Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-11-22 · Byla Nr. TS-80-1033/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-22
Bylos Nr.
TS-80-1033/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kategorijos
Skundas Nr. TS-80-1033/2021
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 59-166, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. S. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, galutine subendrinta bausme – 6 metų laisvės atėmimu.

Bausmės pradžia – 2020 m. rugpjūčio 5 d., į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas – 1 metai 5 mėnesiai 23 dienos, bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 10 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. rugsėjo 30 d. – 3 metai 4 mėnesiai 11 dienų.

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi jai pateiktą 2021 m. rugpjūčio 13 d. Socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-154, taip pat 2021 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus tarnybinį pranešimą Nr. 64-2606, kuriame pateiktos papildomos aplinkybės charakterizuojančios nuteistąjį, nurodytos 2021 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame pranešime „Dėl Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio metu svarstytos, nuteistojo I. S. socialinio tyrimo išvados Nr. 64-2504“, kuriuo buvo prašoma pateikti papildytą nuteistojo I. S. socialinio tyrimo išvadą, nurodant nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybę bei nuteistojo motyvaciją įsitraukti į darbinę veiklą, nuostatas darbo pataisos įstaigoje atžvilgiu, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus (Komisijos posėdžio, įvykusio 2021 m. rugsėjo 30 d. protokolas Nr. 1-227), nutarė netaikyti nuteistajam I. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nutarime nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, ½ paskirtos bausmės bus atlikęs – 2022 m. vasario 12 d., laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nebaustas, tačiau ir neskatintas. Nuteistasis įsitraukia į individualų resocializacijos procesą, tačiau iš socialinio tyrimo išvados duomenų, tik pastaruoju metu nuteistasis pasižymi aktyvesniu įsitraukimu į resocializacijos priemonių vykdymą. Vertinant nuteistojo motyvaciją įsitraukti į darbinę veiklą, nuostatas darbo pataisos įstaigoje atžvilgiu, nustatyta, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis į įstaigos administraciją nesikreipė dėl apmokamo darbo galimybių. 2021 m. rugsėjo 22 d. nustatyta žema nuteistojo smurtinio elgesio rizika, taikant HCR-20 metodiką, taip pat nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau rizikos įverčių sumažėjimas buvo nustatytas gyvenamosios vietos (pažyma apie pasirinktą gyvenamąją vietą) bei galimybės įsidarbinti srityje, kadangi nuteistasis pateikė formaliai patvirtintą bedarbystės problemos sprendimą (pažyma apie galimą jo įdarbinimą laisvėje). Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau nuteistojo socialinės, elgesio ir mąstymo problemos, susijusios su lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžių stoka, gyvenimo būdo neigiamais aspektais, kontaktais su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, instrumentinės agresijos naudojimu nusikalstamos veikos padarymo metu, problemų identifikavimo problemomis, netinkamais jų sprendimo būdais, savo elgesio pasekmių nenumatymu, tam tikromis kriminalinėmis nuostatomis, neigiamomis nuostatomis į visuomenės vertybes, rodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dar negali būti valdoma lygtinio paleidimo sąlygomis, todėl Komisija priėmė vieningą išvadą – netaikyti I. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, pateikiant rekomendacijas (tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įsitraukti į darbinę veiklą pataisos įstaigoje), nustatant pakartotinio svarstymo datą – 2022 m. kovo mėnesį.

Šalies argumentai

I. S. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 59-166 (toliau – Nutarimas) ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad Nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Taip pat nurodo lygtinio paleidimo tikslus, BVK 157 straipsnyje įtvirtintus du esminius alternatyvius kriterijus, kuriuos atitinkantiems nuteistiesiems taikomas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, privaloma konstatuoti egzistuojant tiek formalųjį kriterijų, tiek materialųjį kriterijų, t. y. nustatyti, kad asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, bei vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant (pvz. Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-845-593/2018). Kaip matyti tiek iš Nutarimo, tiek iš asmens bylos medžiagos, jis atitinka ne tik formalųjį be ir materialųjį kriterijų – vykdo individualiame plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika žema ir elgesys sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal OASys vertinimo metodiką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema – 39 balai iš 168 galimų balų. Komisija apskritai nenagrinėjo ir nevertino balų mažėjimo dinamikos. Nutarime tik nurodė, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o įverčių sumažėjimas buvo nustatytas gyvenamosios vietos bei galimybės įsidarbinti srityse. Šie Komisijos motyvai yra išimtinai formalūs ir deklaratyvūs, niekaip negalintys paneigti fakto, kad jis pilnai atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus. Nekyla abejonių, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Komisija ignoravo faktą, jog bausmės atlikimo metu jis pademonstravo nepriekaištingą elgesį, dėl ko pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo sumažėjo nuo 47 balų iki 39 balų, kas rodo akivaizdžią pažangą. Šis balų pokytis nepaminėtas Komisijos Nutarime, o Komisijos teiginiai apie tai, kas sąlygojo rizikos įvarčių sumažėjimą yra niekiniai ir rodo, jog Komisija priimdama Nutarimą visiškai neįsigilino į esamą situaciją. Nesuprantama, kodėl kritikuojamos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą lėmusios aplinkybės. Sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, turi būti vertinamas nuteistojo atitikimas BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytiems kriterijams, o ne konkrečios aplinkybės, lėmusios nusikalstamo elgesio rizikos balų padidėjimą ar sumažėjimą. Priešingu atveju būtų nepagrįstai išplečiamas BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų sąrašas, o nuteistųjų prašymus nagrinėjanti komisija įgautų galimybę manipuliuoti nusikalstamo elgesio rizikos pokytį sąlygojusiomis aplinkybėmis, kiekvieną kartą teigiant, jog kitose srityse šiuo metu nestebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Gauti dokumentai patvirtina jo galimybę po lygtinio paleidimo gyventi pasirinktu adresu bei galimą įdarbinimo vietą, kas rodo, jog yra motyvuotas mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, yra pasiryžęs pozityviai integruotis į visuomenę. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis yra svarbus darant išvadas apie tai, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ne mažiau svarbus yra ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo požiūris į savo veiksmus, kitos teigiamus nuteistojo mąstymo, požiūrio, elgesio pokyčius atskleidžiančios aplinkybės (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-526-966/2019). Nutarime Komisija pripažino, kad I. S. įsitraukia į individualų resocializacijos procesą, tačiau, iš socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų, tik pastaruoju metu nuteistasis pasižymi aktyvesniu įsitraukimų į šį procesą. Taip pat Komisija nurodė, jog I. S. bausmės atlikimo metu nebaustas, tačiau ir neskatintas. Tokie teiginiai iš esmės parodo išankstinį Komisijos nusistatymą ir prieštarauja pagrindiniams bausmių vykdymo teisės principams. Nutarime nurodoma, kad nors jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau socialinės, elgesio ir mąstymo problemos, susijusios su lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžių stoka, gyvenimo būdo neigiamais aspektais, kontaktais su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, instrumentinės agresijos naudojimu nusikalstamos veikos darymo metu, problemų identifikavimo problemomis, netinkamais jų sprendimo būdais, savo elgesio pasekmių nenumatymu, tam tikromis kriminalinėmis nuostatomis į visuomenės vertybes, neva rodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dar negali būti valdoma lygtinio paleidimo sąlygomis. Tokių, Nutarime nurodytų dirbtinių sąlygų lygtiniam paleidimui netaikyti sukūrimas, priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Sutinka, kad kai kurios Komisijos nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip svarbios, tačiau pabrėžtina, kad jos privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo savybes, įvertinti jų pokyčius bausmės atlikimo metu. Kaip minėta anksčiau, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įvertina teismas kvalifikuodamas veiką bei skirdamas bausmę, todėl Nutarimo motyvai, jog I. S. asmenybę neigiamai charakterizuoja „instrumentinės agresijos naudojimas veikos metu“ akivaizdžiai neatitinka tų kriterijų, kuriais remiantis turi būti vertinama bausmę atliekančio asmens asmenybė bei elgesys bausmės atlikimo metu. Jam tai pat nėra suprantama, ką reiškia „gyvenimo būdo neigiami aspektai“. Esant išimtinai teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, vien tik abstraktaus pobūdžio motyvai, kuriais bandoma apibūdinti nuteistojo asmenybę neigiamai, negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Nutarime nutylėta, kad jo elgesyje bausmės atlikimo metu nėra agresijos ar savitvardos parradimo atvejų. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, kas rodo, jog geba prisiimti atsakomybę. Sutiktina, kad praeityje jis vieną kartą buvo pasirinkęs destruktyvų problemos sprendimo būdą, nes neįvertino savo veiksmų pasekmių, tačiau šiuo metu gali paaiškinti savo elgesį ir pasirinkimus, atpažįsta savo problemines sritis ir veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu. Tą neabejotinai patvirtina ir žema nuteistojo smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 vertinimo metodiką. Pažymi, kad Nutarime nurodytos aplinkybės dėl I. S. asmenybės savybių, buvusių nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Pažymi, kad statiniai veiksniai neturi jokio prioriteto prieš kitas, teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes. Akcentuoja, kad lygtinis paleidimas neturi būti vertinamas kaip nuteistajam taikoma „nuolaida“, teismas, skirdamas bausmę, jau atsižvelgė į šiuos veiksnius, padarytos veikos pavojingumą, jos pobūdį, I. S. asmenybę, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti (tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir aukštesniosios instancijos teismai, pvz. nutartys bylose Nr. 1S-673-209/2012, Nr. 1S-21-211/2013, Nr. 1S-248/2013). Nutarime taip pat paminėta, kad I. S. bausmės atlikimo metu nesikreipė į įstaigos administraciją dėl apmokamo darbo galimybių. Pažymi, kad vien tai, jog I. S. nesikreipę į įstaigos administraciją dėl darbo, jokiu būdų nerodo nuteistojo nusistatymo prieš darbą įstaigoje. Nutarime vėlgi nutylėta eilė aplinkybių, kurios rodo, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas, siekdamas visokeriopos savo asmenybės resocializacijos. Nuteistasis bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo šildymo, vėdinimo bei kondicionavimo meistro specialybę, taip pat aktyviai gilino savo užsienio kalbos žinias – mokėsi ispanų kalbos, turi sukaupęs (duomenys neskelbtini) metų darbo stažą, iki bausmės pradžios – (duomenys neskelbtini) metų dirbo (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, kad nors bausmės atlikimo metu nesikreipė dėl darbo į įstaigos administraciją, tačiau yra savanoriškai atlikęs 3 nemokamus darbus, kurių niekas neįpareigojo atlikti. Šios aplinkybės neabejotinai parodo, kad nuteistojo nuostatos į darbą yra teigiamos. Pažymi, kad bausmės atlikimo metu turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo praeityje atliktus veiksmus ir padarė tinkamas išvadas, yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę ir tą geriausiai atspindi jo elgesys bausmės atlikimo metu. Nėra jokių duomenų, kad būtų susijęs su kriminaline subkultūra ir jos nepalaiko, diskriminacinių nuostatų nepalaiko, vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų nepažeidė. Mano, kad Komisija netinkamai įvertino jo asmenybę ir elgesio korekciją bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant, ir visiškai nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu jam negalima taikyti lygtinio paleidimo instituto. Skunde aptartų aplinkybių visuma, leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog bausmės atlikimo metu padarė pažangą, savo elgesį pakeitė pakankamai, tam, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą ir toliau taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės. Mano, kad jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Juo labiau, kad supranta, jog lygtinis paleidimas nereiškia, kad nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – jis bus prižiūrimas ir nesilaikydamas nustatytų pareigų gali būti parsiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį:

1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo;

2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;

3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

BVK 157 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas tik pasitikėjimo vertiems ir jį pateisinantiems asmenims.

Išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad I. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, anksčiau teistas laisvės atėmimo bausme – (duomenys neskelbtini) metais, jam taikytas lygtinio paleidimo institutas, sąlygų nepažeidė. Pirmą kartą nuteistas 27 metų amžiaus, įvykdytoms nusikalstamoms veikoms nėra būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėja. Šiuo metu atlieka laivės atėmimo bausmę už du nesunkius ir vieną labai sunkų nusikaltimą. Savo kaltę pripažino iš dalies – pripažino neteisėtą šaunamųjų ginklų įgijimą ir laikymą, neigia, kad buvo nusikalstamo susivienijimo narys. Nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas pirmą kartą, Komisija vieningai balsavo prieš jo lygtinį paleidimą. Nuteistasis turi įgijęs specialų vidurinį išsilavinimą, iki bausmės atlikimo buvo sukaupęs apie (duomenys neskelbtini) metų darbo stažą, paskutinius (duomenys neskelbtini) metų dirbo (duomenys neskelbtini), lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju (duomenys neskelbtini) priimtų į atgal į darbą – į tas pačias pareigas ir tomis pačiomis sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 2021 m. įgijo naują specialybę – šildymo-vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų montuotojo, taip pat sprendė turimus finansinius sunkumus – solidariai su kitais skolininkais padengė teismo priteistus civilinius ieškinius nukentėjusiajam turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, 2021 m. liepos 7 d. pataisos įstaigos turimais duomenimis – I. S. vykdomųjų dokumentų dėl skolos neturi (vykdomoji byla užbaigta – 2020 m. rugsėjo 16 d.). Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nebaustas ir neskatintas. Nuteistasis sutinka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam būtų taikomas su intensyvia priežiūra, patikrinus gyvenamąją vietą nustatyta, kad intensyviai priežiūrai sąlygos tinkamos. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo programose, savanoriškai atliko gerbūvio darbus (2021 m. liepos 8 d., 16 d. ir 22 d.), 2021 m. kreipėsi į įstaigos psichologą dėl savo kriminogeninių veiksmų valdymo galimybės (psichologo išraše minima, kad nuteistasis neįvardino aktualių sunkumų, ties kuriais reikia dirbti; elgesys orientuotas prosocialiai, nustatytas didesnis poreikis nuteistajam orientuotis į socialines sferas, o ne į intensyvią elgesio korekciją; mąstymas pakankamai lankstus, siekdamas išspręsti kasdienes problemas ar sunkumus nuteistasis pasirenka tinkamas strategijas, savikontrolės praradimo epizodų nestebima, rekomendacijoms nesipriešina). Apibendrintai galima teigti, kad pastaruoju metu stebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą. Palaiko glaudžius ir palaikančius santykius su šeimos nariais. Vertinant nuteistojo „išsilavinimą, mokymąsi ir galimybę įsidarbinti“, „lėšų tvarkymą ir pajamas“, „piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis“, „ryšiai“, „emocinę gerovę“, „gyvenimo sąlygas“ matyti, kad šie veiksniai nėra sietini su I. S. nusikalstamą (kriminogeninį) elgesį įtakojusiais veiksniais.

Analizuojant I. S. „gyvenimo stilių ir draugus“, matyti, kad šiuo metu atlieka bausmę už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, savo kaltę, kad buvo susivienijimo narys neigia. Interviu metu I. S. teigia, kad dirbo draudimo bendrovėje, visi nusikaltime dalyvavę asmenys buvo jo klientai – kai kuriuos asmenis pažįsta iš sporto klubo. Jam jokių nurodymų nebuvo duota, pasitarimuose dėl nusikalstamų veikų nedalyvavo. Vertinant teismo konstatuotas aplinkybes, galima teigti, kad nuteistojo gyvenimo būdo neigiami aspektai siejosi su neadekvačia socialine adaptacija bei neigiamais socialiniais padariniais. I. S. kontaktavo su kriminogenines nuostatas turinčiais asmenimis ir jų neigiama įtaka, tiesiogiai siejosi su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Taip pat vertinant nuteistojo I. S. nusikalstamą elgesį galima teigti, kad jam būdingas impulsyvus tam tikrų klaidų kartojimas, nepasimokant iš neigiamos patirties, pervertinant savo galimybes, neįvertinant savo rizikingo elgesio pasekmių tiek sau, tiek šeimos nariams. Struktūruotoje aplinkoje nuteistasis geba valdyti savo emocijas, susikoncentruoti į tam tikrą kryptingą veiklą, smurtinio elgesio apraiškų nestebimą. Nuteistasis pripažįsta, jog anksčiau turėjo problemų dėl impulsyvumo, tačiau tvirtina, kad sustiprinti savikontrolę ir į situacijas reaguoti ramiau jam padėjo gilinimasis į rytų filosofiją (budizmas, meditacija). Nuteistasis turi realius tikslus ir planus kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Todėl vertinant nuteistojo „mąstymą ir elgesį“ galima teigti, jog I. S. nusikalstamas elgesys susijęs su jo poreikių formavimo ir reguliavimo įgūdžių stoka visuomenei priimtinais būdais, elgesiu, kuris naudingas pačiam, tačiau neatitiko visuomenės nustatytų normų. Nuteistojo nuostatos į priežiūra bausmės vykdymo metu yra teigiamos, jo gebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimas, yra svarbus kriterijus, vertinant jo teigiamą elgesio dinamiką. Apibendrinus „nuostatas“ matyti, kad I. S. nusikalstamas elgesys susijęs su netinkamomis moralinėmis nuostatomis ir konkrečia situacija, kai jos pasireiškė.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką išliko žema – 39 taškai iš 168 galimų (vertinimai atlikti 2021 m. birželio 18 d. ir 2021 m. rugpjūčio 12 d.), iš kurių statiniai veiksniai, kurių sumažinti negalima sudaro – 10 taškų, o dinaminiai veiksniai, kuriuos yra galimybė sumažinti, sudaro – 29 taškus. Lyginant su pirmuoju vertinimu (2020 m. rugsėjo 30 d.) – 47 taškai, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 8 taškais ir iš vidutinės perėjo į žemą riziką, kas rodo, jog nuteistais daro pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, taip pat nuteistajam nustatyta žema smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 vertinimo metodiką. Tačiau šiuo atveju svarbu paminėti, kad nusikalstama elgesio rizika sumažėjo tik vieną kartą ir buvo sumažinti tie rizikos veiksniai – „gyvenimo sąlygos“ ir „galimybė įsidarbinti“ – kurie tiek iki bausmės atlikimo, tiek ir bausmės atlikimo metu, nebuvo ir nėra nuteistojo nusikalstamą elgesį įtakojantys kriminogeniniai veiksniai, nes nuteistasis turėjo pastovią gyvenamąją vietą ir darbą, o lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju sugrįžtų gyventi su šeima bei dirbtų tą patį darbą. I. S. pagrindiniai kriminogeniniai dinaminiai veiksniai išliko nepakitę ir yra „mąstymas ir elgesys“ 10 taškų ir „gyvenimo stilius ir draugai“ 10 taškų, kuriuos jis turi galimybę sumažinti. Šiems veiksniams mažinti reikalingos nuteistojo savanoriškos pastangos, kurios būtų nukreiptos į savo elgesio analizavimą, siekiant tinkamai identifikuoti ir spręsti problemas, stiprinti teigiamas nuostatas į visuomenės vertybes, suprasti neigiamą kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtaką savo paties nusikalstamam elgesiui, neminimalizuoti savo kaltės, nes tai rodo apie likusias tam tikras kriminalines nuostatas. Pažymėtina, kad nuteistojo nepriekaištingas elgesys bausmės atlikimo metu, pilnai atlyginta žala, įgyta specialybė, aukšta motyvacija dirbti laisvėje, turimi realūs tikslai, tvirti ryšiai su šeima ir pastovi gyvenamoji vieta, elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui, tačiau atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, nėra lemiantys sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri išliko žema ir sumažėjo tik vieną kartą (sumažėjo dėl formaliai patvirtintų gyvenamosios vietos bei įsidarbinimo galimybės), o po paskutinio vertinimo išliko nepakitus, kas rodo jog nuteistasis individualiame plane numatytas priemones pradėjo vykdyti ne formaliai, nes pastaruoju metu stebimos nuteistojo savarankiškos pastangos vykdyti numatytas priemones, ir nors pradėjo gilintis į savo kriminogeninių veiksnių valdymo galimybes, tačiau vis dar stebimas kritiškas požiūris į savo neteisėtą elgesį, reikalinga elgesio korekcija, todėl nepakanka konstatuoti, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nes tik tęstinis nuteistojo dalyvavimas į jo kriminogeninius rizikos poreikius orientuotose programose ir priemonėse (nuteistajam nustatytas poreikis orientuotis į socialines sferas, o ne į intensyvią elgesio korekciją), tolimesnis savęs realizavimas darbinėje veikloje (tęsiant savanoriškus nemokamus darbus ar mokantis) patvirtintų, jog tai nebuvo vienkartinio pobūdžio nuteistojo pastangos, siekiant mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, bei vieningą Komisijos narių nuomonę, kitas nutartyje nurodytas reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju pažymėtina, kad nors Komisijos Nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nėra išsamus ir tinkamai argumentuotas, tačiau vien dėl to naikinti Nutarimą nėra pagrindo, todėl I. S. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, BPK 360 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo I. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 59-166 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas