Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. U. 2011 m. rugpjūčio 23 d., apie 22.00 val., būdamas automobilyje „Mitshubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. Ž., važiuojant nuo Kaune esančios Gražinos gatvės link Pažaislio vienuolyno, esančio Kaune, T. Masiulio g. 31, pakeliui grasindamas nukentėjusiajai R. L. tuoj pat pavartoti fizinį smurtą – seksualiai ją prievartauti oraliniu būdu, tuo sukurdamas nukentėjusiajai bauginančią situaciją ir taip atimdamas jai galimybę priešintis, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, o nukentėjusioji R. L., siekdama išvengti fizinės prievartos, atidavė J. U. jos motinai D. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ X200“ su SIM kortele ir sąskaitos papildymu, bendros 315 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajai D. L. 315 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.;

Be to, kaltinamasis J. U. 2011 m. rugpjūčio 23 d., apie 22.00 val., miške prie Pažaislio vienuolyno, esančio Kaune, T. Masiulio g. 31, veikdamas kaip nusikalstamos veikos bendrininkas – vykdytojas, darant nusikalstamą veiką dalyvaujant padėjėjai A. Ž., kuri, suvokdama kaltinamojo J. U. nusikalstamą sumanymą seksualiai prievartauti nukentėjusiąją R. L., savo automobiliu „Mitshubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš nukentėjusiosios valią, nuvežė R. L. ir J. U. į nusikaltimo padarymo vietą, sėdėdamas su nukentėjusiąja R. L. ant galinės minėto automobilio sėdynės, pareikalavo R. L. patenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, nukentėjusiajai atsisakius, jis vėl pareikalavo tai padaryti ranka liečiant jo lytinį organą; nukentėjusiajai neturint galimybės išlipti, jis grasino, kad pasikvies pulką draugų ir ji visus turės patenkinti oraliniu būdu, tokiu būdu naudojo psichinę prievartą ir grasino pavartoti fizinę prievartą taip atimdamas nukentėjusiajai R. L. galimybę priešintis, ko pasekoje ši sutiko tai daryti ir ranka dirgino J. U. lytinį organą, o jam pareikalavus patenkinti jį oraliniu būdu, R. L. atsisakius tai daryti, pagrasino, kad tuomet turės tenkinti jo lytinę aistrą analiniu būdu, tokiu būdu grasinant tuoj pat panaudoti prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, bei J. U. fiziškai savo ranka prilenkus nukentėjusiosios galvą prie savo lytinių organų, taip atimant nukentėjusiajai galimybę priešintis, prieš R. L. valią nurodė jai dirginti burna jo lytinį organą ir ji tai darė, kol J. U. patenkino savo lytinę aistrą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d., 150 str. 1 d.

Kaltinamoji A. Ž. 2010 m. lapkričio 30 d., apie 17.00 val., būdama A. K. bute, esančiame Kaune, Verkių g. 11-56, slaptai pagrobė svetimą turtą - A. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 63031, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), padarydama nukentėjusiajai A. K. 396 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.;

Be to, kaltinamoji A. Ž. 2011 m. rugpjūčio 23 d., apie 22.00 val., veikdama kaip nusikalstamos veikos bendrininkė – padėjėja, suvokdama kaltinamojo J. U. nusikalstamą sumanymą seksualiai prievartauti nukentėjusiąją R. L., geranoriškai vykdydama J. U. nurodymus, savo automobiliu „Mitshubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš nukentėjusiosios valią, nuvežė R. L. ir nusikalstamos veikos vykdytoją – kaltinamąjį J. U. iš Kaune esančios Gražinos gatvės į nusikaltimo padarymo vietą – mišką prie Pažaislio vienuolyno, esančio Kaune, T. Masiulio g. 31, kur J. U., sėdėdamas su nukentėjusiąja R. L. ant galinės minėto automobilio sėdynės pareikalavo R. L. patenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, nukentėjusiajai atsisakius, jis vėl pareikalavo tai padaryti ranka liečiant jo lytinį organą; nukentėjusiajai neturint galimybės išlipti, jis grasino, kad pasikvies pulką draugų ir ji visus turės patenkinti oraliniu būdu, tokiu būdu naudojo psichinę prievartą ir grasino pavartoti fizinę prievartą taip atimdamas nukentėjusiajai R. L. galimybę priešintis, ko pasekoje ši sutiko tai daryti ir ranka dirgino J. U. lytinį organą, o jam pareikalavus patenkinti jį oraliniu būdu, R. L. atsisakius tai daryti, pagrasino, kad tuomet turės tenkinti jo lytinę aistrą analiniu būdu, tokiu būdu grasinant tuoj pat panaudoti prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, bei J. U. fiziškai savo ranka prilenkus nukentėjusiosios galvą prie savo lytinių organų, taip atimant nukentėjusiajai galimybę priešintis, prieš R. L. valią nurodė jai dirginti burna jo lytinį organą ir ji tai darė, kol J. U. patenkino savo lytinę aistrą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 150 str. 1 d.

Kaltinamoji A. Ž. kaltinama tuo, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d., apie 22.00 val., veikdama bendrai su J. U., veždama dideliu greičiu nukentėjusiąją R. L. savo automobiliu „Mitshubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo Kaune esančios Gražinos gatvės pro Dainų slėnį link Pažaislio vienuolyno, A. Ž. su J. U. pakeliui grasinant prieš nukentėjusiąją R. L. tuoj pat pavartoti fizinį smurtą - nuvežti ją į mišką, J. U. grasinant jai seksualiniu prievartavimu oraliniu būdu, grasinant, kad tai padarys pulkas jo pakviestų draugų, tokiu būdu sukuriant nukentėjusiajai bauginančią situaciją ir taip atimant jai galimybę priešintis, pareikalavo jos atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, o nukentėjusioji R. L., norėdama išvengti seksualinės prievartos, dar kartą to pareikalavus A. Ž., perdavė J. U. savo motinai D. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ X200“ su SIM kortele ir sąskaitos papildymu, bendros 315 Lt vertės, t. y. kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., padarymu. Kaltinamoji A. Ž. šioje kaltinimo dalyje pagal LR BK 180 str. 1 d. išteisintina, kadangi neįrodyta, jog kaltinamoji A. Ž. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Plėšimas ir seksualinis prievartavimas (LR BK 180 str. 1 d., 24 str. 3 d., 150 str. 1 d., 24 str. 6 d., 150 str. 1 d.)

Kaltinamasis J. U. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad nepažinojo nukentėjusiosios R. L.. Kaltinamąją A. Ž. pažinojo, su ja artimai bendravo. Įvykio dieną buvo pas pažįstamą S. Š., ten nuėjo vienas. Jie vartojo alkoholį, tada Sandra pakvietė nukentėjusiąją, jie dar išgėrė. Raimonda paprašė ją pavežti iki jos močiutės. Jis paskambino kaltinamajai, ši atvažiavo. Jis, kaltinamoji ir nukentėjusioji susėdo į automobilį, važiavo iki „Akropolio“, po to vežė nukentėjusiąją pas močiutę, ją paleido prie „Iki“ parduotuvės, ten, kur nukentėjusioji prašė. Taip važinėjo apie 40 – min. – 1 val. Nukentėjusioji išlipusi nuėjo. Nieko tokio nebuvo, kuo jis kaltinamas. Kaltinamieji nuvažiavo į butą, kurį tada nuomojosi. Kai jis nuėjo į dienos stacionarą, atvyko pareigūnas ir jį sulaikė. Iš kaltinamojo tyrimui ėmė DNR, kam jis neprieštaravo. Teigia, kad nukentėjusioji tik nori iš visko pasipelnyti, žadėjo atsiimti pareiškimą, jei gaus iš kaltinamojo pinigų. Ieškinių nepripažįsta.

Kaltinamoji A. Ž. šiose kaltinimo dalyse kalta neprisipažino ir parodė, kad kaltinamasis J. U. yra jos draugas. S. Š. buvo mačiusi, bet ji buvo labiau Jono draugė. Jis dažnai prašydavo pavežti pas Sandrą. Įvykio dieną jis kaltinamajai paskambino, ji jį pavežė. Buvo dar panelė šviesiais plaukais, kaltinamoji važiavo, kur J. U. prašė. Nepamena, pro kur tada važiavo. Ji tikrai nevažiavo dideliu greičiu. Su kaltinamuoju buvusią panelę – nukentėjusiąją R. L. (jos pavardę sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu) vežė iki bankomato, po to ta panelė išbėgo pas močiutę. Kaltinamoji tik vairavo, nieko neklausinėjo, pavežė, kur buvo prašoma, važiuodama klausėsi muzikos. Kaltinamasis sėdėjo priekyje, pasisukęs kalbėjosi su panele, gal turėjo savų kokių reikalų. Ji jų nesiklausė. Jokio peilio neturėjo. Gali būti, kad ji atrodė grėsmingai, nes buvo pavargusi, baiginėjosi automobilio kuras. Po to panelė išlipo prie „Pasimatymo“. Po pusmečio kaltinamoji buvo iškviesta į policiją, išsigando, samdė gynėją, nežinojo, kad gali rašyti skundą dėl melagingo pranešimo. Su nukentėjusiųjų R. L. ir D. L. pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka.

Šie kaltinamųjų parodymai, kuriuos teismas laiko jų siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytas nusikalstamas veikas, visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais nukentėjusiųjų R. L. ir D. L., liudytojos V. S. parodymais.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. L. parodė, kad kaltinamąjį J. U. matė dieną prieš įvykį, o kaltinamąją A. Ž. – kelios dienos prieš įvykį pas S. Š.. Įvykio dieną nuėjo pas Sandrą apie 16.00 val. pasiimti savo telefono. Kaltinamasis prieš dieną liepė nukentėjusiajai R. L. užstatyti savo telefoną ir nupirkti jiems narkotikų. Sandra sakė, kad telefonas pas Joną, paskambino, kad šis jį atvežtų. Iki Sandros atvažiavo ir A. Ž., su ja buvo Jonas, jis sėdėjo priekyje. Įsėdo pas juos į automobilį, sėdėjo gale. Žilionienę tada visi vadino Gerda. Ji vairavo lengvąjį automobilį, dviejų durų. Nežino, ko ten ji lipo, norėjo tik atgauti savo telefoną. Kaltinamasis telefoną atidavė, pasiūlė dar prisėsti ir pasikalbėti. Ji neprašė jos kur nors vežti. Automobilyje Jonas ėmė reikalauti pinigų, siūlė važiuoti pabaliavoti. Kaltinamasis sakė, kad ji jam skolinga apie 70 litų. R. L. sakė, kad ji jiems neskolinga. Važiavo iki kolegijos, kur gyvena jos močiutė, sakė paimsianti pinigų. Anksčiau kaltinamieji niekada jos nevežiojo, ji jiems nebuvo skolinga. Jie liepė jai palikti automobilyje savo rankinę, ką teko padaryti, nors ji norėjo pabėgti. Nuėjusi pas močiutę prašė pinigų, bet ji neturėjo. Grįžusi pas kaltinamuosius į automobilį vėl atsisėdo gale, pasakė, kad nėra pinigų. Tada kaltinamieji sumanė atimti iš jos telefoną. Jonas gąsdino, kad važiuos į mišką. Nukentėjusioji ėmė verkti iš baimės. Jonas Gerdai nepasakė, kur būtent važiuoti, o ji važiavo link Kauno marių. Buvo jau apie 19.00 val., lauke dar buvo šviesu. Jonas ėmė šmeižti nukentėjusiąją, teigė, kad ji santykiavo su jo broliu oraliniu būdu. Nukentėjusioji viską neigė, o jis šmeižė ją toliau. Gerda tylėjo. Su kaltinamaisiais prieš tai dar buvo „Akropolyje“. Nukentėjusioji norėjo paimti pinigų, nes bankas buvo uždarytas. Tada pabėgti nuo jų negalėjo, nes Jonas ėjo kartu. Jonas visą laiką grasindamas klausinėjo, ar gerai ji čiulpia. Nepamena, ar automobilyje grojo muzika, bet Gerda tikrai viską girdėjo. Gerda važiavo į mišką, kelis kartus Jonas pasakė jai, kur turi pasukti. Sustojo prie kažkokios tvoros, miške, autostrada nevažiavo. Jonas perlipo į automobilio galą ir atsisėdo Gerdai už nugaros. Jis liepė jam čiulpti, nesutikus ėmė jai grasinti, kad pašauks visą „fūrą“ – 30 vyrų, tada bus blogiau. Jis atsisegė diržą, nusiėmė kelnes, apatines kelnaites. Nereikalavo, kad ji nusirengtų. Kaltinamasis reikalavo jam čiulpti, nes kitaip ją „patvarkys“ analiniu būdu. Nukentėjusioji suprato tai kaip grasinimus. Kaltinamasis ėmė jos galvą lenkti į save, link savo lytinių organų. Nukentėjusioji prašė paleisti, atsisakė tai daryti, tada kaltinamasis paklausė A. Ž., ar ji turi peilį. Kaltinamoji pradėjo kažko ieškoti automobilio daiktadėžėje, nieko kaltinamajam nepasakė. Jonas toliau reikalavo jam čiulpti, nes kitaip nukentėjusiąją patvarkys visas pulkas. Jis rėkė ant nukentėjusiosios, ši buvo priversta padaryti, ko buvo reikalaujama, nes jai grasino. Ji bijojo, kad jai gali perpjauti gerklę, užkasti miške, išžaginti dar analiniu būdu. Kaltinamasis pasitenkino. Gerda atsisukusi vieną kartą pažiūrėjo, viską matė. Nukentėjusiajai davė servetėlę, ji viską išspjovė, o servetėlę išmetė per langą. Tada Jonas persėdo ir visi nuvažiavo. Viskas truko gal pusvalandį. Kaltinamieji nukentėjusiąją paleido prie „Saulėtekio“, ji ten paleisti neprašė. Lauke jau buvo tamsu. Nukentėjusioji prieš važiuojant į mišką Jonui atidavė savo telefoną, šis telefono neatidavė. A. Ž. viską suprato, ko važiuoja į mišką, suprato, ką darys Jonas. Atidavė savo telefoną tikėdamasi, kad ją paleis ir niekur neveš. Neturi jokio tikslo apkalbėti kaltinamųjų. Tą patį vakarą nuėjo į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Įvykio metu buvo blaivi. Važiavo su pareigūnais į mišką žiūrėti, bet nepavyko rasti tos vietos, nes buvo tamsu. Po įvykio jautėsi labai pažeminta, buvo sukrėsta. Prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. L. parodė, kad vakare, tikslaus laiko nepamena, jos dukrą R. L. atvežė policijos pareigūnai. Dukra drebėjo, skubėjo pareigūnams atiduoti rūbus. Dukra persirengė. Du pareigūnai D. L. pasakė kas įvyko. Dukra ilgai verkė, nenorėjo kalbėti, buvo šoke. Telefoną buvo pirkusi išsimokėtinai, jis buvo mažai naudotas. Dukra vengė jai viską pasakoti, tik teisiamojo posėdžio metu sužinojo daugiau. Dukra sako tiesą, jai nėra tikslo meluoti. D. L. kaltinamųjų niekada nepažinojo. Dukra minėjo, kad Gerda buvo labai pikta, dėl to jai buvo baisu. Patyrė žalą dėl pagrobto telefono, reiškia civilinį ieškinį dėl 315 Lt turtinės žalos atlyginimo. Dukra ilgai gyveno užsidariusi, negalėjo miegoti, verkdavo, labai pergyveno, labai blogai jautėsi. Po įvykio kreipėsi pagalbos į psichiatrus, jai buvo išrašyti raminantys vaistai, anksčiau jai jų nereikėjo.

Liudytoja V. S. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 150-151), kad gyvena Kaune, Partizanų g. 30, penktame aukšte, durys dešinėje. Bute, kurio durys tiesiai, gyvena Lukoševičienė su dukra Raimonda. Su jomis nelabai sutaria. Raimonda bendraamžių laikoma narkomane. Maždaug prieš mėnesį ar du iki apklausos, tikslios datos nežino, apie 16.00 val. vakaro į jos buto duris kažkas paskambino. Už durų buvo jai iki tol nematytas vyriškis, apie 30 m. amžiaus, normalaus kūno sudėjimo. Jis paklausė, ar negalėtų perduoti Raimondai telefono. Dėl ko jis tą telefoną norėjo perduoti - nežino. Pasakė, kad pati Raimonda turėtų būti, bet kad prieš tai būtų beldžiamasi į Lukoševičių buto duris – negirdėjo. Prie jos tas vyras į buto Nr. 44 duris nesibeldė. Jai pasakius, kad nenorėtų apsiimti perduoti to telefono, vyras mandagiai pasakė, kad jis kitą kartą užeis, ir išėjo. Sakydamas, kad jis nori perduoti telefoną, rankose laikė kažkokį mobiliojo ryšio telefoną, bet ji neatskyrė, kokios jis markės, neįsidėmėjo jo spalvos. Tam vyrui išėjus, stebėjo pro langą, gal jo kokia „chebra“ laukia, tačiau nieko nepamatė, nei kad jis su kuo nors susitiktų, nei kad jis sėstų į kokį nors automobilį. Daugiau to vyro nematė. Sunkiai jį pažintų, nes tik vieną kartą matė ir labai trumpą laiką. Lukoševičiams nieko nesakė, kad tas vyras lankėsi. Panašiu laiku, ar tą pačią dieną, ar dieną anksčiau, ar dieną vėliau, pas Lukoševičius buvo atvykusi policija, tačiau kokiu tikslu – nežino, apie tai nieko pasakyti negali. Mano, kad kaltinamasis buvo pas ją atėjęs ir prašė perduoti telefoną.

Nukentėjusiųjų R. L. ir D. L., liudytojos V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. tvarka, teisiamajame posėdyje balsu buvo perskaityti liudytojų S. S. – Šveikauskienės ir M. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 146-149).

Liudytoja S. S. – Š.parodė, kad su J. U. pažįstama nuo praeitų metų vasaros. Su juo susipažino per jo brolį M. U.. Su J. U. kartais susitikdavo per bendrus pažįstamus, draugus. Tuo metu ji gyveno Kaune, Plechavičiaus g. 29-30, kur nuomojo butą. Vieną kartą, galimai 2011 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, buvo palikusi namuose su savo vaikais (dvynukais) tuometinį savo draugą Deividą, nes jai reikėjo eiti į policiją, tačiau kai grįžo, tai rado vaikus saugančią tokią Raimondą, apie 24 m. amžiaus. Pasirodo, kad Deividas ją, kaip pažįstamą, pakvietė pasaugoti vaikus, nes jam pačiam reikėjo išeiti. Taip su Raimonda ir susipažino. Jos pavardės nežino. Ji pasirodė keista, kažkokia „pričiuožusi“, kaip ne visai sveiko proto. Kartą ji pas ją užėjo šiaip sau, kavos išgerti. Po kiek laiko, tikslios datos nepamena, bet gal dar 2011 m. rugpjūčio mėnesį jos namuose buvo susirinkusi kompanija draugų ir pažįstamų ir kaip tik M. U. pasiūlė pasikviesti dar merginų. Berods jis ir paskambino tai pačiai Raimondai ir ji atvažiavo. Tuomet jie susimetė pinigų ir J. U. kažkur nupirko metamfetamino miltelių. Kadangi Raimonda neturėjo pinigų susimesti, tai ji Jonui davė kaip užstatą savo telefoną „Samsung“- tokį atverčiamą, berods šviesios spalvos. Ji su jais kartu (buvo J. U. su Gerda, M. U., kitų nepamena, gal 6-7 žmonės) vartojo metamfetaminą. Ji tuomet ten ir nakvojo. Sekančią dieną ji atvežė jai skolą už metamfetaminą – 40 litų, kuriuos jos namuose ji perdavė J. U. į rankas. Jis išėjo ir už kokių 40 min. vėl grįžo su Raimondos telefonu, prie jos jai jį grąžino ir ji jam jokių pretenzijų neturėjo. Tai buvo apie pietus, gal 13.00 val. Pirma iš jos namų išėjo Raimonda, po to - J. U.. Tačiau Raimonda po kelių valandų grįžo ir paklausė, ar nežino, kas ją galėtų pavežti į banką, į Akropolį. Ji paskambino J. U., kadangi jis kažkur netoliese važinėjosi su Gerda, tai jis privažiavo, paskambino, kad laukia lauke ir Raimonda išėjo. Ar jie tikrai susitiko, nežino. Tik paskui sužinojo, kad Raimonda jį apkaltino, kad jis ją seksualiai prievartavo prie jo draugės Gerdos, vežė į mišką, grasino peiliu. Nežino, kaip buvo iš tiesų. Tvirtina, jog jai sunku tikėti, kad J. U. galėjo taip pasielgti. A. R., kiek ją pažįsta, gali pasakyti, kad ji kompanijoje nėra išsišokanti, gana ramiai elgiasi ir nesikabinėja prie vaikinų, bet, kaip minėjo, gana keista mergina. J. U. turi psichikos sveikatos problemų, vartoja kažkokius vaistus, gydosi. Jis bendrauja su Gerda jau seniai, yra ją įsimylėjęs, bet, kiek žino, kartu negyvena. Gerda už jį vyresnė, gal apie 40 m. amžiaus, ilgais tamsiais plaukais, apie 170 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, simpatiška. Ji gyvena kažkur prie „Girstučio“ bendrabučiuose, turi 18 m. sūnų, važinėja geltonos spalvos automobiliu, kuo užsiima ir kokia jos pavardė - nežino. Kiek matydavo, tai ji visuomet turėdavo daug laisvo laiko, tai sprendžia, kad gal iš viso nedirba. Apie tai, kad J. U. po šio įvykio norėjo Raimondai dovanoti kažkokį telefoną, nieko nežino.

Liudytojas M. U. parodė, kad J. U. yra jo brolis. Su juo santykiai nekokie, nes mato, kad jis negerbia močiutės, ją nervuoja, negrįždamas namo ir prisidarydamas įvairių bėdų, be to, neprisideda prie močiutės buto, kuriame gyvena, išlaikymo. Jų mama gyvena atskirai, su tėvu. Jis broliui Jonui duoda pylos, nors ir yra už jį jaunesnis. J. U. turi draugę Gerdą, su kuria ilgą laiką bendravo, paskui buvo nutraukę santykius. Gerdai apie 40 m. amžiaus, jos pavardės nežino, ji turi apie 17 m. amžiaus sūnų, kur gyvena - nežino, ji važinėja su geltonos spalvos senu automobiliu „Mitshubishi Colt“. Kiek supranta, tai jis ją įsimylėjęs. Jei ji jam neskambina kurį laiką, jis pergyvena, nervuojasi. M. U. ji nepatinka, nes naudojasi broliu, tiksliau jo pinigais, nes jis gauna virš 1000 Lt invalidumo pensiją. S. S. jis pažįsta eilę metų, susipažino per kažkokį balių. Per jį su ja susipažino ir jo brolis su Gerda. Tačiau po to, kai policija ėmė įtarinėti, kad M. U. su S. S. padarė kažkokį nusikaltimą per banką, tai jis nutraukė santykius su ja ir dabar nebendrauja, nieko apie ją nežino. Ji prieš pusmetį gyveno Kalniečių mikrorajone, prieš Žaliakalnio policiją, turi vaikus dvynukus. Tame bute jis „baliavojo“ kelis kartus. Ten jis nebuvo sutikęs jokios Raimondos, bet vieną merginą, vardu Raimonda, apie 20 metų amžiaus, žino, ir žino, kad brolis Jonas turi per ją problemų, nes ji parašė ant jo pareiškimą, neva jis jos vos neišprievartavo. Nemano, kad brolis galėjo padaryti tokį nusikaltimą, be to tą merginą žino kaip laisvo elgesio. Žino, kad jei reikia merginos, tai gali jai paskambinti (Raimondai), ir ji sudalyvaus baliuje ir gana laisvai elgsis. Nemano, kad ji intymiai su vyrais bendrauja už pinigus ar kitokias paslaugas, bet gali būti, kad ji siekė gauti iš brolio Jono turtinį atlygį, galimai žinodama, kad jis gauna pinigų.