Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės I. U. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2‑8836‑400/2020 pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei I. U. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovė atsiliepime į atsakovės pareiškimą nurodė, kad

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.2. Teigia, kad negalėjo būti aktyvi byloje, nes ne ji yra ieškovė ir netikrina nei kas dieną, nei kas mėnesį savo paskyros e. teismas sistemoje.

11.3. Nurodo, kad po 2020 m. lapkričio 3 d. pateikto pareiškimo, kai buvo grubiai pažeistos atsakovės teisės, teismas procesinius dokumentus atsiuntė registruotu laišku.

11.4. Nors vienu pagrindinių argumentų, atmetant atsakovės pareiškimą, teismas laikė ieškovės sutikimą su ieškiniu, atsakovė su tokiu argumentu nesutinka, nes yra du skirtingi dalykai, kaip skola bus išmokėta – susitarus su kreditoriumi, teisminės mediacijos būdu, ar taikant grubias priverstinio išieškojimo priemones, kai bus areštuotos atsakovės sąskaitos, turtas, suduotas skaudus moralinis smūgis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad ji nebuvo informuota apie jos atžvilgiu iškeltą civilinę bylą, ji nebuvo davusi sutikimo procesinius dokumentus gauti per LITEKO VEP posistemį, todėl apie bylą sužinojo tik gavusi sprendimą už akių.

16. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje.

17. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą.

18. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

19. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Kaip galima suprasti iš atsakovės atskirojo skundo, ji teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja antroji sprendimo už akių panaikinimo sąlyga – byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes atsakovė nebuvo informuota apie prieš ją pradėtą civilinę bylą, ir nors su ieškiniu sutinka, nurodo, kad ginčą buvo galima išspręsti taikiai, taikant teisminę mediaciją.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).

21. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), pasisakydamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teismą, yra nurodęs, kad tam, jog ši teisė būtų veiksminga, asmuo turi turėti galimybę dalyvauti teisminiame nagrinėjime (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). EŽTT taip pat yra pasisakęs, kad jo nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, jog nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (EŽTT 2012 m. spalio 9 d. sprendimai bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20). Apie valstybių pareigą užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos elgtųsi ypač rūpestingai ir atidžiai, užtikrindamos, kad atsakovai būtų informuoti apie prieš juos pradėtą procesą ir jiems būtų suteikta galimybė atvykti į teismą ir apsiginti, EŽTT pasisakė ir 2017 m. balandžio 27 d. sprendime byloje Schmidt prieš Latviją (peticijos Nr. 22493/05). Taigi, procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokių kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

22. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo gautas ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinys atsakovei I. U. dėl skolos priteisimo. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugsėjo 15 d. ieškinį priėmė ir nutartimi nutarė nusiųsti atsakovei ieškinio kopiją ir nustatyti 20 dienų terminą pareikšti atsiliepimui, be kita ko, terminą skaičiuojant nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, nutartyje taip pat pasiūlyta šalims pasinaudoti teisminės mediacijos procedūra, padedant mediatoriui kuo greičiau mažiausiomis sąnaudomis taikiai išspręsti teismui perduotą ginčą tarp šalių.

23. Iš informacinės teismų sistemos duomenų matyti, kad atsakovei 2020 m. rugsėjo 15 d. 13.09 val. teismas per EPP išsiuntė teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, kuris pristatytas tik 2020 m. spalio 21 d. 20.52 val., t. y. iš esmės tada, kai atsakovei per LITEKO VEP posistemį buvo įteiktas 2020 m. spalio 13 d. sprendimas už akių (įteikimo data ir laikas – 2020 m. spalio 21 d. 20.50 val.). Jokiais kitais CPK numatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais pirmosios instancijos teismas neinformavo atsakovės apie civilinę bylą, t. y. nesiuntė procesinių dokumentų nei atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos, nei darbovietės adresu. Tik 2020 m. lapkričio 4 d., jau priėmus atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovei jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu buvo nusiųstas pranešimas dėl paskyros VEP posistemyje, kuriuo atsakovei nustatytas 5 kalendorinių dienų terminas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos savo paskyrai LITEKO VEP posistemyje aktyvuoti ir išaiškinta, kad suėjus nustatytam terminui, atsakovei skirti procesiniai dokumentai byloje bus siunčiami paštu gyvenamosios vietos adresu.

24. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais.

25. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį, advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

26. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

27. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungia prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje.

28. Tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai nereiškia, jog asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį asmeniui, kuris yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-216-943/2020 (žr. 35 punktą), Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-843-1092/2020 ir kt.). Priešingas aiškinimas prieštarautų Taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, tai yra, jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame, nagrinėjimo teismuose proceso metu. O taip pat prieštarautų Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).

29. Nagrinėjamu atveju, atsakovei procesiniai dokumentai apie iškeltą bylą buvo siunčiami tik per LITEKO VEP posistemį, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei pristatytas laiku nebuvo (pristatymo datos ir laiko laukas bylos kortelėje – 2020 m. spalio 21 d. 20.52 val., jau po 2020 m. spalio 13 d. sprendimo už akių priėmimo). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiėmė visų įmanomų priemonių atsakovės informavimui apie prasidėjusį civilinį procesą. LITEKO sistemoje nesant duomenų, kad per VEP posistemį siųsti dokumentai atsakovei būtų įteikti ir su jais faktiškai susipažinta, taip pat nesant duomenų, kad atsakovė būtų žinojusi apie LITEKO VEP posistemio paskyroje gautus teismo procesinius dokumentus, teismas nepagrįstai nesiuntė atsakovei procesinių dokumentų kitu teisėtu ir CPK numatytu būdu – atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Net ir tuo atveju, jei atsakovės paskyra LITEKO VEP posistemyje ieškinio priėmimo metu būtų buvusi aktyvi, ji, nežinodama apie prasidėjusį naują procesą ir nedavusi teismui sutikimo šioje byloje siųsti procesinius dokumentus, naudojantis LITEKO VEP posistemiu, neturėjo imperatyvios pareigos nagrinėjamoje byloje gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kad tokio sutikimo atsakovė nebuvo davusi patvirtina ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. pranešimas dėl paskyros VEP posistemyje aktyvavimo.

30. Dėl to, darytina išvada, kad LITEKO VEP posistemyje nesant duomenų, jog teismo išsiųsti procesiniai dokumentai buvo pristatyti atsakovei ir perskaityti, bei atsakovei šioje nagrinėjamoje byloje nepateikus jokio procesinio dokumento ir nesant jos sutikimo gauti procesinius dokumentus į atsakovės paskyrą LITEKO VEP posistemyje, pirmosios instancijos teismas negalėjo laikyti, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo tinkamai įteikti 2020 m. rugsėjo 16 d. pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį. Pirmosios instancijos teismas turėjo imtis papildomų veiksmų, siekiant užtikrinti atsakovės informavimą apie prasidėjusį prieš ją procesą, o ne priimti sprendimą už akių, kai toks procesinis veiksmas nėra galimas pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

31. Pirmosios instancijos teismas, kuriam priklauso pareiga rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu proceso šalims (žr. nutarties 20–21 punktus), šioje byloje iš esmės neišnaudojo visų procesinių dokumentų įteikimo būdų, procesiniai dokumentai apie iškeltą civilinę bylą ir įpareigojimas pateikti atsiliepimą atsakovei nebuvo tinkamai įteikti (žr. nutarties 29 punktą). Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktu, atsakovės I. U. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės yra pagrįstas ir turėjo būti patenkintas, sprendimą už akių panaikinant ir atnaujinant bylos nagrinėjimą.

32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą fiziniam asmeniui, o netenkindamas apeliantės pareiškimo dėl sprendimą už akių peržiūrėjimo, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl yra pagrindas panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 13 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 13 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.