Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), (šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę), našlys, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vidurinio išsilavinimo, teistas 19 kartų (paskutinius 4 kartus):

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (penki epizodai), paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (2022 m. rugpjūčio 18 d. paleistas atlikus bausmę);

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę (bausmė neatlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, - jis, 2022 m. rugsėjo 22 d. apie 15.00 val., būdamas VšĮ „Karoliniškių poliklinika“, esančioje Loretos Asanavičiūtės g. 27A, Vilniuje, iš nukentėjusiosios R. T. rankinės pagrobė tamsiai žalios spalvos piniginę (neturinti vertės), kurioje buvo jos vardu išduota „Swedbank“ banko kortelė Nr. 516793******2218, ir tokiu būdu neteisėtai ją įgijęs laikė iki 2022 m. rugsėjo 23 d., kol 13.43 val., panaudojo bankomate „SEB“ 20440449 ir 13.45 val., panaudojo bankomate „Swedbank: H350, esančiuose Loretos Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, atlikdamas finansines operacijas, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti.

Tokiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. D. neteisėtai inicijavo keturias finansines operacijas viena svetima elektronine mokėjimo priemone, - jis, 2022 m. rugsėjo 23 d., 13:43:04 val. bankomate „SEB“ 20440449, esančiame Loretos Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją svetima nukentėjusios R. T. „Swedbank“ banko kortele Nr. 516793******2218, bandydamas išgryninti 600 Eur, tačiau įvedė neteisingą PIN kodą, dėl to finansinės operacijos neatliko;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. rugsėjo 23 d., 13:43:16 val. bankomate „SEB“ 20440449, esančiame Loretos Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją svetima nukentėjusios R. T. „Swedbank“ banko kortele Nr. 516793******2218, bandydamas išgryninti 600 Eur, tačiau įvedė neteisingą PIN kodą, dėl to finansinės operacijos neatliko;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. rugsėjo 23 d., 13:45:10 val. bankomate „Swedbank“ H350, esančiame Loretos Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją svetima nukentėjusios R. T. „Swedbank“ banko kortele Nr. 516793******2218, bandydamas išgryninti 500 Eur, tačiau operacija buvo atmesta, PIN kodas užblokuotas, dėl to finansinės operacijos neatliko;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. rugsėjo 23 d., 13:45:37 val. bankomate „Swedbank“ H350, esančiame Loretos Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją svetima nukentėjusios R. T. „Swedbank“ banko kortele Nr. 516793******2218, bandydamas išgryninti 500 Eur, tačiau operacija buvo atmesta, PIN kodas užblokuotas, dėl to finansinės operacijos neatliko, tokiu būdu, jis neteisėtai inicijavo keturias finansines operacijas viena svetima elektronine mokėjimo priemone.

Tokiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. D. apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, - jis 2022 m. rugsėjo 23 d., 13:43:04 val. bankomate „SEB“ 20440449, esančiame Loretos Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, neturėdamas teisės naudotis elektronine mokėjimo priemone „Swedbank“ banko kortele Nr. 516793******2218, išduota R. T. vardu, inicijavo 600 Eur išėmimą, tačiau operacija buvo atmesta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, dėl neteisingai įvesto PIN kodo;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. rugsėjo 23 d., 13:43:16 val. bankomate „SEB“ 20440449, esančiame Loretos Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, neturėdamas teisės naudotis elektronine mokėjimo priemone „Swedbank“ banko kortele Nr. 516793******2218, išduota R. T. vardu, inicijavo 600 Eur išėmimą, tačiau operacija buvo atmesta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, dėl neteisingai įvesto PIN kodo;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. rugsėjo 23 d., 13:45:10 val. bankomate „Swedbank“ H350, esančiame Loretos Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, neturėdamas teisės naudotis elektronine mokėjimo priemone „Swedbank“ banko kortele Nr. 516793******2218, išduota R. T. vardu, inicijavo 500 Eur išėmimą, tačiau operacija buvo atmesta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, dėl PIN kodo užblokavimo;

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. rugsėjo 23 d., 13:45:37 val. bankomate „Swedbank“ H350, esančiame Loretos Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, neturėdamas teisės naudotis elektronine mokėjimo priemone „Swedbank“ banko kortele Nr. 516793******2218, išduota R. T. vardu, inicijavo 500 Eur išėmimą, tačiau operacija buvo atmesta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, dėl PIN kodo užblokavimo, tokiu būdu savo naudai pasikėsino pasisavinti svetimus pinigus.

Tokiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį (nepriskirtinų labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šios nusikalstamos veikos dalykas – svetimas turtas, turtinė teisė bei turtinė prievolė, kurių vertė viršija 5 MGL rodiklį, bet nėra didesnė nei 250 MGL. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, Nr. 2K-7-255/2012, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-433-507/2016, Nr. 2K-7-82-699/2018, Nr. 2K-104-1073/2020). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, Nr. 2K-442/2014, Nr. 2K-263-696/2016).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. D. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės neneigė. Pripažino, kad jis jam inkriminuotu laiku lankėsi VšĮ „Karoliniškių poliklinika“, konkretaus lankymosi tikslo neturėjo – atėjo apsižiūrėti, pamatė nukentėjusiąją, kuri šalia ant palangės buvo padėjusi piniginę. Jis minėtą piniginę, niekam nematant paėmė, padėjo į dešinę kelnių kišenę, o jau kitame poliklinikos gale, patikrino jos turinį, nieko vertingo, apart „Swedbank“ banko kortelės nerado, todėl visą piniginę išmėtė į šiukšlių dėžę, esančią šalia VšĮ „Karoliniškių poliklinika“, o banko kortelę pasiliko sau. Kitą dieną, būdamas netoli, šalia „Norfa“ parduotuvės adresu L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, pagrobtą svetimą mokėjimo kortelę įdėjo į AB „Swedbank“ bankomatą ir du kartus suvedė sugalvotą PIN kodą, bandydamas išgryninti 600 Eur sumą, tačiau PIN kodo neatspėjo ir pinigų nenusiėmė. Vėliau su ta pačia banko kortele bandė išsigryninti po 500 Eur „SEB bankas“ bankomate, įvesdamas sugalvotą PIN kodą, tačiau taip pat nesėkmingai, po ko, minėtą banko kortelę išmėtė (b. l. 116-119, 142-145, 190-193). Teismas pagrindo netikėti minėtais kaltinamojo viso proceso metu nuosekliais išlikusiais parodymais neturi, kadangi jie atitinka tiek nukentėjusiosios R. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tiek rašytinę bylos medžiagą. Kaip matyti iš nukentėjusiosios policijos pareigūnams adresuoto pareiškimo bei jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, pastaroji 2022 m. rugsėjo 22 d. vakare lankėsi VšĮ „Karoliniškių poliklinika“, kurioje užtruko apie 7-10 minučių. Dar jai būnant gydymo įstaigoje ji su savimi turėjo piniginę, tačiau po minėto apsilankymo jos pasigedo. 2022 m. rugsėjo 24 d., apsilankiusi AB „Swedbank“ padalinyje, banko darbuotojos jos pasiteiravo ar kartais su jos vardu išduota banko kortele nebuvo bandoma inicijuoti piniginių operacijų, kadangi iš sistemoje matomų duomenų nustatyta, kad kažkas galėjo bandyti pasinaudoti jos banko kortele (b. l. 11-18, 27-28, 36-39). Faktą, kad kaltinamasis jam inkriminuotu laiku ir vietoje pasisavino nukentėjusiajai priklausančią banko kortelę ir jos pagalbą bandė inicijuoti kelias pinigines operacijas patvirtina ir AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) B išrašas ir šio išrašo apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. nukentėjusiosios vardu išduota banko kortele keturis kartus buvo bandoma inicijuoti pinigines operacijas – 600 Eur ir 500 Eur piniginių lėšų išėmimą adresu L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, tačiau nesėkmingai, kadangi buvo įvesti klaidingi PIN kodai, po ko banko kortelė buvo užblokuota (b. l. 54, 61-62). Galiausiai, aplinkybę, kad šiuos pirmiau aptartus ir kaltinamajam inkriminuotus veiksmus atliko būtent A. D. patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo R. N. 2022 m. lapkričio 8 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad tyrimo metu buvo gautos asmens nuotraukos, kuris bandė išgryninti pinigus. Naudojantis Habitoskopinių duomenų registru nustatyta nuotraukose užfiksuoto asmens tapatybė – A. D., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Sulyginus nuotraukose esančius asmenis, tai yra tas pats asmuo (panašūs veido bruožai: lūpų, akių, ausų forma; plaukų augimo linija) (b. l. 70).

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, taip pat jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis A. D. jam inkriminuotu laiku ir vietoje pagrobė nukentėjusiosios R. T. piniginę su joje buvusią pastarosios vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortele, tokiu būdu ją įgijo ir laikė iki 2022 m. rugsėjo 23 d., po ko panaudodamas apgaulę – pateikdamas banko kortelę kaip savo, šią banko kortelę panaudojo 4 finansinėms operacijoms inicijuoti, o būtent – bandė išgryninti 600 Eur bei 500 Eur piniginių lėšų sumas, tačiau nesėkmingai, kadangi dėl netinkamai įvesto PIN kodo, minėtos vertės piniginės lėšos jam nebuvo išduotos. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais kaltinamasis A. D. realizavo visų jam inkriminuotų ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Dėl skirtinos bausmės

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam A. D., įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti vieną nusikaltimą, priskirtiną nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 182 straipsnio 1 dalis), bei padarė du apysunkius nusikaltimus ( BK 11 straipsnio 4 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų kaltinamasis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu ne kartą buvo teistas, įskaitant ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms bei interesams. Juo labiau, šioje baudžiamojoje byloje aptariamas nusikalstamas veikas, kaltinamasis padarė praėjus vos mėnesiui po paleidimo atlikus laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu kaltinamasis A. D. atlieka laisvės atėmimo bausmę už analogiškas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis A. D. baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra (b. l. 86-91), našlys, duomenų apie pastarojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą priklausomybės ligų įskaitoje nėra, iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo nedirbo.

Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį A. D. charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių padariniai. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nepaisant sistemingai už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių, buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis po priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių išvadų nepasidarė ir nepakeitė savo gyvenimo būdo.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį A. D. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydžiai nustatytini mažesni nei sankcijose numatytų minėtų bausmių vidurkiai:

1. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

2. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis, kaltinamajam A. D. skirtinos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir kaltinamajam paskiriant galutinę subendrintą 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal minėto straipsnio taisykles bausmė skiriama ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“, kaltinamasis A. D. šiame nuosprendyje aptariamas nusikalstamas veikas padarė iki kito jo atžvilgiu 2023 m. vasario 28 d. priimto ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pakeisto nuosprendžio, kuriuo kaltinamajam už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė (b. l. 93-106).

Atsižvelgiantį į tai bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir A. D. paskiriant galutinę subendrintą 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į šį bausmės laiką, vadovaujantis 63 straipsnio 9 dalimi bei 66 straipsniu, įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendyje, pakeistame Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, įskaitytas laikas ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktas laikas.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. gegužės 8 d. pateikė pažymą Nr. APD-2023-08066, kuria prašo išspręsti klausimą dėl kaltinamajam A. D. taikytos teisinės pagalbos išlaidų, o būtent – 170,00 Eur, atlyginimo (b. l. 184-188).

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais – atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu pagal kitą apkaltinamąjį nuosprendį atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo galimybės susirasti gynėją yra ribotos. Taigi, visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismo vertinimu, pastarasis jam šios tenkančios teisės savarankiškai negalėjo realizuoti dėl jo pakankamai sudėtingos materialinės padėties. Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė pats kaltinamasis jis nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį ir ribotą galimybę įsidarbinti, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, 2022 m. lapkričio 28 d. nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktinis diskas su atsakymais, gautais iš AB „Swedbank“ ir „SEB bankas“, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis, A. D. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimu būdu prie griežtesnės bausmės – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir A. D. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. D. paskirtą 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 10 (dešimt) mėnesių, ir A. D. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į šios bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendyje, iš dalies pakeistame Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, įskaitytą laiką ir pagal minėtą nuosprendį paskirtos bausmės atliktą laiką.

A. D. skirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų priteisimo netenkinti.

Kompaktinį diską su atsakymais iš AB „Swedbank“ ir „SEB bankas“, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.