- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- e2S-466-856/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20814-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- V. E. L.-B.
- Ieškovas
- A. J.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. E. L.-B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1505-920/2020 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui V. E. L.-B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. J. 2019 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. E. L.-B. dėl nepilnamečio vaiko J. L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. kovo 23 d. gautas ieškovės prašymas iki bus priimtas sprendimas byloje priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 400 Eur per mėnesį nuo 2020 m. sausio 1 d. imtinai. Prašyme ieškovė nurodė, kad ji šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, kurios yra neapmokamos, t. y. ji jokių pajamų neturi ir gyvena iš santaupų, taip pat išlaiko bendrą šalių vaiką. Atsakovas nuo vaiko priežiūros ir auginimo yra nusišalinęs, jis niekaip neprisideda finansiškai ir prie vaiko išlaikymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime su prašymu nesutiko ir nurodė, kad jis ir be teismo įpareigojimo savo pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų vykdo, sūnaus išlaikymui jis yra pervedęs 2 500 Eur, dėl ko akivaizdu, jog šiai dienai nepilnamečio vaiko interesai, bent jau iš atsakovo pusės, į jo minimalių poreikių patenkinimą yra pilnai užtikrinti. Todėl nėra ir pagrindo šiai dienai taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nurodė, kad su 400 Eur suma jis nesutinka ir mano, jog prie laikino šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo jis turi prisidėti perpus mažesne - 200 Eur - suma, nes jis neprivalo vienas visiškai išlaikyti sūnaus tik dėl to, kad ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose.
Šalies argumentai
4. Ieškovė 2020 m. balandžio 5 d. pateikė prašymą pridėti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, nurodė, kad atsakovas klaidina teismą pateikdamas tendencingą ir tiesos neatitinkančią informaciją. Taip pat nurodė, jog atsakovo darbo užmokestis yra 2 400 Eur atskaičius mokesčius, jis iš Prancūzijos Respublikos gauna vaiko pinigus - 171 Eur, kurie yra skirti ne jam, o būtent vaiko poreikiams tenkinti, turi nekilnojamo turto ir gauna pelną iš šio turto nuomos, atsakovas ne tik neprisideda prie vaiko išlaikymo, bet ir neperveda vaiko pinigų, todėl daugiau nei 6 mėnesius vaiko išlaikymo našta gula vien tik ant ieškovės pečių, kuri ne tik išlaiko vaiką, juo rūpinasi, lavina, bet ir iš naujo perka daiktus, kuriuos atsakovas atsisako gražinti ieškovei.
5. Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, kad ieškovės prašymui pritaria, nes vaiką privalo išlaikyti abu tėvai. Tačiau šios laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos tam, kad priteisti laikiną išlaikymą atgaline data, t. y. iki nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Išlaikymo priteisimo momentas turi būti nustatytas teismo sprendimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. E. L.-B. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui J. L. B. po 300 Eur nuo 2020 m. sausio 1 d. iki procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo.
7. Teismas sutiko su atsakovo nurodytais argumentais, jog šiuo metu jis neprivalo vienas visiškai išlaikyti sūnaus tik dėl to, kad ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau visgi pritarė ir ieškovės argumentams, jog jai vienai teko išlaikyti vaiką, nes atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad ieškovei pervesti pinigai tikrai buvo skirti vaiko išlaikymui, ji juo rūpinasi, lavina. Be to, teismas nurodė, jog ieškovė šiuo metu negauna jokių darbinių pajamų, nes augina vaiką, o atsakovas yra darbingas, jauno amžiaus ir sveikas, gauna pakankamas pajamas ne tik savo poreikiams tenkinti, bet gali ir teikti didesnę išlaikymo dalį gyvendamas ekonomiškai stipresnėje valstybėje, turėdamas pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas iš Prancūzijos Respublikos gauna išmokas būtent vaiko poreikiams tenkinti, bei į tai, jog jis visiškai neprisideda prie vaiko auklėjimo, jo priežiūros.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys teismui pateiktas 2019 m. gruodžio 17 d., o ieškovė pagrindė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nuo 2020 m. sausio 1 d., laikiną išlaikymą skyrė nuo 2020 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje ir priimti naują nutartį – ieškovės prašymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. (G.) L. B. atmesti; arba 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį ir nuo nutarties priėmimo dienos priteisti iš atsakovo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. (G.) L. B. po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atskirajame skunde nurodė šiuos esminius argumentus:
9.1. Pirmosios instancijos teismas negalėjo iš atsakovo priteisti sūnui laikino išlaikymo taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes sūnaus išlaikymui atsakovas ieškovei yra pervedęs 2 500 Eur sumą ir šios pinigų sumos ieškovei turi pilnai pakakti sūnų išlaikyti iki 2020 m. rugsėjo mėnesio. Atsakovas nesutinka su ieškove, kad minėta pinigų suma buvo jai pervesta ne kaip išlaikymas sūnui, o kaip atsakovo skola ieškovei. Atsakovas ieškovei nėra ir nebuvo skolingas. Priešingai, kai šalys gyveno drauge, atsakovas didžiąja dalimi vienas dengė ieškovės ir sūnaus išlaidas, todėl jeigu šalims pradėjus gyventi skyriumi kas nors ir liko skolingas, tai tik ieškovė atsakovui. Kad atsakovas buvo skolingas ieškovei ir mokėjimo pavedimais 2 500 Eur grąžino jai kaip skolą, nepavirtina ir ieškovės kartu su jos prašymu pridėtas ir išverstas jos ir atsakovo susirašinėjimas. Kaip tik iš šio susirašinėjimo matyti, kad 2 500 Eur atsakovas ieškovei pervedė kaip išlaikymą sūnui.
9.2. Jei apeliacinės instancijos teismas vis dėl to spręstų, kad jis papildomai sūnui privalo teikti laikiną išlaikymą, tokiu atveju atsakovo vertinimu ši suma turėtų sudaryti per mėnesį mokamus 200 Eur, o ne 300 Eur, kaip nutartimi sprendė pirmosios instancijos teismas. Nors ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, atsakovui negali tekti visa sūnaus išlaikymo našta.
9.3. Šiai dienai ieškovės turtinė padėtis, kaip rodo byloje esantys duomenys, nors ji ir negauna išmokų už vaiko priežiūrą, priešingai nei ji teigia, yra gera, todėl ieškovei taip pat tenka vienoda pareiga prisidėti prie sūnaus išlaikymo išlaidų. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir apie jas nepasisakė. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė gimus sūnui pasirinko, kad vaiko priežiūros atostogose bus vienerius metus, dėl ko jai buvo mokamos 100 procentų dydžio nuo jos atlyginimo vaiko priežiūros išmokos, kurios per mėnesį sudarė daugiau nei 1 400 Eur. Ieškovė į darbą turėjo grįžti 2019 m. gruodžio mėnesį, tačiau, nesant tam jokių objektyvių priežasčių, ieškovė 2019 m. gruodžio mėnesį nusprendė pratęsti vaiko priežiūros atostogas dar vieneriems metams. Taigi, ieškovė pati pasirinko dar vienerius metus būti vaiko priežiūros atostogose ir neiti į darbą ir dėl to metus negauti jokių pajamų, kas reiškia, kad tokia situacija, jog ieškovė galimai šiai dienai negauna jokių vaiko priežiūros išmokų, buvo nulemta išimtinai dėl ieškovės valios. Juo labiau, kad jokio pagrindo ieškovei negrįžti į darbą nebuvo.
9.4. Ieškovė sutinka su atsakovu, kad sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga išleisti 400 Eur sumą. Tuo tarpu ieškovė Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams yra nurodžiusi, kad iš valstybės kiekvieną mėnesį gauna 60 Eur vaiko pinigus. Šie duomenys yra ir byloje. Tai reiškia, kad abu tėvai per mėnesį sūnaus išlaikymui turi skirti tik 340 Eur sumą, atitinkamai iš atsakovo priteisus po 200 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų, ieškovei liktų padengti tik 140 Eur sūnaus išlaikymo išlaidų, t. y. mažesnę dalį nei pusę.
9.5. Ieškovės deklaruojamų 170 Eur vaiko pinigų Prancūzijos Respublikoje atsakovas nebegauna, nes ieškovė su sūnumi išvyko gyventi į Lietuvos Respubliką, todėl, kol bus priimtas sprendimas dėl berniuko grąžinimo į Prancūzijos Respubliką, šių išmokų mokėjimas atsakovui yra sustabdytas. Negana to, ieškovė apskritai į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kad šios išmokos atsakovui Prancūzijos Respublikoje buvo mokamos ir iki šiol yra mokamos.
9.6. Atsakovas neneigia tos aplinkybės, kad už banko paskolą jis turi įsigijęs nekilnojamojo turto, tačiau šiuo metu šis turtas nėra nuomojamas ir už tai nėra gaunamos jokios papildomos pajamos. Ieškovė į bylą taip pat nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų apie atsakovo gaunamas pajamas iš turto nuomos. Priešingai, atsakovas kiekvieną mėnesį iš savo gaunamo darbo užmokesčio (apie 2 000 Eur) beveik pusę savo atlyginimo yra priverstas mokėti bankui kaip turto įsigijimo kredito ir palūkanų įmokas. Tai patvirtinantys įrodymai artimiausiu metu bus pateikti į bylą. Todėl realiai atsakovui per mėnesį pragyvenimui lieka tik apie 1 000 Eur. Tuo tarpu pats pragyvenimas Prancūzijos Respublikoje yra daug brangesnis nei Lietuvoje.
9.7. Negalima sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas sūnui privalo teikti didesnį išlaikymą, nes ieškovė šiuo metu sūnumi rūpinasi viena. Tokia situacija, jog šalių nepilnametis sūnus šiai dienai yra globojamas vien tik ieškovės, yra jos pačios neteisėtų veiksmų išsivežant šalių nepilnametį sūnų gyventi į Lietuvos Respubliką iš Prancūzijos Respublikos, pasekmė.
9.8. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovui mokėti sūnui išlaikymą ne nuo nutarties priėmimo dienos, o atgaline data nuo 2020 m. sausio 1 d. Ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo, todėl būtent tik bylos eigoje bus atsakyta į klausimą, ar nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios atsakovas sūnui išlaikymą teikė ar ne. Tuo tarpu teismų praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos tam, kad priteisti laikiną išlaikymą atgaline data, t. y. iki nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Atsakovo argumentai apie tai, kad jo pervesti pinigai (2 500 Eur) buvo skirti jo vaikui išlaikyti, yra absoliučiai nepagrįsti. Tarp šalių niekada nebuvo ginčo, kad atsakovas ieškovei 2019 m. pabaigoje buvo pervedęs 2 500 Eur sumą asmeninių lėšų, tačiau, priešingai nei bando teigti atsakovas, ši suma buvo ir yra atsakovo asmeninė skola ieškovei. Tai pagrindžia daugybė ieškovės teismui pateiktų šalių tarpusavio susirašinėjimų. Nei vieno bankinio pavedimo paskirtyje atsakovas nenurodė, kad tai pinigai vaikui. Atsakovas yra teisininkas, todėl labai gerai supranta tokių detalių, kaip teisingas mokėjimo paskirties nurodymas, reikšmę.
10.2. Atsakovas iš viso ieškovei yra pervedęs tik 100 Eur asmeninių lėšų vaiko poreikiams tenkinti nuo 2019-09-15. Taigi, atsakovas per daugiau nei 7 mėnesių laikotarpį vaiko išlaikymui yra skyręs tik 100 Eur asmeninių lėšų. Taip pat nuo 2019-09-15 atsakovas jokiais kitais veiksmais niekaip nėra prisidėjęs prie vaiko gerovės didinimo, nėra grąžinęs daugybės vaikui reikalingų daiktų ar baldų iš Prancūzijos, pirktų bendromis lėšomis. Taigi, šiuo metu yra pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai gauti jo bent būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą.
10.3. Jeigu teismas detaliai neišnagrinėjo, kokie yra tikslūs vaiko poreikiai (kurie yra didesni nei MMA dydžio suma) ir tėvų galimybės išlaikyti vaiką, teismas pagal kasacinio teismo praktiką turėtų remtis MMA kaip orientacine suma, reikalinga patiems minimaliausiems vaiko poreikiams tenkinti iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Lietuvos teismų praktikoje nenurodoma, kad Lietuvoje tėvams išmokami vaiko pinigai (60 Eur per mėnesį) galėtų būti pagrindas mažinti nurodytą vieno mėnesio išlaikymo vertę. Tokios teismų praktikos nenurodė ir atsakovas.
10.4. Kai su vienu iš tėvų lieka vaikas, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; ir kt.). Taigi, net ir nesant kitų aplinkybių, teismas turėtų atsižvelgti į šį išaiškinimą ir svarstyti dėl nukrypimo nuo lygių dalių pricipo.
10.5. Byloje yra gausu įrodymų apie mažiausiai du kartus geresnę atsakovo materialinę padėtį nei ieškovės, kas yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovo darbo užmokestis iki šalims išsiskiriant buvo 2 300 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, neskaitant priedų ir kitų sumų. Tą atsakovas yra ieškovei patvirtinęs raštu ir ieškovė šiuos įrodymus jau yra pateikusi teismui. 2019 m. pabaigoje atsakovo nurodymu ieškovei jo atlyginimas buvo mažiausiai 2 400 Eur atskaičius mokesčius. Tuo tarpu ieškovė yra pateikusi rašytinius įrodymus apie tai, kad nuo 2019-12-25 iki 2020-12-25 ji negauna jokių su darbu susijusių pajamų, nes turi vaiko priežiūros atostogas. Šis sprendimas yra ne ieškovės pasirinkimas, o vienintelė galimybė prižiūrėti mažametį vaiką, kuris kol kas dar nėra priimtas į jokį valstybinį ar privatų darželį. Net jeigu ieškovė bylos nagrinėjimo metu pradės eiti į darbą, ieškovės mėnesio alga atskaičius mokesčius yra 1 200 Eur per mėnesį.
10.6. Atsakovas turi du (arba jau tris) jam nuosavybės teise priklausančius investicinius butus Prancūzijoje – Lilėje ir Treporte, kurių bendra vertė pusantro/du/(ar daugiau) kartus didesnė už ieškovės turimą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas kiekvieną mėnesį gauna 450 Eur pelno vien iš buto Lilėje nuomos, tą patvirtina ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Antro buto atsakovas nenuomoja, nes pats pasirinko naudoti butą savo atostogoms, taigi, atsakovas pats pasirinko negauti daugiau pajamų iš butų nuomos. Tai, beje, irgi parodo, kad atsakovo finansinė būklė yra tiek gera, kad jis gali sau leisti laikyti atostogų butą prie jūros tuščią, negauti nuomos pajamų ir naudoti tik savo malonumui.
10.7. Atsakovas iš Prancūzijos institucijų gauna vaiko pinigus – 171 Eur per mėnesį. Ši suma yra tris kartus didesnė, nei ieškovės gaunami vaiko pinigai Lietuvoje (60 Eur). Ieškovė yra pateikusi teismui įrodymus, kad šie pinigai atsakovui bus mokami tol, kol jis dirbs. Be to, nors vaiko pinigai vien pagal savo pobūdį yra skirti ne kam kitam, o būtent vaiko poreikiams tenkinti, atsakovas ieškovei jų nemoka nuo pat 2019-12-01 ir naudojasi jam palankia situacija, kai jis gauna papildomas lėšas, kurias panaudoja kitiems tikslams nei prioritetiniais laikomi vaiko poreikiai.
10.8. Atsakovo teiginiai apie neva gerą ieškovės finansinę padėtį nei karto nebuvo pagrįsti nei vienu rašytiniu įrodymu ir apskritai yra melagingi. Ieškovės kada nors turėtos santaupos buvo skirtos butui pirkti. Šiuo metu ieškovė jokių reikšmingesnių santaupų neturi ir gyvena itin taupiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
4. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno iš tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
6. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovo argumentai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
8. Pažymėtina, jog apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra teikiamas reguliariai, nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog užtikrintų nepilnamečio vaiko poreikius maistui, drabužiams, būstui, sveikatai, laisvalaikiui ir kt. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis geranoriškai iki bylos iškėlimo teisme ieškovei yra pervedęs 2 500 Eur sumą ir šios pinigų sumos ieškovei turi pilnai pakakti sūnų išlaikyti iki 2020 m. rugsėjo mėnesio, nėra priežastis nepriteisti laikino išlaikymo. Be to, apeliacinės instancijos teismas plačiau nevertina šalių argumentų dėl šios pervestos sumos paskirties, nes šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tai nesusiję su apeliacijos objektu, kadangi šiuo atveju yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus.
9. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į šalių vaiko amžių (gim. (duomenys neskelbtini)), preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovas yra pajėgus teikti didesnę laikino išlaikymo dalį, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog ieškovė šiuo metu negauna jokių darbinių pajamų, nes augina vaiką, o atsakovas gauna didesnes pajamas, gyvendamas ekonomiškai stipresnėje valstybėje.
11. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; ir kt.). Remiantis 2019 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 607 Eur (atskaičius mokesčius - apie 425 Eur). Taigi, net atsižvelgiant į šį kriterijų, iš atsakovo priteisto 300 Eur laikino išlaikymo dydis viršija tik 87,50 Eur suma (300 - 212,50) pusę minimalios mėnesinės algos (425/2 - 212,50 Eur). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl savo turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgus teikti 87,50 Eur suma didesnį išlaikymą nei ieškovė. Atsakovo prašomas priteisti 200 Eur išlaikymo dydis neleistų pripažinti, jog būtų užtikrinami būtiniausi minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atskirajame skunde minimos 60 Eur Lietuvos Respublikos skiriamos išmokos vaikui tikslas yra mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Ši išmoka iš esmės yra vaiko turtas. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu, yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, kad tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Be to, paminėtina ir tai, kad jei valstybės mokamos išmokos dydžiu būtų mažinama atskirai gyvenančių tėvų išlaikymo pareiga, išsituokusių tėvų vaikai atsidurtų blogesnėje padėtyje nei susituokusių ar kartu gyvenančių vaikų tėvai (gaunamos valstybės išmokos nebūtų išskaičiuojamos iš vaikams teikiamo abiejų tėvų išlaikymo), kas pažeistų vaikų lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio.
13. Laikino išlaikymo priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu iki ginčas bus išspręstas iš esmės. Argumentuotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti paduodamas bylos nagrinėjimo procese (ar inicijuojant procesą). Nagrinėjamu atveju byla iškelta 2019 m. gruodžio 17 d., prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė padavė 2020 m. kovo 23 d., prašydama priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pažymėtina, kad šios laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos tam, kad priteisti laikiną išlaikymą atgaline data. Išlaikymo priteisimo momentas turi būti nustatytas teismo sprendimu, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis), todėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo momentas, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad prašymas paduotas 2020 m. kovo 23 d., o teismas nutartį priėmė tik 2020 m. balandžio 6 d., yra prašymo padavimo diena. Aplinkybės, už kokį laikotarpį priteistinas išlaikymo įsiskolinimas (jeigu bus nustatyta, kad jis priteistinas), bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nurodytos teismo sprendime.
14. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi skundžiamos nutarties teisėtumui.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikinąsias apsaugos priemones taikė nuo 2020 m. sausio 1 d., o ne nuo prašymo padavimo dienos (2020 m. kovo 23 d.). Taigi, pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartis dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo keistina, nurodant, jog laikinas išlaikymas vaikui priteisiamas ne nuo 2020 m. sausio 1 d., o nuo prašymo padavimo teismui dienos – 2020 m. kovo 23 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutartį, nustatant, kad iš atsakovo V. E. L.-B., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui J. L. B., gim. (duomenys neskelbtini), laikinas išlaikymas priteisiamas nuo 2020 m. kovo 23 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.