Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-85-777/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-27
Bylos Nr.: e2A-85-777/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08298-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Orkla Foods Lietuva“, Kauno miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Luminor Bank, Lietuvos skyriui ir uždarajai akcinei bendrovei „Archimedija“

Kategorijos

2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-85-777/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08298-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Orkla Foods Lietuva“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Luminor Bank, AS, Lietuvos skyriui ir uždarajai akcinei bendrovei „Archimedija“ dėl 2020 m. balandžio 22 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-00200422-00327 ir 2020 m. balandžio 6 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimo atlikti statinio kapitalinį remontą Nr. LSKR-21-200406-00017 pripažinimo negaliojančiais, atliktų statinio kapitalinio remonto darbų teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos pagal neteisėtai išduotą statybos dokumentą padarinius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė 2020 m. gegužės 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino (paskutinį kartą 2020 m. spalio 6 d.), prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2020 m. balandžio 22 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-00200422-00327; 2) pripažinti negaliojančiu 2020 m. balandžio 6 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimą atlikti statinio kapitalinį remontą Nr. LSKR-21-200406-00017; 3) įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Orkla Foods Lietuva“ per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą dėl įrašų Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke apie statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 22 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-00200422-00327 ir 2020 m. balandžio 6 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimo atlikti statinio kapitalinį remontą Nr. LSKR-21-200406-00017 pagrindu atliktų įrašų apie kapitalinį statinio remontą ir paskirties pakeitimą išregistravimo; 4) įpareigoti atsakovę UAB „Orkla Foods Lietuva“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius – atkurti iki 2020 m. balandžio 6 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimo atlikti statinio kapitalinį remontą Nr. LSKR-21-200406-00017 pagrindu atliktų statinio kapitalinio remonto darbų atlikimo buvusią gamybos pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padėtį; 5) priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Ieškovė ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Orkla Foods Lietuva“ (toliau – UAB „OFL“) nuosavybės teise turi atskirus statinius 1,7419 ha ploto Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas), kurį nuomojasi dalimis: ieškovė – 0,1097 ha; atsakovė UAB „OFL“ – 1,6322 ha.

2.2. 2017–2019 m. atsakovė UAB „OFL“ prašė ieškovės sutikimo savo pastatų remontui.

2.3. 2020 m. gegužės 11 d. ieškovė pastebėjo, kad Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenys ginčo sklypo adresu tvarkomi, o 2020 m. gegužės 18 d. sužinojo apie minėtai atsakovei priklausančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ginčo pastatas) kapitalinio remonto ir statinio paskirties pakeitimo įregistravimą be ieškovės sutikimo.

2.4. Po ginčo pastato kapitalinio remonto šio pastato užstatytas plotas padidėjo 1 824,90 kv. m (bendras ginčo pastato užstatytas plotas sudaro 4 486,90 kv. m), todėl ieškovei sumažėjo galimybė didinti savo naudojamos sklypo dalies užstatymą. Be to, keičiant ginčo pastato paskirtį iš gamybinės į sandėliavimo, kai sandėlių plotas yra didesnis nei 1 500 kv. m, yra privaloma viešinimo procedūra. Šio reikalavimo nesilaikyta, nors sandėliavimo paskirties plotas didesnis nei 1 500 kv. m. Iš IS „Infostatyba“ duomenų ieškovė sužinojo, kad 2020 m. balandžio 6 d. atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – KMSA) leidimu Nr. LSKR-21-200406-00017 (toliau – Ginčo leidimas) atsakovei UAB „OFL“ leista atlikti statinio kapitalinį remontą, kurį užbaigusi ji 2020 m. balandžio 22 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-00200422-00327 (toliau – Ginčo deklaracija) atitinkamai pakeitė duomenis NTR. Kadangi naudojimosi tvarka ginčo sklypu tarp šalių nenustatyta, šis sklypas turi būti naudojamas bendru abiejų šalių susitarimu, todėl Ginčo leidimas rekonstrukcijos darbams atlikti atsakovei UAB „OFL“ turėjo būti išduotas tik pateikus žemės sklypo bendranuomio sutikimą.

2.5. Dėl to, kas nurodyta, ieškovė atsakovei KMSA reiškia reikalavimą dėl Ginčo leidimo pripažinimo negaliojančiu, o atsakovei UAB „OFL“ – dėl Ginčo deklaracijos pripažinimo negaliojančia, jos įpareigojimo kreiptis į NTR tvarkytoją dėl šių juridinių faktų pagrindu įregistruotų statinio kapitalinio remonto darbų teisinės registracijos NTR panaikinimo ir įpareigojimo per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis dienos pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius – atkurti ginčo statinio padėtį, buvusią iki Ginčo leidimo pagrindu atlikto statinio kapitalinio remonto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, nustatytos faktinės aplinkybės:

4.1. Iš byloje esančių VĮ Registrų centro NTR dokumentų nustatė, kad 1,7419 ha ploto žemės sklypas (ginčo sklypas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise jį valdo NŽT, šio sklypo dalis – 0,1097 ha ploto – išnuomota ieškovei, kurios turtinė teisė įkeista, o kita šio sklypo dalis – 1,6322 ha ploto – išnuomota 2004 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi N19/2004-0316 atsakovei UAB „OFL“.

4.2. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini). detaliojo plano teritorijos tvarkymo pagrindinių sprendinių lentelėje nurodyti privalomi nurodymai – ginčo sklypo užstatymo tankis 0,50, užstatymo intensyvumas – 0,80.

4.3. Ginčo sklype ieškovei ir atsakovei UAB „OFL“ nuosavybės teise priklauso atskiri statiniai: ieškovei – sandėlis su buitinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriems įregistruota hipoteka; atsakovei UAB „OFL“ – administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėliavimo pastatas (anksčiau – gamybinis pastatas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), arkinis sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), prekybos pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Bendrų pastatų ar statinių ginčo sklype minėti asmenys neturi. Atsakovei UAB „OFL“ priklausančio ginčo pastato (sandėliavimo pastato, anksčiau – gamybinio pastato) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisė įregistruota ne tik 1999 m. lapkričio 12 d. Sprendimo bei 1999 m. lapkričio 25 d. priėmimo–perdavimo akto, bet ir 2020 m. balandžio 22 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-00-200422-00327 (Ginčo deklaracijos) pagrindu.

4.4. Taip pat byloje pateikta:

1) statinių išsidėstymo ginčo sklype planai iki ir po ginčo pastato kapitalinio remonto;

2) UAB „Geometra“ sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje užfiksuoti 2005 m. sausio 5 d. ginčo pastato – pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys (2P1b bendras plotas – 3 063,37 kv. m, tūris – 21 558 kub. m; 1p1ž bendras plotas – 1 515,20 kv. m, tūris 13 860 kub. m; priestato tūris – 371 kub. m; stoginės plotas – 175,90 kv. m. Iš viso bendras plotas – 4 681,08 kv. m);

3) 2020 m. balandžio 7 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodytas pastato 2F1b (buvęs 2P1b) bendras plotas – 4 368,52 kv. m, tūris – 35 789 kub. m, užstatytas plotas 4 486,90 kv. m, plotas bruto 4 952 kv. m);

4) NTR duomenų bazės išrašai, kuriuose nurodyti minėtose kadastrinių matavimų bylose nustatyti ginčo pastato duomenys 2005 m. sausio 5 d. ir po 2020 m. balandžio 7 d. kadastro duomenų įregistravimo NTR – nuo 2020 m. gegužės 4 d.;

5) trečiojo asmens UAB „Archimedija“ parengtas atsakovės UAB „OKL“ Projektas. Šio Projekto ekspertizės, kurią atliko UAB „Darbasta“, 2019 m. spalio 14 d. bendrosios ekspertizės akte Nr. BG 19-478 nurodyta, kad: sklypo užstatymo intensyvumas sumažėjęs nuo 43 proc. iki 40 proc.; sklypo užstatymo tankumas 32 proc. nesikeitė; sandėlio bendras ir naudingas plotai sumažėjo nuo 4 681,08 kv. m iki 4 298,08 kv. m; pastato tūris nesikeitė – 35 789 kub. m;

6) 2020 m. birželio 3 d. UAB „Idea in“ paaiškinimas dėl sklypo reglamentuojamo užstatymo tankio ir jo pokyčių, kuriame nurodyta, kad iš NTR duomenų bazės išrašų pastatų ir statinių užstatyto ploto palyginamosios analizės nustatė, jog ginčo pastato užstatytas plotas padidėjo 1 824,90 kv. m, nes buvo 2 662 kv. m, dabar 4 486,90 kv. m, o užstatymo tankis padidėjo nuo 30 proc. iki 40 proc., o kapitalinio remonto atveju tai yra akivaizdus prieštaravimas galiojantiems statybos techniniams reglamentams.

7) VĮ Registrų centro raštas į 2021 m. balandžio 7 d. prašymą, kuriame nurodyta, kad NTR įregistruotais istoriniais duomenimis sandėliavimo pastato 2F1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (buvęs gamybinis pastatas 2P1b) 2005 m. sausio 5 d. kadastro duomenys NTR įregistruoti 2005 m. gegužės 20 d. (juridinis įregistravimo pagrindas 2005 m. gegužės 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir 2005 m. sausio 5 d. kadastro duomenų byla). Archyvinėje kadastro ir registro dokumentų byloje esančiais istoriniais 2005 m. sausio 5 d. kadastro duomenimis gamybinio pastato 2P1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užstatytas plotas – 2 662 kv. m, bendras plotas – 4 681,08 kv. m, tūris – 35 789 kub. m. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, įrašydamas nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į NTR, pateiktus duomenis vertina, kiek tą padaryti įpareigoja teisės aktai – ar pateiktas dokumentas yra tinkamas teisinis pagrindas atlikti atitinkamus įrašus NTR, todėl Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas tik perkėlė į NTR matininko nustatytus ir kadastro duomenų byloje užfiksuotus pastato kadastro duomenis. Palyginus 2005 m. sausio 5 d. ir 2020 m. balandžio 7 d. parengtus statinių išdėstymo planus nustatyta, kad 2005 m. sausio 5 d. parengtame statinių išdėstymo plane išbraižyto gamybinio pastato 2P1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išoriniai kontūrai ir jų matmenys atitinka 2020 m. balandžio 7 d. parengtame statinių išdėstymo plane išbraižyto sandėliavimo pastato 2F1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išorinius kontūrus ir jų matmenis. 2005 m. sausio 5 d. kadastro duomenų bylos duomenimis, gamybinis pastatas 2P1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) susideda iš pagrindinio pastato 2P1b ir priestatų 1p1ž, 2p1ž, 3p1ž. Atlikus 2005 m. sausio 5 d. kadastro duomenų byloje užfiksuotų gamybinio pastato 2P1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų analizę, daro išvadą, kad matininkas, skaičiuodamas gamybinio pastato 2P1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užstatytą plotą, prie pagrindinio pastato užstatyto ploto – 2 662 kv. m – nesusumavo priestatų 1p1ž, 2p1ž ir 3p1ž užstatyto ploto. Ši matininko klaida buvo ištaisyta 2020 m. balandžio 7 d. kadastrinių matavimų metu, tikslinant pastato kadastro duomenis po kapitalinio remonto darbų užbaigimo. 2020 m. balandžio 7 d. kadastro duomenimis, sandėliavimo pastato 2F1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priestatais 1f1ž, 2f1ž ir 3f1ž patikslintas užstatytas plotas – 4 486,9 kv. m, bendras plotas – 4 368,52 kv. m, tūris – 35 789 kub. m. Papildomai informavo, kad gamybinio pastato 2P1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2005 m. sausio 5 d. kadastro duomenys, iš jų ir užstatytas plotas 2 662 kv. m, NTR buvo įregistruoti iki 2020 m. gegužės 4 d., kai NTR buvo įregistruoti sandėliavimo pastato 2F1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. balandžio 7 d. kadastro duomenys.

4.5. 2020 m. balandžio 2 d. Projekto vadovas pateikė prašymą išduoti leidimą statinio kapitaliniam remontui. 2020 m. balandžio 6 d. atsakovė KMSA išdavė atsakovei UAB „OFL“ Ginčo leidimą (leidimą Nr. LSKR-21-200406-00017 atlikti ginčo statinio kapitalinį remontą). Viešo svarstymo procedūros ginčo sklypo adresu nebuvo vykdomos.

4.6. 2020 m. balandžio 22 d. atsakovė UAB „OKL“ surašė Ginčo deklaraciją (deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-00-200422-00327), kurios pagrindu NTR įregistruoti ginčo pastato duomenų pokyčiai.

4.7. Pradinis ieškinys pateiktas teismui 2020 m. gegužės 25 d., tai yra daugiau kaip po vieno mėnesio nuo Ginčo leidimo paskelbimo. Ieškovė minėto termino atnaujinti neprašė, tačiau procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis ir gali būti atnaujinamas, taip pat ir teismo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi byloje nėra duomenų apie ieškovės informavimą, kad atsakovė UAB „OFL“ kreipėsi dėl Ginčo leidimo gavimo, tai ieškovė neturėjo pagrindo nuolat tikrinti IS „Infostatyba“ informacijos. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovei buvo žinoma anksčiau apie Ginčo leidimo išdavimą, nei ji pati nurodė – 2021 m. gegužės 11 d., todėl konstatavo, kad termino ginčyti administracinį aktą ieškovė nepraleido.

4.8. Atsakovė UAB „OFL“ siekė ne tik atlikti jai nuosavybės teise priklausančio ginčo pastato, kuris pagal projektą priskiriamas ypatingų statinių kategorijai, kapitalinį remontą, bet ir pakeisti jo paskirtį, todėl turimai statytojos teisei įgyvendinti jai buvo būtinas statybos leidimas.

4.9. Teisės normos (aptartos sprendime) nenumato pareigos statytojui statybą leidžiančio dokumento gavimui pateikti, o statybos leidimą išduodančiai institucijai reikalauti pateikti valstybinės žemės sklypo dalies bendranuomio, ginčo sklype nuosavybės teise turinčio statinių, sutikimą ar privalomą rašytinį pritarimą, kai numatoma atlikti kitam savininkui (statytojui) tame sklype nuosavybės teise priklausančio pastato kapitalinį remontą, net jei to žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Ieškovė nėra ginčo pastato, kurio kapitaliniam remontui buvo išduotas Ginčo leidimas, bendraturtė, ieškovės ir atsakovės UAB „OFL“ ginčo sklypo nuomos sutartyse nėra reikalavimo gauti viena kitos sutikimą remonto ar kitu atveju. Teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis atsakovė UAB „OFL“ privalėjo gauti ieškovės sutikimą Ginčo leidimui, ieškovė nenurodė, tai šį ieškovės argumentą atmetė kaip teisiškai nepagrįstą. Atsakovės UAB „OFL“ ankstesnis kreipimasis į ieškovę dėl sutikimo davimo planuojamam kapitaliniam remontui nesudaro teisinio pagrindo pripažinti tokį sutikimą būtinu, kadangi tokio reikalavimo teisės aktai nenumato.

4.10. Byloje pateiktame Projekte, kuriam buvo išduotas Ginčo leidimas, buvo numatyti būtent kapitalinio remonto apimties darbai. Duomenų, kad Ginčo leidimu atsakovei UAB „OFL“ buvo suteikta teisė keisti ginčo pastato matmenis ar minėtame Projekte nurodyti sprendiniai (darbai) neatitiko statinio kapitalinio remonto tikslo ar apimties, byloje nėra, todėl nėra teisinio pagrindo dėl šio ieškovės argumento pripažinti Ginčo leidimą negaliojančiu. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė UAB „OFL“ pagal išduotą Ginčo leidimą padidino esamų statinių užstatymo plotą. Be to, net tuo atveju, jei dėl atsakovės UAB „OFL“ atliktų kapitalinio remonto darbų ginčo pastato išorės matmenys faktiškai būtų pakitę, tai nesudarytų teisinio pagrindo konstatuoti Ginčo leidimo neteisėtumą, nes minėtas Ginčo leidimas buvo išduotas pagal galiojančias teisės normas.

Šalies argumentai

4.11. Ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų nurodyto viešosios teisės pažeidimo įtakos būtent pačios ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams.

4.12. Projekto sprendiniais iš gamybos paskirties į sandėliavimo paskirtį buvo keičiama tik dalis ginčo pastato patalpų (1-1, 1-21, 1-30, 1-38, 1-40, 1-41, 1-42, 1-43, 1-44, 1-45, 1-46, 1-56, 1-57, 1-58, 1-59, 1-60), kurių bendras plotas, kaip nurodė atsakovės ir projektuotoja UAB „Archimedija“, nesudarė daugiau kaip 1 500 kv. m. Kadangi patalpų, kurių paskirtis buvo keičiama į sandėliavimo paskirtį, bendras plotas nebuvo didesnis kaip 1 500 kv. m, tai Projekto sprendinių viešinimo procedūra konkrečiai šio projekto projektiniams pasiūlymams nebuvo privaloma.

4.13. Iš byloje pateiktos UAB „Geometra“ sudarytos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, kurios duomenys įregistruoti NTR, taip pat anksčiau minėto VĮ Registrų centro rašto į 2021 m. balandžio 7 d. prašymą turinio matyti, kad ginčo pastato, kurį sudaro pagrindinis pastatas su trimis priestatais, užstatytas plotas nekito nuo 2005 metų, o NTR įregistruoti duomenys buvo klaidingi dėl matininko, nesusumavusio priestatų 1p1ž, 2p1ž ir 3p1ž užstatyto ploto, klaidos. Ši klaida buvo ištaisyta 2020 m. gegužės 4 d., įregistruojant NTR sandėliavimo pastato 2F1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. balandžio 7 d. kadastro duomenis. Todėl akivaizdu, kad atsakovei UAB „OFL“ priklausančio ginčo statinio užstatymo plotas dėl Ginčo leidimo išdavimo nepasikeitė ir ieškovės teisių ar kitų saugomų interesų nepažeidė. Pažymėjo, kad ir ieškovės atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog realiai ginčo pastato užstatymo plotas nepakito. Taigi sklypo užstatymo tankis pakito ne dėl išduoto Ginčo leidimo ar atsakovės UAB „OFL“ veiksmų, bet matininko klaidos, kuri dabar ištaisyta. Įvertinęs tai, kas nurodyta, konstatavo, kad negalima padaryti išvados, jog atsakovė kapitaliniu remontu pasinaudojo kaip priemone įregistruoti anksčiau atliktą ginčo pastato ploto padidėjimą.

4.14. Nurodė, kad pagal anksčiau minėtą detaliojo plano teritorijos tvarkymo pagrindinių sprendinių lentelėje nurodytus privalomus nurodymus ginčo sklypo užstatymo tankis – 0,50, užstatymo intensyvumas – 0,80. Sklypo užstatymo tankis yra pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalis). Pagal pateiktą UAB „Idea in“ skaičiavimą (pagal NTR duomenis po 2020 m. gegužės 18 d.) sklypo užstatymo tankis – 0,40, prieš tai buvo – 0,30, vadinasi, ginčo sklypo užstatymo tankis 20 proc. nepanaudotas. Kadangi ieškovei priklausančio pastato – sandėlio su buitinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – užstatytas plotas – 691 kv. m, o visų ginčo sklype esančių statinių užstatytas plotas 7 029,90 kv. m, tai ieškovei priklausantis pastatas sudaro 9,83 proc. ginčo sklype esančių užstatymų. Vertinant pagal proporciją ieškovė turi galimybę didinti savo naudojamos ginčo sklypo dalies užstatymą ir jos teisės nėra pažeistos.

4.15. Konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti Ginčo leidimą neteisėtu dėl to, kad jis neteisėtas iš esmės, priimtas nekompetentingo administravimo subjekto ar jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, o ieškovės nurodytas viešosios teisės pažeidimas padarė įtakos jos teisėms ar teisėtiems interesams, todėl ieškovės reikalavimo dėl Ginčo leidimo pripažinimo negaliojančiu netenkino kaip nepagrįsto ir neįrodyto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti ir jos patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp šalių nenustatyta, todėl žemės sklypas turi būti naudojamas abiejų šalių sutarimu, dėl to egzistuoja pareiga gauti sutikimą rekonstrukcijos darbams atlikti. Statybos leidimas atsakovei UAB „OFL“ turėjo būti išduotas tik pateikus bendranuomio sutikimą. Pareiga gauti bendranuomio sutikimą išplaukia iš nuomininkų teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą reglamentuojančių teisės aktų, dėl kurių taikymo šioje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir jų nevertino.

6.2. Atsakovės statybos darbai paremti visišku sklypo bendranuomio valdymo teisių bei jo, kaip statinių savininko, teisių ignoravimu. Ginčo statinys rekonstruotas (ir pakeista jo paskirtis) ne tik pažeidžiant apeliantės nuosavybės teises į valstybiniame sklype esančius jo statinius bei sklypo valdymo teises, kylančias iš valstybinės žemės nuomos sutarties, todėl apeliantė turi teisę ginti savo valdymo teisę, kylančią iš valstybinės žemės nuomos sutarties.

6.3. Žemės sklypas abiem šalims buvo išnuomotas bendram esamų sklype įregistruotų statinių naudojimui ir eksploatavimui. Po atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinio remonto, pastato užstatytas plotas padidėjo 1824,90 kv. m, bendras pastato užstatytas plotas sudaro 4486,90 kv. m. Tai reiškia, kad de jure atsakovės statiniams eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis (plotas) padidėjo. Atsakovės nuosavybės dalis bendrai naudojamame žemės sklype dėl atlikto kapitalinio pastato remonto padidėjo, įtraukiant papildomą pastato užstatymo plotą, dėl to apeliantei sumažėjo galimybė didinti savo naudojamos sklypo dalies užstatymą. Šiuo atveju dėl atlikto kapitalinio remonto padidėjo statinio užstatymo plotas, o to kapitalinio remonto teisėtumą reguliuojantys teisės aktai nenumato. t. y. kapitalinio remonto atveju, kai pastato užstatytas plotas didėja 1824,90 kv. m, yra akivaizdus prieštaravimas galiojantiems statybos techniniams reglamentams. Pastato išorės matmenys – ilgis, plotis, aukštis, skersmuo – didinami pastato rekonstravimo metu, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skyriaus 9 p., statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Tačiau šio kapitalinio remonto neteisėtumo aspekto pirmosios instancijos teismas neįvertino.

6.4. Vadovaudamasis VĮ Registrų centro atsakymu pirmosios instancijos teismas laikė, kad pastato užstatymo plotas padidėjo dėl matininko klaidos, kurią šalinant Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti padidinti užstatymo duomenys. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad netikslūs, klaidingi ar neišsamūs Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys taisomi, tikslinami ir papildomi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šią tvarką netikslūs, klaidingi ar neišsamūs duomenys gali būti ištaisyti ar patikslinti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos. 2021 m. rugpjūčio 3 d. VĮ Registrų centro atsakymu patvirtinta, kad 2020 m. gegužės 4 d. įrašydamas į Nekilnojamojo turto registrą sandėliavimo pastato 2F1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 7 d. kadastro duomenis, iš jų ir užstatytą plotą – 4 486,90 kv. m, pagal UAB „Orkla Foods Lietuva“ prašymą pakeisti pastato kadastro duomenis ir pateiktus dokumentus: 2020 m. balandžio 7 d. kadastro duomenų bylą ir 2020 m. balandžio 22 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-00-200422-00327, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas techninės klaidos ištaisymo procedūros nevykdė, o atliko kadastro duomenų pakeitimą, t. y. įregistravo matininko 2020 m. balandžio 7 d. kadastro duomenų byloje nustatytus sandėliavimo pastato 2F1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis po 2020 m. atliktų kapitalinio remonto darbų, juos įrašydamas į Nekilnojamojo turto registrą. Registratoriaus įstaiga patvirtino, kad jokios klaidos taisymo procedūros nevykdė, o kapitalinio remonto procedūra buvo pasirinkta kaip priedanga įregistruoti padidintą statinio plotą.

Šalies argumentai

6.5. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisinį reguliavimą dėl viešinimo procedūros. Rekonstruoto statinio, kurio bendras plotas 4 486,90 kv. m, sandėliavimo paskirties statinio plotas yra didesnis nei 1 500 kv. m, todėl atsakovės UAB „OFL“ kapitalinio remonto projektui, kuriuo buvo keičiama pastato paskirtis, buvo privaloma viešinimo procedūra. Atsakovės nesilaikė teisės aktų reguliavimo dėl pareigos viešinti rekonstrukcijos darbus.

6.6. Nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad netgi dėl padidėjusio sklypo užstatymo tankio apeliantės teisės pažeistos nebuvo. Sklypo užstatymas (užstatymo tankis) yra skaičiuojamas nuo visų sklype esančių pastatų, stogą turinčių inžinerinių statinių. Vadovaujantis LR teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalimi, užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės Detaliuoju planu reglamentuojamas užstatymo tankis yra 0,5, t. y. 17 419 m² x 0,5 = 8 709,5 m² (galimas sklypo užstatymo tankis). Pagal į bylą pateiktus VĮ Registrų centro NTR išrašus, 2020 m. gegužės 11 d. duomenimis, užstatytas sklypo plotas (be stoginės, kitų inž. statinių) – 5 205 m², t. y. 5 205m² / 17 419 m² (sklypo plotas) = 0,3 (užstatymo tankis). Tuo tarpu pagal VĮ Registrų centro NTR išrašus 2020 m. gegužės 18 d. – užstatytas sklypo plotas padidėjo (be stoginės, kitų inž. statinių) 7029,9 m² / 17 419 m² (sklypo plotas) = 0,4 (užstatymo tankis). Sklypo užstatymas skaičiuojamas ne atskiroms sklypo dalims, o nuo visų sklype esančių statinių (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 39 dalis: užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu). Iš išdėstytų argumentų darytina išvada, kad atsakovės veiksmai daro įtaką apeliantės žemės sklypo valdymo ir naudojimosi juo subjektinei teisei, taip pat subjektinei teisei padidinti nuomojamą sklypo dalį, būtiną nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti (pvz., atlikus šių statinių pertvarkymo veiksmus).

6.7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žemės sklypai prie nuosavybės teise turimų statinių formuojami (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) ir jų dydis nustatomas atsižvelgiant į statinių naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį reikmes. Formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos – faktinio jo naudojimo su pastato paskirtimi susijusioms reikmėms. Todėl aplinkybė, kad atsakovė neteisėtai padidino sklypo užstatymo tankį, tiesiogiai riboja apeliantės tokią subjektinę teisę.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1. Ginčijamu leidimu buvo suteikta teisė atlikti išimtinai kapitalinio remonto darbus (o ne pastato rekonstrukciją, kaip klaidingai teigia apeliantė), todėl nagrinėjamu atveju turi būti vertinamos ir taikomos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios statybą leidžiančių dokumentų, suteikiančių teisę atlikti būtent kapitalinio remonto darbus, išdavimą.

Žemesnės instancijos teismas

8.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ir taikė įstatymų nuostatas, rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir padarė teisingą išvadą, jog apeliantė ir atsakovė UAB „OFL“ nėra jokio nekilnojamojo daikto (kartu kapitaliai suremontuoto Pastato) bendraturtės. Nagrinėjamu atveju apeliantė nėra nei Pastato bendraturtė, nei Žemės sklypo savininkė (bendraturtė) ar valdytoja. Priešingai nei siekiama įrodyti apeliaciniame skunde, žemės sklypo nuomininko teisinis statusas negali būti prilyginamas žemės sklypo savininko teisiniam statusui, atitinkamai apeliantės, kaip Žemės sklypo nuomininkės, sutikimas pagal teisės aktų reikalavimus Leidimo išdavimui nebuvo reikalingas. Atliekant statinio kapitalinio remonto darbus jokie statinio išorės matmenys nėra keičiami (Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalis), todėl tokie statybos darbai negali turėti jokios įtakos kitų statinių savininkams, ir teisės aktuose nėra numatyto reikalavimo statytojui gauti kito (ne kapitaliai remontuojamo) statinio, nors ir esančio tame pačiame žemės sklype, savininko sutikimą, atliekant kitam savininkui priklausančio statinio kapitalinį remontą.

8.3. Be to, pirmosios instancijos teismas pastebėjo, jog nei apeliantės, nei atsakovės sudarytose Žemės sklypo nuomos sutartyse nėra nurodyto reikalavimo gauti viena kitos sutikimo remonto darbams ar kitais atvejais. Dėl šių priežasčių Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo prašyti statytojo pateikti apeliantės sutikimą.

8.4. Nėra jokio pagrindo vadovautis apeliantės nurodytomis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalimi bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybinės žemės nuomos be aukciono tvarką. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nebuvo pagrįsta, kokią įtaką išduotas Leidimas ir atsakovės UAB „OFL“ atlikti kapitalinio remonto darbai turi apeliantės teisei nuomotis valstybinę žemę ne aukciono tvarka jai nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti. Apeliantės nuomojama Žemės sklypo dalis, taip pat nuomos sutarties sąlygos nepakito, taigi apeliantės teisių ir pareigų apimtis, susijusi su Žemės sklypo nuoma, po Pastato kapitalinio remonto išliko tokia pati, kaip ir prieš ginčijamus statybos darbus. Todėl nėra pagrindo vadovautis apeliaciniame skunde nurodytomis ir šiame punkte aptartomis teisės normomis.

8.5. Atmestinais laikytini visi apeliacinio skundo teiginiai, susiję su apeliantės, kaip Žemės sklypo bendranuomės, teisių pažeidimu. Jokių kitų konkrečių teisės normų, kuriomis vadovaujantis būtų reikalingas apeliantės sutikimas Pastato kapitalinio remonto darbams, apeliantė nenurodė.

8.6. Kaip nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje, atliekant statinio kapitalinio remonto darbus, jokie statinio išorės matmenys (ilgis, plotis, aukštis ir pan.) nekeičiami. Analogiška nuostata įtvirtinta statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 10 p. Byloje pateikto Pastato kapitalinio remonto projekto sprendiniai patvirtina, kad buvo numatyti būtent tokios apimties darbai, kurie pagal teisės aktų nuostatas visiškai atitiko kapitalinio remonto darbams keliamus reikalavimus: projekte nebuvo numatyti jokie Pastato išorės matmenų pakeitimai, nedidinamas nei pastato ilgis, nei plotis, nei aukštis.

8.7. Tiek projektavimo užduotis, tiek projekto tekstinės dalies dokumentai patvirtina, kad Projektu numatyta perplanuoti Pastato vidaus patalpas: iš esamų patalpų suformuoti vieną bendrą patalpą, pritaikyti ją sandėliavimui bei atlikti kitus būtinus kapitalinio remonto darbus, neplanuojant jokio naujo papildomo užstatymo. Techniniame projekte aiškiai nurodyti Žemės sklypo ir Pastato techniniai rodikliai prieš ir po kapitalinio remonto, iš kurių matyti, kad įgyvendinus projekto sprendinius nedidėja nei Žemės sklypo užstatymo intensyvumas, tankumas, nei Pastato bendrasis plotas, aukštis bei tūris. Pažymėtina, kad projekte nurodyti techniniai rodikliai buvo įvertinti ir patikrinti atliekant projekto ekspertizę. UAB „Darbasta“ 2019 m. spalio 14 d. bendrosios ekspertizės akte patvirtinti Pastato kapitalinio remonto techniniai rodikliai ir konstatuota, kad projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.

8.8. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė UAB „OFL“ pagal išduotą Leidimą padidino esamų statinių užstatymo plotą.

8.9. Apeliantė savo argumentą dėl tariamai padidinto Pastato užstatymo ploto grindė vien tik buvusiu įrašu Nekilnojamojo turto registro išraše, tačiau nenurodė, kurioje vietoje buvo suprojektuotas papildomas užstatymas ir kurioje vietoje po kapitalinio remonto faktiškai padidėjo Pastato užstatytas plotas (o jis, apeliantės teigimu, padidėjo itin žymiai – net 1 824,90 kv. m). Byloje nebuvo pateiktas nė vienas įrodymas, pagrindžiantis, kad pagal ginčijamą Leidimą atlikus Pastato kapitalinio remonto darbus faktiniai jo išorės matmenys (ilgis, plotis, aukštis) pasikeitė. Tuo tarpu byloje esantys dokumentai – Pastato kadastrinių matavimų bylos, techninio projekto dokumentacija, projektuotojos UAB „Archimedija“ rašytiniai paaiškinimai ir užstatymo ploto pagrindimo schemos, VĮ Registrų centro raštas „Dėl informacijos apie Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis pateikimo“ – patvirtina priešingas aplinkybes, t. y., kad Pastato užstatytas plotas prieš kapitalinio remonto darbus ir po jų išliko toks pats.

8.10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi VĮ Registrų centro rašte „Dėl informacijos apie Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis pateikimo“ nurodytomis aplinkybėmis ir padarė pagrįstą išvadą, jog Nekilnojamojo turto registre iki kapitalinio remonto buvo nurodytas mažesnis Pastato užstatytas plotas dėl matininko klaidos.

8.11. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, jog VĮ Registrų centras nagrinėjamu atveju turėjo atlikti klaidos taisymo procedūrą, nes tokia procedūra gali būti atliekama tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, arba kai įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos. Šiuo atveju klaidą padarė ne VĮ Registrų centras (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas), o matininkas, kuris 2005 m. rengė Pastato kadastro duomenų bylą ir joje klaidingai įrašė Pastato užstatytą plotą, atitinkamai VĮ Registrų centras neturėjo pagrindo vykdyti klaidos ištaisymo procedūros, nes informaciją Nekilnojamojo turto registre įrašė pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus duomenis.

8.12. Pagal LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534. 9.2 p., būtent nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo kompetencijai priskirta funkcija įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą, juos pakeisti, panaikinti ar pataisyti. Dėl šios priežasties minėtas VĮ Registrų centro raštas, paaiškinantis Nekilnojamojo turto registre nurodytų Pastato kadastro duomenų pakeitimą, laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turi didesnę įrodomąją galią ir gali būti paneigtas kitais rašytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Byloje jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių VĮ Registrų centro rašte nurodytas aplinkybes, apeliantė nepateikė, taigi minėtas raštas nebuvo nuginčytas ar paneigtas kitais leistinais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti jame nustatytomis aplinkybėmis.

Atsiliepimas

8.13. Pakartotinai pabrėžė, jog apeliantė klaidingai nurodo, kad Pastatas buvo rekonstruojamas – šiame atsiliepime nurodyti argumentai patvirtina, kad Leidimo pagrindu buvo atlikti kapitalinio remonto darbai. Apeliantė byloje nepateikė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, be to, Leidimo neginčijo tuo pagrindu, kad jame galbūt neteisingai nurodyta statybos rūšis.

8.14. Statybos techninio reglamento STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. Dl-738 (toliau – Reglamentas), 60 p. nustatyta, jog statytojas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus teikia, kai numato rengti statinio projektą: Reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies; Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais koreguoti detaliojo plano sprendinius reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies statinio projekte; Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais. Šis reikalavimas taikomas rengiant naujų statinių, rekonstruojamų statinių ar statinių dalių (kai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas) projektinius pasiūlymus, taip pat statinių ar jų dalių paskirties keitimo projektinius pasiūlymus.

8.15. Atkreipė dėmesį, jog Reglamento nuostatos numato ne projekto (kaip teigia apeliantė), bet projektinių pasiūlymų viešinimą, kurie privalo būti viešinami tik Reglamento nurodytais atvejais. Nagrinėjamu atveju Apeliantė viešinimo procedūrų būtinumą grindžia Reglamento 4 priedo 7.9 p., kuriame numatyta, jog visuomenei svarbiems statiniams priskiriami „sandėliavimo paskirties pastatai: kuriuose saugojamos pavojingos medžiagos pagal nustatytus jų ribinius kiekius [5.21]: kurių bendras plotas didesnis kaip 1500 m²“. Ši apeliantės pozicija nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas minėtas Reglamento nuostatas, pagrįstai išaiškino, jog nagrinėjamu atveju projekto sprendiniais tik dalies Pastato patalpų paskirtis buvo keičiama iš gamybos paskirties į sandėliavimo (1-1 (282,87 kv. m), 1 -21 (208,57 kv. m), 1 -30 (201,18 kv. m), 1-38 (85,38 kv. m), 1-40 (7,86 kv. m), 1-41 (14,64 kv. m), 1-42 (4,78 kv. m), 1-43 (22,17 kv. m), 1-44 (11,12 kv. m), 1-45 (21,38 kv. m), 1-46 (11,51 kv. m), 1-56 (7,06 kv. m), 1-57 (16,59 kv. m), 1-58 (263,66 kv. m), 1-59 (45,27 kv. m), 1-60 (23,94 kv. m)). Bendras patalpų, kurių paskirtį buvo numatoma keisti, plotas sudarė 1 227,98 kv. m, taigi neviršijo Reglamente nurodytų 1 500 kv. m. Kitų patalpų paskirtis nebuvo keičiama. Kadangi padidėjo sandėliavimo patalpų skaičius ir šios grupės patalpos Pastate tapo vyraujančios, tai sąlygojo ir Pastato paskirties pakeitimą. Dėl šios priežasties pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad projekto sprendinių viešinimo procedūra konkrečiai šio projekto projektiniams pasiūlymams nebuvo privaloma.

8.16. Atsiliepime išdėstyti argumentai patvirtina, kad tiek Leidimo išdavimas, tiek faktiškai pagal šį statybą leidžiantį dokumentą atlikti statybos darbai neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos tame pačiame Žemės sklype statinius turinčios apeliantės interesams. Žemės sklypo detaliajame plane nustatytas leistinas užstatymo tankio rodiklis – 0,5. Techniniame projekte yra nurodyti bendrieji statinių rodikliai, kur nustatyta, kad sklypo užstatymo intensyvumas prieš statybos darbus buvo 43 proc., po statybos darbų – 40 proc. (t. y. sumažėja), o sklypo užstatymo tankumas iki ir po statybos darbų išlieka nepakitęs – 32 proc. UAB „Archimedija“ byloje pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodyta, kad rengiant projektą sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas nebuvo didinamas, kadangi Pastato plotas po atliktų kapitalinio remonto darbų nedidėjo. Be to, byloje apeliantė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad iki Leidimo išdavimo buvęs faktinis Žemės sklypo užstatymo tankis po statybos darbų padidėjo, todėl minėti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

8.17. Kitų konkrečių įrodymų, kad projekto sprendiniai pažeidžia tam tikras realias (o ne pagrįstas vien samprotavimais ir prielaidomis) apeliantės teises ar teisėtus interesus, byloje nėra pateikta. Ginčijamas Leidimas neturėjo įtakos apeliantės teisei naudotis jai išnuomota Žemės sklypo dalimi (atsižvelgiant į tai, kad kapitalinio remonto darbais Pastato plotas nebuvo didinamas, atitinkamai atsakovės UAB „OFL“ nuomojama Žemės sklypo dalis nepadidėjo), Žemės sklypo nuomos sutartys nebuvo pakeistos, taip pat apeliantei nebuvo apribota teisė projektuoti bei vykdyti statybos darbus Žemės sklype pagal galiojančio Žemės sklypo detaliojo plano sprendinius. Apeliantės nurodyti tariami projekto bei Leidimo trūkumai nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nebuvo įrodyti, Leidimas jokios įtakos apeliantės teisių ir pareigų apimčiai neturėjo, todėl naikinti ginčijamo Leidimo apeliantės nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „OFL“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

10.1. Atsakovė UAB „OFL“ turėjo teisę įgyvendinti savo kaip statytojo teisę, kadangi kapitalinio remonto ir paskirties keitimo darbus atliko nuosavybės teise turimame pastate, kuris yra valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu valdomame žemės sklype, bei turėdama tam reikalingą statybą leidžiantį dokumentą.

10.2. Norint gauti leidimą atlikti statinio kapitalinį remontą, pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, savivaldybės administracijai turi būti pateikiamas prašymas, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai, iš jų žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, bei STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (patvirtinto 2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-878) 6 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir (ar) žymos statinio projekte) statinio projektui (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis). Tačiau minėtos teisės normos nenumato pareigos statytojui statybą leidžiančio dokumento gavimui pateikti, o statybos leidimą išduodančiai institucijai reikalauti pateikti valstybinės žemės sklypo dalies bendranuomio, ginčo sklype nuosavybės teise turinčio statinių, sutikimą ar privalomą rašytinį pritarimą, kai numatoma atlikti kitam savininkui (statytojui) tame sklype nuosavybės teise priklausančio pastato kapitalinį remontą, net jei to žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta.

10.3. Apeliantė nenurodo jokio teisinio pagrindo, t. y. jokio teisės akto, kuriame toks reikalavimas būtų įtvirtintas bei kuriuo remiantis atsakovė UAB „OFL“ privalėjo pateikti apeliantės sutikimą statybą leidžiančius dokumentus išduodančiam subjektui. Taigi vien pačios apeliantės noras, kad jos sutikimas būtų privalomas bet kokiems atsakovės UAB „OFL“ atliekamiems statybos darbams, nesudaro teisinio pagrindo nei tokį sutikimą privalomai gauti, nei laikyti negaliojančiu išduotą Statybos leidimą.

10.4. Be to, pastebėjo, kad pagrindas, kuriuo atsakovė UAB „OFL“ naudojasi žemės sklypu, t. y. valstybinės žemės nuomos sutartis, numato galimybę atlikti tam tikrus statybos darbus, reikalingus vystyti tai pačiai veiklai, bei nenumato reikalavimo gauti iš kito žemės sklypo nuomininko sutikimo kapitalinio remonto darbams atlikti.

10.5. Apeliacinio skundo argumentas, kad po kapitalinio remonto darbų Gamybinis pastatas padidėjo, ir tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, kad pastato užstatymo plotas nuo 1 824,90 kv. m padidėjo iki 4 486,90 kv. m, nėra pagrįstas ir nepaneigia ginčijamo Statybos leidimo teisėtumo. Pažymėtina, kad Projekte, kuriam buvo išduotas Statybos leidimas, buvo numatyti tik kapitalinio remonto apimties darbai. Tai patvirtina Projekto sprendiniai. Projekto aiškinamajame rašte, brėžiniuose, planuose bei statytojo suformuotoje projektuotojui projektavimo užduotyje nebuvo numatyti tokie ginčo pastato išorės parametrų pakeitimai, galintys turėti įtakos pastato ploto padidėjimui, t. y. nebuvo planuojamos jokios papildomos patalpos, priestatai ar didinamas pastato aukštis ir pan., kas būtų sąlygoję ginčo pastato ploto, aukščio, kitų matmenų padidėjimą. Šie dokumentai patvirtina, kad Projektu numatyta iš dalies esamų patalpų suformuoti ir pritaikyti vieną didelę patalpą sandėliavimui bei tuo tikslu atlikti kitus būtinus kapitalinio remonto darbus, tačiau neplanuojant jokio naujo papildomo užstatymo.

10.6. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytas pastato užstatytas plotas (2 662 kv. m) per techninę klaidą buvo įrašytas tik apimant pagrindinio pastato 2P1b užstatytą plotą, per klaidą į šį rodiklį neįtraukiant šio pastato priestatų (1p1ž, 2p1ž, 3p1ž) užstatyto ploto, nors tame pačiame Nekilnojamojo turto registro išraše priestatų bendras plotas buvo įtrauktas į bendrą viso pastato plotą ir visi duomenys apie priestatus buvo aiškiai nurodyti ir Kadastrinių matavimų byloje. Ši techninio pobūdžio klaida buvo ištaisyta po naujų 2020 m. balandžio 7 d. kadastrinių matavimų atlikimo ir visi Nekilnojamojo turto registro išraše nurodomi viso pastato ploto (tiek bendro, tiek užstatyto) rodikliai patikslinti ir suvienodinti. Šią aplinkybę pavirtina ne tik projektuotoja – UAB „Archimedija“, bet ir rašytinis paaiškinimas iš VĮ Registrų centro, paaiškinime nurodoma, kad pastatų užimamas plotas nepadidėjo, o nesutapimas skaičiuose buvo atsiradęs dėl matininko padarytos matematinės klaidos.

10.7. Tai reiškia, kad gamybinio pastato, kurio sudėtyje yra pagrindinis pastatas 2P1b ir trys priestatai (1p1ž, 2p1ž, 3p1ž), užstatytas plotas po kapitalinio remonto darbų nepadidėjo, o tik buvo ištaisytos techninio pobūdžio iki kadastrinių matavimų atnaujinimo padarytos klaidos, kurių ištaisymas nedaro įtakos sklypo užstatymo tankio skaičiavimui, kadangi faktinis užstatymas liko toks pats po kapitalinio remonto, koks buvo iki jo.

Šalies argumentai

10.8. Apeliantė teigia, kad ginčo atveju kapitalinio remonto projektas turėjo būti viešinamas, vadovaujantis STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 4 priedo 7.9 p., kuriame numatyta, jog visuomenei svarbiems statiniams priskiriami „sandėliavimo paskirties pastatai: kuriuose saugojamos pavojingos medžiagos pagal nustatytus jų ribinius kiekius [5.21]; kurių bendras plotas didesnis kaip 1500 m²“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad parengto Projekto sprendiniais nebuvo projektuojamas pastatas, atitinkantis visuomenei svarbaus statinio sąlygas. Teismas turi atkreipti dėmesį, kad Projektu nebuvo projektuojamas sandėliavimo paskirties pastatas, kuriame saugojamos pavojingos medžiagos pagal nustatytus jų ribinius kiekius ir Projektu numatytų keisti į sandėliavimo paskirtį patalpų plotas nebuvo didesnis kaip 1 500 m².

10.9. Projektu atsakovė UAB „OFL“ siekė ginčo pastato gamybinėse patalpose vykdomą gamybos veiklą perkelti į kitus pastatus, o jas pakeisti į sandėliavimo paskirties patalpas, neketinant keisti savo pagrindinės veiklos žemės sklype (duomenys neskelbtini). Apeliantė neįvertino tos faktinės aplinkybės, kad Gamybiniame pastate dar iki Statybos leidimo išdavimo egzistavo patalpos, kurių paskirtis jau buvo sandėliavimo paskirtis, t. y. Gamybiniame pastate jau buvo esamų sandėliavimo paskirties patalpų, pvz., patalpos 1-19, 1-20, 1-22, 1-29, 1-31, 1-32, 1-37, 1-39 ir kt. O Projektu buvo numatyta keisti ne viso pastato paskirtį į sandėliavimo, tačiau tik dalies patalpų, kurios iki Projekto buvo ne sandėliavimo paskirties, o buvo gamybos ir kt. paskirčių, dalį jų paliekant tokios paskirties, kokios buvo. Tai sąlygojo viso pastato paskirties nustatymą kaip sandėliavimo, pasikeitus vyraujančios paskirties (t. y. susumavus jau esamų ir būsimų sandėliavimo patalpų plotą) patalpų santykiui. Aptariami sprendiniai aiškiai matomi iš Projekto grafinės dalies (brėžinys Nr. 19-11-01-TDP-SA-01): viena bendra patalpa – sandėlis – buvo formuojama iš dalies Gamybinio pastato patalpų, kurių dalis jau iki projektavimo buvo sandėliavimo paskirties, ir tik ta dalis patalpų, kurios buvo kitokios paskirties, buvo keičiama į sandėliavimo, būtent šių patalpų: 1-1, 1-21, 1-30, 1-38, 1-40, 1-41, 1-42, 1-43, 1-44, 1-45, 1-46, 1-56, 1-57, 1-58, 1-59, 1-60. Susumavus šių patalpų, t. y. kurių paskirtis buvo keičiama į sandėliavimo, plotą, bendras plotas net nesiekia 1 500 kv. m.

10.10. Projektu projektuojamas pastatas nepateko į visuomenei svarbių statinių sąrašą, dėl to neatsirado teisės aktuose nustatyta pareiga informuoti visuomenę apie tokio projekto projektinius pasiūlymus, atitinkamai toks argumentas taip pat yra nepagrįstas bei nesudarantis pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamą Statybos leidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės (apeliantės) ir atsakovių atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

13. Byloje kilo ginčas dėl gamybiniame pastate atliktų kapitalinio remonto darbų bei jo paskirties į sandėliavimo keitimo projekto ir jam išduoto statybą leidžiančio dokumento, statybos užbaigimo ir registravimo veiksmų teisėtumo.

14. Pagrįsti atsakovės KMSA argumentai, kad Ginčijamu leidimu buvo suteikta teisė atlikti išimtinai kapitalinio remonto darbus (o ne pastato rekonstrukciją, kaip klaidingai teigia apeliantė), todėl nagrinėjamu atveju turi būti vertinamos ir taikomos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios statybą leidžiančių dokumentų, suteikiančių teisę atlikti būtent kapitalinio remonto darbus, išdavimą.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisės normos, aptartos sprendime, nenumato pareigos statytojui statybą leidžiančio dokumento gavimui pateikti, o statybos leidimą išduodančiai institucijai reikalauti pateikti valstybinės žemės sklypo dalies bendranuomio, ginčo sklype nuosavybės teise turinčio statinių, sutikimą ar privalomą rašytinį pritarimą, kai numatoma atlikti kitam savininkui (statytojui) tame sklype nuosavybės teise priklausančio pastato kapitalinį remontą, net jei to žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, ir išvados argumentų neatkartoja.

16. Apeliantės, atsakovės UAB „OFL“ sudarytose Žemės sklypo nuomos sutartyse nėra nurodyto reikalavimo gauti viena kitos sutikimo remonto darbams ar kitais atvejais. Žemės sklypo nuomininko teisinis statusas negali būti prilyginamas žemės sklypo savininko teisiniam statusui, atitinkamai apeliantės, kaip Žemės sklypo nuomininkės, sutikimas pagal teisės aktų reikalavimus Leidimo išdavimui nebuvo reikalingas.

17. Pagrįsti atsakovių argumentai atsiliepimuose į apeliacinį skundą, kad apeliantė nenurodo jokio teisinio pagrindo, t. y. jokio teisės akto, kuriame toks reikalavimas būtų įtvirtintas, bei kuriuo remiantis atsakovė UAB „OFL“ privalėjo pateikti apeliantės sutikimą statybą leidžiančius dokumentus išduodančiam subjektui. Vien apeliantės noras, kad jos sutikimas būtų privalomas bet kokiems atsakovės UAB „OFL“ atliekamiems statybos darbams, nesudaro teisinio pagrindo nei tokį sutikimą privalomai gauti, nei laikyti negaliojančiu išduotą Statybos leidimą.

18. Apeliantė teigia, kad po atsakovei UAB „OFL“ nuosavybės teise priklausančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinio remonto, pastato užstatytas plotas padidėjo 1 824,90 kv. m, bendras pastato užstatytas plotas sudaro 4 486,90 kv. m. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovė UAB „OFL“ pagal išduotą Leidimą padidino esamų statinių užstatymo plotą. Byloje pateikto Pastato kapitalinio remonto projekto sprendiniai patvirtina, kad buvo numatyti būtent tokios apimties darbai, kurie pagal teisės aktų nuostatas visiškai atitiko kapitalinio remonto darbams keliamus reikalavimus: projekte nebuvo numatyti jokie Pastato išorės matmenų pakeitimai, nedidinamas nei pastato ilgis, nei plotis, nei aukštis. Tiek projektavimo užduotis, tiek projekto tekstinės dalies dokumentai patvirtina, kad Projektu numatyta perplanuoti Pastato vidaus patalpas: iš esamų patalpų suformuoti vieną bendrą patalpą, pritaikyti ją sandėliavimui bei atlikti kitus būtinus kapitalinio remonto darbus, neplanuojant jokio naujo papildomo užstatymo. Techniniame projekte aiškiai nurodyti Žemės sklypo ir Pastato techniniai rodikliai prieš ir po kapitalinio remonto, iš kurių matyti, kad įgyvendinus projekto sprendinius nedidėja nei Žemės sklypo užstatymo intensyvumas, tankumas, nei Pastato bendrasis plotas, aukštis bei tūris. Projekte nurodyti techniniai rodikliai buvo įvertinti ir patikrinti atliekant projekto ekspertizę. UAB „Darbasta“ 2019 m. spalio 14 d. bendrosios ekspertizės akte patvirtinti Pastato kapitalinio remonto techniniai rodikliai ir konstatuota, kad projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Byloje nebuvo pateiktas nė vienas įrodymas, pagrindžiantis, kad pagal ginčijamą Leidimą atlikus Pastato kapitalinio remonto darbus faktiniai jo išorės matmenys (ilgis, plotis, aukštis) pasikeitė. Tuo tarpu byloje esantys dokumentai – Pastato kadastrinių matavimų bylos, techninio projekto dokumentacija, projektuotojos UAB „Archimedija“ rašytiniai paaiškinimai ir užstatymo ploto pagrindimo schemos, VĮ Registrų centro raštas „Dėl informacijos apie Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis pateikimo“ – patvirtina priešingas aplinkybes, t. y., kad Pastato užstatytas plotas prieš kapitalinio remonto darbus ir po jų išliko toks pats. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė pagrįstas išvadas.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo pastato, kurį sudaro pagrindinis pastatas su trimis priestatais, užstatytas plotas nekito nuo 2005 metų (duomenų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą, byloje nėra), o NTR įregistruoti duomenys buvo klaidingi dėl matininko, nesusumavusio priestatų 1p1ž, 2p1ž ir 3p1ž užstatyto ploto, klaidos (šią aplinkybę patvirtina projektuotoja – UAB „Archimedija“, VĮ Registrų centro rašytinis paaiškinimas). Ši klaida buvo ištaisyta 2020 m. gegužės 4 d., įregistruojant NTR sandėliavimo pastato 2F1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. balandžio 7 d. kadastro duomenis. Todėl akivaizdu, kad atsakovei UAB „OFL“ priklausančio ginčo statinio užstatymo plotas dėl Ginčo leidimo išdavimo ir jo pagrindu atliktų ginčo pastato kapitalinio remonto darbų nepasikeitė ir ieškovės teisių ar kitų saugomų interesų nepažeidė. Esant nurodytoms aplinkybėms negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad kapitalinio remonto procedūra buvo pasirinkta kaip priedanga įregistruoti padidintą statinio plotą.

20. Apeliantė viešinimo procedūrų būtinumą grindžia Reglamento 4 priedo 7.9 p., kuriame numatyta, jog visuomenei svarbiems statiniams priskiriami „sandėliavimo paskirties pastatai: kuriuose saugojamos pavojingos medžiagos pagal nustatytus jų ribinius kiekius [5.21]: kurių bendras plotas didesnis kaip 1500 m²“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Projekto sprendinių viešinimo procedūra konkrečiai šio projekto projektiniams pasiūlymams nebuvo privaloma, nes patalpų, kurių paskirtis buvo keičiama į sandėliavimo paskirtį, bendras plotas nebuvo didesnis kaip 1 500 kv. m. Bendras patalpų, kurių paskirtį buvo numatoma keisti, plotas sudarė 1 227,98 kv. m, taigi neviršijo Reglamente nurodytų 1 500 kv. m. Kitų patalpų paskirtis nebuvo keičiama. Kadangi padidėjo sandėliavimo patalpų skaičius (gamybiniame pastate dar iki statybos leidimo išdavimo buvo patalpos, kurių paskirtis jau buvo sandėliavimo paskirtis) ir šios grupės patalpos Pastate tapo vyraujančios, tai sąlygojo ir Pastato paskirties pakeitimą. Projekto sprendiniais nebuvo projektuojamas pastatas, atitinkantis visuomenei svarbaus statinio sąlygas. Projektu nebuvo projektuojamas sandėliavimo paskirties pastatas, kuriame saugojamos pavojingos medžiagos pagal nustatytus jų ribinius kiekius.

21. Byloje nėra duomenų, kad iki Leidimo išdavimo buvęs faktinis Žemės sklypo užstatymo tankis po statybos darbų padidėjo, todėl tiek Leidimo išdavimas, tiek faktiškai pagal šį statybą leidžiantį dokumentą atlikti statybos darbai neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos tame pačiame Žemės sklype statinius turinčios apeliantės interesams.

22. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti šalių argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Dėl bylos baigties

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. Atsakovė UAB „OFL“ pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu į bylą buvo pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai, t. y. 2022 m. sausio 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. WINT2201-020, kurioje nurodyta mokėtina suma sudaro 1 452 Eur, 2022 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo atsakovė UAB „OFL“ sumokėjo advokatui 1 452 Eur sumą bei ataskaita. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad atsakovės UAB „OFL“ prašoma priteisti 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Atsakovės UAB „OFL“ patirtos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto proceso administravimui skirtų lėšų, nes jos patirtos po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei įsiteisėjimo (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

26. Duomenų apie kitų šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orkla Foods Lietuva“ priteisti 1 452 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė