Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Jegorovaitei, dalyvaujant ieškovės UAB „AKSM Group“ įgaliotam atstovui A. V., atsakovo Ergo Insurence SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, įgaliotam atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „AKSM Group“ patikslintą ieškinį atsakovui Ergo Insurence SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas ieškovės UAB „AKSM Group“ ieškinys, kuriuo prašė ieškovei priteisti iš atsakovės Ergo Group AG, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą 49.590,10 EUR draudimo išmoką, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.2018 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas patikslintas ieškovės UAB „AKSM Group“ ieškinys atsakovui Ergo Group AG, veikiančiam per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, kuriuo prašoma pripažinti 2016 m. lapkričio 14 d. įvykį, kurio metu dėl puspriekabėje SCHMITZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykusio gaisro sudegė vežtas krovinys, draudžiamuoju ir iš atsakovo priteisti 10.000,00 EUR draudimo išmoką, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad Ergo Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ir ieškovė UAB „AKSM Group“ sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios draudimo objektas - krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė, numatyta su užsakovu sudarytoje apmokamo vežimo sutartyje, naudojant draudėjui priklausančias transporto priemones skirtas krovinių vežimams. Draudimo sutarties pradžia – 2016 m. sausio 1 d., draudimo sutarties pabaiga 2016 m. gruodžio 31 d. Draudimo suma – 200.000,00 EUR pretenzijoms dėl žalos kroviniui pagal 1956 m. CMR konvenciją ir 10.000,00 EUR krovinio gelbėjimo išlaidoms. 2016 m. lapkričio 14 d. įvyko įvykis, kai ieškovė (vežėjas) transporto priemone DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė krovinį (šaldytą žuvį) maršrutu Nyderlandai – Prancūzija. Krovinio užsakovas SALM TRANSPORT. Dėl įvykusio gaisro krovinys buvo visiškai sugadintas. Gaisro priežastis – netyčinis užsidegimas. Ieškovė kreipėsi į atsakovę ERGO Insurance SE Lietuvos filialą su pretenzija dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovas 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir nusprendė draudimo išmokos nemokėti. Ieškovės teigimu gaisras kilęs pačioje transporto priemonėje ją eksploatuojant yra draudiminis įvykis. Priešingas draudimo sutarties sąlygų aiškinimas paneigtų ne tik turto draudimo sutarties tikslus, bet ir draudimo sutarties dalyko teisinės apsaugos imperatyvą, kylantį iš teisėtai sudarytos sutarties įstatyminės galios jos šalims bei įpareigojimo atlikti visa tai, ką lemia sutarties esmė ir įstatymai. Draudimo sutartyje nustatytą prievolę išmokėti draudimo išmoką esant draudiminiam įvykiui pažeidė atsakovė. Ji turi įrodyti, kad ši prievolė pažeista ne dėl jos kaltės. Draudiko esminis pagrindas pripažinti įvykį nedraudžiamuoju yra tai, kad puspriekabė įvykio metu buvo eksploatuojama neturint galiojančios techninės apžiūros kortelės. Ieškovės teigimu, aplinkybė, kad transporto priemonei neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vertintina kaip savaime nereiškianti, jog ši transporto priemonė yra techniškai netvarkinga.Atsakovas Ergo Insurence SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą atsiliepimu į ieškinį ir tripliku prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog atsakovui nekyla pareiga atlyginti žalą dėl 2016 m. lapkričio 14 d. pervežimo metu, vežant šaldytą žuvį maršrutu Nyderlandai – Prancūzija kilusio gaisro, kuomet buvo sunaikintas krovinys. Atsakovas, siekdamas išsiaiškinti įvykio priežastis ir ar įvykis atitinka draudžiamojo įvykio apibrėžimą, atliko tyrimą ir nustatė gaisro kilimo priežastį. Remiantis Prancūzijos policijos raporte nurodyta, kad gaisro priežastis yra netyčinis užsidegimas, gaisro židinys yra puspriekabės gale apačioje, galima gaisro priežastis yra perkaitimas ties galine ašimi. UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialistai nustatė, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis puspriekabės vidurinės ašies dešinės pusės rato stebulės (stabdžių sistemos, guolių) gedimas. Administruojant įvykį, atsakovas nustatė, kad ieškovės puspriekabė, kuria buvo vežamas krovinys, įvykio metu buvo techniškai netvarkinga – ieškovė neturėjo puspriekabės techninės apžiūros galiojimą patvirtinančių dokumentų. Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Dėl bylos teismingumo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. CPK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui.Nagrinėjamu atveju, teismui priėmus pirminį ieškovės ieškinį, kurio ieškinio suma buvo 49.590,10 EUR, byla buvo teisminga Vilniaus apygardos teismui. Vėliau ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, kuriuo ieškinio suma sumažinta iki 10.000,00 EUR, nors ji tapo teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, remiantis nurodytomis CPK nuostatomis, Vilniaus apygardos teismas bylą iš nagrinėjo iš esmės (CPK 34 str. 1 d., 30 str. 3 d.).

Dėl tinkamo atsakovo

Remiantis CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu.Ieškovė tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje atsakovu nurodė Vokietijos federacijoje registruotą ERGO Group AG, veikiančią per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atstovauja tik Estijos Respublikoje registruotai Ergo Insurance SE, o ieškovė UAB „AKSM Group“ draudimo sutartį sudarė su Ergo Insurance SE, o ne su ERGO Group AG, todėl abiem šalims neprieštaraujant, teismas 2018-03-01 žodine nutartimi nutarė atsakovu šioje byloje laikyti Ergo Insurence SE, veikiantį per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (CPK 45, 290, 334 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad Ergo Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ir ieškovė UAB „AKSM Group“ sudarė draudimo sutartį Nr.710-932-0288351, kurios draudimo objektas - krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė, numatyta su užsakovu sudarytoje apmokamo vežimo sutartyje, naudojant draudėjui priklausančias transporto priemones skirtas krovinių vežimams. Draudimo sutarties pradžia – 2016 m. sausio 1 d., draudimo sutarties pabaiga 2016 m. gruodžio 31 d. Draudimo suma – 200.000,00 EUR pretenzijoms dėl žalos kroviniui pagal 1956 m. CMR konvenciją ir 10.000,00 EUR krovinio gelbėjimo išlaidoms. 2016 m. lapkričio 14 d. įvyko įvykis, kai ieškovė (vežėjas) transporto priemone DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė krovinį (šaldytą žuvį) maršrutu Nyderlandai – Prancūzija. Krovinio užsakovas SALM TRANSPORT. Dėl įvykusio gaisro krovinys buvo visiškai sugadintas. Gaisro priežastis – netyčinis užsidegimas. Ieškovė 2017 m. liepos 18 d. sumokėjo Sarl Adpl Auto Depannage Poids už krovinio gelbėjimo darbus 21.219,00 EUR pagal pateiktą 2016 m. lapkričio 17 d. sąskaitą-faktūrą. Ieškovė kreipėsi į atsakovę ERGO Insurance SE Lietuvos filialą su pretenzija dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Atsakovas 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir nusprendė draudimo išmokos nemokėti. Puspriekabė buvo eksploatuojama, neturint galiojančios techninės apžiūros kortelės, jos techninė apžiūra galiojo iki 2016-01-24.

Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju

Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė (draudėja) reiškė du reikalavimus: pripažinti įvykį draudžiamuoju įvykiu ir priteisti iš atsakovo (draudiko) draudimo išmoką. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsniu, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktu, 96 straipsniu, draudikui pareiga išmokėti draudėjui ar kitam trečiajam asmeniui draudimo išmoką atsiranda tik įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudžiamajam įvykiui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką egzistavimo, paprastai savarankišku reikalavimu turi būti pareikštas reikalavimas dėl įvykio, kurio metu draudėjas ar kitas trečiasis asmuo patyrė neigiamų turtinių padarinių, pripažinimo draudžiamuoju. Tik pripažinus, kad toks įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015). Ginčas byloje kilęs dėl to, ar įvykis laikytinas (ne) draudžiamuoju pagal tarp šalių sudarytą draudimo sutartį. Ieškovė prašo 2016 m. lapkričio 14 d. įvykį, kurio metu dėl puspriekabėje SCHMITZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykusio gaisro sudegė vežtas krovinys, draudžiamuoju ir išmokėti 10.000,00 EUR draudimo išmoką, kuri pagal draudimo sutartį yra maksimali draudimo suma krovinio gelbėjimo išlaidoms padengti.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2009-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; kt.). Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2013; 2011-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2011). Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Jeigu įvykis yra nedraudžiamasis, draudimo įmonė privalo atsisakyti mokėti draudimo išmoką per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes (Draudimo įstatymo 98 str. 2 d.). Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką.Šalių sudarytos draudimo sutarties draudimo taisyklių, t. y. Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr.019, patvirtintų Ergo Insurance SE Lietuvos filialo Generalinio direktoriaus 2014-05-13 įsakymu, 6.1.14 p. nustatyta, jog draudikas neįpareigotas patenkinti pretenzijų kai grubiai pažeidžiama ar nesilaikoma krovinio transportavimo, saugojimo, darbo režimo taisyklių ir kitų reikalavimų, numatytų įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse. Taisyklių 15.3 punkte numatyta, jog draudėjas privalo naudoti krovinių pervežimams tinkamas transporto priemones.Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalis nurodo, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Ši teisės norma yra imperatyvi, vadinasi transporto priemonė, neturinti galiojančios privalomos techninės apžiūros, neturi teisėto pagrindo dalyvauti viešajame eisme. 2009 m. spalio 1 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr.1071/2009, nustatančio bendrąsias profesines vežimo keliu transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB 3 straipsnio b) dalis nustato, kad įmonės, kurios verčiasi profesine vežimo keliu transporto veikla, turi būti nepriekaištingos reputacijos. Viena iš Reglamento 6 straipsnyje nurodytų sąlygų, susijusių su nepriekaištingos reputacijos reikalavimu, yra sąlyga, kad transporto įmonei nebūtų bus taikyta sankcija už sunkų bendrijos taisyklių pažeidimą, susijusi su technine komercinių transporto priemonių būkle keliuose, įskaitant privalomą techninę priežiūrą. Kelių eismo taisyklių 15 p. numato, kad draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga.Nagrinėjamu atveju, ieškovės transporto priemonė (puspriekabė) dalyvavo eisme, neturėdama galiojančios privalomos techninės apžiūros ir tos aplinkybės neginčija. Ieškovės puspriekabė buvo eksploatuojama neturint galiojančios techninės apžiūros kortelės, jos techninė apžiūra galiojo iki 2016-01-24. Tai suteikia atsakovei teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nes ieškovė eksploatavo transporto priemonę, neturėdamas teisėto pagrindo ją eksploatuoti.Ieškovė teigia, kad nepažeidė puspriekabės eksploatavimo taisyklių, nes dėl krovinių užsakymų gausos, nebuvo galimybės puspriekabę atgabenti į Lietuvą, dėl to puspriekabės techninė būklė buvo apžiūrima užsienio šalių servisuose. Teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Pirmiausia, ieškovė nurodydama, jog buvo tikrinama puspriekabės techninė būklė užsienyje, jokių rodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikia (CPK 178 str.). Tačiau net ir esant tokiems duomenims, teismo vertinimu, tai niekaip nepašalino ieškovės pareigos atlikti privalomą puspriekabės techninę apžiūrą teisės aktų nustatyta tvarka ir turėti galiojančią techninės apžiūros kortelę.Sutiktina su ieškovės argumentu, kad neatlikta transporto priemonės techninė apžiūra savaime nereiškia, jog draudikas visais atvejais turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Teismo vertinimu, draudikui sprendžiant dėl draudimo išmokos išmokėjimo, būtina nustatyti kokią įtaką turėjo eismo įvykiui, tai, jog nebuvo laiku atlikta techninė apžiūra. Nagrinėjamu atveju, svarbi įvykio kilimo priežastis. Ekspertizės ataskaitoje nurodyta, jog transporto priemonės gaisro kilimo priežastis buvo mechaninė, gaisras kilo puspriekabės centrinėje dešinėje ašyje stabdžiuose. Akivaizdu, jog tokio pobūdžio gedimai (stabdžių sistemose), ieškovei atlikus privalomą techninę apžiūrą būtų aptikti ir sutvarkyti. Todėl ieškovė, nevykdanti teisės aktų imperatyvių reikalavimų atlikti privalomą techninę apžiūrą, elgėsi savo rizika, todėl turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju svarbu ir ta aplinkybė, jog ieškovė nesilaikė teisės aktų reikalavimo atlikti privalomą techninę apžiūrą gana ilgą laiką. Kaip minėta, įvykis įvyko 2016 m. lapkričio 14 d., o techninė apžiūra baigėsi 2016 m. sausio 24 d. Taigi, ieškovės pažeidimas tęsėsi net 11 mėnesių, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, kad ieškovė, ilgą laiką neatlikdama privalomos techninės apžiūros grubiai pažeidė ir nesilaikė krovinio transportavimo reikalavimų, numatytų įstatymuose, kas vadovaujantis šalių sudarytos draudimo sutarties taisyklėmis, suteikia teisę draudikui įvykį laikyti nedraudžiamuoju ir atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr.019 6 p.). Ieškovės nurodomos aplinkybės, dėl krovinių gausos, laikos stokos techninei apžiūrai atlikti ir kitos panašios aplinkybės, teismo manymu neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi šios ir kitos panašios aplinkybės nėra svarbios ir nepašalina draudėjo pareigų ir jo atsakomybės įvykus įvykiui.Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šioje byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog atsakovas (draudikas) įrodė aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką, todėl ieškovės ieškinys pripažinti įvykį draudžiamuoju atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi atmestas ieškovės reikalavimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju įvykiu, savaime netenkinamas ir ieškovės reikalavimas priteisti draudimo išmoką. (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis, CK 6.987, 6.1014 straipsniai).Teismas pažymi, jog pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, įstatymas priskiria juos pareiškusioms šalims (šiuo atveju ieškovei) (CPK 12 str., 42 str., 178 str.). Įvertinus visas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas, tačiau atsakovas Ergo Insurence SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3,00 EUR (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).Nustatyta, kad ieškovė UAB „AKSM Group“ pateikdama pirminį ieškinį, 2017-08-25 mokėjimo nurodymu Nr. 491 (Swedbank AB) buvo sumokėjusi 969,00 EUR žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patikslintu ieškiniu sumažino ieškinio reikalavimus iki 10.000,00 EUR ir šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra tik 225,00 EUR, todėl ieškovei grąžintinas 744,00 EUR permokėtas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 7 d., 87 str. 1 d. 1 p.).Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės UAB „AKSM Group“ ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovei UAB „AKSM Group“ 744,00 EUR (septyni šimtai keturiasdešimt keturi eurai 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2017-08-25 mokėjimo nurodymu Nr. 491 (Swedbank AB).

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.