Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymo numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 577 straipsnio 1 dalį pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo išspręsti bent vienas byloje dalyvaujantis asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys pateikė procesinius dokumentus, kuriuose aiškiai išdėstė savo pozicijas, byloje negauta kitų procesinių prašymų, bylą nagrinėja iš esmės teismo posėdyje rašytinio proceso. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat išsiunčiant bei įteikiant 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarties patvirtintas kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

6. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

7. Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių. Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; kt.). Pažymėtina ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

9. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad palikėja H. V., mirė (duomenys neskelbtini) Į bylą pateikti Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, 2025 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro notarės N. J. raštas „Dėl paveldėjimo bylos mirus H. V.“ patvirtina, kad pareiškėjos I. J. dukra yra K. J., gimusi (duomenys neskelbtini) kurios tėvas yra A. S., miręs (duomenys neskelbtini), taip pat, kad A. S. yra H. V. sūnus, o palikėja mirė būdama našle. Taigi, pareiškėjos nepilnametė dukra K. J. yra palikėjos H. V. antrosios eilės įpėdinė, paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir šiuo atveju ji paveldi atstovavimo teise (CK 5.12 straipsnis).

10. Testamentų registro duomenimis H. V. neturėjo sudarytų testamentų; pareiškėja I. J. nepilnametės dukros K. J. vardu įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro duomenimis į notarę N. J. dėl palikėjo palikimo priėmimo kreipėsi M. M.. Paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.

11. Pažymėtina, kad nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7 straipsnis, 2.8 straipsnis, 3.163 straipsnio 1–2 dalys). Nustatyta, kad pareiškėja, kaip įstatyminė K. J. atstovė, nustatytu terminu į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad jai nebuvo žinoma aplinkybė, kad po senelės mirties atsirado palikimas, kurį turi teisę paveldėti pareiškėjos nepilnametė dukra.

12. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų matyti, kad palikėja H. V. nuosavybės teise iki mirties turėjo tokį turtą: 1/8 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) dalys, 69/316 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalis, ¼ žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) dalis. Pareiškėjos teigimu apie šį konkretų palikėjos turtą jai tapo žinoma tik Vilniaus miesto 42-ajame notaro biure, gavus pareiškėjai adresuotą 2025 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro pranešimą, kad pareiškėjos dukra K. J., kaip mirusiosios vaikaitė, turi teisę paveldėti H. V. turtą. Pareiškėjos teigimu jos dukrai K. J. buvo atsiųstas Vilniaus miesto 42-ojo notaro notarės N. J. 2024 m. gegužės 7 d. raštas Nr.S-57/2024 „Dėl paveldėjimo bylos mirus H. V.“, kuriame pažymėta, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra praleistas. Minėto rašto gavimo metu pareiškėjos dukra buvo 11 metų, todėl negalėjo suprasti pateikto pasiūlymo išreikšti valią palikimo priėmimo po senelės H. V. mirties klausimu, o pareiškėja, neturėdama teisinio išsilavinimo, nesuprato nurodyto rašto turinio ir laikė, kad raštas atsiųstas nepilnametei K. J. per klaidą.

13. Kaip jau minėta, teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti aplinkybių visumą. Šiuo atveju, teismo vertinimu, pareiškėjos, kaip įstatyminės K. J. atstovės, nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad K. J. nerealizavo savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. K. J. yra nepilnametė, jos įstatyminė atstovė I. J. nesikreipė į notarą priimti nepilnametės K. J. vardu palikimo, nes neturėdama teisinio išsilavinimo, nežinodama palikimo turinio ir dydžio, gavusi tik nepilnametei adresuotą raštą apie jau praleistą terminą, nesuprato, kad turi imtis veiksmų palikimui priimti. Nustatytų aplinkybių visuma neteikia pagrindo konstatuoti, kad nustatytu terminu nepriėmusi palikimo K. J., atstovaujama įstatyminės atstovės I. J., elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Nors suinteresuotas asmuo tvirtina, kad pareiškėjai buvo žinoma apie tai, kad po senelės mirties atsirado palikimas, kurį turi teisę paveldėti pareiškėjos nepilnametė dukra, savo teiginius suinteresuotas asmuo grindžia susirašinėjimu nevalstybine kalba, kas neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalies, 198 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Iš pareiškimo priedų matyti, kad gavusi 2025 m. balandžio 15 d. pareiškėjai adresuotą notarės pranešimą pareiškėja 2025 m. balandžio 29 d. parašė notaro biurui prašymą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi ji ketina kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismui paduotas 2025 m. birželio 17 d., t.y. po to, kai pareiškėja 2025 m. birželio 4 d. gavo notaro biuro pranešimą apie tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, sprendžia, kad K. J., atstovaujama įstatyminės atstovės I. J., praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po savo senelės mirties paduoti dėl svarbių priežasčių.

14. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad suinteresuotas asmuo – dėl palikimo pasikreipusi M. M. prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pateikusi, savo atsiliepime ji nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjos I. J. nepilnametės dukters K. J. vardu terminas palikimui priimti būtų atnaujintas. Teismo vertinimu, atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti tokio sprendimo sukeltos pasekmės nebūtų proporcingos, adekvačios K. J. teisės priimti palikimą neįgyvendinimo laiku pobūdžiui, toks atsisakymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, nustačius, kad dėl palikimo pasikreipusi M. M. neprieštarauja termino atnaujinimui. Termino palikimui priimti atnaujinimas jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukels ir nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o K. J. leis paveldėti jos senelės turtą, tokiu būdu realizuoti savo teisę paveldėti šeimos narių paliktą turtą.

15. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad terminą palikimui priimti praleido nepilnametis vaikas, kuris negalėjo pats savarankiškai įgyvendinti (apginti) savo teisių, terminas palikimui pagal įstatymą priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Todėl CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimas tenkinamas pareiškėjai, kaip įstatyminei K. J. atstovei, atnaujinant terminą kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą po K. J. senelės H. V., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 576 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai išaiškinama, kad trijų mėnesių termino kreiptis į notarą eiga pradedama skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).

16. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Suinteresuotas asmuo M. M. prašo priteisti 291,36 Eur išlaidų, patirtų kreipiantis į notarą 3-ajame notarų biure, tvarkiusiame H. vyro paveldėjimo bylą. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo M. M. prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo nepateikė, taigi neturėjo byloje priešingo intereso nei pareiškėja, be to, pateiktos išlaidos patirtos ne H. V., bet H. V. sutuoktinio paveldėjimo bylą tvarkiusiame notarų biure (Vilniaus rajono 3-jame notaro biure), todėl neaišku, kaip jos susijusios su nagrinėjama byla. Esant nurodytoms aplinkybėms suinteresuoto asmens prašymas dėl nurodytų išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti K. J., gimusiai (duomenys neskelbtini) atstovaujamai I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą H. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Išaiškinti, kad trijų mėnesių terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo pradedamas skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.