Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. F. atstovo advokato Tomo Januškevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžio (kuris patikslintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartimi), kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis), dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesių laikotarpį nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) ir atlyginti nusikalstama veika padarytą 131,45 Eur turtinę žalą, šį įpareigojimą įvykdant per 1 mėnesio laikotarpį nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Bausmės vykdymo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir jai iš M. B. priteista 131,45 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. F. atstovo advokato Tomo Januškevičiaus civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir J. F. iš M. B. priteista 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykti bausmę – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. B. nuteistas pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad jis 2024 m. gegužės 26 d., apie 2.00 val., viešoje vietoje – netoli naktinio klubo „Erot“, Vilniuje, Upės g. 11A, tyčia kitų asmenų akivaizdoje dešine ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajam J. F. į krūtinės sritį, kaire ranka vieną kartą sudavė į krūtinės sritį, kaire koja po vieną kartą spyrė į dešinės pusės rankos sritį ir dešinį šoną, kaire ranka vieną kartą sudavė į krūtinės sritį, tuo pačiu pataikydamas į dešinės pusės veido sritį, kaire ranka vieną kartą sudavė į dešinės pusės veido sritį, taip elgdamasis sukėlė nukentėjusiajam J. F. fizinį skausmą, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Dėl nukentėjusiojo atstovavimo teisme išlaidų atlyginimo

Dėl neturtinės žalos dydžio

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl neturtinės žalos dydžio

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021).

7. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, negali būti suabsoliutinamas vienas pasirinktas kriterijus, o kiti ignoruoti. Nepriklausomai nuo įvykio padarinių sunkumo, privalo būti vertinama reikšmingų aplinkybių visuma ir taip nustatomas maksimaliai teisingas, situaciją atitinkantis neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Taip pat pažymėtina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017). Teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis, todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas. Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, 2K-191-942/2021), kartu teismas turi atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020).

8. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, pažymėjo, kad nukentėjusiajam J. F. neturtinė žala padaryta ne dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, o dėl fizinio skausmo sukėlimo, atsižvelgė į tai, kad M. B. nukentėjusiajam skausmą sukėlė netikėtais nevienkartiniais tyčiniais smurtiniais veiksmais, smūgiuodamas ir į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvos sritį, kad nukentėjusysis neabejotinai jautė fizinį skausmą. Taip pat teismas tikėjo nukentėjusiojo parodymais bei atsižvelgė į tai, jog tam tikrą laiką po įvykio nukentėjusysis galėjo jausti ir galvos svaigimą, pykinimą, bendrą silpnumą, kad įvykio metu jis patyrė išgąstį ir stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje. Teismas be įvertinimo nepaliko ir tų aplinkybių, kad dėl patirtų smūgių nukentėjusiajam teko vykti į ligoninę, atlikti tam tikrus tyrimus, kas sukėlė nepatogumus, neigiamas emocijas, kad nepatogumus ir neigiamas emocijas jam sukėlė ir dalyvavimas baudžiamajame procese. Teismas, remdamasis civiliniame ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis ir pateiktomis nuotraukomis, nukentėjusiojo ir liudytojos G. F. parodymais, nustatė, kad po kurio laiko nukentėjusiajam ties lūpa išryškėjo kraujosruva bei įvertino tai nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, kadangi sprendė, jog tai galėjo jam kelti ir tam tikrą gėdos jausmą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas įvertino ir aplinkybes, kurios teismui sudarė pagrindą mažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Antai, skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog dėl nuteistojo M. B. veiksmų nukentėjusysis būtų patyręs ilgalaikius jo veiklos produktyvumą sutrikdžiusius sunkius dvasinius išgyvenimus (depresiją), kad būtų gydęsis dėl sukrėtimo, ilgą laiką neatsigavęs psichologiškai, ar kad jo emocinė pusiausvyra dėl panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai. Tokias išvadas teismas pagrindė bylos medžiaga, kuri rodo, jog išties, nukentėjusysis J. F. dėl šio įvykio pas medicinos specialistus daugiau nesilankė, ką patvirtino jis pats, o iš bylos duomenų matyti, kad joks gydymas jam paskirtas nebuvo, liekamieji reiškiniai nefiksuoti. Maža to, po patirto fizinio smurto nukentėjusysis nevengė vėl kontaktuoti su nuteistuoju klubo viduje, o praėjus kuriam laikui jis bendravo su juo trumposiomis tekstinėmis žinutėmis, nurodydamas, ką šis turėtų padaryti, kad nukentėjusysis atsiimtų pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad tokios aplinkybės rodo, jog nukentėjusysis nejautė M. B. didelės baimės. Atitinkamai spręstina, kad paminėtos aplinkybės niekaip nesudaro pagrindo nustatyti didesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, o apeliaciniame skunde naujų reikšmingų aplinkybių, kurios leistų spręsti priešingai, taip pat nenurodyta.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistus žalos atlyginimo dydžius. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo laikėsi ir nuosprendžio 37 punkte išdėstė teismų praktikos pavyzdžius, kuriais remdamasis sprendė, jog nėra pagrindo byloje susiklosčiusią situaciją vertinti kaip sudarančią pagrindą nustatyti nukentėjusiojo prašomą 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos 2018-2023 metais pagal BK 284 ir 140 straipsnius nagrinėtos apygardos teismų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos, kuriose kilo panašaus pobūdžio padariniai nukentėjusiųjų sveikatai ir kuriose nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 300 iki 2 000 Eur. Vis tik šiose bylose nustatytų faktinių aplinkybių analizė rodo, kad iš esmės visose jose nustatyti sunkesni padariniai nukentėjusiųjų sveikatai, kurie neapsiribojo fizinio skausmo sukėlimu, o buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai ir žymiai intensyvesniais veiksmais. Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai teismų praktikoje priteisiamos didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos, kai kaltininko veika pasireiškia didesniu intensyvumu, suduodama daugiau smūgių nukentėjusiajam, padaroma daugiau sužalojimų, ilgiau užtrunka jo gydymas ir pan. Tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos, o nuteistojo M. B. padarytos veikos intensyvumas nebuvo itin didelis, jis nukentėjusiajam trumpu laikotarpiu sudavė viso šešis smūgius, kurie sukėlė fizinį skausmą, tačiau nei nežymaus, nei sunkesnio sveikatos sutrikdymo nesukėlė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo akcentuotos teismų praktikos kontekste, šio teismo nustatytas 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nuo šios praktikos nenukrypsta ir nelaikytinas aiškiai per mažu. Pažymėtina, kad apeliantas skunde nenurodė jokių kitų konkrečių teismų praktikos pavyzdžių, kuriais, apelianto manymu, teismų turėtų vadovautis spręsdamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą ir didinti neturtinės žalos atlyginimo dydį.

10. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad 2018-2022 m. teismų praktika, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nebegali būti vertinama kaip aktuali, nes pasikeitė ekonominė situacija šalyje – augo infliacija ir teismų 2018-2022 m. priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti šiandien jau nebeatitinka nei ekonominių realijų, nei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Išties, kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog nustatydami neturtinės žalos dydžius teismai be kitų aplinkybių turi atsižvelgti ir į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-697/2025). Vis tik, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad infliacijos rodiklis iš esmės reikšmingas tik tais atvejais, kai remiamasi reikšmingai senais, laiko požiūriu stipriai nutolusiais teismų praktikos pavyzdžiais, kuriuose priteistos sumos akivaizdžiai mažos bei nebeatitinka šiandienos ekonominių realijų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo manyti, kad, nepaisant apeliaciniame skunde nurodomų infliacijos rodiklių pokyčių 2018-2024 metų laikotarpiu, nukentėjusiajam J. F. priteista suma neatitinka dabartinių ekonominių realijų ir yra neteisinga. Viena vertus, paminėti teismų praktikos pavyzdžiai apima ne gynėjo nurodomą 2018-2022, o 2018-2023 metų laikotarpį ir laiko požiūriu nėra labai nutolę nuo šioje byloje priimto procesinio sprendimo dienos. Kita vertus, pastebėtina, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas prašė priteisti neturtinei žalai atlyginti 1 500 Eur sumą, kuri patenka į pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 37 punkte nurodytoje teismų praktikoje nustatytų neturtinės žalos atlyginimo dydžių ribas, siekiančias nuo 300 iki 2 000 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo diskrecijos teisę vertinti neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes šioje teismų praktikoje priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių kontekste ir priteisti konkrečią sumą, reikšmingai nenukrypdamas nuo minimų ribų, ką ir padarė priteisdamas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio 37 punkte pacituota 2018-2023 metų teismų praktika, tačiau ir pagal naujausią teismų praktiką priteisiamos panašios sumos. Antai, Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-485-1023/2025 dėl vienu spyriu sukelto fizinio skausmo nukentėjusiajam priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-976/2024 dėl viešosios tvarkos pažeidimo metu padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo suduodant nukentėjusiajam ne mažiau kaip 5-10 smūgių į įvairias kūno vietas, priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2025 dėl fizinio skausmo nepilnamečiui nukentėjusiajam sukėlimo keletu smurtinių veiksmų priteista 400 Eur.

11. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajam J. F. skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo M. B. priteistas neturtinės žalos dydis – 400 Eur – atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nėra aiškiai per mažas, neprieštarauja teismų praktikoje nustatomiems priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžiams panašaus pobūdžio bylose. Atitinkamai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo yra teisinga ir pagrįsta, jos keisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl nukentėjusiojo patirtų atstovavimo teisme išlaidų

12. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. F. atstovas prašo nukentėjusiajam iš nuteistojo M. B. priteisti 1 500 Eur išlaidas, kurias nukentėjusysis patyrė dėl jo teisėtų interesų atstovavimo baudžiamajame procese bei civilinio ieškinio pareiškimo. Apeliantas teigia, kad šis klausimas neišspręstas, nes dėl advokato žmogiškosios klaidos minėti dokumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir nebuvo prašoma priteisti šias išlaidas.

13. Prašymas paliktinas nenagrinėtu.

14. Pažymėtina, kad tiek iš nukentėjusiojo J. F. atstovo apeliacinio skundo turinio, tiek iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiojo atstovas teismui nepateikė nei prašymo priteisti nukentėjusiajam išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, nei tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Toks prašymas ir jį pagrindžiantys dokumentai pateikti tik apeliacinės instancijos teismui su apeliaciniu skundu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis nukentėjusiojo atstovo prašymas spręstinas ne bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, o BPK 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, vykdymo proceso metu, nuosprendžiui jau įsiteisėjus.

15. Pažymėtina, kad BPK 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų (tarp jų ir išlaidų advokato darbo apmokėjimui) dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Nagrinėjamu atveju aptariamas klausimas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje apskritai nebuvo keliamas ir sprendžiamas, todėl įvertinus tai, kad proceso išlaidų dydžio nustatymo klausimas susijęs su pateiktų įrodymų vertinimu, išsprendus šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, proceso dalyviai iš esmės prarastų galimybę tokio sprendimo pagrįstumą patikrinti apeliacine tvarka, paduodant apeliacinį skundą įrodymų vertinimo aspektu.

16. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo J. F. atstovo prašymas išieškoti iš nuteistojo M. B. nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo J. F. naudai 1 500 Eur advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, paliktinas nenagrinėtu. Kartu nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. F. bei jo atstovui išaiškintina, kad prašymą dėl proceso išlaidų, nuosprendžiui įsiteisėjus, jie turi teisę pateikti bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

17. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugsėjo 23 d. pažymos Nr. APD-2025-10424 matyti, kad apskaičiuota valstybės naudai priteistina 112,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas.

19. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistojo M. B. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo, sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. F. (J. F.) atstovo advokato Tomo Januškevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Prašymą išieškoti iš nuteistojo M. B. nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo J. F. naudai 1 500 Eur advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, palikti nenagrinėtu.

Neišieškoti iš M. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.