“ ( 32 l. ). N. R. nurodė, kad „pamačiau važiuojant iš jo namų, kur darėme buteliuką, pas mane. Pamatėme gulintį žvėrį, sugalvojome įsidėti“ ( užfiksuota vaizdo įraše ). Šie paaiškinimai, pateikti iš karto po įvykio ( t. y. kai asmenys dar neturėjo pakankami laiko apgalvoti versijas ir dėl jų susitarti tarpusavyje bei pasikonsultuoti pas specialistus ) ir todėl įprastai vertintini kaip didesnės įrodomosios reikšmės, yra prieštaringi tarpusavyje ( ir tokius prieštaravimus dėl net dėl esminių aplinkybių – iš kur, į kur ir kokiu tikslu važiavo – pateisinti sąžiningu klydimu vargu ar įmanoma ) bei visiškai neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių ( dėl a/m judėjimo krypties, jo nuvažiavimo D. E. ir N. R. išlipus, grįžimo ir kt. - aptarta aukščiau ). Pažymėtina, kad vaizdo įraše užfiksuotą paaiškinimą aplinkosaugininkams D. E. teikė pats ir aiškiai matyti, jog nebuvo jų provokuojamas ar kitaip įtakojamas. Be to, jam nustatytas tik kiek daugiau nei 1 prom. girtumas, kuris įprastai ( kas matyti ir iš D. E. būsenos vaizdo įraše ) beveik neturi įtakos asmenų gebėjimui suvokti esmines įvykių aplinkybes ir apie jas papasakoti.

Papildomai pagal skundo argumentus dėl AN nusižengimo sudėties nebuvimo ( 4-6 l. ) pažymima, kad bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės ( šiuo atveju – ginčijama tyčia ir kaltės forma ) turi būti įrodytos pakankamai patikimai. Tačiau kartu įrodinėjimas negali būti perteklinis, kiekvieną aplinkybę traktuojant atsietai ir tendencingai palankiai asmeniui ( jog esmines aplinkybes D. E. ir su juo sulaikyti asmenys nurodė skirtingai dėl kiek didesnio nei 1 prom. girtumo; jog jam su N. R. išlipus pažiūrėti, kas guli pievoje, A. S. neaišku kodėl – pas vaikus, susipykus ar norėdama apsisukti - iškart nuvažiavo tolyn, tačiau vos jam paskambinus tuoj pat grįžo; jog jis su N. R. prie stirnino ir atgal judėjo ne tiesia trajektorija atsitiktinai; jog nesuprato, kad su aiškiai matoma šautine žaizda ir krauju stirninas yra nušautas ir t. t. ). Priešingai – aptartų aplinkybių visuma ( kaip minėta, visų pirma – automobilio nuvažiavimas tolyn vos D. E. išlipus, kas tiesiog ėjimo pažiūrėti atveju būtų nepaaiškinama, taip pat iš karto apsisukimas, tačiau išeitų – jog dar nežinant, kad N. R. sugalvos gyvūną pasiimti ) leidžia daryti išvadą ( Lietuvos ANK 569 str. 5 d. ), jog D. E. tikslas buvo būtent toks, kokį patvirtina įvykių seka ir nurodė liudytojas A. M. ( jog tai buvo tipiškas brakonierių elgesys ) – parsigabenti nušautą ( ir aukščiau aptarta, kodėl neteisėtai ) stirniną. Kadangi neteisėta medžioklė D. E. neinkriminuota ( o tik tokio gyvūno gabenimas ), ši išvada reikšminga tik vertinant asmens kaltę ir atitinkamai – jam skirtų sankcijų dydį.

Dėl kitų skundo argumentų pažymima, kad įrodinėjimas neturi būti perteklinis ir ta prasme, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios pagal bylos duomenis gali būti laikomomis nustatytomis pakankamais ( o ne visais įmanomais ) įrodymais. Todėl gynėjo argumentai dėl gyvūno ekspertizės neatlikimo ( jog galimai VDU tirtas ne tas gyvūnas ), kritimo vietoje rasto kraujo neištyrimo ( nes gal tai ne kraujas, ne ta vieta ir pan. ), teisėtai medžiojusių medžiotojų neapklausimo, jų automobilių neištyrimo ( gal kuris nors iš jų nušovė stirniną ), D. V. matyto automobilio spalvos nenustatymo, procesinių netikslumų ( AAD rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodymo popieriniame lydraštyje, netikslaus laiko nutarime ir pan. ) ir kt.; dėl šių argumentų vertinimo kaip abejonių, nepatvirtinančių kaltės įrodymo ir nekaltumo prezumpcijos taikymo tokiu atveju ( 5-6 l. ) vertinami kritiškai ir laikomi neturinčiais įtakos ginčo esmei - skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad neturintis teisės medžioti D. E. gabeno neteisėtai sumedžiotą ( nušautą ) gyvūną – stirniną, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos ANK 290 str. 7 d. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-719/2022, kt. ) ir pagrindo bylą nutraukti ar jo veiką perkvalifikuoti į ANK 290 str. 1 d. nėra.

Už šį nusižengimą D. E. paskirta minimalaus dydžio 800 EUR bauda ( 7 d. ), privalomas skirti kiek ilgesnės nei vidutinės trukmės 26 mėn. teisės medžioti atėmimas ( 17 d. ) ir privalomas skirti transporto priemonės, kuri buvo panaudota sumedžiotam gyvūnui gabenti - automobilio, konfiskavimas ( 18 d. ). Kadangi skunde ( kaip jis suformuluotas – tik dėl bylos nutraukimo arba veikos perkvalifikavimo į 1 d. bei dėl automobilio konfiskavimo - 6 l. ) reikalavimai dėl baudos ir specialiosios teisės atėmimo atskirai nekeliami ir akivaizdaus pagrindo tam teismo iniciatyva nenustatyta, teismas dėl jų nepasisako. Skundas dėl automobilio konfiskavimo grindžiamas tik argumentais dėl jokio nusižengimo nepadarymo ar padarymo nusižengimo pagal ANK 290 str. 1 d. Šie argumentai įvertinti kritiškai aukščiau, todėl teismas papildomai savo iniciatyva dėl automobilio konfiskavimo kaip sankcijos proporcingumo pasisako tik trumpai.

Šios kategorijos bylose Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant transporto priemonės kaip administracinio nusižengimo priemonės pripažinimo klausimą, svarbu vertinti medžioklę kaip procesą. Iš Medžioklės taisyklių ( visų pirma - 21 p. apie medžioklės tvarką ) nuostatų akivaizdu, jog medžioklė – tai procesas, kuris apima ne tik konkretaus gyvūno sumedžiojimą, bet ir tolesnius veiksmus su sumedžiotu gyvūnu. Taigi, sumedžioto gyvūno gabenimas ar dorojimas yra neatsiejama medžioklės dalis, todėl Medžioklės taisyklėse nustatytų reikalavimų įgyvendinimas yra privalomas medžioklės teisėtumo garantas. Priešingu atveju sumedžioto gyvūno gabenimas sudaro prielaidas neteisėtai medžioklei kaip procesui ( pvz., LAT nutartis Nr. 2AT-40-387/2023 ). Šioje byloje nustatyta, kad automobilis ne šiaip buvo panaudotas nušauto stirnino gabenimui, bet be jo tokia veikla būtų negalima. Todėl šis D. E. priklausantis ir jo naudotas ( nors vairuotas A. S., tačiau aiškiai jam leidus ir būnant kartu ) medžioklės procese automobilis pagal Lietuvos ANK 290 str. 18 d. taisykles pagrįstai pripažintas administracinio nusižengimo padarymo priemone, kuri turi būti konfiskuojama.

Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, skiriama kartu ( ANK 30 str. 2 d. nuostatos neaptariamos kaip neaktualios ) su administracine nuobauda ( ANK 27 str. 1 d. ). Pagal ANK 29 str. turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus 4 d. nustatytus atvejus ( 1 d. )... ir kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas ( 2 d. ). Kai konfiskuotiną turtą ... konfiskuoti būtų netikslinga, iš pažeidėjo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ( 5 d. ).

Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta ( LAT nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt. ). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo. Pagal Lietuvos ANK 34 str. 6 d. teismas turi teisę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta... straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 str. 6 d., švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai ( LAT nutartis Nr. 2AT-47-976/2022 ). Taip pat administracinė nuobauda, taikant ANK 34 str. 6 d. nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant ( LAT nutartys Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021 ).

Turto kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas pirmiausia yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Šios administracinio poveikio priemonės tikslas iš esmės yra analogiškas Lietuvos BK 72 str. numatytai tokiai pat baudžiamojo poveikio priemonei. Sprendžiant dėl jos taikymo ( kas aktualu ir administracinėse bylose ) Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti ją nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 str. 5 d. ( LAT nutartis Nr. 2K-30-788/2023 ). Todėl tik nesant imperatyvų konfiskuoti patį turtą natūra, gali būti taikoma BK 72 str. 5 d. ( ir atitinkamai - ANK 29 str. 5 d. ), t. y. išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ( LAT 2023-04-06 nutartis Nr. 2K-118-788/2023 ).

Taip pat teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo taikymo, pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant procesinį sprendimą. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas. Sprendžiant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes - atsižvelgti į padaryto nusikaltimo aplinkybes, į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Taip pat teismas, svarstydamas Lietuvos BK 72 str. 5 d. nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis ( LAT nutartis Nr. 2K-77-648/2019, kt. ).

Šioje byloje konstatuota įrodytu, kad D. E. neteisėtai gabeno nušautą gyvūną ne dėl suklydimo ( padėjimo paprašius jį važiuojant atsitiktinai pamačiusiam N. R. ), o turėdamas tokį tikslą ir automobilis buvo tam reikalingas viso gabenimo proceso metu. Todėl pagal bendrąsias taisykles ( aptarta aukščiau ) jis turi būti konfiskuojamas. Be to, pagal gyvūno pobūdį ( stirninas ), veikos aplinkybes ( nors byla nagrinėjama tik D. E. atžvilgiu, akivaizdu, kad jis veikė grupėje asmenų su vaidmenų pasidalinimu ), už šį nusižengimą numatytos baudos dydį ( iki 1800 EUR ) ir nurodomą automobilio vertę ( apie 1500 EUR ) šią poveikio priemonę laikyti aiškiai neproporcinga ( per griežta ) veikai ar jos atžvilgiu taikyti Lietuvos ANK 34 str. 6 d. nuostatas pagrindo nėra ( visų pirma – dėl konstatuoto tyčinio neteisėto gyvūno gabenimo, skirtingai nei, pvz., nuspręsta LAT nutartyje Nr. 2AT-39-648/2023, kur pažeidimas buvo netyčinis ). Todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas ir D. E. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. E. skundo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2023 m. rugsėjo 05 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ar pakeitimo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos ( nuorašo ) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.