Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. F., būdamas BUAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovės), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti bei turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 19 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais, žemesnės eilės įmonės kreditoriais:

1. 2024 m. birželio 25 d. I. F. pervesta 3 750 Eur;

2. 2024 m. birželio 28 d. V. K. pervesta 3 300 Eur;

3. 2024 m. birželio 28 d. I. F. pervesta 1 000 Eur;

4. 2024 m. liepos 2 d. I. F. pervesta 1 000 Eur.

Šiais savo veiksmais I. F. neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei pažeidė kreditoriaus VMI teises.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023).

Asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-161-935/2024).

Įvertinus byloje surinktus duomenis (tarp jų VMI pareiškime nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina kartu su pareiškimu pateikti išrašai iš VMI duomenų bazės), darytina išvada, jog šioje byloje įrodyta, kad BUAB (duomenys neskelbtini), turėdama įsiskolinimą valstybei, t. y. susidariusią mokestinę nepriemoką VMI pagal pateiktas deklaracijas, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 19 d., teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais – žemesnės eilės pagal CK 6.930¹ straipsnio nuostatas kreditoriais, vietoj to, kad būtų atsiskaityta su VMI. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 19 d. BUAB (duomenys neskelbtini) turėjo finansinių sunkumų ir neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tai patvirtina ne tik VMI pareiškimo duomenys, bet ir kiti bylos duomenys bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, susiję su bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimu. Vadinasi, I. F. bendrovės BUAB (duomenys neskelbtini) vadovas finansinių sunkumų laikotarpiu privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė, šiais savo veiksmais pažeisdamas kreditoriaus VMI teises.

Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. vasario 18 d., metu I. F. nurodė, kad jis buvo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, tačiau jam sunku suprasti mokestinę Lietuvos Respublikos sistemą, todėl paprašė atidėti teismo posėdį, kad galėtų susirasti atstovą byloje ir išsiaiškinti situaciją. Į paskirtą teismo posėdį I. F. neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, posėdžio atidėti neprašė, duomenų apie atstovą teismui nepateikė. Nors asmuo ir yra užsienietis, tačiau bet kuris vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo turi suvokti, kad būdamas įmonės vadovu ir kurdamas įmonę užsienio valstybėje, jis tampa atsakingas už šios įmonės veiklą ir negali lengvabūdiškai tikėtis išvengti su įmonės netinkamu valdymu atsirandančių pasekmių.

Taigi, teismo vertinimu, I. F. suvokė, jog būdamas užsienio valstybėje įkurtos įmonės vadovu, kuris pagal savo užimamas pareigas yra atsakingas už įmonės veiklą ir duodamas nurodymą atlikti (arba pats atlikdamas) buhalterinius pavedimus, ko pasekoje būdavo pervesdamos pinigines lėšas žemesnės eilės kreditoriams nei VMI, kai jo vadovaujama bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui bei turėjo įsipareigojimų valstybės biudžetui, pažeidė įstatyme nustatytą atsiskaitymų grynaisiais bei negrynaisiais pinigais eiliškumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog I. F., būdamas BUAB (duomenys neskelbtini) vadovu, t. y. atsakingu už Bendrovės mokėjimų (atsiskaitymų) organizavimą ir vykdymą, žinodamas apie tai, kad BUAB (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei apie susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 19 d. tyčia, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais, šiais savo veiksmais pažeisdamas VMI teises. Tokie jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismas, skirdamas nuobaudą I. F., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį – padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Taip pat teismas atsižvelgia į šio nusižengimo padarymo aplinkybes – įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu. Taip pat teismas įvertina tai, jog nenustatyta I. F. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – jis brandaus amžiaus, dirbantis, yra užsienio pilietis.

Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad I. F. paskirtina minimali – 1 400 Eur bauda. Teismo vertinimu, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas I. F. nurodė nesuprantantis Lietuvos Respublikos teisinės sistemos, tačiau ši aplinkybė nešalina jo atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Tačiau įvertintinus pažeidėjo asmenybę, tai, jog jis yra užsienietis bei yra pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio nusižengimą, manytina, kad tokio dydžio paskirta bauda atitinka protingumo ir teisingumo principą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškintina, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pripažinti I. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo“ bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-15-1217/2026.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.