- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-1769-343/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01530-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Proprius LT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Sovanas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proprius LT“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Proprius LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sovanas“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Proprius LT“ (toliau – ir ieškovė) ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sovanas“ (toliau – ir atsakovė) 16 997,80 Eur skolą, 2 363,71 Eur kompensacines palūkanas už termino vykdyti prievolę praleidimą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareikštų ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė nepranešus atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 19 361,51 Eur vertės atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti, areštuoti trūkstamo dydžio atsakovės pinigines lėšas, iš jų leidžiant atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.
3. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja dvi būtinos sąlygos – preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės teigimu, atsakovė ilgą laiką vengia su ja atsiskaityti, nors skolą yra patvirtinusi 2021 m. birželio 14 d. tarp šalių pasirašytu tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktu Nr. 1. Nepaisant to, atsakovė savo finansiniuose dokumentuose šios skolos ieškovei, susiformavusios dar 2019 m., neapskaito, t. y. atsakovė 2020 m. balanse nurodo, jog atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai už 2020 m. sudaro 4 556 Eur sumą, o skola už praėjusį laikotarpį (2019 m.) sudaro 0 Eur. Akivaizdu, jog atsakovės veiklos finansinių rezultatų rodikliai, įskaitant skolas tretiesiems asmenims, neatitinka realios atsakovės turtinės padėties ir yra slepiami nuo kreditorių, kas suponuoja išvadą apie jos nesąžiningumą. Aplinkybę, kad atsakovės veiklos finansinių rezultatų rodikliai yra slepiami nuo kreditorių patvirtina ir tai, kad nors atsakovė aiškinamajame rašte prie 2020 m. finansinės ataskaitos nurodo, jog 2020 m. gavo pajamų, tačiau su ieškove neatsiskaitė. Ieškovės manymu, galimai egzistuoja ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930-1 straipsnyje numatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimas. Pažymėjo, kad iš viešai prieinamų Rekvizitai.lt duomenų matyti, jog atsakovė šiuo metu turi tik 2 darbuotojus, nors 2019 m. turėjo iki 26 darbuotojų. Tai leidžia daryti išvadą, kad įmonė šiuo metu realiai jokios veiklos nevykdo, jos reali turtinė padėtis yra itin bloga.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad vien tai, jog atsakovė nėra atsiskaičiusi pagal 2019 m. sąskaitas faktūras, 2021 m. birželio 14 d. ieškovei ir atsakovei pasirašius tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą, yra pagrindas ieškovei kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, tačiau tai nėra prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones faktinis pagrindas.
6. Spręsdamas klausimą dėl galimos grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, nurodė, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovė ėmėsi ar ketina imtis neteisėtų veiksmų, siekdama paslėpti ar sunaikinti turimą turtą ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Vertino, kad ieškovės nurodyti argumentai neleidžia daryti išvados dėl tikėtinų duomenų apie atsakovės nesąžiningumą.
7. Atkreipė dėmesį, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien tik ieškovės kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą ir reikalavimų pareiškimas neteikia jai pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo areštuoti atsakovės turto. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams.|
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė ir nenagrinėjo pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio reikalavimų tikėtino pagrindimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamų reikalavimų argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
1.2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė klaidingas išvadas, jog grėsmė teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja. Apeliantės teigimu, teismas: pirma, ignoravo faktą, kad atsakovė jau ilgą laiką vengia su ja atsiskaityti, nors skolą yra patvirtinusi 2021 m. birželio 14 d. tarp šalių pasirašytu tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktu Nr. 1; antra, teismas privalėjo įvertinti, jog atsakovės veiklos finansinių rezultatų rodikliai neatitinka realios atsakovės turtinės padėties; trečia, teismas neatsižvelgė, jog iš viešai prieinamų Rekvizitai.lt duomenų, atsakovė šiuo metu turi tik 2 darbuotojus, nors 2019 m. (kai ir susiformavo skola ieškovei) atsakovė turėjo iki 26 darbuotojų. Tai apeliantės teigimu, leidžia daryti išvadą, jog įmonė šiuo metu realiai jokios veiklos nebevykdo, iš parduodamo turto nedengia skolų, kartu slepia tikruosius finansinius rodiklius ir įmonės turtą nuo kreditorių.
1.3. Teismui netinkamai organizuojant procesą ir nesiimant priemonių užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo galimybės, ieškovės kreipimasis į teismą tampa beprasmiu, kadangi, pagal teismui pateiktus įrodymus, atsakovė akivaizdžiai veikia nesąžiningai ir priešingai ieškovės interesų patenkinimui (pardavinėja turtą, tačiau skolų negrąžina, slepia tikruosius veiklos rodiklius, atleidinėja darbuotojus).
9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
13. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).
14. Iš teismui pateikto ieškinio nustatyta, kad jame ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 16 997,80 Eur skolą, 2 363,71 Eur kompensacines palūkanas už termino vykdyti prievolę praleidimą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 19 361,51 Eur vertės atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti, areštuoti trūkstamo dydžio atsakovės pinigines lėšas, iš jų leidžiant atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.
15. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Vertino, kad vien tai, jog atsakovė nėra atsiskaičiusi pagal 2019 m. sąskaitas faktūras, šalims 2021 m. birželio 14 d. pasirašius tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą, yra pagrindas ieškovei kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, tačiau tai nėra prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones faktinis pagrindas.
16. Apeliantė su aukščiau nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Kvestionuodama skundžiamą nutartį atskirajame skunde teigia, kad apylinkės teismas nutartyje nepasisakė ir nenagrinėjo pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio reikalavimų tikėtino pagrindimo. Apeliacinės instancijos teismas šiam apeliantės argumentui pritaria, kadangi, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų įvertinęs prima facie ieškinio pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas, kadangi ieškovės ieškinio reikalavimai grindžiami ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, kuris numatytas įstatyme. Be to, vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta, kad ieškovės ieškinys 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu už akių tenkintas visiškai, taigi, akivaizdu, jog pirmoji sąlyga būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja.
17. Kaip jau minėta, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, kaip grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, jai pritaria žemiau nurodytais argumentais.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, tokios kaip: atsakovės vengimas atsiskaityti su ieškove, nors skola yra patvirtinta 2021 m. birželio 14 d. tarp šalių pasirašytu tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktu Nr. 1; darbuotojų skaičiaus atsakovės įmonėje sumažėjimas (nuo 26 darbuotojų iki 2), kas, pasak apeliantės, reiškia, jog įmonė realiai jokios veiklos nevykdo; 2019 m. ir 2020 m. veiklos finansinių rezultatų rodikliai neatitinka realios atsakovės turtinės padėties, nelaikytinos pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Pažymėtina, kad asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti ir pateikti konkrečius įrodymus apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima bent preliminariai spręsti, jog atsakovė ketina turtą perleisti tretiesiems asmenims ar siekia jį kitaip apsunkinti. Nesant tokių įrodymų, nėra pagrindo spręsti, kad pasitvirtina faktinė teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra preliminariai nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų
19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl trūkstamos žyminio mokesčio dalies priteisimo
21. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė už atskirąjį skundą, pateiktą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sumokėjo ne visą žyminį mokestį.
22. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Tokio dydžio žyminis mokestis buvo nustatytas 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751, įsigaliojusiu 2017 m. liepos 1 d. CPK 80 straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
23. Žyminis mokestis, išskyrus apskaičiuojamus procentais, indeksuojamas atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą tik tuo atveju, jeigu indeksas yra didesnis negu 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis oficialia Statistikos departamento interneto tinklalapyje nurodyta informacija, 2021 m. birželio mėn. indeksas (t. y. 2021 m. III ketvirčio pradžiai apskaičiuotas indeksas), palyginti su 2017 m. liepos mėn., sudaro 110,5 ir yra didesnis už 110. Dėl to CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatytas žyminio mokesčio dydis turi būti indeksuojamas.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą atskirąjį skundą apmokėjo 38 Eur žyminiu mokesčiu. Indeksavus žyminį mokestį už atskirąjį skundą, ieškovė turėjo sumokėti 41 Eur žyminį mokestį (50 Eur × 0,75 × 1,105), t. y. trūkstama žyminio mokesčio dalis sudaro 3 Eur. Įvertinus aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas atskirąjį skundą, šio trūkumo nenustatė, ši suma priteistina iš ieškovės išnagrinėjus atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Proprius LT“ (juridinio asmens kodas 302794466) valstybės naudai 3 Eur (trijų eurų) dydžio žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.