- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- e2A-19-413/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01047-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- A. A., R. P.
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius, Simonas Januša
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,
dalyvaujant ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Zalgeris“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Zalgeris“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1667-559/2022, pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Zagleris“ ieškinį atsakovams A. A. ir R. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Zagleris“ (toliau – ieškovė, bendrovė, įmonė) teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. P. ir A. A. (toliau – atsakovai) 3 379 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismui 2020 m. gruodžio 1 d. iškėlus bendrovei bankroto bylą, nemokumo administratorė iš įmonės dokumentų nustatė, kad atsakovai, nurašydami įmonės turtą (krosnių kurą), padarė ieškovei žalą. Ieškovės nuomone, 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. spalio 25 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktais Nr. 16-03_UN ir Nr. 16-10_UN (toliau – Aktai) nurašytas 3 379,01 Eur vertės dyzelinis krosnių kuras neteisėtai, nes šis kuras negalėjo būti sunaudotas įmonės poreikiams, kadangi ieškovė nurodytu laikotarpiu nevykdė jokios ūkinės – komercinės veiklos.
Atsiliepimas
3. Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Aktuose minimas kuras buvo sunaudotas panaudos pagrindu ieškovės naudojamų patalpų – mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos), šildymui. Patalpos visą laiką buvo šildomos tik tam skirtu kuru iki 2009 m. liepos 14 d. patalpų Panaudos sutarties pabaigos, t. y. iki 2019 m. liepos 14 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. Atsakovai nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. buvo ieškovės akcininkai, o atsakovas R. P. nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. – ir ieškovės vadovas.
5.2. PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 17 d. bendrovė iš UAB „Finoila“ įsigijo 3 035 litrus krosnių kuro, 1 klasės dyzelino už 1 098,67 Eur, 2016 m. kovo 15 d. įsigijo 3 001 litrus krosnių kuro, dyzelino 0 klasės už 1 137,98 Eur, 2016 m. gegužės 9 d. – 3 000 litrų krosnių kuro, dyzelino C klasės už 1 142,36 Eur.
5.3. 2016 m. kovo 31 d. Sunaudotų medžiagų nurašymo aktu Nr. 16-03_UN, patvirtintu įmonės direktoriaus, buvo nurašyta 3 035 litrai dyzelino, krosnių kuro, kurio vertė – 1 098,67 Eur.
5.4. 2016 m. spalio 25 d. Sunaudotų medžiagų nurašymo aktu Nr. 16-10_UN, patvirtintu direktoriaus, buvo nurašyta 6 018 litrai dyzelino, krosnių kuro, kurio vertė – 2 280,34 Eur.
5.5. Įmonės briketų gamybos linija buvo parduota 2015 m. lapkričio 12 d. už 28 000 Eur.
5.6. 2015 m. sausio 1 d. UAB „Zagleris“ dirbo 5 darbuotojai, tame tarpe buhalterė R. M. ir direktorius R. P.. 2015 m. rugsėjo 4 d, 2015 m. birželio 1 d., 2015 m rugsėjo 1 d. iš įmonės buvo atleista po vieną darbuotoją, buhalterė R. M. atleista iš darbo 2016 m. lapkričio 30 d., direktorius – 2016 m. gruodžio 1 d.
6. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar perkant dyzelinį krosnių kurą ir jį naudojant patalpų šildymui, kai bendrovė jau buvo atleidusi darbuotojus ir bendrovėje dirbo tik direktorius ir buhalterė, tai buvo padaryta bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę – komercinę riziką. Bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovė kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) ir taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką.
7. Teismas nustatė, kad nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki bankroto bylos UAB „Zagleris“ iškėlimo įmonės skolos išliko tos pačios ir tiems patiems asmenims. Bendrovė panaudos sutarties pagrindu naudojosi 308,81 kv. m patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Ši sutartis galiojo iki 2019 m. liepos 14 d. Remiantis sutartimi, panaudos gavėjas UAB „Zagleris“, norėdamas nutraukti sutartį prieš terminą, turėjo apie tai prieš 6 mėnesius pranešti panaudos davėjams (panaudos sutarties 4.2 punkto 1 papunktis). Teismo vertinimu, atsakovas R. P., priimdamas sprendimą šildyti Panaudos sutarties pagrindu naudojamas UAB „Zagleris“ patalpas, kuriose buvo registruota bendrovės buveinė, laikomi bendrovės dokumentai ir kuriose jis dirbo iki 2016 m. gruodžio 1 d., nesielgė aplaidžiai ir nerūpestingai ir neprisiėmė neprotingai didelių nuostolių bendrovei atsiradimo rizikos, nes kurui įsigyti išleista pinigų suma nėra ypatingai didelė, vadovas tikėjosi atnaujinti UAB „Zagleris“ veiklą, be to, patalpose buvo būtina užtikrinti nors minimalią šilumą.
8. Teismas nurodė, kad 2015 m. – 2016 m., kai UAB „Zagleris“ nebuvo pareikšti jokie kreditoriniai reikalavimai, atsakovo R. P. veiksmai įsigyjant dyzelinį krosnių kurą, skirtą patalpų šildymui, negali būti laikomi nesąžiningais, nes kiekvienas verslininkas, susidūręs su sunkumais, stengiasi vystyti bendrovės veiklą, todėl 2015 – 2016 m. UAB „Zagleris“ ir nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tik įsitikinęs, kad nepavyks atnaujinti ieškovės veiklos, jos vadovas 2020 m. pabaigoje kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
9. Ieškovė byloje neįrodinėjo, jog atsakovo R. P. sprendimas pirkti dyzelinį kurą ir juo šildyti patalpas, o vėliau – surašyti Sunaudotų medžiagų nurašymo aktus, lėmė bankroto bylos iškėlimą ieškovei.
10. CK 6.629 straipsnio 1 dalis numato, kad panaudos sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos sutartis galiojo iki 2019 m. liepos 14 d., todėl UAB „Zagleris“ turėjo pareigą rūpintis naudojamu nekilnojamuoju turtu.
11. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog dyzelinis krosnių kuras buvo panaudotas kitur, o ne patalpų šildymui. Ieškovė tokių įrodymų teismui taip pat nepateikė, todėl sunaudojus kurą patalpų šildymui ir jį nurašius, tokių veiksmų negalima laikyti nuostolingais, nes Aktai neįrodo bendrovei padarytų nuostolių. Tai, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla, nereiškia, kad atsakovai kuro nurašymo aktais padarė bendrovei žalos.
12. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti rašytiniai yra nepakankami daryti išvadą, jog atsakovai, patvirtindami sunaudotų medžiagų nurašymo aktus peržengė protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovo R. P. veiksmus kaip fiduciarinių pareigų pažeidimą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), nėra pagrindo civilinės atsakomybės taikymui. Be to, ieškovė byloje nereiškė reikalavimo pripažinti Aktus negaliojančiais.
Šalies argumentai
13. Ieškovė prašomos priteisti iš atsakovo 3 375 Eur žalos dydį sieja su dyzelinio kuro verte. Teismo vertinimu, į bylą nepateikta duomenų, kurie leistų išvadą, kad nurašiusi dyzelinį kurą, bendrovė neteko galimybės investuoti lėšas, gauti pajamas bei vystyti ūkinę veiklą, dėl šių aplinkybių ieškovė nepateikė jokių žalą pagrindžiančių argumentų ir įrodymų, teigdama, kad to jai daryti nereikia.
Žemesnės instancijos teismas
14. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neįrodė visų atsakovo R. P. civilinės atsakomybės sąlygų (žalos fakto, jos dydžio, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio), nors tokią pareigą turėjo ir ši pareiga ieškovei buvo išaiškinta, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys atsakovo R. P. atžvilgiu yra nepagrįstas.
15. Pasisakydamas dėl solidarios atsakovų R. P. ir A. A. civilinės atsakomybės, teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kad atsakovas A. A. būtų pasirašęs sunaudotų medžiagų nurašymo aktuose, kad jis faktiškai vadovavo įmonei ar atliko kitus veiksmus, priskirtinus bendrovės vadovui. Todėl šio atsakovo atžvilgiu pareikštą reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Zalgeris“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Atsakovų veiksmais ieškovei buvo padaryta 3 379 Eur žala, nes krosnių kuro sunaudojimo ir nurašymo aktų sudarymo metu bendrovė jau nebevykdė jokios ūkinės-komercinės veiklos, todėl savo veikloje negalėjo sunaudoti ir tuo pagrindu nurašyti šį kurą. Iš 2014 m. gruodžio 30 d. sunaudotų medžiagų nurašymo akto matyti, kad UAB „Zagleris“ tuo metu patalpų apšildymui naudojo pjuvenas, o ne dyzelinį krosnių kurą.
16.2. 2016 m. spalio 25 d. Akto komisijos išvada yra nepagrįsta, nes joje nenurodyta, kam konkrečiai, kokiame objekte ir kokiu tikslu buvo sunaudotas dyzelinas krosnių kuras. Kitoje 2016 m. kovo 31 d. Akto komisijos išvadoje nurodyta, kad kuras sunaudotas patalpoms šildyti, tačiau UAB „Zagleris“ tuo metu jau nebevykdė jokios ūkinės-komercinės veiklos, neturėjo darbuotojų, todėl naudoti ir nurašyti kurą nebuvo pagrindo.
16.3. Apeliantė prašo atkreipti dėmesį į kuro įsigijimo ir nurašymo datas ir jo kiekį. 2016 m. kovo 15 d. bendrovė įsigijo 2519 t. kuro, o 2016 m. kovo 31 d. nurašė 3035 litrus kuro; 2016 m. gegužės 9 d. įsigijo 3000 litrų, o 2016 m. spalio 25 d. nurašė 6018 litrų. Tai leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad kuras buvo sunaudotas kitur.
16.4. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas yra kaltas. Atsakovas neįrodė, kad įmonei nutraukus ūkinę veiklą UAB „Zagleris“ ir toliau savo lėšomis turėjo išlaikyti įmonės akcininko (bendraatsakovo) pagal panaudos sutartį perduotas bendrovei patalpas, skirtas gamybinei veiklai.
16.5. Atsakovo veiksmai, kai bendrovei nevykdant veiklos buvo išlaikomos pagal panaudos sutartį perduotos patalpos, negali būti laikomi veikimu geriausiais įmonės interesais (labiau atitinka veikimą įmonės akcininko ir patalpų savininko interesais), neatitinka protingo sprendimo požymių, pažeidžia CK 2.87 straipsnyje nustatytas įmonės vadovo fiduciarines pareigas veikti sąžiningai ir protingai.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai R. P. ir A. A. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
17.1. Apeliantė turėjo įrodyti, kad atsakovas R. P. iš anksto žinojo, jog pirkdamas kurą patalpų šildymui ir (ar) konstatuodamas kuro nurašymo aktais jo sunaudojimo faktą, padarys žalą ieškovei ir tokie jo veiksmai akivaizdžiai peržengs protingą ūkinę komercinę riziką. Tačiau šių aplinkybių nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės net neįrodinėjo.
17.2. Tai, kad 2015 m. lapkričio 12 d. bendrovė pardavė briketų gamybos liniją, nereiškia, jog jos vadovas R. P. nutarė nebevykdyti įmonės veiklos. Teismo posėdžio metu R. P. patvirtino, kad pardavus briketų gamybos liniją bendrovė ketino vykdyti kitą ūkinę veiklą, t. y. užsiimti statybų veikla ir statybinių prekių prekyba, taip pat kitomis veiklomis (transporto ir pan.) ir tam ruošėsi, todėl buvo netikslinga nutraukti patalpų Panaudos sutartį nesilaikant joje nustatytų terminų ir atsisakyti patalpų su jose esančia UAB „Zagleris“ įranga (įrengta šildymo sistema), kurios galėtų būti panaudotos prekių sandėliavimui ir pan. Buvęs vadovas R. P. į įmonės veiklą investavo nuosavas lėšas ir tai patvirtina, kad buvo ketinama tęsti ieškovės veiklą.
17.3. Kadangi Panaudos sutartis galiojo iki 2019 m. liepos 14 d., surašant turto nurašymo Aktus UAB „Zagleris“ turėjo pareigą rūpintis patalpomis ir jose esančiais daiktais bei įranga, įskaitant patalpų šildymą net ir tuometi, kai įmonė pardavė briketų gamybos liniją.
17.4. Nors ieškovė apeliuoja į kuro įsigijimo ir jo nurašymo aplinkybes, tačiau neatsižvelgia į kitus bylos duomenis. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad iki 2016 m. kovo 31 d. kuro nurašymo akto sudarymo metu ieškovė buvo nupirkusi 6036 litrus kuro, o nurašė 3035 litrus. Tai reiškia, kad viso nupirkto kuro UAB „Zagleris“ nebuvo sunaudojusi. Nuo 2016m. kovo 31 d. iki 2016 m. spalio 25 d. kuro nurašymo akto sudarymo dienos ieškovė įsigijo dar 3000 litrus kuro, todėl iš viso turėjo apie 6001 litrus kuro, kuris ir buvo nurašytas minėtu 2016 m. spalio 25 d. nurašymo aktu Nr. 16-10_UN, nurašant 6018 litrus kuro.
17.5. Pažymi, kad atsakovas R. P. yra didžiausias ieškovės kreditorius bankroto procese, turtintis 22 880,83 Eur reikalavimo teisę. Dėl kuro įsigijimo ar nurašymo įmonė netapo nemokia ir dėl to nepadidėjo jos kreditoriniai įsipareigojimai kitiems asmenims.
17.6. Nesant įrodymų, kad nurašant ieškovės nurodomą turtą atsakovas A. A. veikė kaip ieškovės valdymo organas, jam negali būti taikoma atsakomybė vien tik už tai, kad jis dalyvavo turto nurašymo komisijoje ir atliko formalią funkciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
19. Apeliacinio skundo objektas – pirmosios instancijos teismo taikytų teisės normų, reglamentuojančių įmonės vadovo ir jos akcininko atsakomybės pagrindus, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų, patikrinimas.
20. Ieškovė savo reikalavimą priteisti nuostolius iš solidarių atsakovų grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu.
21. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, bendrovės vadovas atsako tik už tuos veiksmus, kurie priskirti jo, o ne akcininkų susirinkimo kompetencijai. Kai juridinio asmens dalyvis (vienas iš akcininkų arba vienintelis akcininkas) kartu yra ir jo vadovas, iškyla akcininko ir vadovo atsakomybės atribojimo problema. Juridinio asmens dalyvio ir vadovo atsakomybės pagrindai skiriasi: bendrovės vadovas atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, o juridinio asmens dalyvis – pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas subsidiariai tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iš bendrovės turto. Vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, ieškovas gali pasirinkti, kokiu pagrindu (CK 2.87 straipsnio 7 dalies ar CK 2.50 straipsnio 3 dalies) ginti savo pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. BENDROVĖS VALDYMO ORGANŲ CIVILINĘ ATSAKOMYBĘ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS NORMŲ TAIKYMO LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PRAKTIKOJE APŽVALGA).
22. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
23. Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246 –6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.).
24. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius abiejų atsakovų neteisėtus veiksmus grindžia CK 2.87 straipsnio 7 dalyje numatytu teisiniu pagrindu ir faktiniu pagrindu – dviem turto nurašymo aktais, nurodydamas, kad Aktų surašymo metu įmonė nevykdė ūkinės veiklos, todėl sunaudoti nurašyto krosnių kuro negalėjo. Be to, administratoriaus įsitikinimu, bendrovė patalpų šildymui naudojo ne skystą kurą, o briketus (pjuvenas).
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi, tenkinus UAB „Zagleris“ vadovo (direktoriaus) R. P. pareiškimą, įmonei buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Verslo administravimo kompanija“.
26. UAB „Zagleris“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2009 m. sausio 29 d. Nuo 2009 m. sausio 5 d. abu atsakovai yra UAB „Zagleris“ akcininkai, o atsakovas R. P. nuo įmonės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo – ir įmonės vadovas.
27. 2009 m. liepos 14 d. sudarytos panaudos sutarties pagrindu (toliau – Sutartis) bendrovė savo ūkinę–komercinę veiklą vykdė (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu Juridinių asmenų registre įregistruota ir bendrovės buveinė. Ieškovės pagrindinė veikla buvo briketų gamyba, kitos veiklos: rafinuotų naftos produktų gamyba; kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba; kita naujų prekių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse. Sutarties pabaigos terminas – 2019 m. liepos 14 d.
28. Ieškovė savo argumentus, kad bendrovės patalpos buvo šildomos kietu kuru, grindė 2014 m. gruodžio 30 d. Sunaudotų medžiagų nurašymo aktu Nr. 14_PJ, kuriuo buvo nurašyta 532 m³ pjuvenų. Atsakovai įrodinėjo priešingai, t. y. kad pjuvenos buvo naudojamos briketų gamybinės linijos šildymui, taip siekiant sumažinti briketų drėgmės lygį, o patalpos buvo šildomos skystu kuru – dyzelinu.
29. Atsakovų nurodomą aplinkybę, kad bendrovės valdomos patalpos buvo šildomos ne briketais, o skystu kuru, patvirtina šie bylos rašytiniai įrodymai:
29.1. 2011 m. liepos 29 d. pirkimo važtaraštis AUT 00314, kuriame nurodyta, kad UAB „Zagleris“ iš UAB „Autolaikas“ įsigijo skysto kuro talpą, katilą su skystu kuru, katilo skysto kuro degiklį, talpos skystam kurui pagrindą, skysto kuro filtrą su nuorintoju bei katilo sumontavimo darbus;
29.2. 2011 m. spalio 27 d. Turto įvedimo į eksploataciją aktas Nr. AUT 00314, kuriame nurodyta, kad 2011 m. liepos 29 d. įsigytas ilgalaikis turtas yra skysto kuro sistema, priskiriama mašinų ir įrenginių grupei. Skysto kuro sistemą sumontavo UAB „Autolaikas“ darbuotojai ir ji yra apskaityta ilgalaikio turto apskaitos kortelėje. UAB „Autolaikas“ direktorius 2022 m. kovo 17 d. savo atsakyme atsakovų atstovui patvirtino, jog ši įranga ir jos montavimo darbai buvo atliekami įrengiant patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), šildymo sistemą, skirtą šildyti skystu kuru;
29.3. 2021 m. lapkričio 16 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nurodyta, kad pastate sumontuota dyzelinio kuro katilinė su rezervuaru, kuris, vadovo R. P. teigimu, sumontuotas 2010 metais. Katilo paskirtis – šildyti patalpas. Faktinėms aplinkybėms pagrįsti antstolis pridėjo nuotraukas, iš kurių matyti, kad patalpose stovi kuro talpa „Roth“ ir su ja susijusi šildymo įranga, ant talpos vokiečių kalba yra pateikta informacija, pvz., kad joje naudojama „šildymo alyva“, „dyzelinis kuras“ ir panašiai. Interneto tinklalapiuose paieškos sistemose įvedus talpos pavadinimą „Roth“ randama informacija, kad šia talpa prekiauja šildymo katilų pardavėjai, parduodami ją kaip šildymo sistemos dalį (pvz. https://www.sildymokatilas.lt/skysto-kuro-katilai-2). Nuotraukose taip pat yra matyti kuro „Baltur“, kuris pagal pateiktą techninį aprašymą naudojamas skysto kuro (dyzelino) deginimui;
29.4. Juridinių asmenų registro išrašu, kuriame nurodyta, kad patalpų – mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), šildymas – vietinis centrinis šildymas.
30. Aptarti įrodymai teikia pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad bendrovės ūkinei veiklai naudojamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo šildomos ne briketais, kaip įrodinėjo ieškovė, o krosnių kuru (dyzelinu).
31. Apeliantė nurodo, kad 2015 m. pabaigoje įmonei pardavus briketų gamybos liniją ir atleidus beveik visus darbuotojus, nebeliko poreikio šildyti bendrovės akcininkui ir atsakovui A. A. priklausančias patalpas, nes nuo 2016 metų minėtose patalpose nebebuvo vykdoma jokia ūkinė veikla.
32. Bylos medžiaga nustatyta, kad iki 2015 metų pabaigos bendrovėje dirbo 5 darbuotojai. Trys darbuotojai buvo atleisti iš darbo 2015 metais, 2016 metais liko dirbti du darbuotojai – įmonės buhalterė ir direktorius. Buhalterė buvo atleista iš darbo 2016 m. lapkričio 30 d., o įmonės vadovas R. P. – 2016 m. gruodžio 1 d.
33. Briketų gamybos linija, kurią bendrovė įsigijo 2011 m. gegužės 16 d., buvo parduota 2015 m. lapkričio 12 d.
34. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad UAB „Zagleris“ savo ūkinę–komercinę veiklą faktiškai nutraukė 2015 metų pabaigoje.
35. Atsakovų nuomone, nurodyta aplinkybė apie įmonės ūkinės veiklos nutraukimą ir briketų gamybos linijos pardavimą dar nereiškia, kad UAB „Zagleris“ neprivalėjo išlaikyti Sutarties pagrindu valdomų patalpų arba dėl iškilusių finansinių sunkumų iš karto kreiptis į teismą dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo, juolab bendrovei ketinant užsiimti ir kita ūkine veikla. Be to, patalpų, kuriose buvo įsikūrusi įmonės buveinė ir vykdoma ūkinė veikla, panaudos sutartis galiojo iki 2019 m. liepos 14 d., todėl ieškovė negalėjo nutraukti jos prieš laiką ir likti be buveinės bei galimybių apsaugoti ir išlaikyti likusį įmonės turtą bei dokumentus.
36. Su šiais atsakovų argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.
37. Iš 2009 m. liepos 14 d. sudarytos Panaudos sutarties sąlygų (4.2 punktas) matyti, kad ši sutartis galėjo būti nutraukta prieš terminą panaudos gavėjo (UAB „Zagleris“) reikalavimu prieš terminą pranešus apie tai panaudos davėjui prieš šešis mėnesius. Taigi, bendrovei 2015 metais pardavus briketų gamybos liniją ir tokiu būdu nutraukus pagrindinę savo veiklą bei atleidus iš darbo praktiškai visus darbuotojus, įmonės vadovas dar 2015 m. gruodžio mėnesį turėjo teisinį pagrindą įspėti panaudos davėją apie galimą Sutarties nutraukimą po šešių mėnesių ir nutraukti Sutartį nuo 2016 m. gegužės mėn.
38. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad panaudos sutartimi bendrovei buvo perduotos didelį plotą užimančios ir gamybai skirtos patalpos, t. y. 12 patalpų, kurių bendras plotas 308,81 kv. m. Todėl nutraukus įmonės pagrindinę veiklą buvo neprotinga ir ūkiškai neracionalu išlaikyti (šildyti) tokio dydžio patalpas.
39. Nors atsakovas R. P. nurodė, kad jis svarstė galimybę užsiimti kita ūkine veikla, kuriai taip pat būtų reikalingos patalpos, tačiau objektyvių ir šį argumentą patvirtinančių įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Be to, šiuos atsakovo argumentus paneigia jau paminėtos aplinkybės apie įmonės buhalterės ir jos vadovo atleidimus iš darbo 2016 metais, taip pat Juridinių asmenų registrui bendrovės teikti paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 metus, kadangi nuo 2017 metų iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo (2020 m. gruodžio 1 d. ) daugiau jokie finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami. Be to, 2016 metų aiškinamajame rašte atsakovas R. P. patvirtino, kad tais metais bendrovė nevykdė PVM apmokestinamos veiklos, dėl ko UAB „Zagleris“ buvo išregistruota iš PVM mokėtojų.
40. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad priešingai nei nurodė atsakovai ir pirmosios instancijos teismas, įmonė nuo 2016 metų nevykdė jokios ūkinės komercinės veiklos ir neplanavo jos vykdyti ateityje.
41. Vertinant atsakovų veiksmus dėl įmonės turto nurašymo 2016 m. kovo 31 d. Sunaudotų medžiagų nurašymo aktu Nr. 16-03_UN ir 2016 m. spalio 25 d. Sunaudotų medžiagų nurašymo aktu Nr. 16-03_UN byloje surinktų įrodymų ir CK 2.87 straipsnio 7 dalies kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad įmonės vadovas savo pareigas vykdė netinkamai.
42. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Zagleris“ iš UAB „Finoila“ pagal 2015 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą įsigijo 3035 litrus dyzelino už 1 098,67 Eur be PVM (su PVM 1 329,39 Eur), kurį apskaitė 2015 m. gruodžio 31 d. inventorizaciniame akte.
43. Ginčijamu 2016 m. kovo 31 d. turto nurašymo Aktu Nr. 16-03_UN, kurį savo parašu patvirtino atsakovas R. P., minėtą kiekį (3035 litrus) dyzelino įmonė (komisija, kurios pirmininkas A. A., o narė buhalterė R. M. (aktas šių asmenų nepasirašytas)) nurašė. Išvadoje nurodyta, kad nurašyto turto vertė pripažįstama įmonės sąnaudomis, kuras sunaudotas patalpoms šildyti.
44. Be to, įmonė iš tos pačios bendrovės UAB „Finoila“ pagal 2016 m. kovo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą įsigijo 3033 litrus dyzelino už 1 137,98 Eur be PVM (su PVM – 1 376,96 Eur), o pagal 2016 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą faktūrą – dar 2985 litrus dyzelino už 1 142,36 Eur be PVM (su PVM – 1 382,26 Eur). Taigi, pagal paminėtas dvi 2016 metų PVM sąskaitas faktūras bendrovė įgijo 6018 litrus dyzelino už 2 280,34 Eur be PVM.
45. Ginčijamu 2016 m. spalio 25 d. turto nurašymo Aktu Nr. 16-03_UN, kurį savo parašu patvirtino atsakovas R. P., įmonė nurašė 6018 litrų dyzelino, kurio vertė 2280,34 Eur. Komisija, kurios pirmininkas A. A., o narė buhalterė R. M. (aktas šių asmenų nepasirašytas) savo išvadoje nurodė, kad nurašyto turto vertė pripažįstama įmonės sąnaudomis.
46. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad 2015 metų pabaigoje (šaltuoju metų laiku / šildymo sezono metu) įsigytas daugiau kaip 3 tūkst. litrų krosnių kuras (dyzelinas) buvo (galėjo būti) sunaudotas patalpoms šildyti iki 2016 m. kovo pabaigos, o 2016 metų pavasarį (praktiškai pasibaigus šaltajam metų ir šildymo sezonui) įsigytas dvigubai didesnis kiekis – daugiau kaip 6 tūkst. litrų dyzelino buvo sunaudotas įmonės sąnaudoms iki 2016 m. spalio pabaigos.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 46 punkte aptarta situacija, atsakovų paaiškinimų kontekste, yra alogiška, o atsakovams nepateikus papildomų įrodymų apie šiltajam metų laikui pagal 2016 m. kovo 15 d. ir 2016 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitas įgyto kuro panaudojimą įmonėms reikmėms, – ir nesuprantama, kadangi faktiškai sunaudoti dvigubai didesnį kiekį kuro patalpų šildymui ne šildymo sezonu metu neįmanoma. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad tokia situacija leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, jog įmonės turtas buvo panaudotas ne jos (ieškovės), bet kitoms reikmėms, tokiais veiksmais padarant įmonei žalos (CPK 185 straipsnis).
48. Iš 2016 metų įmonės balanso duomenų matyti, kad ieškovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams 2016 metų pabaigoje siekė 34 647 Eur. Atsakovas R. P. 2020 m. spalio 1 d. aiškinamajame rašte nurodė, kad įmonės įsipareigojimai 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 34 639 Eur, t. y. įmonės atskaitingiems asmenims: R. P. – 22 880,83 Eur, A. A. – 1 860,22 Eur; ir VMI – 9898 Eur.
49. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi BUAB „Zagleris“ bankroto byloje patvirtinti dviejų bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai: VMI – 9 909,40 Eur; R. P. – 22 881,40 Eur.
51. Minėta, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2022 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-403/2022).
52. Tam, kad būtų nustatytas pagrindas tenkinti bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį dėl vadovo civilinės atsakomybės, be kita ko, turi būti nustatytas pakankamas priežastinis ryšys tarp neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų ir kreditorių patirtų turtinių praradimų – sumažėjusios (išnykusios) galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus iš įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-469/2022, 41 punktas).
53. Aptartos faktinės bylos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad įmonės vadovas atsakovas R. P., nurašydamas 2016 m. spalio 25 d. turto nurašymo Aktu Nr. 16-03_UN įmonės turtą (6018 litrus dyzelino), kurio vertė 2 280,34 Eur, ir nepateikdamas jokių objektyvių duomenų, kad šis turtas buvo panaudotas įmonės reikmėms ir už laikotarpį, kai bendrovė nevykdė ūkinės komercinės veikos ir turėjo finansinius įsipareigojimų kreditoriams, taip pat kai turėjo teisinį pagrindą nutraukti Sutartį nuo 2016m. gegužės mėn., tačiau to nepadarė ir šiais veiksmais siekdamas nepagrįstai pateisinti savo elgesio standartą dėl būtinybės išlaikyti (šildyti) patalpas, pažeidė savo fiduciarines pareigas bendrovei, neatsižvelgė į kreditorių interesus. Todėl yra pagrindas tokius atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais CK 2. 87 straipsnio 7 dalies prasme.
54. Tarp atsakovo R. P. paminėtų veiksmų ir nurodytų 2 280,34 Eur nuostolių yra priežastinis ryšys, kadangi 2016 metų pavasarį kurui įsigyti atsakovas panaudojo įmonės lėšas nenaudojamoms ir faktiškai nereikalaujančioms išlaikymo patalpoms išlaikyti, taip sukurdamas vadovaujamai įmonei ne ūkinę naudą, bet žalą, kadangi pablogėjo kreditorių galimybės gauti bent dalį savo kreditorinio reikalavimo patenkinimo, juo labiau, kad įmonės vadovui buvo žinoma apie neįvykdytas mokestines prievoles valstybės biudžetui.
55. Atsakovui R. P. elgiantis apdairiai ir rūpestingai, 2009 m. liepos 14 d. Sutartis galėjo būti nutraukta 2016 m. gegužės mėnesį ir šildymui (šildymo sezonui) skirto krosnių kuro, įsigyto 2016 metų pavasarį, kuris 2016 m. spalio 25 d. turto nurašymo Aktu buvo įtrauktas į įmonės sąnaudas ir sunaudotas, nors tokia faktinė aplinkybė byloje nebuvo nustatyta, nebuvo jokios būtinybės. Todėl yra pagrindas teigti, kad tokiais atsakovo veiksmais įmonei ir jos kreditoriams buvo padaryta 2 280,34 Eur žala, kuri atsirado pagal 2016 m. kovo 15 d. ir 2016 m. gegužės 9 d. turto (dyzelino) pirkimo dokumentus.
56. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad egzistuoja visos atsakovo R. P. civilinės atsakomybės sąlygos, sudarančios pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimo dalį dėl 2 280,34 Eur žalos atlyginimo.
57. Kitoje ieškinio reikalavimų dalyje dėl 1098,66 Eur žalos atlyginimo, kildinamos iš 2016 m. kovo 31 d. turto nurašymo Akto (šios nutarties 42-43 punktai), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad įmonės vadovo 2015 m. gruodžio 17 d. veiksmai, kuomet buvo panaudotos 1098,66 Eur dydžio įmonės lėšos kuro, skirto patalpų šildymui, įsigijimui, negali būti laikomi nepateisinamai nuostolingais ir nerūpestingais, kadangi kuras buvo įsigytas šaltuoju (šildymo) sezonu metu, įmonė turėjo galiojančią Sutartį, kurios nutraukimas buvo apribotas šešių mėnesių įspėjamuoju terminu, pardavus 2015 m. lapkričio 12 d. pagrindines gamybos priemones, įmonėje liko kito turto (tame tarpe ir patalpų šildymo sistema), kuriam išsaugoti bei palaikyti prekines savybes buvo reikalingos patalpos, įmonėje liko dirbti du darbuotojai, be to byloje nenustatyta, kad minėtas kuro kiekis negalėjo būti panaudotas ieškovės reikmės arba buvo panaudotas kitur. Todėl šioje reikalavimų dalyje yra pagrindas atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, kadangi nenustatytos CK 2. 87 straipsnio 7 dalies taikymo sąlygos.
58. Minėta, kad ieškovė prašė priteisti žalos atlyginimą solidariai iš abiejų atsakovų, t. y. tiek iš atsakovo R. P., kaip įmonės buvusio vadovo, tiek iš A. A., kaip įmonės akcininko. Abiejų atsakovų atžvilgiu ieškinys buvo reiškimas CK 2. 87 straipsnio 7 dalyje numatytu teisiniu pagrindu. Kaip nurodyta šios nutarties 21 punkte, juridinio asmens dalyvio ir vadovo atsakomybės pagrindai skiriasi: bendrovės vadovas atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, o juridinio asmens dalyvis – pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas subsidiariai tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iš bendrovės turto.
59. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįrodinėjo atsakovo A. A. civilinės atsakomybės sąlygų, minėtas asmuo ginčijamų Aktų nepasirašė ir byloje nebuvo nustatyta, kad jis faktiškai vadovavo įmonei ar atliko kitus veiksmus, priskirtinus bendrovės vadovui. Kitaip tariant, ieškovė neįrodinėjo ir nenurodė argumentų atsakovo A. A. civilinei atsakomybei taikyti pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais remiantis buvo atmestas ieškovės ieškinys atsakovo A. A. atžvilgiu, apeliaciniu skundu nėra skundžiami, todėl išeiti už apeliacinio skundo ribų ir vertinti pirmosios instancijos teismo išvadas šio atsakovo atžvilgiu kitaip, teisėjų kolegija neturi pagrindo (CPK 320 straipsnis).
60. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pripažintinas pagrįstu (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).
Dėl procesinės bylos baigties
61. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo R. P. atžvilgiu netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens valdymo organų (įmonės vadovo) civilinę atsakomybę, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nustatyti pažeidimai sudaro pagrindą teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai atsakovo R. P. atžvilgiu, panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei likviduojamai UAB „Zagleris“ iš atsakovo R. P. 2 280,34 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CPPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose
62. Teisėjų kolegijai nusprendus ieškovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir panaikinti dalį teismo sprendimo, atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
63. Teisėjų kolegija nusprendė patenkinti 67,49 proc. (2 280,34 Eur × 100 proc. / 3 379 Eur) ieškinio reikalavimų.
64. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1dalies 8 punktas). Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje siekia 76 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovo R. P. priteistina 51 Eur (76 Eur × 67,49 proc./ 100 proc.) žyminio mokesčio už ieškinį ir 51 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, iš viso 102 Eur (CPK 80 str. 4 d., 96 str.).
65. Pažymėtina, kad šalys nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl tokios išlaidos, jeigu jos ir buvo, šalims neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
66. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos siekia 4,86 Eur, kurios yra mažesnės, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma 5 eurai, todėl teismo turėtos pašto išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovo R. P. atžvilgiu, ir šioje dalyje ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Zagleris“ (j. a. k. 302302281, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo kompanija“) iš atsakovo R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 280,34 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų 34 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 280,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2021 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 102 Eur (vieną šimtą du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.