Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė,

išvadą duodančios institucijos - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virgilijui Tavorui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui M. K., išvadą duodančiai institucijai - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė K. J. ieškiniu prašė iš atsakovo M. K. priteisti nepilnametei dukrai V. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą po 250,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo 2015-06-11 iki vaiko pilnametystės, ieškovę paskiriant vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufruktore, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina K. J., nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, t.y., nustatyti, kad atsakovas M. K. privalo pasiimti dukrą V. K. iš jos gyvenamosios vietos kas antro savaitgalio penktadieniais, nuo 19.00 iki 20.00 val., ir privalo grąžinti į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadieniais, nuo 15.00 iki 16.00 val.; atsakovas M. K. privalo pasiimti dukrą V. K. iš jos gyvenamosios vietos kiekvienų metų birželio mėnesio 1 dieną, nuo 10.00 iki 13.00 val., ir privalo grąžinti į jos gyvenamąją vietą to paties mėnesio 15 dieną, nuo 17.00 iki 20.00 val.; atsakovas M. K. privalo pasiimti dukrą V. K. iš jos gyvenamosios vietos kiekvienų metų liepos mėnesio 1 dieną, nuo 10.00 iki 13.00 val., ir privalo grąžinti į jos gyvenamąją vietą to paties mėnesio 15 dieną, nuo 17.00 iki 20.00 val.; atsakovas M. K. privalo pasiimti dukrą V. K. iš jos gyvenamosios vietos kiekvienų metų rugpjūčio mėnesio 1 dieną, nuo 10.00 iki 13.00 val., ir privalo grąžinti į jos gyvenamąją vietą to paties mėnesio 15 dieną, nuo 17.00 iki 20.00 val.; lyginiais kalendoriais metais atsakovas M. K. privalo praleisti su dukra V. K. pirmąją vaikų kalėdinių atostogų savaitę, o nelyginiais metais - antrąją vaikų kalėdinių atostogų savaitę; kalėdinių vaikų atostogų laikotarpiais tėvas dukrą pasiima atitinkamos atostogų savaitės pirmąją dieną, nuo 10.00 iki 13.00 val., vaiko gyvenamojoje vietoje, ir grąžina atitinkamos savaitės paskutinę dieną, nuo 17.00 iki 20.00 val., į vaiko gyvenamąją vietą; lyginiais kalendoriniais metais atsakovas M. K. privalo praleisti su dukra V. K. visas vaikų pavasario atostogas, pasiimdamas pirmąją atostogų dieną, nuo 10.00 iki 13.00 val., vaiko gyvenamojoje vietoje, ir grąžindamas paskutinę atostogų dieną, nuo 17.00 iki 20.00 val., į vaiko gyvenamąją vietą; dukrai būnant su savo tėvu M. K. bet kokių atostogų metu, tėvas privalo kas antrą dieną, nuo 19.00 iki 20.00 val., sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su motina K. J. „Skype“ kompiuterinės programos pagalba arba telefonu; kiekvienos savaitės trečiadieniais, nuo 19.00 iki 20.00 val., bei kiekvienos savaitės penktadieniais, nuo 19.00 iki 20.00 val. (jei tuo metu vaikas nėra su tėvu), atsakovas M. K. privalo bendrauti su dukra V. K. „Skype“ kompiuterinės programos pagalba, o ieškovė K. J. privalo užtikrinti vaikui sąlygas bendrauti su tėvu privačiai; priteisti iš atsakovo ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad ji, nesudarius santuokos, tačiau gyvendama kartu su atsakovu faktinėje šeimoje, 2010-07-27 susilaukė dukters V. K. Atsakovas su ja ir vaiku gyveno kartu iki 2013 m. gegužės mėnesio. Nuo 2013 m. gegužės mėnesio ieškovė su dukra ir atsakovas gyvena atskirai. Atsakovas teikia dukrai išlaikymą – apie 80-90 Eur kiekvieną mėnesį ir apmoka už vaiko darželį, tačiau atsakovas pagal savo pajamas galėtų vaikui skirti didesnį išlaikymą.

Ieškovės atstovas advokatas Andrius Kazakevičius teismo posėdyje ieškinį palaikė, sutiko, kad atsakovas turi teisę, o ne pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku, neprieštaravo dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo sumažintą išlaikymą vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur, prašė tiksliai nustatyti vaiko paėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką ir tvarką.

Atsakovas M. K. sutiko su ieškinio reikalavimu vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina K. J., nurodė, kad, atsižvelgiant į jo atlyginimo dydį bei turimas išlaidas, sutiktų mokėti nepilnamečiui vaikui po 170,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Anot atsakovo, vaiko būtinieji poreikiai turėtų būti sumažinti iki 220,00 Eur per mėnesį, kadangi ieškovė neišleidžia vaiko rūbams ir avalynei kiekvieną mėnesį po 20,00 Eur, nes jis iš komandiruočių vaikui vis parveža rūbų ir avalynės, taip pat ginčijo vaiko sveikatos priežiūrai skirtiną sumą – 15,00 Eur. Anot, atsakovo, jis sutiktų atskirai apmokėti už vaiko sveikatos priežiūrą, kadangi jam darbdavys per metus skiria 600,00 Eur tikslinių lėšų sveikatos priežiūrai, kurias jis gali panaudoti tiek savo, tiek ir savo šeimos narių sveikatos priežiūrai. Atsakovas iš esmės sutiko su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, tačiau prašė nustatyti papildomas bendravimo su vaiku dienas - atsakovo gimtadienį, Tėvo dieną, ieškovės gimtadienį ir Motinos dieną, švenčių dienas – Kūčias ir Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus, Šv. Velykas - pakoreguoti vaiko grąžinimo laiką, t.y., nustatyti, kad jis grąžinamas nuo 18.00 iki 20.00 val., kadangi jis dirba Panevėžyje ir vaiką jis galėtų grąžinti tik po darbo valandų (po 18.00 val.), be to, nesutiko su ieškovės siūlymu skaidyti vasaros atostogas į 2 laikotarpius, motyvuodamas tuo, kad vaikui tokia tvarka, kai 15 dienų gyvena su motina, o kitą 15 dienų gyvena su tėvu, gali sukelti sumaištį dėl gyvenamosios vietos, sukurti neapibrėžtumą ar sukelti kitų nepatogumų, nurodytas atostogų skaidymas netinka atsakovui ir dėl darbo pobūdžio. Todėl prašė atostogų neskaidyti į 2 laikotarpius ir nustatyti, kad vasaros atostogų metu atsakovas praleidžia kartu su dukra 30 dienų. Paaiškino, kad jis neturi „Skype“ programos paskyros ir neturi galimybių nurodytos programos pagalba pats bendrauti su dukra ir sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su motina.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl institucija, duodanti byloje išvadą, neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Būtina nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kadangi dėl jos tarp šalių kyla nesutarimai. Vaiko interesams vasaros atostogų skaidymas į dvi dalis nepakenktų, taip pat siūlytina apie planuojamas atostogas pranešti per maksimalų terminą. Kitų atostogų praleidimas su vienu ar kitu iš tėvų nustatytinas poriniais ar neporiniais metais taip sudarant galimybes abiems tėvams vienodai bendrauti su vaiku. Kadangi atsakovo teigimu jis neturi galimybių bendrauti „Skype“ programa, todėl būtina nustatyti, kad tėvai bendrauja su vaiku telefonu. Institucijos, duodančios išvadą byloje, atstovo nuomone, būtina numatyti tikslų laiką, kada tėvai sudaro sąlygas bendrauti vienas kitam su vaiku telefonu siekiant išvengti piktnaudžiavimo. Institucija palaiko ieškovės poziciją dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio, tačiau nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti šalių pajamas, išlaidas ir įsipareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies (CK 3.169 str., 3.190 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.200 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jeigu kyla ginčas – teismo sprendimu (CK 3.169 str. 1 d., 2 d.). Teismas ginčą išsprendžia, atsižvelgdamas į vaiko norą, vadovaudamasis vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.) bei principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaikus yra lygios, o vaikų gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad jis kito iš tėvų atitinkamai remiamas galėtų deramai augti ir tobulėti; lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, vaikų auklėjimo prioritetai ir kt. (Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 str.).

Nustatyta, kad ieškovė K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko V. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (8 b. l.). Nepilnametis vaikas nuolat gyvena su motina K. J. (16 b. l.), ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (11-12 b. l.) ir (duomenys neskelbtini) (13-14 b. l.). Ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o atsakovas sutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Institucija, byloje duodanti išvadą, neprieštarauja dėl to, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (30-31 b. l.). Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio vaiko V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove K. J.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 12 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis Nr. 3K-3-185/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, taikant teisės analogiją, atsižvelgiama į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri šiuo metu yra 300,00 Eur per mėnesį. Tačiau siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 09 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, 2006 11 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiems tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis Nr. 3K-3-596/2009).

Kadangi ieškovė nepilnamečio vaiko būtinąsias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, atsakovas ginčija dalį ieškovės nurodomų nepilnamečio vaiko išlaidų, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra augantis, vaiko imunitetas ligoms vis dar vystosi, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyti būtinieji nepilnamečio vaiko poreikiai šiek tiek mažintini, t.y., tikėtina, kad per mėnesį ieškovė vidutiniškai išleidžia apie 260,00 Eur sumą, kurią be išlaidų, kurių atsakovas neginčija, sudaro apie 10,00 Eur išlaidos rūbams, apie 10,00 Eur išlaidos avalynei bei apie 15,00 išlaidos sveikatos priežiūrai.

Kaip ir buvo nurodyta aukščiau, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui nustatymo būtina įvertinti šalių turtinę padėtį bei turimus skolinius įsipareigojimus.

Iš darbo užmokesčio pažymų matyti, kad ieškovės pajamos iš darbo užmokesčio yra vidutiniškai 374,45 Eur per mėnesį (9 b. l.), o atsakovo – apie 1261,76 Eur per mėnesį (36, 74 b. l.). Atsakovas teigė, kad ieškovė turi kitų nedeklaruojamų pajamų, tačiau įrodymų, patvirtinančių šį teiginį nepateikė. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 5474,00 Eur, esantis (duomenys neskelbtini) (11-12 b. l.), butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3968,00 Eur, esantis (duomenys neskelbtini) (13-14 b. l.), ir transporto priemonė Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 1795,00 Eur. Atsakovui nuosavybės teise priklauso namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 11539,33 Eur, ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1008,17 Eur, ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 726,95 Eur, esantys (duomenys neskelbtini) (50-53 b. l.), butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 28759,27 Eur, esantis (duomenys neskelbtini) (54-55 b. l.), ir transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (56-57 b. l.). Be to, atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad jo sveikatos apsaugai darbdavys kiekvienais metais skiria 600,00 Eur papildomų lėšų, kurias jis gali panaudoti tiek savo, tiek ir savo šeimos narių išlaidoms, susijusioms su sveikatos apsauga, padengti. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei ieškovės.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė K. J. kiekvieną mėnesį moka 45,00 Eur gyvybės draudimo įmokas (67 b. l.), tačiau kitų kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas nuo 2011-05-31 turi kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankui (37-39, 40-46, 47-48 b. l.), ir šiam kreditoriui 2011-09-30 mokėtina suma buvo 285,07 Eur, o 2015-08-31 – 227,84 Eur, nuo 2014-12-23 iki 2015-10-31 turi kreditorinių įsipareigojimų UAB „Mokilizingas“ (49 b. l.), o šiam kreditoriui kiekvieną mėnesį mokėtina suma yra 54,11 Eur, taip pat atsakovas kiekvieną mėnesį moka apie 40,00 Eur gyvybės draudimo įmokas (58 b. l.). Iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas 2015-01-13 - 2015-06-17 mokėjo nepilnamečio vaiko darželio išlaidas (apie 40,00 Eur per mėnesį) ir išlaikymą nepilnamečiui vaikui (vidutiniškai 83,00 Eur per mėnesį) (59-60 b. l.). Šalys neturi kitų išlaikytinių. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo įsipareigojimai kreditoriams šiuo metu yra didesni, nei ieškovės. Pastebėtina, kad pagal turimus rašytinius įrodymus įvertinus šalių pajamas, išlaidas ir kreditorinius įsipareigojimus, atsakovui lieka žymiai didesnė pajamų dalis asmeniniams poreikiams tenkinti.

Atsižvelgdamas į tai, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinant šalių turtinę padėtį, taip pat tai, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei ieškovės ir jis turi galimybes teikti didesnio dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, taip pat, kad iš atsakovo prašoma priteisti žymiai mažesnę sumą (220,00 Eur) nei teismų praktikoje nustatyta minimaliems vaiko poreikiams tenkinti būtina suma (300,00 Eur), teismas nagrinėjamu atveju laiko, jog 200,00 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiui vaikui iš tėvo (atsakovo) yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui, todėl iš atsakovo priteistinas nurodytas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, mokamas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo lėšomis uzufrukto teise pavestina disponuoti nepilnamečio vaiko motinai K. J. (CK 3.185 str. 1 d.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 str.). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1, 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663). Taip pat pažymėtina, kad siekiant suteikti galimybę bendrauti su vaikais kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikai gyvena, pareiga – šiuo atveju atsakovės, motinos. Atsakovė neturi teisės kliudyti vaikui bendrauti su tėvu, todėl motina bet kokiu atveju turi imtis visų įmanomų priemonių, kad vaiko bendravimas su tėvu įvyktų, ir, atsižvelgus į faktines aplinkybes, kiek įmanoma suteikti galimybes vaikui ir tėvui matytis. Teismų praktikoje laikoma, kad nepaisant to, kad teismo nustatyta vaikų bendravimo su tėvu tvarka pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo darbo grafikus, asmeninio gyvenimo planus derinti su nustatyta bendravimo tvarka, o motinos atsižvelgti į tėvo prašymus ir esant objektyvioms priežastims bei galimybėms derintis vienam prie kito, šie apsunkinimai nelaikomi iš esmės suvaržančiais tėvo bendravimo su vaikais galimybes (2014 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Kadangi ieškovė ir jos atstovas advokatas teismo posėdyje sutiko nustatyti atsakovui ne pareigą, o teisę bendrauti su vaiku, todėl nurodyta nustatytina šiuo sprendimu.

Nagrinėjamoje byloje šalys susitarė dėl šių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąlygų:

atsakovas M. K. turi teisę pasiimti dukrą V. K. iš jos gyvenamosios vietos kas antro savaitgalio penktadieniais, nuo 19.00 iki 20.00 val., ir privalo grąžinti į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadieniais, nuo 15.00 iki 16.00 val.;atsakovas M. K. turi teisę pasiimti dukrą V. K. iš jos gyvenamosios vietos kiekvienais metais per atsakovo M. K. gimtadienį rugsėjo 30 d. ir per Tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį); ieškovė K. J. turi teisę praleisti su dukra V. K. kiekvienais metais ieškovės K. J. gimtadienį birželio 26 d. ir Motinos dieną (gegužės pirmąjį sekmadienį);lyginiais kalendoriais metais atsakovas M. K. turi teisę praleisti su dukra V. K. vaikų kalėdines atostogas, o nelyginiais metais – vaikų pavasario atostogas, o ieškovė K. J. turi teisę praleisti su dukra V. K. nelyginiais metais vaikų kalėdines atostogas, o lyginiais metais – vaikų pavasario atostogas;lyginiais kalendoriniais metais atsakovas M. K. turi teisę praleisti su dukra V. K. Kūčias ir 2 Šv. Kalėdų dienas bei 2 Šv. Velykų dienas, dukrą pasiimant per Kūčias ir grąžinant antrą Šv. Kalėdų dieną bei dukrą pasiimant šeštadienį prieš Šv. Velykas ir grąžinant antrą Šv. Velykų dieną, o nelyginiais metais atsakovas turi teisę praleisti su dukra gruodžio 31 d. ir Naujuosius Metus (sausio 1 d.), vaiką pasiimant gruodžio 31 d., o grąžinant – kitų metų sausio 1 d.; o ieškovė K. J. turi teisę praleisti su dukra V. K. lyginiais metais gruodžio 31 d. ir Naujuosius Metus (sausio 1 d.), o nelyginiais – Kūčias ir Šv. Kalėdas bei Šv. Velykas; atsakovas visais atvejais, išskyrus, jei atsakovas pasiima dukrą penktadieniais su tikslu bendrauti su vaiku savaitgalį, pasiima dukrą V. K. vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 10.00 val. iki 13.00 val., jei pasiėmimo diena yra darbo diena – nuo 18.00 val. iki 20.00 val., ir grąžina atitinkamos savaitės ir/ar šventės paskutinę dieną nuo 18.00 iki 20.00 val., į vaiko gyvenamąją vietą;atsakovui neturint galimybių ar nepageidaujant nustatytu laiku pasiimti vaiką, atsakovas apie susiklosčiusias aplinkybes privalo pranešti ieškovei prieš 2 dienas iki numatomo susitikimo su vaiku, prieš numatomas atostogas paaiškėjus, kad atsakovas neturi galimybių ar nepageidauja pasimatyti su vaiku, apie šias aplinkybes atsakovas privalo pranešti prieš 30 dienų iki numatomų atostogų;dukrai būnant su savo tėvu M. K. bet kokių atostogų metu, tėvas privalo kas antrą dieną, nuo 19.00 iki 20.00 val., sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su motina K. J. telefonu; o ieškovė K. J. privalo sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu kiekvienos savaitės trečiadieniais, nuo 19.00 iki 20.00 val., bei kiekvienos savaitės penktadieniais, nuo 19.00 iki 20.00 val. (jei tuo metu vaikas nėra su tėvu) telefonu.

Šalys nesutarė dėl vasaros atostogų praleidimo su dukra. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad, siekiant nepilnamečiui vaikui sudaryti vienodas sąlygas bendrauti su abiem tėvais, tikslinga nustatyti, kad per vasaros atostogas 15 dienų V. K. praleidžia su motina, kitą dalį – 15 dienų – praleidžia su tėvu, ir vėl su motina – 15 dienų, po ko – 15 dienų – su tėvu. Tačiau atsakovas tokiai bendravimo su vaiku tvarkai prieštaravo nurodydamas, kad tokia tvarka yra nepatogi jam dėl darbo santykių bei dėl to, kad tokia tvarka gali pakenkti vaikui, prašė nustatyti, kad vaikas praleidžia 30 dienų su vienu iš tėvų, o dar 30 dienų – su kitu. Institucijos, duodančios byloje išvadą, atstovas paneigė, kad ieškovės siūloma nustatyti tvarka pakenktų vaikui, nurodė, kad būtina sudaryti sąlygas abiems tėvams vienodai bendrauti su vaiku. Byloje duomenų apie tai, kad vasaros atostogų praleidimas 15 dienų intervalais su vienu ir vėliau su kitu iš tėvų pakenktų nepilnamečiui vaikui nėra, todėl, siekiant užtikrinti abiejų tėvų vienodas galimybes su dukra leisti vasaros atostogas, nustatytina, kad šalys turi teisę praleisti su dukra V. K. vasaros atostogas tokia tvarka: atsakovas praleidžia su dukra 15 dienų, po ko ieškovė praleidžia su dukra 15 dienų, po ko atsakovas praleidžia su dukra – 15 dienų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kadangi tenkinama didžioji dalis ieškinio reikalavimų, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovės naudai – 82,00 Eur žyminis mokestis (41,00 Eur – už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 41,00 Eur – už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, 24 b. l.), 500,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, ir valstybei priteistina 72,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Teismo patirtos 0,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.168 straipsniu, 3.169 straipsnio 1 dalimi, 3.178 straipsniu, 3.190 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, 3.203 straipsniu, teismas,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-06-11 iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko V. K. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina K. J.

Nustatyti šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. K. tvarką:

1. atsakovas M. K. turi teisę pasiimti dukrą V. K. iš jos gyvenamosios vietos kas antro savaitgalio penktadieniais, nuo 19.00 iki 20.00 val., ir privalo grąžinti į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadieniais, nuo 15.00 iki 16.00 val.;

2. atsakovas M. K. turi teisę pasiimti dukrą V. K. iš jos gyvenamosios vietos kiekvienais metais per atsakovo M. K. gimtadienį rugsėjo 30 d. ir per Tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį), ir privalo grąžinti vaiką į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną;

3. ieškovė K. J. turi teisę praleisti su dukra V. K. kiekvienais metais ieškovės K. J. gimtadienį birželio 26 d. ir Motinos dieną (gegužės pirmąjį sekmadienį);

4. atsakovas M. K. turi teisę praleisti su dukra V. K. lyginiais kalendoriais metais vaikų kalėdines atostogas, o nelyginiais metais – vaikų pavasario atostogas, o ieškovė K. J. turi teisę praleisti su dukra V. K. nelyginiais metais vaikų kalėdines atostogas, o lyginiais metais – vaikų pavasario atostogas;

5. vasaros atostogas šalys su vaiku praleidžia tokia tvarka: 15 kalendorinių dienų vaikas praleidžia su atsakovu, po to – 15 kalendorinių dienų – su ieškove, po ko – 15 kalendorinių dienų vėl su atsakovu, po ko – 15 kalendorinių dienų – su ieškove;

6. atsakovas M. K. turi teisę praleisti su dukra V. K. lyginiais kalendoriniais metais Kūčias ir 2 Šv. Kalėdų dienas bei 2 Šv. Velykų dienas, dukrą pasiimant per Kūčias ir grąžinant antrą Šv. Kalėdų dieną bei dukrą pasiimant šeštadienį prieš Šv. Velykas ir grąžinant antrą Šv. Velykų dieną, o nelyginiais metais atsakovas turi teisę praleisti su dukra gruodžio 31 d. ir Naujuosius Metus (sausio 1 d.), vaiką pasiimant gruodžio 31 d., o grąžinant – kitų metų sausio 1 d.; o ieškovė K. J. turi teisę praleisti su dukra V. K. lyginiais metais gruodžio 31 d. ir Naujuosius Metus - sausio 1 d., o nelyginiais – Kūčias ir Šv. Kalėdas bei Šv. Velykas;

7. atsakovas visais atvejais, išskyrus, jei atsakovas pasiima dukrą penktadieniais su tikslu bendrauti su vaiku savaitgalį, pasiima dukrą V. K. vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 10.00 val. iki 13.00 val., jei pasiėmimo diena yra darbo diena – nuo 18.00 val. iki 20.00 val., ir grąžina atitinkamos savaitės ir/ar šventės paskutinę dieną nuo 18.00 iki 20.00 val., į vaiko gyvenamąją vietą;

8. atsakovui neturint galimybių ar nepageidaujant nustatytu laiku pasiimti vaiką, atsakovas apie susiklosčiusias aplinkybes privalo pranešti ieškovei prieš 2 dienas iki numatomo susitikimo su vaiku; prieš numatomas atostogas paaiškėjus, kad atsakovas neturi galimybių ar nepageidauja pasimatyti su vaiku, apie šias aplinkybes atsakovas privalo pranešti ieškovei prieš 1 mėnesį iki numatomų atostogų;

9. dukrai būnant su savo tėvu M. K. bet kokių atostogų metu, tėvas privalo kas antrą dieną, nuo 19.00 iki 20.00 val., sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su motina K. J. telefonu; o ieškovė K. J. privalo sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu telefonu kiekvienos savaitės trečiadieniais, nuo 19.00 iki 20.00 val., bei kiekvienos savaitės penktadieniais, nuo 19.00 iki 20.00 val. (jei tuo metu vaikas nėra su tėvu).

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 82,00 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį bei 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 72,00 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį.

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.