Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys N. Š. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo N. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

5. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina Z. Š., mirusi 2024 m. sausio 10 d., priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. Š., mirties 1994 m. balandžio 23 d., faktiškai pradėdama turtą valdyti.

6. Iš byloje esančio 1970 m. vasario 2 d. santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 1963 m. rugpjūčio 6 d. Z. Š. ir A. Š. sudarė santuoką. Byloje nėra duomenų, apie pareiškėjos tėvų santuokos nutraukimą ar negaliojimą. Iš 2002 m. sausio 30 d. mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. Š. mirė 1994 m. balandžio 23 d.; 2024 m. sausio 11 d. medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Z. Š. mirė 2024 m. sausio 10 d.; 1965 m. kovo 23 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėja V. K. yra Z. Š. ir A. Š. dukra.

7. Teismui pateiktas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad palikėjai Z. Š. nuo 1993 m. sausio 21 d., pagal 1993 m. sausio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 8-250, iki jos mirties priklausė 24/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 24/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nekilnojamasis turtas registruotas Z. Š. vardu, aptariamas turtas įgytas Z. Š. ir A. Š. esant santuokoje, todėl turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

8. Iš byloje esančio Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro notarės Liudmilos Mackevičienės 2024 m. vasario 2 d. liudijimo nustatyta, kad pareiškėja V. K. yra palikėjos Z. Š. testamentinė įpėdinė.

9. VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo A. Š. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui bei nėra įrašų apie pareiškimus dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui.

10. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

11. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

12. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

13. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.

14. Pareiškėjos motina Z. Š. yra pareiškėjos tėvo A. Š. įstatyminė įpėdinė pagal CK 5.13 straipsnį. Pareiškėjos teigimu, Z. Š. po sutuoktinio, pareiškėjos tėvo, A. Š., mirties jo palikimą priėmė turtą ir toliau nepertraukiamai faktiškai valdydama, rūpindamasi nekilnojamuoju turtu ir jį prižiūrėdama. Iš pareiškėjos į bylą pateikto antstolės Brigitos Palavinskienės 2024 m. kovo 18 d. paveldimo turto apyrašo matyti, kad palikėja Z. Š. neturėjo skolų, todėl teismas daro išvadą, kad ji tinkamai rūpinosi nekilnojamuoju turtu, mokėjo už jį reikiamus mokesčius.

15. Įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką bei nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos motina po sutuoktinio, pareiškėjos tėvo, A. Š., mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu, nes toliau rūpinosi nekilnojamuoju turtu, prižiūrėjo jį kaip savo, taigi tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjos dėstomais argumentais, kad jos motina po sutuoktinio, mirties likusį turtą valdė kaip savo. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nepateikė prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.

16. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad Z. Š. po sutuoktinio A. Š. mirties faktiniu valdymu priėmė A. Š. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis). Todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos motina Z. Š. po savo sutuoktinio, pareiškėjos tėvo, A. Š., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu pareiškėjai įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant palikimą, atsiradusį po motinos Z. Š. mirties (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo sprendimu nėra nustatomas konkretus paveldimas turtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2024 m. sausio 10 d., po palikėjo (sutuoktinio) A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 1994 m. balandžio 23 d., mirties priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.