Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-697-153/2010

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-11-03
Bylos Nr.: 2A-697-153/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Galina Blaževič (pirm.), Virginija Gudynienė, Nijolia Indreikienė
Ieškovas: Ž. M., Ž.
Atsakovas: S. M.
Trečiasis asmuo: AB Ūkio bankas, AB bankas „Snoras“, UAB Įmonių bankroto administravimo

Civilinė byla Nr. 2A-697-153/2010;

Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė;

Procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 75.4.3, 75.6.1, 78.5, 77.2, 77.4.2,

(S)

78.2.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės

sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,

dalyvaujant ieškovo Ž. M. atstovui advokatui N. S., atsakovei S. M., jos atstovei advokatei E. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž. M. ir atsakovės S. M. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-75-221/2009 pagal ieškovo Ž. M. patikslintą ieškinį atsakovei S. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokinio turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys: AB Ūkio bankas, AB bankas „Snoras“, UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras; bei atsakovės S. M. patikslintą priešieškinį ieškovui Ž. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokinio turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys: AB Ūkio bankas, AB bankas „Snoras“, UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Ž. M. patikslintu ieškiniu prašė teismo nutraukti santuoką tarp jo ir atsakovės S. M., įregistruotą 2003-06-21 Jonavos CMS (įrašo Nr. 92) dėl atsakovės kaltės; padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: atsakovei priteisti indaplovę „Siemens“ – 4 200 Lt vertės, sekciją „Julija“ – 2 000 Lt vertės, kompiuterį „Strauja“ – 1 700 Lt vertės, indus – 1 500 Lt vertės, dulkių siurblį „Bosch“ – 700 Lt vertės, iš viso daiktų už 10 100 Lt; ieškovui iš atsakovės priteisti ½ dalį kilnojamojo turto, t. y. 5 050 Lt kompensaciją ir ½ dalį lėšų, skirtų buto, esančio (duomenys neskelbtini) , išlaikymui už laikotarpį nuo 2003 m. liepos mėn. iki 2006 m. rugpjūčio mėn., o tai sudaro 5 251,99 Lt; priteisti ieškovui iš atsakovės 5 000 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi, šalys neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, sutuoktiniai gyvena kiekvienas atskirai. Santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovės kaltės, nes ji išsikėlė gyventi kitur, nutraukė santuokinius ryšius, taip iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, ieškovui buvo neištikima. Ieškovas išlaikymo sau iš atsakovės nereikalauja. Kadangi atsakovė ieškovo nurodytus daiktus išsivežė, todėl šie daiktai turi būti priteisti atsakovei, o iš jos priteista kompensacija. Nurodo, kad jam turi būti priteista kompensacija už buto išlaikymą, nes tuo laikotarpiu už butą mokesčius mokėjo jis. Ieškovo nuomone, jam turi būti priteista 5 000 Lt neturtinė žala, nes jis dėl atsakovės kaltės patyrė moralinį pažeminimą, nepagarbą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, o tai pakenkė jo reputacijai, sąlygojo bendravimo galimybių sumažėjimą, pablogėjo turtinė padėtis. Išvardytos priežastys sąlygojo nesėkmingą verslą. Iš bendro sutuoktinių turto turi būti sumokėtos skolos kreditoriams. Iš abiejų sutuoktinių solidariai AB bankui „Snoras“ yra priteista 36 222,56 Lt. Už paimtas paskolas iš bankų laidavo atsakovė, paskolos paimtos šeimos poreikiams.

Ieškovas atsakovės patikslintą priešieškinį prašė atmesti. Papildomai nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji nenorėjo turėti vaikų. Prašė uždrausti atsakovei pasilikti M. pavardę.

Atsiliepimas

Atsakovė S. M. patikslinto ieškinio prašė netenkinti, pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką su ieškovu dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti ikisantuokinę A. pavardę; ieškovui priteisti asmeniškai sumokėti skolą AB bankui „Snoras“ pagal 2007-10-24 Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-855-260/2007; ieškovui priteisti asmeniškai sumokėti 4 278, 49 Lt skolą AB Ūkio bankui pagal 2005-08-19 sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutartį Nr. 17-323; priteisti iš ieškovo atsakovei 43 500 Lt kompensaciją už tai, kad atsakovė iš asmeninio turto įvykdė prievolę kreditoriui AB Ūkio bankui, kurią turėjo pareigą sumokėti ieškovas; priteisti iš ieškovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nurodė, kad ieškovas ją išvarė iš jam priklausančio buto, ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, buvo neištikimas. Atsakovė nesutiko, kad jai būtų priteisti ieškovo nurodyti daiktai, nes jie realiai neegzistavo. Paskolų sumas ir iš Ž. M. įmonės „Chemikų žiedas“ gautas lėšas ieškovas panaudojo jo įkurtos asociacijos „Dirbk ir klestėk“ finansavimui, ne šeimos poreikiams. Paskolos taip pat buvo naudojamos Ž. M. įmonės „Chemikų žiedas“ finansavimui. 2006 m. balandžio mėn. pradžioje atsakovė sužinojo, jog jos vardu registruotas žemės sklypas, esantis Panevėžio mieste, yra areštuotas už skolą AB Ūkio bankui. Kadangi ieškovas nesiėmė veiksmų grąžinti skolą, žemės sklypas buvo perduotas kreditoriui AB Ūkio bankui. Ieškovas 2005-08-20 pasirašė įsipareigojimą, kuriame patvirtino, jog jis įsipareigoja atlyginti visas sumas, už kurias atsakovė laidavo. Ieškovas, siekdamas išvengti išieškojimo nukreipimo į jo turtą, pardavė savo butą. Nurodė, kad dėl ieškovo skleidžiamų įvairių versijų dėl santuokos iširimo priežasčių bendriems pažįstamiems, draugams yra bloginama jos asmeninė, dalykinė reputacija. Atsakovė nuolat jaučia įtampą bei baimę sutikti jų bendrus pažįstamus. Didelį stresą bei nepatogumus jai sukelia ir tai, jog ieškovas nesiekia atsiskaityti su kreditoriumi AB banku „Snoras“, ji negali kreiptis į kitus bankus dėl paskolos būstui gavimo.

Tretysis asmuo AB Ūkio bankas nurodė, kad 2005-08-19 sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutartimi Nr. 17-323 suteiktas kreditas buvo naudojamas pagal paskirtį. Aplinkybė, kad overdrafto sutarties lėšos buvo panaudotos Ž. M. įmonės „Chemikų žiedas“ reikmėms, neatleidžia laiduotojų nuo pagal laidavimo sutartis prisiimtų prievolių vykdymo. Nurodė, kad Ž. M. įmonė „Chemikų žiedas“ 2005-08-19 išrašė AB Ūkio bankui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį laidavo Ž. M. ir S. M.. Pagal minėtą vekselį 2006-04-11 gautas vykdomasis įrašas reg. Nr. 76 ir šiuo metu vykdomas išieškojimas.

Tretysis asmuo AB bankas „Snoras“ su ieškinio ir priešieškinio dalimis dėl skolų pasidalinimo nesutiko. Nurodė, kad 2007-10-24 Kauno apygardos teismo sprendimu pagal 2005-08-19 paskolos sutartį iš ieškovo bei atsakovės solidariai priteista 36 222,56 Lt skola, 546,34 Lt žyminis mokestis bei 8 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl ieškovo ir atsakovės solidari pareiga negali būti keičiama.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, santuoką, įregistruotą 2003 m. birželio 21 d. Jonavos rajono civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovo Ž. M. ir atsakovės S. M. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko iki santuokos turėtas pavardes: M., A.; įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovui sekciją „Julija“ per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Priteisė iš ieškovo ir iš atsakovės po 102 Lt už dokumentų įteikimą valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 2003-06-21 Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 92). Šalys nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų 2007-06-14 neturėjo. Atsakovei Vyriausybės įgaliotinio Velžio apylinkėje 1993-12-30 potvarkiu Nr. 69 p skirta 0,06 ha asmeninio ūkio žemės. Atsakovės vardu nuo 2005-11-02 iki 2006-11-15 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo registruotas 0,006 ha žemės sklypas, esantis Panevėžio mieste, kuris 2006-11-15 pagal turto perdavimo išieškotojui aktą atiteko AB Ūkio bankui. Atsakovės vardu registruotas nuo 1997-10-31 iki 2005-08-16 dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu butas Panevėžio r., Pažagienių k., kurį iš jos 2005-08-04 nupirko M. S. O.. Ieškovo vardu nuo 1995-12-06 iki 2007-04-23 buvo registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) , kuris 2007-04-21 buvo parduotas. Iki santuokos sudarymo ieškovo vardu įregistruota transporto priemonė „Opel Rekord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovės vardu transporto priemonė „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2005-08-19 AB Ūkio bankas ir Ž. M. įmonė „Chemikų žiedas“ sudarė sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutartį Nr. 17-323 40 000 litų, už kurią laidavo ieškovas ir atsakovė. Ž. M. įmonė „Chemikų žiedas“ 2005-08-19 AB Ūkio bankui išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 40 000 litų, kurį laidavo ieškovas ir atsakovė, įsipareigodami atsakyti bankui visu savo ne santuokoje ir santuokoje įgytu ir ateityje įsigytu turtu. 2006-04-11 išduotas vykdomasis įrašas dėl 40 172,07 Lt išieškojimo iš Ž. M. įmonės „Chemikų žiedas“ bei laiduotojų ieškovo ir atsakovės. Vykdant išieškojimą, 2006-04-13 areštuotas žemės sklypas, kuris įvertintas 43 500 Lt, paskelbtos varžytynės. 2006-10-10 turtas perduotas išieškotojui AB Ūkio bankui. 2009-02-26 skola AB Ūkio bankui buvo 4 181,89 Lt.

2005-08-19 ieškovas gavo 37 000 Lt paskolą iš AB banko „Snoras“, už kurios grąžinimą laidavo atsakovė. Kauno apygardos teismo 2007-10-27 sprendimu AB bankui „Snoras“ priteista solidariai iš ieškovo ir atsakovės 36 222,56 Lt skola, palūkanos ir delspinigiai, 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2006-09-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2005-06-12 Ž. M. įmonei „Chemikų žiedas“ iškelta bankroto byla. Ieškovas 2005-08-20 raštu pripažino, jog yra skolingas atsakovei pinigines sumas, už kurias atsakovė laidavo visiems bankams už ieškovą arba Ž. M. įmonę „Chemikų žiedas“ ir įsipareigojo jas atlyginti tuo atveju, jei jis neįvykdys reikalavimų ir dėl to bankas reikalavimus perkels laiduotojai atsakovei. 2006-05-03 šalys sudarė vedybų sutartį, kuri 2006-05-12 buvo įregistruota. Ieškovas nuo 2006-05-05 dirbo H. T. firmoje „Floros simfonija“ ir gavo minimalų atlyginimą. Atsakovė iki 2006-04-28 dirbo Ž. M. įmonėje „Chemikų žiedas“ ir gavo atlyginimą. Ieškovas iš Ž. M. įmonės „Chemikų žiedas“ atlyginimo negavo. Šalys nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo, santuokoje nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo

Teismas nurodė, kad nustatant, ar santuoka iširo dėl kurio nors sutuoktinio kaltės, pakanka įrodyti patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija, t. y. jeigu sutuoktinis yra neištikimas arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienus metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

Teismas sprendė, kad nė viena iš šalių neįrodė kito sutuoktinio kaltės nei dėl neištikimybės, nei dėl šeimos palikimo, nei dėl nesirūpinimo ja, nei dėl kitų nurodytų aplinkybių. Teismo nuomone, ieškovo paaiškinimas, kad atsakovė pati išvyko iš namų ir paliko šeimą, yra niekuo nepagrįstas. Atsakovė aiškino, kad ieškovas išvyko į Palangą, tačiau po to pati pripažino, kad jis išvyko dirbti į motinos įmonę. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė nenorėjo vaikų, nutraukė nėštumą. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, o dėl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai, nes neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeimyninio gyvenimo klausimais, pažeidė CK 3.27 str. nustatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti. Kadangi santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nėra pagrindo priteisti šalims neturtinę žalą (CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl turto padalijimo

Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog tokie daiktai buvo ir juos išsivežė atsakovė. Atsakovė pripažino, kad iš nurodytų daiktų išsivežė tik sekciją, karią sutiko grąžinti ieškovui. Kompiuteris buvo atsakovės sūnaus. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas T. A.. Teismas sprendė, kad sekciją yra tikslinga grąžinti ieškovui, o kita reikalavimo dalis dėl daiktų grąžinimo turi būti atmesta kaip neįrodyta.

Dėl prievolių padalijimo ir kompensacijos priteisimo

Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą priteisti 5251,99 Lt, t. y. ½ dalį lėšų, skirtų buto, esančio (duomenys neskelbtini) , išlaikymui už laikotarpį nuo 2003 m. liepos mėn. iki 2006 m. rugpjūčio mėn. Teismo nuomone, mokesčiai už butą buvo mokami tada, kai šeima gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl šios išlaidos yra laikomos bendromis šeimos išlaidomis, nepriklausomai nuo to, kuris iš šeimos narių jas apmokėjo. Tokios prievolės yra vykdomos iš bendro šeimos turto (CK 6.38 str., 3.109 str.).

Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės reikalavimą asmeniškai ieškovui priteisti sumokėti skolą AB bankui „Snoras“ pagal 2007-10-24 Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-855-260/2007. Teismo nuomone, atsakovės reikalavimas, kad pareigos ir atsakomybė pagal paskolos ir laidavimo sutartis pereitų vienam ieškovui, prieštarauja įsiteisėjusiam Kauno apygardos teismo sprendimui. Kauno miesto apylinkės teismas neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog paskolas ieškovas panaudojo visuomeninei veiklai, o ne šeimos poreikiams tenkinti, reikšmės neturi. Teismas rėmėsi teismų praktika, kur laikomasi nuostatos, kad lėšų panaudojimo klausimas būtų reikšmingas, jeigu būtų sprendžiami tik sutuoktinių bendraskolių santykiai, o solidariųjų bendraskolių ir kreditorių santykių kontekste turi būti taikomos ne tik šeimos, bet ir prievolinės teisės normos. Solidarioji prievolė apsaugo kreditorių interesus, o lėšų panaudojimo klausimas ir nukentėjusiojo sutuoktinio teisių apsauga gali būti pasiekta per kompensacinį arba regreso teisės (CK 6.9 str.) mechanizmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-482/2008).

Teismas atmetė atsakovės reikalavimus priteisti ieškovui asmeniškai sumokėti 4 278,49 Lt skolą AB Ūkio bankui pagal 2005-08-19 Sąskaitos kreditavimo (Overdrafto) sutartį Nr. 17-323 ir priteisti iš ieškovo atsakovei 43 500 Lt kompensaciją už tai, jog ji iš asmeninio turto įvykdė prievolę kreditoriui AB Ūkio bankui, kurią turėjo įvykdyti ieškovas. Teismas sutiko, kad atsakovė prievolę bankui įvykdė iš savo asmeninio turto, nes atsakovei priklausantis asmeninės nuosavybės teise sklypas atiteko išieškotojui. Tačiau nurodė, kad atsakovė nei turto arešto akto, nei kitų vykdomųjų antstolio veiksmų neskundė. Teismo nuomone, šalys yra solidarūs skolininkai AB Ūkio bankui laidavimo sutarčių pagrindu, šalys prisiėmė atsakomybę atsakyti bankui visu savo ne santuokoje ir santuokoje įgytu turtu ir ateityje įgysimu turtu, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui prievolių. Atsakovės laidavimas išreiškė jos sutikimą šiam paskolos sandoriui sudaryti, be to, ji taip pat pasirašė ir paprastąjį vekselį. Kadangi bankas nesutiko, kad prievolė atitektų tik ieškovui, o santuokos nutraukimas ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimas negali būti pripažintas solidariųjų prievolių pasibaigimo pagrindu, o visos prievolės pripažinimas asmenine ieškovo prievole reikštų visišką solidariojo skolininko, t. y. atsakovės pašalinimą iš prievolės. Teismo nuomone, taip pat nėra teisinio pagrindo taikyti regreso ar kompensacinius mechanizmus ir tenkinti atsakovės reikalavimą dėl 43 500 Lt kompensacijos priteisimo iš ieškovo, nes prievolė AB Ūkio bankui nėra visiškai įvykdyta.

Teismas nustatė, kad už ieškinį ieškovas sumokėjo 250 Lt žyminio mokesčio, o nuo kitos žyminio mokesčio dalies buvo atleistas. Ieškovas už teisinę pagalbą advokatams sumokėjo 400 Lt. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 462 Lt žyminio mokesčio, o nuo kitos jo dalies atleista, už teisinę pagalbą advokatei sumokėjo 2 000 Lt. Teismas, įvertinęs tai, kad buvo atmesta po tris šalių reikalavimus, o vienas patenkintas iš dalies, šalims bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, o išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių išieškojo valstybei lygiomis dalimis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Ž. M. prašė pakeisti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį konstatuojant, kad prievolė AB Ūkio bankui buvo įvykdyta iš ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo, esančio Panevėžio mieste, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rezoliucinės teismo sprendimo dalį prašė palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, teismas sprendime nurodė neteisingus motyvus, pripažindamas žemės sklypą, iš kurio atsakovė patenkino kreditoriaus reikalavimą ieškovui, asmenine atsakovės nuosavybe dėl šių motyvų:

1) teismas nukrypo nuo teismų praktikos aiškindamas sutuoktinių jungtinės ir asmeninės nuosavybės nustatymą, neteisingai taikė CK 3.88 str. 2, 3 d., 3.89 str. 1 d., 3.90 str. normas, neįvertino svarbių bylos faktinių aplinkybių, todėl nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad atsakovė santuokos metu prievolę išieškotojui AB Ūkio bankui įvykdė iš savo asmeninio turto. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nustatytas minėtas faktas įsiteisėjus teismo sprendimui įgytų prejudicinę galią, o tai reiškia, kad šio fakto ir teisinių santykių šalys, kiti byloje dalyvavę asmenys ir jų teisių perėmėjai negalėtų ginčyti kitose bylose. Atsakovė, remdamasi CK 6.84 str., pagal teismo nepagrįstai ir neteisėtai nustatytą faktą, tariamai įvykdžiusi prievolę kreditoriui iš asmenine nuosavybe esančio turto, įgytų į ieškovą nepagrįstai ir neteisėtai nustatytos asmeninės nuosavybės proporcingos vertės dydžio regreso teisę;

2) teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, negalėjo vadovautis nei LAT 2008-09-29 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-422/2008, nei LAT 2007-01-30 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-25/2007 pateiktais išaiškinimais, nes šios bylos ir LAT nagrinėtų bylų nustatytos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) iš esmės skiriasi. 2008-09-29 nutartyje, skirtingai nei šioje byloje, turtas, kurio nuosavybės būklės klausimas sprendžiamas, buvo įgytas santuokos metu neatlygintinai, o 2007-01-30 nutartyje LAT apskritai nesprendė, kaip teismai taikė ir aiškino CK 3.88 str. 3 d.;

3) LAT 2008-09-29 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-422/2008 pateiktas išaiškinimas, kuo vadovaujantis nuosavybė turi būti priskirta vienai iš nuosavybės formų, t. y. konstatuota, kad tuo atveju, kai turtas viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nustatant jo teisinį režimą būtina vertinti ne tik objektyviuosius (turto įsigijimo momentą ir įsigijimo pagrindą), bet ir kitus kriterijus (konkretaus turto paskirtį, šio turto pobūdį, tikruosius šalių ketinimus įsigyjamo turto atžvilgiu). Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, prioritetiškai akcentavo vienintelę aplinkybę, kad žemės sklypas buvo registruotas atsakovės vardu, nesant įrašo apie tai, jog jis šalims priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise;

4) LAT 2008-10-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2008 išaiškino viešo registro duomenų reikšmę, kai nuosavybės teisinio režimo nustatymo klausimas yra sprendžiamas teisme. Viešo nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo, kol jie nenuginčyti, prezumpcija taikoma tretiesiems asmenims, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės subjektams. Tretieji asmenys teisiniuose santykiuose su sutuoktiniais, be registro duomenų, dažnai neturi daugiau informacijos, ar konkretus turtas yra asmeninė, ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sprendžiant sutuoktinių tarpusavio ginčą dėl turto priklausymo jiems asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujamasi CK 3.88 str. 1 d. ir 3.89 str. 1 d. nuostatomis. Viešo registro duomenys yra reikšmingi tretiesiems asmenims, o ne ginčo šalims, kurių nuosavybės teisinio režimo nustatymo klausimas yra sprendžiamas teisme, todėl teismas privalėjo vertinti ir kitus bylos nagrinėjimo metu nustatytus faktus bei įrodymus, reikšmingus nustatant nuosavybės teisinį režimą CK 3.88 str. 1 d., 3.89 str. 1 d., kontekste;

5) teismo motyvas, kad ieškovas neginčijo viešo registro duomenų yra teisiškai nereikšmingas, kadangi dalijant sutuoktinių turtą turi būti sudaromas turto balansas ir nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.), o teismas pagal byloje esančius įrodymus bei šalių pateiktus argumentus išsprendžia turto padalijimo klausimą. Be to, žemės sklypas nuo 2006-10-10 nebepriklauso nuosavybės teise nei ieškovui, nei atsakovei, todėl jis nebuvo ir negalėjo būti įtrauktas į bendro turto balansą;

6) sklypo nekilnojamojo turto išrašas ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad sklypas buvo šalių kartu įsigytas santuokos metu, todėl tapo bendrąja jungtine nuosavybe. Šį faktą patvirtina ir tai, kad nekilnojamojo turto registro išraše ir turto arešto akte nurodyta, kad 2006-04-13, t. y. dar iki vedybinės sutarties sudarymo, minėtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis sklypas buvo areštuotas. 2009-12-04 teismo posėdžio protokole yra užfiksuoti atsakovės paaiškinimai, kad sklypą šalys išsipirko santuokos metu, kartu. Atsakovė pripažino, kad žemės sklypas ne tik įsigytas santuokos metu iš bendrų lėšų, bet ir sklypo įsigijimo veiksmą šalys atliko kartu. Teismo argumentas, kad sklypas atsakovei buvo suteiktas naudotis 1993 m., t. y. prieš santuokos sudarymą, nagrinėjamu atveju yra nereikšmingas, kadangi nuosavybės teisės į šį sklypą šalims perėjo atlygintinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jau po santuokos sudarymo. Faktas, kad atsakovė anksčiau nuomojo sklypą, turėjo reikšmės sprendimui sklypą įsigyti, bet ne nuosavybės teisės atsiradimui. Šios aplinkybės pagal reikšmingus kriterijus: turto įsigijimo momentą (turtas įsigytas po santuokos sudarymo), turto įsigijimo pagrindą (turtas įsigytas atlygintinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu), turto paskirtį, pobūdį, ketinimus turto atžvilgiu (turtas įsigytas šeimos poreikiams, o ne verslo interesais), turto įsigijimo procesą (šalys veikė kartu) patvirtina, kad žemės sklypas įsigytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė;

7) teismas neįvertino, kad vedybų sutarties, sudarytos 2006-05-03 pagrindu, sklypas negalėjo tapti atsakovės asmenine nuosavybė, kadangi vedybų sutartis sudaryta jau po šio turto arešto. Esant apribotai disponavimo turtu teisei, šalys vedybų sutartimi neturėjo teisės perleisti viena kitai minėto turto ar kitaip keisti turto teisinę padėtį ir teisinį likimą, o vedybų sutartis, ta apimtimi, kiek ja buvo siekiama pakeisti minėto sklypo teisinį likimą, yra niekinė ir nesukelianti teisnių pasekmių, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms ? draudimui keisti areštuoto turto teisinę padėtį ir teisinį likimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo Ž. M. apeliacinį skundą atsakovė S. M. prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir patenkinti atsakovės apeliacinį skundą. Nurodė šiuos motyvus:

Dėl žemės sklypo

Teismas pagrįstai pripažino ginčo sklypą atsakovės asmenine nuosavybe. Vieno sutuoktinio vardu viešajame registre įregistruotas turtas, nenurodžius, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine sutuoktiniu nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ieškovas neginčijo Nekilnojamojo turto registre esančių įrašų, todėl remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymu nustatyta tvarka. Žemės sklypas atsakovei buvo suteiktas dar 1993 m., t. y. iki santuokos sudarymo. Pagal minėto įstatymo 19 str., registruojant bendrąją jungtinę nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, Nekilnojamojo turto registre savininkais turi būti nurodomi abu sutuoktiniai. Dokumente, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios jungtinės nuosavybės teisė, turi būti nurodyta, kad nekilnojamasis daiktas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Jeigu dokumente nenurodyta, kad nekilnojamasis daiktas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į tą daiktą gali būti registruojama abiejų sutuoktiniu rašytiniu prašymu. 2006-05-03 Vedybų sutartimi (6 p.) šalys nustatė visiško atskirumo turtinį režimą, t. y. nurodė, kad bet koks kilnojamas ir nekilnojamas turtas, turtinės teisės vienos iš šalių bet kokiu būdu įgytas šalims gyvenant susituokus, yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė pripažino, jog žemės sklypas buvo pirktas iš santuokinių lėšų. Atsakovė tik patvirtino, jog jai įsigyjant (perkant) žemės sklypą dalyvavo ir sutuoktinis Ž. M., kuris nepageidavo, jog turtas būtų įgytas ir įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu. Išieškojimas į žemės sklypą buvo nukreiptas ne kaip į sutuoktinių bendrą jungtinę nuosavybę, o kaip į laiduotojos S. M. nuosavybę.

Dėl Vedybų sutarties nuostatų taikymo santuokos nutraukimo procese

Ieškovas nepagrįstai kelia klausimą dėl 2006-05-03 Vedybų sutarties galiojimo. Ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti Vedybų sutartį negaliojančia. Vedybų sutartis šalims yra galiojanti, turi įstatymo galią, jų turtui taikytinas Vedybų sutartyje apibrėžtas teisinis režimas. Šalys turi pareigą vykdyti visus įsipareigojimus, prisiimtus pagal šią sutartį. Vedybų sutartimi nebuvo pažeisti trečiųjų asmenų turtiniai interesai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė S. M. prašė iš dalies panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą:

1) santuoką su ieškovu, sudarytą 2003-06-21 Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 92, nutraukti konstatuojant ieškovo kaltę;

2) priteisti ieškovui asmeniškai sumokėti skolą AB bankui „Snoras“ pagal 2007-10-24 Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-855-260/2007;

Šalies argumentai

3) priteisti ieškovui asmeniškai sumokėti 4 278, 49 Lt skolą AB Ūkio bankui pagal 2005-08-19 sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutartį Nr. 17-323;

4) priteisti iš ieškovo atsakovei 43 500 Lt kompensaciją už tai, jog atsakovė iš asmeninio turto įvykdė prievolę kreditoriui AB Ūkio bankui, kurią turėjo pareigą sumokėti ieškovas;

5) priteisti iš ieškovo atsakovei 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą;

6) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės nuomone, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nepriteisti atsakovei neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, atlyginimo. Atsakovė nurodė šiuos motyvus:

Dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės nustatymo

Teismas nevisapusiškai bei neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus, kurie patvirtino, jog būtent ieškovas savo veiksmais pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo nebuvo, ji dėjo visas pastangas, jog santuoka būtų išsaugota. Atsakovė buvo tolerantiška sutuoktinio norui pradėti politiko karjerą įkuriant asociaciją „Dirbk ir klestėk“, jį palaikė, gerbė, rėmė, buvo jam lojali bei besąlygiškai juo pasitikėjo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. To nepatvirtino ir teismo apklaustos ieškovo liudytojos L. V. ir J. Ž.. Aplinkybes, jog nuo 2006 m. vasaros dėl ieškovo kaltės atsakovė negalėjo gyventi šeimos būste, patvirtino liudytojas T. A.. Ieškovo elgesys dėl reikalavimo išsikelti iš šeimos gyvenamosios patalpos laikytinas pažeidžiančiu CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 str. įtvirtintas sutuoktinio pareigas. Ieškovas, piktnaudžiaudamas sutuoktinės pasitikėjimu, įstūmė šeimą į finansinę krizę.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nepriteisti atsakovei neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, atlyginimo. Atsakovė neturtinę žalą patyrė dėl ieškovo veiksmų, kurie pasireiškė tuo, jog atsakovė buvo nepagrįstai apkaltinta ieškovo įmonės lėšų pasisavinimu ir verslo žlugdymu. Toks ieškovo elgesys padarė atsakovei didelę neturtinę žalą, kadangi buvo bloginama ne tik jos asmeninė, bet ir dalykinė reputacija. Atsakovė turėjo aiškintis, jog neprisidėjo prie to, jog bankrutavo Ž. M. įmonė, kad nesisavino jokių įmonės lėšų, o visos su įmone susijusios skolos yra ieškovo. Atsakovė nuolat jautė baimę sutikti bendrus pažįstamus. Didelį stresą bei nepatogumus jai sukėlė bei sukelia ir tai, jog ieškovo skola išieškoma iš jos darbo užmokesčio.

Dėl Vedybų sutarties nuostatu taikymo santuokos nutraukimo procese

Teismas nepasisakė, kodėl šiame santuokos nutraukimo procese negali būti sprendžiamas kompensacijos klausimas. Teismas neišsprendė tų klausimų, kuriuos turėjo pareigą išspręsti, t. y. tuos klausimus, kurie susiję su nukentėjusiojo sutuoktinio teisių apsauga per kompensaciją. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdžiai matėsi, kad ieškovas pripažino, jog paskolos buvo paimtos ir panaudotos būtent jo individualios įmonės „Chemikų žiedas“ veiklai. Teismas, būdamas šeimos bylose aktyvus, turėjo teisę išeiti už priešieškinio reikalavimų ribų. Šiuo atveju ieškovui turi būti priteista sumokėti skolą AB bankui „Snoras“ pagal 2007-10-24 Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-855-260/2007 arba šis klausimas turi būti išspręstas priteisiant nukentėjusiajai atsakovei iš ieškovo kompensaciją.

Dėl kompensacijos priteisimo už prievolės įvykdymą iš asmeninio turto

Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė prievolę bankui iš dalies įvykdė iš savo asmeninio turto, tačiau teismas nesivadovavo CK 3.115 str. nuostatomis dėl atsakovės teisės į 43 500 Lt kompensaciją. Kadangi išieškojimas buvo įvykdytas iš atsakovės asmeninio turto, nors pareigą įvykdyti prievolę buvo prisiėmęs ieškovas tiek pagal 2006-05-03 sudarytą Vedybų sutartį, tiek pagal 2005-08-20 jo pasirašytą įsipareigojimą, todėl teismas turėjo pareigą išspręsti su šios prievolės įvykdymu susijusių nuostolių bei jų kompensavimo klausimą santuokos nutraukimo byloje. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl 4 278, 49 Lt skolos kreditoriui AB Ūkio bankui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos motyvus:

Dėl santuokos iširimo priežasčių

Atsakovė nenurodė nė vieno CK 3.60 str. nustatyto ieškovo kaltės pagrindo. Ta aplinkybė, kad ieškovas ne tik daug dirbo savo versle, bet ir užsiėmė visuomenine, verslo išsaugojimui ir tolimesniam tęsimui būtina veikla, niekaip nepatvirtina ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo. Rūpinimasis šeimos verslu, iš kurio ir pragyveno ieškovas bei atsakovė, negali būti laikomas santuokinių pareigų pažeidimu. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas švaistė pinigus ar leido neprotingai dideles pinigų sumas asociacijos reikalams.

Atsakovės veiksmai reikalaujant iš ieškovo laidavimo, o 2006-05-03 inicijuojant išimtinai tik atsakovei naudingos vedybų sutarties sudarymą rodo, kad atsakovė jau nuo 2005 m. vidurio ruošėsi skyryboms bandydama apriboti savo atsakomybę už sutuoktinių prievoles ir visas skolas perkelti ieškovui. Visais atvejais paskolų gavimas buvo priklausomas nuo atsakovės pasirašytų dokumentų, sutuoktiniai kartu sprendė su nauja veiklos sritimi susijusius klausimus bei kartu priėmė naujai veiklos sričiai reikalingus sprendimus.

Atsiliepimas

Atsakovė ir jos sūnus teikė prieštaringus paaiškinimus apie tariamą išvarymą, ir tokiais paaiškinimais nėra pagrindo tikėti. Ieškovas susirado kitą darbą Palangoje ir siekė užtikrinti šeimai pragyvenimo šaltinį, o atsakovė apkaltino ieškovą verslo nesėkmėmis ir nutraukė santuokinį gyvenimą išsikraustydama iš šeimos gyvenamosios patalpos bei nebesirūpindama šeima.

Dėl neturinės žalos

Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas neturėjo pagrindo iš ieškovo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovės reikalavimas dėl neturinės žalos yra nelogiškas ir grindžiamas netinkamu pagrindu. Atsakovė nenurodė nė vieno konkretaus asmens, kuriam ieškovas tariamai skleidė ją žeminančią informaciją, šmeižė. Nėra ieškovo kaltės ir dėl atsakovės reputacijos prieš darbdavius, kadangi skolos išieškojimą vykdo antstolis kreditorių pavedimu.

Dėl vedybų sutarties nuostatų taikymo

Atsakovės reikalavimai priteisti ieškovui asmeniškai sumokėti skolas AB bankui „Snoras“ ir AB Ūkio bankui negali būti patenkinami. Skolos AB bankui „Snoras“ klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2007-10-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-855-260/2007 ir negali būti peržiūrimas kitoje civilinėje byloje (LAT CBS nutartis Nr. 3K-3-14/2008). Atsakovė yra ne laiduotoja, o bendraskolė, todėl apeliaciniame skunde cituojamos vedybų sutarties nuostatos, kad ieškovas atsako už įmonės „Chemikų žiedas“ veiklos rezultatus, šiuo atveju netaikytinos, nes sutarčių su AB banku „Snoras“ ir AB Ūkio banku pagrindu yra sukurtos savarankiškos atsakovės asmeninės sutartinės prievolės. AB Ūkio banko paskolos atžvilgiu tiek ieškovas, tiek ir atsakovė yra laiduotojai, išdavę vekselius ir laidavę už paskolos gavėją, todėl turi visiškai vienodas ir savarankiškas asmenines pareigas pagal prisiimtas laidavimo sutartis. Atsakovė neginčija savo pasirašyto vekselio ir laidavimo sutarties, o nenuginčijus minėtų dokumentų nėra jokio pagrindo atleisti atsakovę nuo tokiais dokumentais prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė yra laiduotojai pagrindinio skolininko atžvilgiu. Laidavimo sutartis sudaryta ir prievolė atsirado dar iki vedybinės sutarties pasirašymo, todėl be kreditoriaus AB Ūkio banko sutikimo skolininkai pagal laidavimo sutartis neturėjo teisės vedybų sutartimi perkelti skolos vienas kitam ir kiekvienas savarankiškai atsako prieš kreditorių pagal laidavimo prievolę bei kiekvienas savarankiškai, įvykdę laidavimo prievolę, įgyja teisę regreso tvarka reikalauti sumokėtų sumų iš pagrindinio skolininko. Dėl minėtų motyvų atsakovės reikalavimai perkelti ieškovui skolas yra nepagrįsti ir negali būti tenkinami.

Dėl kompensacijos priteisimo

Žemės sklypas buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, iš kurios jie įvykdė solidarią prievolę. Reikalavimas dėl 4 278,49 Lt kompensacijos priteisimo atsakovės naudai yra iš esmės naujas, nebuvo pareikštas priešieškiniu, todėl nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas ir turi būti atmestas remiantis CPK 312 str. Atsakovė nepagrįstai prašo taikyti CK 3.115 str. nustatytas pasekmes. Minėta teisės norma nustato teisę į kompensaciją už sumokėtas baudas, žalos atlyginimą, tik asmeniniams poreikiams sudarytus sandorius. Ieškovas iš bendro turto nėra mokėjęs jokių baudų ar atlyginęs padarytos žalos. Tuo tarpu AB Ūkio banko atžvilgiu ieškovas ir atsakovė buvo laiduotojai, kiekvienas asmeniškai pasirašę laidavimo sutartis, todėl AB Ūkio banko naudai buvo įvykdyta ne ieškovo asmeninė, o abiejų šalių solidari prievolė. Atsakovė naujai reiškiamu reikalavimu prašo priteisti kompensaciją už prievolę, kurios ji nėra įvykdžiusi. Prašoma perkelti 4 278,49 Lt skola kreditoriui AB Ūkio bankui nėra sumokėta, todėl atsakovė nepatyrė jokių minėto dydžio išlaidų ir neturi pagrindo reikalauti kompensacijos.

Atsiliepimo į apeliacinius skundus tretieji asmenys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į atsakovės apeliacinio skundo motyvus, kad sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio kaltės nustatymo atsakovė nenurodė nė vieno CK 3.60 str. nustatyto ieškovo kaltės pagrindo. Atsakovės apeliaciniame skunde išvardyti CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 str. ir nurodyta, jog ieškovo reikalavimas išsikelti iš šeimos būsto laikytinas pažeidžiančiu anksčiau paminėtus įstatymus. Tačiau su tuo sutikti negalima, nes byloje nurodytos aplinkybės nėra įrodytos (CPK 178 str.). Bylos medžiaga įrodyta, kad šalių santykiai pablogėjo dėl didėlio darbo krūvio versle, šalių santykiai faktiškai nutrūko, nes kiekvienas iš sutuoktinių turėjo daug įvairių įsipareigojimų, praleisdavo daug laiko darbe, neskirdami pakankamai reikiamo dėmesio vienas kitam. O ne dėl to, kad ieškovas pasiūlė išsikraustyti atsakovei, kai šalių šeima jau buvo faktiškai iširusi.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovo veiksmų siekiant išvaryti atsakovę iš buto yra nenuoseklus ir prieštaringi. Įvertinus byloje surinktus įrodymus matyti, jog tiek atsakovės, tiek liudytojo T. A. parodymai dėl išsikraustymo iš buto yra prieštaringi ir nesutampa, tiek dėl ieškovo nustatyto atsakovei termino išsikraustyti, tiek dėl galimybės gyventi bute. Apklausta teismo posėdyje liudytoja L. V. skirtingai nei atsakovė aiškino, kad ieškovas išvyko į Palangą iki gegužės mėnesio pabaigos, o atsakovė teigė, kad ieškovas liepė išsikraustyti kovo mėnesį ir tuo pačiu metu išvyko į Palangą. Tuo tarpu liudytojas T. A. kalbėjo apie tai, kad išsikelti iš buto reikėjo tuo metu, kai liudytojas ruošėsi egzaminams, kurie buvo birželį. Tai iš dalies sutapo su atsakovės teiginiu priešieškinio pareiškime, kuriame nurodyta, kad ieškovas liepė išsikraustyti atsakovei 2006 m. gegužės mėnesį (1 t., b. l. 15-17). Taip pat nesutapo liudytojo T. A. ir atsakovės parodymai dėl buto raktų. Atsakovė pripažino, kad buto raktus turėjo iki išsikraustymo, buto raktus atidavė, kai išsikraustė. Liudytojas T. A. paaiškino, kad atsakovė raktus ieškovui grąžino, į butą sekcijos atsiimti jie pateko leidus ieškovui. Tiek iš atsakovės paaiškinimo, tiek iš liudytojo T. A. paaiškinimo matyti, kad atsakovė išsikraustė jai patogiu laiku, klausimas buvo suderintas su ieškovu, kuris nedarė jokių kliūčių išsikraustyti (3 t., b. l. 151). Byloje nesurinkta įrodymų, kad atsakovė buvo prievarta išvaryta iš buto, atsakovė neginčija byloje to fakto, jog išsikraustė iš buto tuomet, kai surado kitą tinkamą gyvenimui būstą, apie tai atsakovė taip pat nurodė priešieškinio pareiškime (1 t., b. l. 15-19).

Nors atsakovė tvirtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad išvyko dirbti į motinos įmonę Palangoje su tuo sutikti negalima, jog ieškovas dirbo Palangoje patvirtino liudytoja L. V., T. A.. Netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, todėl teismas vadovaujasi šiais parodymais byloje. Todėl atmestinas atsakovės motyvas, kad ieškovas paliko šeimą ir išvyko į Palangą ne darbo reikalais.

Šalių paaiškinimu nustatyta, kad jie turėjo finansinių įsipareigojimų bankams, todėl privalėjo daug dirbti, kad grąžintų pasiskolintas lėšas, to neneigia ir atsakovė. Byloje nenustatyta, kad ieškovas elgėsi neatsakingai, piktnaudžiavo atsakovės pasitikėjimu, neprotingai naudojo šeimos turtą, todėl negalima sutikti su atsakovės motyvais, kad šeima iširo dėl ieškovo kaltės, nes tokia aplinkybė byloje neįrodyta. Ieškovės apeliacinio skundo motyvas, kad liudytojos A. J. paaiškinimu ieškovas gėrė šampaną paėmęs paskolą nesudaro pagrindą pripažinti, tokį ieškovo elgesį, pagrindine šeimos išrimo priežastimi. Ieškovo noras atšvęsti suteiktą paskolą negali būti sureikšmintas ir vertinamas kaip atsakovės teisių pažeidimas, nes byloje nėra duomenų, jog ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu ir gautus banke pinigus pragėrė. Priešingai ? šalys tvirtina, kad pinigai investuoti į verslą. Tas faktas, jog šeimos verslas buvo nesėkmingas, bei tai, kad ieškovas dirbo asociacijoje ,,Dirbk ir klestėk“, kuri buvo įkurta nuo 2004 m. kovo 1 d., nesudaro pagrindo kaltinti ieškovą šeimos iširimu ir laikyti ieškovą kaltu dėl santuokos nutraukimo, nes abu sutuoktiniai dalyvavo tiek verslo, tiek asociacijos veikloje. Taip pat negalima sutikti su atsakovės motyvais, kad ieškovas nesirūpino verslo reikalais, nes didesnę dalį darbų patikėjo atsakovei. Kaip nustatyta byloje, šalys bendrai dirbo įmonėje, atsakovės kompetencija buvo pakankama patikėtam darbui atlikti, byloje neįrodyta, kad ieškovas nuo įmonės veiklos kontrolės nusišalino. Apklausti teismo posėdyje liudytojai L. V., A. J. patvirtino, jog ieškovas griežtai kontroliavo įmonės pajamas, išlaidas, įmonėje buvo atliekamos inventorizacijos, jų iniciatoriumi buvo ieškovas. Tiek ieškovas, tiek atsakovė rūpinosi ieškovo politine karjera ir asociacijos veikla, jie ruošdavo medžiagą teisminiams ginčams, abu sutuoktiniai dirbo ir veikė abipusiu susitarimu, buvo pasiskirstę darbus ir pareigas. Todėl negalima sutikti su atsakovės teiginiais, kad ieškovas įmonės verslo reikalais nesirūpino, o tik dalyvavo politiniuose susirinkimuose ir bylinėjosi teisme. Taigi konstatavus abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis, pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atitinka CK 3.60, 3.61 straipsnių nuostatas. Todėl atsakovės motyvai dėl ieškovo kaltės laikomi nepagrįsti ir neįrodyti, todėl atmestinas atsakovės prašymas priteisti neturtinę žalą.

Iš byloje nustatytų faktų matyti, kad ieškovas ir atsakovė santuokos metu tapo solidariaisiais bendraskoliais. Solidarioji šalių prievolė AB Ūkio bankui atsirado 2005 m. rugpjūčio 19 d. kreditavimo sutarties (overdrafto) Nr. 17-323 ir Laidavimo sutarties Nr. 60-78/2005 pagrindu kaip solidariojo skolininko pagal sutartį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), o solidarioji prievolė AB bankui „Snoras“ – 2005 m. rugpjūčio 19 d. paskolos ir laidavimo sutarties Nr. 035-41234-200 pagrindu, nes laiduotojo (atsakovės šioje byloje) atsakomybė yra solidari (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis S. K. – S. v. A. S. byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis J. J. v. G. J. byloje Nr. 3K-3-410/2007; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis AB ,,Swedbank“ v. P. B., D. B. byloje Nr. 3K-7-229/2009; kt.). Turto padalijimo bylose esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip, pvz., vieną iš sutuoktinių atleidžiant nuo prievolės vykdymo iš dalies, pakeičiant jas į asmenines šalių sutartomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas R. A. v. A. A. byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutuoktiniai turėjo bendrą verslą, atsakovė dirbo ieškovo Ž. M. įmonėje ,,Chemikų žiedas“, vėliau 200506-12 šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. sutuoktinių skola AB bankas ,,Snoras“ pripažinta solidari, iš abiejų sutuoktinių priteista paskola ir kitos išmokos (1 t., b. l. 84-86). Taip pat AB Ūkio bankas perėmė už skolas sklypą, kuris registruotas atsakovės vardu. (1 t., b. l. 140-145). Todėl šioje byloje nėra pagrindo pakeisti solidariąją šalių prievolę atleidžiant atsakovę nuo prievolės įvykdymo. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo byloje vadovautis LAT civ. b. Nr. 3K-3-422/2008 ir Nr. 3k-3-25/2007 nutarčių išaiškinimais, nes nagrinėjamoje byloje yra kitos faktinės aplinkybės. Bylos medžiaga patvirtina, kad santuoka tarp šalių įregistruota 2003 m. birželio 21 d. Pirkimo-pardavimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos valstybės atstovo ir atsakovės dėl 0,06 ha žemės sklypo, esančio Panevėžio m., kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) , un. Nr. (duomenys neskelbtini) , sudaryta 2005 m. lapkričio 2 d. Šios sutarties 6 p. nurodyta, kad nuosavybės teisė pirkėjui pereina nuo žemės sklypo perdavimo dienos. Pardavėjas perduoda parduotą žemės sklypą pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu perdavimo-priėmimo aktu šios sutarties pasirašymo metu. Taigi žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta šalims gyvenant santuokoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies taikymo yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-168/2010. Plenarinė sesija atkreipė teismų dėmesį į tai, kad praktikoje nevienareikšmiškai suprantama CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma, kurioje nustatyta, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgdama į tai, plenarinė sesija pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja. Atsakovės nurodytas motyvas, jog sklypas jai buvo išskirtas dar iki santuokos sudarymo su ieškovu nėra šioje byloje teisiškai reikšmingas, kadangi kaip nustatyta anksčiau, žemės sklypas pirktas, kai šalys gyveno kartu šeimoje, vedė bendrą ūkį, todėl įgytas turtas vieno iš sutuoktinių vardu laikomas abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo motyvu, kad Pirkimo-pardavimo 2005m. lapkričio 2d. sutartimi įgytas 0,06 ha žemės sklypas esantis Panevėžio m. kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) , un. Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne atsakovės asmeninis, o turtas valdomas šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Dėl to nėra pagrindo atsakovei priteisti AB Ūkio banko 43 500,00 Lt kompensaciją iš ieškovo. Taip pat nėra įstatyminio pagrindo priteisti AB Ūkio bankui iš ieškovo 4 278,49 Lt skolą, nes skola nėra sumokėta.

Atsakovė neprašė pirmosios instancijos teisme taikyti regresą ieškovui (CK 6.9 str.) tuo pagrindu, kad atsakovė viena įvykdė prievolę bankui, todėl šio reikalavimo negali kelti apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 204), nes tai draudžia įstatymas (CPK 312 str.). Taigi teisėjų kolegija dėl šio atsakovės apeliacinio skundo reikalavimo nutartyje nepasisako.

Šalių finansinės prievolės kreditoriams byloje nėra nuginčytos, abu sutuoktiniai vienodai prisidėjo prie verslo finansavimo imdami paskolas, pasirašydami vekselius. Atsakovė neginčija, kad dirbo ieškovo įmonėje (parduotuvėse, kioskuose), pakankamai susivokė verslo finansinėje situacijoje, kartu su ieškovu priėmė sprendimus investuoti į verslą, o paskolų suteikimas ieškovo įmonei buvo tiesiogiai priklausomas nuo atsakovės rašytinių sutikimų imti paskolas. Taigi atsakovei buvo pakankamai žinoma tiek apie įmonės sėkmingą veiklą, tiek dėl ieškovo sprendimo paskelbti įmonės ,,Chemiko žiedas“ bankrotą. Pasirašydama sutartis dėl paskolos laidavimo veikė sąmoningai, savo rizika, todėl atmestinas apeliantės motyvas, kad banko dokumentų nenorėjo pasirašyti ir neprisiėmė atsakomybės už skolas. Negalima sutikti su atsakovės motyvais, kad ieškovas privalo atsakyti už finansines skolas, nes darė neprotingas išlaidas. Atsakovė, vertindama ieškovo veiksmus, susijusius su finansinėmis išlaidomis ,,Žavi“ padaliniui, ieškovo įmonei ,,Chemiko žiedas“, asociacijai ,,Dirbk ir klestėk“, laiko, kad skolos atsirado dėl ieškovo neprotingai valdomo turto, tačiau šiam atsakovės motyvui patvirtinti byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų. Apklaustos teismo posėdyje liudytojos J. Ž. ir A. J. atsakovės teiginių dėl neprotingai išleistų lėšų nepatvirtino. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad lėšos buvo skirtos ,,Žavi“ padaliniui įrengti ir reklamuoti, kad verslo reklamai lėšų skirti nereikėjo, atsakovė įrodymų nepateikė. Byloje nėra nuginčytas ieškovo motyvas, kad įmonės veiklos rezultatų pablogėjimas buvo nulemtas objektyvių rinkos pokyčių ir būtent dėl to pablogėjo įmonės apyvarta. Todėl ir šis apeliantės motyvas atmestinas kaip neįrodytas.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad 2006 m. gegužės 3 d. sudaryta vedybų sutartis (1 t., b. l. 57-59) nėra teisiškai reikšminga įmonės kreditoriams, kurie kildina savo pretenzijas iš sutarčių, sudarytų iki šios sutarties pasirašymo. Taip pat nėra kreditorių teisėms teisiškai reikšmingas šalių 2005 m. rugpjūčio 20 d. surašytas įsipareigojimas dėl skolų perkėlimo ieškovui (1 t., b. l. 36). Paminėti dokumentai neatleidžia šalys nuo pareigos įvykdyti prievolės kreditoriams pagal laidavimo sutartis (AB bankas „Snoras“ ir AB Ūkio bankas). Kaip nurodyta anksčiau, ši sutuoktinių pareiga įteisinta įsiteisėjusiu sprendimu (207-10-24 civilinėje byloje Nr. B2-855-260/2007), todėl negali būti peržiūrėta šioje byloje, šalys būdami bendraskoliai negali remdamiesi vedybų sutartimi ar įsipareigojimu perkelti skolos vienam iš sutuoktinių ir taip atleisti kitą sutuoktinį nuo piniginės prievolės, nes to nenumato įstatymas.

Byloje nėra įrodyta, kad ieškovas ėmė lėšas savo asmeniniams poreikiams tenkinti ? kaip nustatyta anksčiau paskolos iš bankų buvo paimtos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, įmonės veiklai finansuoti. Todėl ieškovės prašymas dėl CK 3.115 str. taikymo, piniginės kompensacijos iš atsakovo priteisimo atmestinas, nes šiam prašymui tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas iš esmės nekeistinas (CPK 328 str.), ieškovo apeliacinio skundo prašymas dėl motyvuojamos dalies, kuria nustatyta, kad prievolė AB Ūkio bankui buvo įvykdyta iš atsakovės asmeninio turto, nurodant, kad prievolė AB Ūkio bankui buvo įvykdyta iš ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo, esančio Panevėžio mieste, unikalus Nr. 4400-0699-9655, pakeitimo tenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei už procesinių dokumentų įteikimą(4t.,b.l.2), jos sudaro 64,15 Lt. (CPK88str. 1d.3p.,93 str.1d.96 str.)

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo nekeisti.

.Priteisti iš atsakovės S. M. (a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) bylinėjimosi išlaidas valstybei 64,15 (šesiasdešimt keturi) Lt.

Kolegijos pirmininkas Galina BlaževičKolegijos teisėjos Virginija GudynienėNijolia Indreikienė