- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- 2S-1644-864/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- R. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl pirkimo-pardavimo sandorių pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. M. (toliau ir atsakovė), kuriuo prašė : 1) pakeisti pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2016 m. gegužės 13 d. (registro Nr. RS-3280) tarp atsakovės ir trečiojo asmens dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl pirkėjo, nurodant, kad turto pirkėjai lygiomis dalimis yra ieškovas ir atsakovė; 2) pakeisti pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2018 m. gruodžio 27 d. (registro Nr. RS-7517) tarp atsakovės ir trečiojo asmens dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalyje dėl pirkėjo, nurodant, kad turto pirkėjai lygiomis dalimis yra ieškovas ir atsakovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi nustatė ieškovui 20 d. terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
3. Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė, kad teikdamas ieškinį teismui, ieškovas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 80, 83, 135, 199 straipsnių reikalavimų:
3.1. Ieškovas ieškinio dalyką suformulavo aiškiai, tačiau ieškinio pagrindo, tai yra aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus, nėra išdėstęs pakankamai aiškiai.
Šalies argumentai
3.2. Ieškovas nepateikia visų įrodymų, pagrindžiančių jo ieškinyje nurodomas aplinkybes. Ieškinį iš esmės grindžia savo samprotavimais.
3.3. Ieškovas nurodo, kad su atsakove buvo sudarę Turto pasidalijimo sutartį, tačiau teismui šios sutarties nepateikė, taip pat nenurodo, koks turtas buvo padalytas.
3.4. Ieškovas nurodo, kad atsakovė, pasinaudojusi jo bejėgiška sveikatos būkle bei priklausomybe nuo atsakovės, pakišdavo jam pasirašyti sutikimą dėl nekilnojamojo turto registravimo asmenine atsakovės nuosavybe. Tačiau ieškovas nenurodo, kokius sutikimus, dėl kokių konkrečiai sandorių yra pasirašęs, jų neginčija.
3.5. Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp atsakovės R. M. ir trečiojo asmens, tačiau jo neidentifikuoja, neįtraukia į bylą trečiuoju asmeniu, nenurodo nei jo vardo, nei pavardės, nei gimimo metų arba asmens kodo ir gyvenamosios vietos, todėl nėra galimybės identifikuoti trečiąjį asmenį, kuriam bylos išsprendimas gali turėti įtakos.
3.6. Ieškovas nesuformulavo CPK 199 straipsnyje nustatyta tvarka prašymo išreikalauti įrodymus, kurių negali gauti pats.
3.7. Į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė notaro, tvirtinusio prašomas keisti pirkimo-pardavimo sutartis.
3.8. Ieškovas neįkainojo ieškinio bei jo ir parašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neapmokėjo žyminiu mokesčiu.
3.9. Ieškovas nepateikė motyvuoto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nepateikė teismui sunkią materialinę padėtį pagrindžiančių dokumentų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliantas A. M. (toliau ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
5. Apeliantas paaiškina, kad 2021 m. balandžio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose buvo priimta nutartis, kuria ieškovas buvo įpareigotas pašalinti procesinio dokumento trūkumus. Teismas gauto procesinio dokumento (ieškinio) trūkumais laikė: a) nepakankamai aiškiai išdėstytos ieškinio pagrindas ir nėra pateikti visi įrodymai, patvirtinantys ieškovo nurodytas aplinkybes; b) nepateikti įrodymai apie tai, kad atsakovė naudojosi ir valdė ieškovo pinigines lėšas; c) ieškovas nenurodė kokius sutikimus ir dėl kokių konkrečių sandorių yra pasirašęs bei jų neginčija; d) ieškovas prašo panaikinti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau turto pardavėjo neidentifikuoja, į bylą neįtraukia, nors bylos išsprendimas gali turėti jam įtakos; f) ieškovas ieškinyje nenurodė savo gimimo datos arba asmens kodo, g) ieškovas nepateikė motyvuoto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nepateikė teismui sunkią materialinę padėtį pagrindžiančių dokumentų.
6. Ieškovo atstovas 2021 m. balandžio 23 d. pateikė rašytinį prašymą teismui : a) prijungti prie A. M. ieškinio Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų civilinę bylą Nr. 2- 2179-759/2021 ir, atsižvelgiant į jos priedus, iš naujo spręsti klausimą dėl procesinio dokumento trūkumų; b) užtikrinant byloje įrodymus bei tikslu nustatyti ieškovo ir atsakovės santuokinį ryšį prašė iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos išreikalauti dokumentų, susijusių su R. M. (M.) pavardės pakeitimu, kopijas; c) prijungus prie šio ieškinio Vilniaus regionų apylinkės teismo Ukmergės rūmų civilinę bylą Nr. 2-2179-759/2021 spręsti pastarosios ir civilinės bylos Nr. 2-464-1104/2021 sujungimo klausimą.
7. Pirmos instancijos teismas pakartotinai spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, priėmė naują nutartį dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo su kuria apeliantas nesutinka ir nurodo nesutikimo motyvus:
7.1. Iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku ar teismas patenkino nors vieną iš gautų ieškovo prašymų. Skundžiamoje nutartyje išdėstyti procesinio dokumento tariami trūkumai iš esmės yra tapatūs 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje nurodytais trūkumais.
Šalies argumentai
7.2. Apelianto teigimu, teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Skundžiamoje teismo nutartyje to nepadaryta, nes keliami reikalavimai ieškovui nesusiję su pareiškimo forma ar turiniu, kurie neleistų pradėti proceso. Kaip minėta, teismas nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl tam tikrų dėstomų aplinkybių arba tų aplinkybių, kurias teismas a priori jau laiko reikšmingomis. Toks teiginys neatitinka tikrovės, nes ieškinyje aiškiai nurodoma kokios faktinės aplinkybės (t. y. pačių sandorių nuslėpimas) leidžia ieškovui manyti, kad nekilnojamojo turto įgijimo sandoriuose buvo ignoruotos jo teisės ir teisėti interesai.
7.3. Apelianto nuomone, teiginys, jog nepakankamai aiškiai išdėstytas ieškinio pagrindas nelaikytinas nei procesinio dokumento formos, nei turinio, neleidžiančio pradėti bylą nagrinėti, trūkumu. Ieškinyje pateiktos visos ieškovui žinomos aplinkybės apie pirkimo-pardavimo sutarčių, kurių pagrindu atsakovė asmeninėn nuosavybėn įgijo nekilnojamąjį turtą, sudarymo aplinkybės. Šią informaciją ieškovas gavo iš viešų registrų analizuodamas aplinkybes, susijusias su kita tame pačiame teisme nagrinėjama civiline byla tarp tų pačių šalių dėl kito dalyko. Atsakovė yra nuslėpusi nuo jo šių sandorių sudarymo vietą, laiką, faktą, todėl jam yra nežinoma nei iš ko ji pirko nekilnojamąjį turtą, nei kiek mokėjo, nei kokia reali šio turto vertė, nei kokios nors kitos aplinkybės. Teismas nutartyje nenurodė kurios faktinės aplinkybės (kaip ieškinio pagrindas) yra nepakankamai aiškiai išdėstytos ir kuo pasireiškia neaiškumas: prieštaringumu, dviprasmybe ar nesuprantamų sąvokų panaudojimu. Teismo reikalavimas pateikti įrodymus dėl aplinkybių, kurios jam neaiškios, negali būti laikomas adekvačiu, nes jis neįvardijo kurios konkrečios aplinkybės trukdo pradėti nagrinėti civilinę bylą.
7.4. Apelianto teigimu, teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Pažymi, kad teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio.
7.5. Apelianto vertinimu, visiškai nepamatuotas ir nepagrįstas teiginys apie tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė eilę metų naudojo ir valdė jo pajamas. Šie įrodymai yra ieškovo banko sąskaitos išrašai už paskutinius šešerius metus, kurie yra teismo dispozicijoje, nes jam niekada nebuvo grąžinti pirmą kartą atsisakius priimti jo analogišką ieškinį. Jei teismas patenkino ieškovo atstovo prašymą dėl to paties teismo civilinės bylos Nr. 2-2179-759/2021 prijungimo, tai minėtos banko sąskaitos kopijos negali būti teismui nežinomos, kaip negalima teigti, jog iš jų nesimato ieškovo pajamų perėmimo pervedant juos į atsakovės asmeninę sąskaitą. Atsakovė niekada ieškovui nepateikė ataskaitos apie tai, kaip buvo panaudotos perimtos jo pajamas.
7.6. Apeliantas pažymi, jog teismas nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo pajamas buvo panaudotos atsakovės nekilnojamojo turto įgijimui asmeninėn nuosavybėn. Anot apelianto. tokių įrodymų reikalavimas neatitinka teismų praktikos. Bet dar svarbiau yra tai, kad to nereikia įrodinėti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnio 1 dalies nuostatas (įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji nuosavybė). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas tik toks turtas, kuris yra sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio l dalies 7 punktas). Taigi, atsakovės pareiga yra įrodyti, kad įstatyme numatytais pagrindais ir būdu ji įsigijo turtą asmeninėn nuosavybėn.
7.7. Vienas iš teismo nurodytų trūkumų yra tas, jog ieškovas nepateikė teismui Turto pasidalijimo sutarties ir nenurodė koks ginčo šalių turtas yra pasidalytas šia sutartimi. Apeliantas mano, kad šis reikalavimas išeina už iškeltos civilinės bylos ribų, todėl yra perteklinis. Minima Turto pasidalijimo sutartis yra ginčo objektas kitoje to paties teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje (c. b. Nr. 2-464-1104/2021) tarp tų pačių šalių. Tad ieškovas ne veltui kėlė klausimą dėl visų civilinių bylų sujungimo, nes to reikalauja CPK 7 straipsnio nuostatos. Sandorių naikinimo ar keitimo teisiniai ir faktiniai pagrindai inicijuotuose ginčuose susiję su ginčo šalių veikimu ar neveikimu bei kitomis svarbiomis aplinkybėmis kalbamu laikotarpiu.
7.8. Nepamatuotu laikytinas teismo reikalavimas įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis nekilnojamojo turto, kurį atsakovė įgijo asmeninėn nuosavybėn, pardavėjus. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas, nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo. Duomenų apie trečiuosius asmenis, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepateikimas ieškinyje jo trūkumu gali būti pripažintas tik išimtiniu atveju, kai iš ieškinio turinio aišku, kad byla yra susijusi su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, o šie asmenys ieškinyje neįvardyti kaip byloje dalyvaujantys asmenys. Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad teismo nurodymas niekaip nėra susiję su nekilnojamojo turto pardavėjų teisėmis ar teisėtais interesais, nes nesukelia jiems jokių teisinių pasekmių. Todėl prielaida, kad bylos išsprendimas gali turėti jiems įtakos, nėra pamatuota ir pagrįsta, nes neprašoma šalių grąžinti į pirmykštę padėtį (abipusės restitucijos), kaip ir mažinti sutarties kainos. Ieškovas neturi tretiesiems asmenims jokių pretenzijų, nes jie galimai buvo suklaidinti dėl tikrųjų turto įgijėjų skaičiaus bei tapatybės. Nutartyje nėra jokių teisinių argumentų, iš kurių būtų galima pagrįstai manyti, kad įtraukus ieškovą į pirkėjų ratą turto pardavėjams atsiras kokios nors teisinės pasekmės.
7.9. Apelianto teigimu, visiškai nepagrįstas teismo nurodytas trūkumas - nurodyti sutikimus konkrečių sandorių sudarymui ir juos ginčyti. Ieškovas niekada netvirtino, kad jis yra davęs tokius sutikimus atsakovei. Jis tik daro prielaidą, kad atsakovė, bandydama pagrįsti turto įsigijimą asmeninė nuosavybėn, gali pateikti kažką panašaus į tokius sutikimus. Todėl ieškovas, tik būdamas tikras dėl tokių sutikimų egzistavimo, jų turinio ir išreikštos valios, turės teisinį ir faktinį pagrindą reikšti papildomus reikalavimus šiame ginče.
7.10. Apelianto nuomone, esminiu laikytinas tik vienas teismo argumentas dėl procesinio dokumento trūkumų: teiginys dėl ieškinio įkainojimo ir žyminio mokesčio sumokėjimo arba prašymo atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo. Ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti jį pirkimo-pardavimo sandorio šalimi - nekilnojamojo turto pirkėju. Ieškovo manymu, patenkinus tokį materialinį teisinį reikalavimą, jo turtinė padėtis negerėja, nes taip yra tik įteisinamas tas teisinis statusas (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), kurį jis prarado dėl atsakovės nesąžiningo veikimo. Nėra nuginčyta įstatyminė prezumcija, kalbanti apie tai, kad atsakovės pajamų dalis priklauso jam kaip santuokoje įgytas turtas, kaip nėra nuginčytas faktas, kad atsakovė eilę metų perimdavo ir naudojo visas jo pajamas. Kitą vertus, ieškovui nėra žinomos atsakovės sudarytų sandorių esminės sąlygos - sumokėta kaina už nekilnojamojo turto objektus, nes, kaip jau minėta, jam žinomi tik duomenys apie nuosavybės teisės išviešinimą. Teismas, manydamas, kad ginčas yra turtinis, turi teisę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei atidėti jo mokėjimą iki bus priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje. Todėl apelianto teigimu, šiuo atveju turėtų būti taikoma CPK 86 straipsnio 1 dalis teigianti, kad jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas. Dėl to tais atvejais, kai ieškovas nurodo, kad negali tiksliai įkainoti savo ieškinio, teismas, remdamasis ieškinyje pateikiamais duomenimis, turėtų preliminariai nustatyti ieškinio sumą, kuri būtų reikšminga apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį (CPK 86 straipsnio 1 dalis).
7.11. Apeliantas nurodo, kad neatitinka tikrovės teismo argumentas, kad ieškovas nepateikė motyvuoto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Toks prašymas yra inkorporuotas į ieškinio turinį bei baigiamąją dalį - keliamus reikalavimus. Taip pateiktą prašymą ieškovas nelaiko trūkumu, neleidžiančiu pradėti nagrinėti civilinę bylą. Tuo labiau, kad to paties teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-464-1104/2021 tarp tų pačių šalių dėl sandorių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, keitimo ar naikinimo buvo analogišku būdu pateiktas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio ir šioje byloje teismas prašymą patenkino nelaikydamas to esminiu procesinio dokumento trūkumu. Ieškovas turi teisėtą lūkestį, kad teismas taip pat vertins jo pateiktus dokumentus ir argumentus dėl prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio. Vėlgi, teismui išsprendus civilinių bylų sujungimo klausimą, neliktų pagrindo antrą kartą spręsti atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329, 338 straipsniai).
Dėl bylos aplinkybių
9. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nutartis.
10. Išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta, jog ieškiniu apeliantas reiškia du reikalavimus dėl sandorių pakeitimo, t. y. ieškovės su trečiaisiais asmenimis 2016 m. gegužės 13 d. ir 2018 m. gruodžio 27 d. sudarytose nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartyse pirkėjais lygiomis dalimis nurodyti ieškovą ir atsakovę.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose, Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisė yra pažeista, garantuojama ir teisminė gynyba. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (Civilinio proceso kodekso 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas.
12. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas neturi teisės nepagrįstai varžyti asmens teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo – patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą realizavimą, buvimu. Taigi, vien ta aplinkybė, jog ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė pakankamai įrodymų, o įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, tačiau šis pagrindas negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Pabrėžtina, jog ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, kurį apeliacinės instancijos teismo nuomone ieškovas suformulavo suprantamai – pakeisti dvi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, ir pagrindą, bet ne jį įrodyti.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasirengimo bylai nagrinėti metu teismas gali pašalinti neesminius ieškinio trūkumus, įpareigoti ieškovę pateikti įrodymus, nurodyti reikšmingas aplinkybes, tačiau tokių neesminių trūkumų buvimas nėra kliūtimi civilinę bylą iškelti. Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos išsamios bylos aplinkybės (Civilinio proceso kodekso 159 straipsnio 1 dalis). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti. Pažymėtina, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog skundžiama nutartimi nurodyti trūkstami dokumentai ir įrodymai yra svarbūs tolimesnei bylos eigai, tačiau pažymi, jog tai nėra tokie ieškinio trūkumai, dėl kurio ieškovo reikalavimas būtų apskritai nesuprantamas ir dėl to teismo procesas pagal ieškinio reikalavimą, kuris šiuo metu yra suformuluotas, apskritai negalėtų būti pradedamas.
15. Sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl sandorio modifikavimo, turi nurodyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį, vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą, juridinio asmens pavadinimą, buveinę, kodą, atsiskaitomosios sąskaitos numerį ir kredito įstaigos rekvizitus, jei juos žino. Apeliantas, net jei vertina, kad bylos išsprendimas neturės įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, teismo reikalavimu privalo tokius asmenis nurodyti, kadangi jie į bylą gali būti įtraukiami ir teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis), nes būtent teismo pareiga yra užtikrinti, kad byloje nebūtų išspręsti klausimai dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis). Tačiau nagrinėjamu atveju sutiktina ir su apelianto pozicija, kad tokius duomenis turi atsakovė, kuriai reiškiamas reikalavimas ir šis ieškinio trūkumas gali būti pašalintas pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje (pvz.: gavus atsakovės atsiliepimą ar parengiamojo posėdžio metu).
16. Taigi, nors pagal aptartą teisinį reguliavimą dėl ieškiniui, kaip procesiniam dokumentui, keliamų reikalavimų ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti atsakovą ir visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesines padėtis, duomenis apie juos (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tam tikri neesminiai trūkumai, nesudarantys kliūčių tolesnei proceso eigai, neturėtų būti pagrindas pernelyg formaliai taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, tokiu būdu suvaržant asmens teisę kreiptis į teismą. Pavyzdžiui, jeigu iš teismui pateikto ieškinio turinio nėra akivaizdu, kad ieškinyje turi būti nurodomi ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, tokių asmenų nenurodymas negali būti laikomas ieškinio trūkumu, sudarančiu pagrindą taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad ir pats teismas gali asmenį įtraukti į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Išimtiniais atvejais teismas gali įpareigoti ieškovą pateikti atitinkamus duomenis (pvz., asmens kodą, gyvenamąją vietą) apie byloje dalyvaujančius asmenis, tačiau teismas visada turėtų įvertinti, ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai, be to, ar ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, 19 punktas).
17. Be to, apeliacinės instancijos teismas mano, jog notarai, sudarę ir tvirtinę ginčijamus sandorius, šioje byloje neturi pagrindo būti trečiaisiais asmenimis, bylos sprendimas neturės jokios įtakos jų teisėms ir pareigoms. Pažymi, jog ieškinio reikalavimai nėra grindžiami kaltais šių asmenų veiksmais. Notarų įtraukimas į bylą būtų perteklinis, o jų neįtraukimas į ieškinį negali būti laikomas ieškinio trūkumu. Be to, remiantis CPK 47 straipsnio 1 dalimi, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.
18. Skundžiamoje nutartyje pirmos instancijos teismas nurodė, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad turtiniuose ginčuose mokamas 3 procentų dydžio žyminis mokestis, apskaičiuojamas nuo ieškinio sumos. Ieškinys turi būti įkainotas, kad būtų galima spręsti apie žyminio mokesčio dydį bei turi būti sumokėtas žyminis mokestis už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. (CPK 80 straipsnio 5 dalis). Tokia teismo nuoroda į CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja išvadą, kad teismas ieškovo pareikštą reikalavimą laiko turtiniu. Savo ruožtu apeliantas mano, kad patenkinus jo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą, jo turtinė padėtis negerėja, nes taip yra tik įteisinamas turto teisinis statusas.
19. CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas, atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams, o jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamoje byloje ieškiniu reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio. Nors ieškovas ir nurodo priešingai, iš ieškinio matyti, kad jis siekia turtinio pobūdžio padarinių – nuosavybės teisių į prašomų modifikuoti sutarčių objektus. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu būtų priimtas atsakovei nepalankus teismo sprendimas, jų turtinė padėtis pablogėtų. Todėl pripažįstama, kad pagal reikalavimo turinį ir siekiamus padarinius ieškovas siekia tam tikros turtinės naudos, todėl ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis ir CPK nustatyta tvarka įkainotinas bei apmokėtinas žyminiu mokesčiu.
20. Nesutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, kad ieškovas nepateikė motyvuoto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Iš ieškinio turinio nustatyta, kad toks prašymas yra suformuluotas. O jo pagrįstumą teismas tyrėtų vertinti ne kaip ieškinio formos ar turinio trūkumą, o sprendžiant klausimą dėl pagrindo (ne)atleisti nuo žyminio mokesčio ieškovą pagrįstumo ir pakankamumo.
21. Pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja „ieškinio trūkumų esmingumo“ kriterijų. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų Civilinio proceso kodekso 111, 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (Civilinio proceso kodekso 230 straipsnio 1 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės pareikštą ieškinį. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336, 337, 339 straipsniais, teismas
nutarė:
apelianto (ieškovo) A. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.