Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1336-1033/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-07
Bylos Nr.
1-1336-1033/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05300-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
A. A.
Advokatai
Dalius Povilius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1336-1033/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05300-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.6; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei,kaltinamajam A. A.,gynėjui advokatui Daliui Poviliui,vertėjai Vandai Žitkauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2022 m. vasario 14 d. apie 15.30 val. ties pastatu Vilniuje, Žirmūnų g. 137, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,84 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. A. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad tą dieną turėjo susitikti su drauge, su kuria labai susipyko, draugė nenorėjo su juo bendrauti, įskaudino jį, todėl iš susijaudinimo nuvyko į parduotuvę ir nusipirko 0,5 l butelį brendžio. Nuvažiavo netoli, sėdėjo automobilyje kiemo aikštelėje ir gėrė alkoholį, išgėrė 300 g gal daugiau per 2 val., telefone žiūrėjo filmą, paskui nusnūdo, o vėliau nusprendė važiuoti namo. Ties išvažiavimu, prie troleibusų žiedo, susidūrė su automobiliu „Toyota“, sužalotų žmonių nebuvo. Žino, kad negalima vairuoti išgėrus, jo vairavimo stažas apie (duomenys neskelbtini) metų. Prieš 4 metus buvo baustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus, dvejiems metams buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas. Perlaikė egzaminą, vairuotojo pažymėjimą atgavo prieš 1,5 m. Daugiau baudų dėl KET pažeidimų neturėjo, buvo baustas už mokamą stovėjimą. Vartodamas alkoholį nelabai galvojo, kaip grįš namo. Pamiegojęs pagalvojo, kad nuvažiuos, jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Nebuvo didelio greičio ir rimto susidūrimo, tiesiog nepamatė automobilio ir nespėjo sustoti, truputį sparną ir bamperį sulankstė. Dabar alkoholio nevartoja, lanko anoniminių alkoholikų grupę, kuri jam padeda. Jo santykiai su galimu laiduotoju normalūs, jis yra mamos sugyventinis, pažįstami apie 7 metus, jis jam (kaltinamajam) yra autoritetas. Laiduotojas daro įtaką dėl alkoholio vartojimo, jie kalbėjosi, jis pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų grupę. Po 2018 m. įvykio nebandė lankytis anoniminių alkoholikų grupėje. Dėl padaryto gailisi. Vertina įvykį kaip neatsakingą poelgį, mano, kad tai paskutinis kartas. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pažada klausyti laiduotojo. Kreditorinių įsipareigojimų neturi, tik kas susiję su eismo įvykiu. Stengsis, kad daugiau nepasikartotų tokie veiksmai. Jis neseniai pradėjo veiklą, daug pinigų neuždirba, sutinka dėl automobilio konfiskavimo ir teisių atėmimo.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas įtariamuoju A. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam (yra savininkas bei valdytojas). Dienos metu užvažiavo į parduotuvė „Iki“ Žirmūnuose, tikslaus adreso nežino, kur nusipirko 0,5 l brendžio „Grand Cavalier“. Išėjęs iš parduotuvės atsisėdo į savo automobilį „Mitsubishi“ ir nuvažiavo į netoliese esančią automobilių aikštelę. Ten vienas pradėjo po truputį gurkšnoti brendį, telefone įsijungė filmą ir ten buvo visą laiką. Išgėrė apie 0,3 l brendžio, po to sugalvojo, kad jau laikas važiuoti namo. Pradėjęs važiuoti iš aikštelės, pamatė, kad iš šalia esančio namo kiemo, iš dešinės pusės atvažiuoja automobilis „Toyota“, tačiau nespėjo sustoti ir atsitrenkė į automobilio „Toyota“ dešinę pusę. Tada išlipo iš automobilio apžiūrėti įvykusios situacijos, o vėliau automobilio „Toyota“ vairuotojas iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai paklausė, ar jis vartojo alkoholį. Pasakė, kad taip. Tada patikrino jo girtumą. Automobilį išvežė į aikštelę, o jam įteikė šaukimą atvykti į komisariatą. Dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 54-56).

Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 14 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu D. V., kai apie 15.30 val. gavo pranešimą, jog Žirmūnų g. 137 į automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Pranešėjas įtaria, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, stovėjo abu automobiliai. Automobilio „Toyota“ vairuotojas P. B., o automobilio „Mitsubishi“ vairuotojas A., šiuo metu pavardės neatsimena, tačiau pavardė nurodyta jo tarnybiniame pranešime. P. B. paaiškino, kad į jo automobilio kairįjį šoną atsitrenkė automobilis „Mitsubishi“, kuris turėjo jį praleisti. Patikrinus P. B. blaivumą, nustatyta, kad jis blaivus. Nuo automobilio „Mitsubishi“ vairuotojo A. sklido stiprus alkoholio kvapas, koordinacija buvo sutrikusi, akivaizdžiai matėsi, kad A. yra neblaivus. Kiek atsimena A. pirmu kartu įpūtė 2,94 promilės, o antru – 2,84 promilės. Paklausus A. ar vartojo alkoholį, jis atsakė, kad vartojo šiandien, tačiau nepasakė kada tiksliai. A. paaiškino, kad važiuojant į namus į jį atsitrenkė automobilis „Toyota“. Kadangi A. buvo neblaivus, jo buvo paprašyta praeiti iki tarnybinio automobilio. A. kalbėjo mažai, mintis dėstė nenuosekliai (b. l. 17-20).

Įvykio registracijos duomenys patvirtina, kad pranešėjas P. B. 2022 m. vasario 14 d. 15.32 val. pranešė, jog Vilniuje, Žirmūnų g. 137, į jo automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutaria dėl kaltės. Pranešėjo teigimu, kitas vairuotojas gali būti neblaivus. Laukia vietoje, GMP nereikia. Papildomoje informacijoje apie pranešimo patikrinimą nurodytos įvykio vietoje nustatytos faktinės aplinkybės apie neblaivų vairuotoją A. A. (b. l. 9-12).

Vyriausiojo patrulio M. P. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės, kurias jis nurodė apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 13).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti automobilio išoriniai sugadinimo požymiai: smulkūs kėbulo nubrozdinimai, priekinis dešinės pusės bamperis. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (b. l. 21-28).

Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rezultatai patvirtina, kad A. A. 2022 m. vasario 14 d. 16.03 val. nustatytas 2,94 promilių neblaivumas, o 16.20 val. – 2,84 promilių neblaivumas. Prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 29-34).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2004-06-24, valdytojas - savininkas yra A. A. (b. l. 35).

Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją 2022 m. vasario mėnesį automobilio „Mitsubishi“, 2004 metų gamybos vidutinė kaina Lietuvoje buvo 1 200 Eur su PVM (b. l. 36).

Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti du garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro dėl policijos iškvietimo į eismo įvykį, adresu Žirmūnų g. 137, Vilniuje (b. l. 46-48).

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. nebuvo laikinai sulaikytas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Visų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytų alternatyvių veikų tiesioginis objektas yra transporto eismo saugumas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog A. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2022 m. vasario 14 d. apie 15.30 val. ties pastatu Vilniuje, Žirmūnų g. 137, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,84 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojo policijos pareigūno M. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir jo tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, įvykio registracijos duomenys bei informacija apie automobilį, kurį neblaivus vairavo A. A., šios transporto priemonės apžiūros protokolas. A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinime nurodyta, kad A. A. neblaivus vairavo transporto priemonę 2022 m. vasario 14 d. apie 16.03 val., tačiau iš bylos medžiagos (įvykio registracijos kortelės, tarnybinio pranešimo, patikrinimo alkotesteriu duomenų) matyti, kad apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris sukėlė eismo įvykį, pranešėjas P. B. pranešė 15.32 val., o vyriausiasis patrulis M. P. su kolega D. V. iš budėtojo informaciją apie įvykį gavo apie 15.43 val., atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai pirmą kartą blaivumo patikrinimą alkotesteriu A. A. atliko 16.03 val., todėl akivaizdu, kad A. A. automobilį vairavo iki eismo įvykio sukėlimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinime nurodytą automobilio vairavimo laiką – apie 16.03 val. teismas patikslina į vairavimo laiką – apie 15.30 val. Šis patikslinimas nusikalstamos veikos kvalifikavimo nekeičia ir kaltinamojo atsakomybei įtakos neturi.

A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskirti laiduotoju jo motinos sugyventinį M. K..

Laiduotojas M. K. savo prašyme prašė atsižvelgti į tai, kad A. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo, dirba, iki šiol nėra teistas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos su A. A. turėjo rimtą ir ilgą pokalbį, kurio metu susidarė pagrįstas įspūdis, kad A. A. ne tik suprato savo netinkamą elgesį, bet ir tai, kad jis (laiduotojas) gali daryti stiprią įtaką, kad A. A. ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Su A. A. pažįstami daugiau nei 10 metų, intensyviai ir sistemingai bendrauja, žino daugelį A. A. gyvenimo aspektų, tarp jų susiklostę geri ir pastovūs santykiai. A. A. neretai klausia jo patarimo, priimdamas sprendimą atsižvelgia į jo nuomonę, ją gerbia, todėl mano, kad turės visas galimybes prižiūrėti jo atsakomybėn perduotą A. A.. Jis atitinka laiduotojui nustatytas sąlygas, neteistas ir nebaustas administracine tvarka, yra vertas pasitikėjimo (b. l. 106).

Teismo posėdyje galimas laiduotojas M. K. savo prašymą palaikė, paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini), santykiai su A. A. labai geri, A. A. padeda sode, kartu žvejoja. A. A. klauso jo nuomonės, mano, kad A. A. pasitaisys, apie šį įvykį daug kalbėjo, A. A. pergyvena, suprato. Pats automobilį vairuoja (duomenys neskelbtini) metus, gali duoti daug patarimų, todėl mano, kad galės daryti teigiamą įtaką. Bandys kontroliuoti A. A., nes visą laiką kartu būna viename bute.

Prokurorė dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad galima A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 2 metų laikotarpiui. Atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama bausmė, jis nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką, todėl, įvertinus charakterizuojančią medžiagą, prašo skirti 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formaliosios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl A. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

A. A. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, administracine tvarka baustas du kartus, už KET pažeidimą baustas vieną kartą 2018 metais, nes vairavo automobilį būdamas neblaivus (0,72 promilės), jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, paskirta bauda sumokėta, nuobauda nebegalioja, kitas administracinis nusižengimas susijęs su alkoholio vartojimu ir viešosios tvarkos pažeidimu, paskirtos baudos sumokėtos nuobaudos negalioja. Viso proceso metu A. A. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, davė išsamius paaiškinimus, nevengė atsakomybės, savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena, po įvykio pradėjo dirbti – vykdo individualią veiklą, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, po šios veikos padarymo suprato, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir pradėjo lankytį anoniminių alkoholikų grupę, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad A. A. jau padarė išvadas dėl neteisėto elgesio, pasimokė iš klaidų ir ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

M. K. yra kaltinamojo motinos sugyventinis, jie pažįstami apie 10 metų, kartu gyvena, kasdien bendrauja, kartu sprendžia iškilusiais problemas, turi bendrų interesų, juos sieja abipusė pagarba ir pasitikėjimas. M. K. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnės charakterizuojamas teigiamai, kaip asmuo pasižymintis pareigingumu ir atsakingumu, neteistas, nebaustas administracine tvarka. Jis pasižada kontroliuoti ir padėti A. A.. Todėl, įvertinęs M. K. asmenybę, jo vertybinį požiūrį į nusikalstamą veiką, tarpusavio santykius su kaltinamuoju ir nepriekaištingą reputaciją, teismas mano, kad jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra vertas teismo pasitikėjimo būti paskirtas laiduotoju.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į A. A. turtinę padėtį (tik nuo 2022 m. kovo 14 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą), be to, turės atlyginti padarytą turtinę žalą dėl sukelto eismo įvykio, darytina išvada, kad A. A. skirti 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą nėra tikslinga. Be to, A. A. teisiamas pirmą kartą, jo padaryta nusikalstama veika nėra smurtinio pobūdžio, nukentėjusių asmenų byloje nėra, pats teisminis procesas ir pakankamai ilgas 2 metų laidavimo terminas sukėlė ir dar sukels A. A. pakankamai neigiamų pasekmių, nes yra skiriamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių taikymo

Prokurorė prašė taikyti kaltinamajam A. A. baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnis) ir konfiskuoti automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę (BK 72 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

Kaltinamasis A. A. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Šią veiką padarė pirmą kartą, automobilį vairavo būdamas sunkaus girtumo laipsnio (2,79 promilės, pritaikius paklaidą), kuris artimesnis ribai nuo kurios prasideda sunkus girtumo laipsnis (nuo 2,51 promilės), sukėlė eismo įvykį, apgadino automobilius ir nors turi didelį vairavimo stažą, tačiau šiurkščiai pažeidė KET ne pirmą kartą - 2018 m. buvo praradęs teisę vairuoti vieneriems metams. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurio terminas yra lygus tokios priemonės vidurkiui, terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 17 d. (b. l. 57-60)

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020).

Byloje nustatyta, kad automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo A. A., nuosavybės teise priklauso jam pačiam, todėl šis automobilis, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo priemonė turi būti konfiskuotas.

Prokurorė, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2022 m. vasario 15 d. nutarimu laikinai nuo 2022 m. vasario 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. dalinai apribojo A. A. nuosavybės teises į automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę naudotis, ir turto saugotoju paskyrė A. A. (b. l. 37-41). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis iš A. A. yra konfiskuojamas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. 2022 m. kovo 17 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 57-60) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke prie galinio bylos viršelio, perduotinas į VĮ „Regitra“.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo ir garso įrašais – paliktina saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti A. A. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 17 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, paimant iš jo valstybės nuosavybėn automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. A. vardu registruotą automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti A. A., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. K., kad jis, kaip laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas