Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje F. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. F. M. 2023 m. kovo 9 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą R. M. atžvilgiu, tai yra tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė keturis smūgius R. M. į veidą, taip nukentėjusiajam padarydamas odos nubrozdinimą su paviršutine žaizda nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimą viršutinės lūpos odoje, poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių paburkimu kairiame žande, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje – nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis F. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nuo nukentėjusiojo gynėsi, todėl jo veiksmai turėtų būti vertintini kaip būtinoji gintis. Viskas buvo taip, kad tų keturių smūgių tikrai nebuvo. Jis vežė mamą pasiėmęs iš ligoninės. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) neprasilenkė su R. M.. Aišku, R. M. nebuvo iš dešinės kliūties, todėl turėjo jį praleisti, tačiau to nepadarė. Jis R. M. gražiu rankos mostu parodė pasitraukti, o nukentėjusysis jam parodė vidurinį pirštą. Jis išlipo aiškintis, sakė tam žmogui, kas čia vyksta, pradėjo aiškintis ir kažkaip konfliktuoti. Priėjus arčiau prie mašinos, R. M. pradėjo purkšti dujas, jis dėlto pradėjo bėgioti. Pats iš pradžių nieko nedarė, bet R. M. jį gaudė, kėlė jam pavojų, nes buvo visiškai girtas už vairo, jis įpūtė 3 promiles. Jis jam kėlė pavojų, nes buvo neblaivus, be to, labai aukštas. Nukentėjusysis ėjo link jo su dujom, gaudė po kiemą. R. M. dvigubai už jį vyresnis, įvykio metu buvo visiškai neadekvatus. Įvykio datos nepamena, bet kaltinamajame akte parašyta teisingai. Važiavo su mama namo automobiliu „BMW X3“, vairavo jis, o mama sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jis važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Norėdamas išvengti tos situacijos, jis būtų turėjęs visą gatvę varytis automobilį atbulomis, o R. M. tik 2 metrus atgal gal būtų reikėję pavažiuoti ir būtų gražiai prasilenkę. Jis tikrai būtų pasitraukęs, bet jam su džipu būtų reikėję visą gatvę atbulomis važiuoti. Kai jis parodė jam vidurinį pirštą, jis išlipo iš mašinos, priėjo prie langelio ir paklausė R. M. „kas tau yra, sunku pasitraukti?“. Siūlė gražiai prasilenkti, bet jis ėmė prunkšti, rėkti, neadekvačiai elgtis, dėl ko jam kilo įtarimas, kad R. M. yra neblaivus. Paklausus R. M. „ar tu ne girtas?“, jis pradėjo grubiai elgtis, išsitraukė dujas, prasidarė langą ir iš karto ėmė jomis purkšti, iš jo paties jokio veiksmo nebuvo. Jis pats turėjo atsinešęs dujų balionėlį, bet jis buvo pasibaigęs. Policijai rodė, kad iš dujų balionėlio nebuvo purkšta, buvo jį išsitraukęs, bet nepurškė dujų, nes jų nebuvo. R. M. tikrai negalėjo gauti dujų, nes jis jų nepūtė. Jis iš pradžių nedarė nieko. Kai nukentėjusysis papūtė jam dujų, jis atsitraukė, paklausė „ką tu čia darai, su keiksmažodžiu“, jis išlipo ir pasakė „nu, „blet“, aš dabar tau parodysiu“, pradėjo jį gaudyti dar arčiau prie priėjęs, padarė kažkokį judesį, dėl ko pagalvojo, kad jam trenks, suveikė savisaugos instinktas. Jis sudavė R. M. vieną smūgį. Po smūgio sudavimo išvažiavo su mama. Keturių smūgių tikrai nebuvo. Jis buvo vienas su mama, o ne su draugais. Draugai atvažiavo tik kai jau buvo atvykusi policija. Jis lankė boksą, jei būtų trenkęs keturis kartus, tai jo nosis būtų suknežinta. Atsiprašo nukentėjusiojo, suprato, kad nereikia rankų kilnoti. Prašo skirti jam kuo mažesnę bausmę, nes nori išvykti atlikti privalomąją karo tarnybą. Savų santaupų neturi. Žalą Panevėžio teritorinei ligonių kasai atlygins.

3. Nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2023 m. kovo 9 d. važiavo su žmona iš darbo (duomenys neskelbtini). Užsisukus į (duomenys neskelbtini) ir pravažiavus gatvės pradžioje penkiaaukštį, iš priekio atvažiavo BMW. Jo kelias turėjo būti laisvas, kaltinamasis jį turėjo praleisti, tačiau sustojo vienas prieš kitą, pradėjo mojuotis rankomis. Kaltinamasis atbėgo prie jo automobilio, išsitraukė balionėlį. Jis taip pat išsitraukė dujų balionėlį, pradėjo purkšti, o tada iš mašinos kaltinamasis jį išsitempė, keikėsi, prasidėjo smūgiai. Jis atsirado gale automobilio, parkrito ir dar ten smūgiai buvo. Viskas įvyko labai greitai. Jis pats smūgių suduoti nespėjo, nes net minutė nepraėjo. Jo automobilyje buvo sutuoktinė, o kitame – priekyje sėdėjo moteris, kuri lyg ir telefonu filmavo. Iki įvykio nebuvo sužalotas. Iki to įvykio nebendravo su F. M.. Įvykio metu buvo neblaivus, už vairavimą neblaiviam nuteistas. Buvo pradžioje šoke, sumuštas, pasimetęs, todėl parašė, kad neturi pretenzijų, savaitę negalėjo normaliai nei valgyti, nei kalbėti. Sąmonės nebuvo praradęs, tik pritrenktas. Kad ir šiai dienai, nuvažiavus į tą vietą, ten pastoviai iš tos pusės, iš kurios jis atvažiavo, būna automobiliai sustatyti, o jo pusė – laisva. F. M. savo automobilį iš priekio užkišo, o jo pusėje kelias buvo laisvas. Jis neturėjo kur trauktis. Galima sakyti, kad kaltinamasis apvažinėjo kliūtį, per jo laisvą kelio pusę. Galėjo nebent atbulomis važiuoti. F. M. išlindo iš tos pusės, kur visada yra mašinų pirmumas važiuoti buvo jam. Atvažiuodamas F. M. turėjo jį matyti, bet vis tiek lindo, jokio vidurinio piršto jis nerodė, tik rankomis išreiškė nepasitenkinimą. Kaltinamasis tada atėjo iš karto su dujų balionėliu. Jis irgi prasidarė langą, čiupo savo balionėlį ir papurškė, bet nepataikė, tada ir prasidėjo muštynės. Jis kaltinamojo tikrai negaudė, nes net nebuvo kada, kadangi iš karto jam trenkė. F. M. važiavo nuo (duomenys neskelbtini) atkarpos. Kaltinamasis pirmumo teisės važiuoti neturėjo. Įvykį matė tik kaltinamojo mama, kuri dar iš pradžių filmavo, kaip viskas vyko ir jo sutuoktinė. Jo kairysis žandas ištinęs buvo, lūpa prakirsta, žandas, nosis, ne vienoje vietoje buvo sužalojimai. Smūgių tikrai buvo ne vienas. Nesuskaičiuos smūgių, 3 tai tikrai buvo, nežino ar iš rankų ar iš kojų. Kaltinamasis jį pargriovė už automobilio. Gal automobilio dureles ir pats atidarė ir išlipo. Pirmi smūgiai pasipylė iš karto, jam išlipus, automobilis jo trumpas, greit atsidūrė prie jo galo. Alkoholis nelabai įtakojo jo prisiminimus. Jam sudavė smūgį, todėl parkrito, o gulint ant žemės buvo dar suduoti smūgiai. Paskui atsisėdo ant šaligatvio bortelio ir žmona greitąją pagalbą iškvietė. Jis išvyko su greitąja pagalba. Po visų smūgių buvo šurmulys, vaikščiojo žmonės.

4. Liudytoja D. M. parodė, kad tą vakarą dirbo iki 18 val., vyras atvažiavo jos pasiimti, buvo užėjęs. Dėl alkoholio nebuvo įtarimų ir jie sėdo važiuoti namo. Įprastu maršrutu vyko namo, kol iš priekio atvažiavo automobilis BMW, kuris, pagal viską, turėjo juos praleisti, bet to nepadarė ir važiavo toliau. Sustojo priešpriešais, tada vaikinas pamosikavo rankomis, šalia sėdėjusi moteris išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti. Jaunuolis iššoko iš automobilio prie jų automobilio, apsižodžiavo, tada purškė dujas. Ta kita moteris, jau išlipusi iš automobilio, filmavo. Paskui išgirdo, kaip jis šaukia – vairuotojas girtas tai moteriai, paskui jos vyras iššoko iš mašinos ir riktelėjo, kad tu persėsk. Persėdo ji, kad patraukti automobilį, nes eismas nesustojo ir jie nubėgo ten toliau. Ta moteris filmavo ir komentavo, kad aš persėdau, kad vairuotojas girtas. O po to ji automobilyje laukė, kol vyrai išsiaiškins santykius. Dar moteris paprašė atlaisvinti kiemą, nes buvo mašiną užstačiusi, ją patraukė, paskui pamatė per veidrodėlį, kad nesimato vyriškių nei vieno. Tada išlipo iš mašinos, ta moteris ją filmavo, sako ji lipa iš mašinos, BMW jau buvo patrauktas, pravažiavęs pro juos, prie laiptinės stovėjo, ten, kur jie, kaip vėliau paaiškėjo ir gyvena, tada pamatė savo vyrą gulintį ant žemės sumuštą, o nuo jo nubėgo 2-3 jaunuoliai. Jos rankinė buvo padėta ant galinės automobilio sėdynės, ėjo pasiimti telefono, o ta moteris su jaunuoliu bėgo į automobilį ir skubėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Ji dar spėjo nufotografuoti mašinos numerius, pasodino sumuštą vyrą į automobilį ir skambino 112, pasakė situaciją, atvažiavo policija, greitoji medicinos pagalba. Tų žmonių nebuvo grįžusių, patikrino vyro blaivumą, vyrą išvežė į priimamąjį, o pareigūnai iškvietė antrą ekipažą ir jie patys išvyko į ligoninę pas vyrą. Tada grįžo kaltinamasis, kaip suprato, su savo mama, buvo antras ekipažas, apklausinėjo, fotografavo įvykio vietą, tada vyrą parvežė policija, paėmė teises, automobilį. Pareigūnas patarė nerašyti pareiškimo, nes jaunuoliui baudžiamoji atsakomybė gresia, girdėjo, kaip jo mama pareigūnams sakė, kad jos vaikas sakė – „nešokinėk, nes gausi į galvą“. Moteris pareigūnams aiškino, kad jos vaikas sakė jos sutuoktiniui, „tu nešokinėk, nes gausi į galvą“, tai va, sako ir „gavo“. Ta moteris daug ką filmavo. Tuo metu jai buvo šokas, kad vyko muštynės ir kad sutuoktinis tiek įpūtė, nes ji tikrai galvojo, kad jis blaivus. Jie važiavo pagal taisykles, o jis važiavo ne pagal taisykles. Po susimojavimo rankomis, jaunuolis išlipo iš mašinos, priėjo prie vairuotojo pusės, kur sėdėjo jos vyras, paskui buvo žodžiai ir dujų balionėliai ir iš vieno, ir iš kito pusės. Buvo langas atidarytas, nes jie prieš tai rūkė automobilyje. Jaunuolis jau turėjo dujų balionėlį, gal kišenėje, nes rankose nepastebėjo, buvo išsigandusi, gal ne viską pamena, bet faktas, kad jis jį turėjo, nes purškė. Kaltinamasis jau atėjęs purškė. Vaikinas pirmas purškė, jos dujos nepasiekė, nes sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, jas kaltinamasis purškė per kelis kartus, pribėgdamas prie mašinos, langas buvo atidarytas nedaug. Vyras purškė taip pat per tą tarpelį. Po to vyras pats šoko iš mašinos ir nusivijo tą jaunuolį per kelis žingsnius, sušuko jai persėsti už vairo. Ji persėdo už vairo, tada tas jaunuolis pribėgęs jam plėšė dureles ir rėkė, ką ji daro. Neleido jai užsidaryti automobilio durelių. Tada vėl jie ten vaikėsi. Negirdėjo jų žodžių, buvo automobilyje. Smūgių taip pat nematė. Išlipo pažiūrėti, už mašinos galo, ten toliau ant šaligatvio gulėjo vyras ir nubėginėjo tie jaunuoliai. Jaunuoliai buvo du ar trys, nes, kaip vėliau sužinojo, jie gyvena priešais jų laiptinę. Dar draugai atėjo į pagalbą, nes tikrai ne vienas buvo. Jos vyras gulėjo kniūbsčias. Ji tada puolė fotografuoti, nes jie puolė į automobilį – vaikinas su moterimi – ir išvažiavo. Vaikinas su mama lipo į automobilį, o jaunuoliai bėgo į laiptinę. Jaunuoliai buvo 2-3. Nematė smūgių, matė parkritusį vyrą ir nubėgančius jaunuolius, aplink daugiau nieko nebuvo. Čia buvo minučių reikalas, 5 min., ne daugiau. Ji matė per veidrodėlius nubėgančius jaunuolius, paskui pažiūrėjo, kad jų nesimato ir išlipo. Ji darbą baigė 6.00 val., o 6.14 val. jau skambino 112. Buvo lengva prietema. Nematė, kaip atsirado jaunuoliai, tik kai nubėgo. Iš pradžių iš automobilio iššoko jos vyras, nubėgo paskui kaltinamąjį, paskui tas jaunuolis atbėgo atgal, neleido jai durelių užsidaryti, tada jos vyras vėl jį nusivijo. Sutuoktinis gulėjo kitoj gatvės pusėj 10 metrų nuo automobilio.

5. Liudytoja M. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodžiusi, kad ji yra F. M. mama. Paaiškino, kad 2023 metais kovo mėnesį, tikslios datos jau nepamena, nes praėjo daug laiko, bet tai galėjo būti kovo 9 d., laiko tikslaus nepamena, buvo vakaras, nes kai išsiskirstė su įvykio dalyviais, pradėjo temti, ją sūnus F. M., jai priklausančiu automobiliu BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė iš gydytojų į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Netoli namų, (duomenys neskelbtini), jos sūnui, vairuojančiam automobilį, kelią pastojo priešpriešais atvažiuojantis automobilis Mercedes, modelio nežino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, jis tyčia nepraleido jos sūnaus vairuojamo automobilio, nors turėjo tokią galimybę, o prasilenkti nebuvo įmanoma, nes siaura gatvė. Sūnus to automobilio vairuotojui, kurio ji nepažįsta, dar būdamas automobilyje, parodė pavažiuot atgal, o tas vairuotojas parodė trijų pirštų kombinaciją, po ko sūnus išlipo iš automobilio ir nuėjo pabendrauti su Mercedes vairuotoju. Dar pamena, kad Mercedes automobilyje priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo šalia vairuotojo jai nepažįstama moteris. Ji nematė, kad sūnus išlipdamas iš automobilio būtų pasiėmęs dujų balionėlį, jai nebuvo žinoma, kad sūnus eidamas bendrauti su Mercedes vairuotoju prie savęs turėjo dujų balionėlį, apie tai sužinojo jau po įvykio iš pačio sūnaus, kai sūnus pasakė, kad turėjo dujų balionėlį, kuris buvo tuščias ir įvykio metu nesuveikė, tad ji ir nematė, kad sūnus būtų naudojęs ar išsitraukęs dujų balionėlį. Sūnui nuėjus prie minėto vairuotojo, ji būdama automobilyje, bandė įsijungti savo telefono vaizdo kamerą ir nufilmuoti jų bendravimą, bet jai iš išgąsčio to padaryti nepavyko, nes drebėjo rankos. Ji tik matė, kad Mercedes vairuotojas prasidaręs langą į jos sūnų purškė dujas, bet sūnus nuo minėto automobilio atsitraukė kelis žingsnius atgal ir sušuko jai, kad vairuotojas girtas. Ji iš jaudulio vis tiek nesugebėjo įsijungti telefono vaizdo kameros, kad nufilmuotų girtą vairuotoją. Ar sūnus ką pakalbėjo su tuo vairuotoju ji nežino, pamena, kad vairuotojas iškart neadekvačiai elgėsi purškė dujas į jos sūnų. Jos sūnui atsitraukus nuo Mercedes automobilio, kai į jį vairuotojas purškė dujas, tas vairuotojas išlipo iš automobilio ir pradėjo vytis jos sūnų. Sūnus nubėgo iki laiptinės, (duomenys neskelbtini), tačiau tas vairuotojas jį vijosi purkšdamas į jos sūnų dujas, ar jomis pataikė nežino. Sūnui nuo laiptinės perbėgus į kitą gatvės pusę, jį toliau vijosi minėtas vairuotojas, jis atbėgo prie jo sūnaus užsimojęs kumščiais, ar jis sudavė jos sūnui nematė, bet tuomet jos sūnus gindamasis tam vairuotojui sudavė dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veidą, po ko vyriškis nukrito veidu ant snieguoto kelkraščio, po ko jos sūnus jį atvertė ant nugaros ir matė, kad minėtam vairuotojui kraujavo iš nosies. Po to sūnus grįžo prie jos, ji tuo metu stovėjo prie automobilio ir jie sėdę į savo automobilį nuvažiavo į vaistinę, nes dėl patirto streso, jai prireikė raminamųjų vaistų. Kas iškvietė policiją ji nežino. Ką tuo metu veikė moteris, buvusi su Mercedes vairuotoju ji nežino, nematė, nes stebėjo savo sūnų. Ar įvykio metu buvo liudininkų aš nežino (t. 1, b. l. 78-81).

6. Teisiamajame posėdyje liudytoja M. M. papildomai paaiškino, kad nufilmuoti pavyko tik tą vaizdą, kai sūnus atvertė nukentėjusįjį, paties konflikto nufilmuoti nepavyko. Po įvykio ji išvyko į vaistinę. Jai buvo šokas, ji labai prastai jautėsi ir tuo kartu vyko pas gydytoją, vos galėjo pastovėti. Ji buvo išsigandusi, nes asmuo buvo neadekvatus, lakstė po visą kiemą, bijojo, kad pati nenukentėtų. Jie nuvyko į vaistinę, esančią (duomenys neskelbtini), kuri yra parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Po to, iš vaistinės jie grįžo į įvykio vietą. Tuo metu jau buvo iškviesta policija. Konflikto metu buvo moteris, kuri patraukė automobilį, buvo jie, tada atvyko policija, kitų asmenų nebuvo. Konflikto metu jos sūnaus draugų nebuvo. Gyvena (duomenys neskelbtini) , aptariamo įvykio vieta yra prie pat jų namo laiptinės. Ji pati vairuoja. Dėl tos situacijos, jos manymu, tai buvo to asmens principo reikalas. Kur įvyko konfliktas, toje vietoje yra du sujungti namai ir ten yra įvažiavimas į kito namo kiemą. Jiems tik truputį trukdė įvažiuoti į namo kiemą. Jie parodė ženklą, kad jis truputį pasitrauktų, bet jis nepasitraukė. Norint leisti jam išvažiuoti, jiems būtų reikėję pasitraukti važiuojant atbulomis per visą gatvę. Įvykio metu buvo labai susijaudinusi, nebežinojo, ką tuo metu daryti, nes tas asmuo vijosi sūnų. Ji dar pamąstė, ar bėgti ginti, bet pabūgo. Pati policijos nekvietė. Jos sūnus sudavė tam vyriškiui į veidą ir jis nugriuvo. Konflikto pradžioje asmenų nebuvo, o paskui, kai atvyko policija, atėjo kaimynas. Jie su sūnumi gyvena kartu, sūnus su sveikata, nervais problemų neturi. Sūnus teises turi jau 1,5–2 metus. Po įvykio kalbėjosi su juo apie tai kas nutiko.

7. Liudytoja S. P. parodė, kad su pareigūnu R. Š. reagavo į įvykį dėl neblaivaus vairuotojo. Tuo metu buvo sureagavęs kelių policijos ekipažas. Kiek pamena buvo konfliktas tarp vairuotojų, tačiau koks tiksliai ir dėl ko konfliktas įvyko – nepamena. Žino, kad kai jie atvyko, jie vienas kitam pretenzijų neturėjo. Tuo metu ji bendravo tik su neblaivaus vairuotojo sutuoktine, tačiau tiksliai negali pasakyti ką tiksliai kalbėjo. Kolegos bendravo su abiem vairuotojais. Dėl smurto aiškinosi ir kalbėjosi kolegos, tačiau kurie, negali pasakyti. Nepamena, ar buvo kalbėta su sutuoktine dėl to, kad nerašytų pareiškimo. Prisimena, jog ji daug ko nenorėjo pasakoti, nes net nematė, kad vyras buvo neblaivus. Su ja pagrinde bendravo dėl vairavimo. Dėl konflikto tai bendravo kolegos ir tuo metu pretenzijų niekas neturėjo. Jai kiek yra žinoma, kad vyriškis atvyko į komisariatą dėl smurto rašyti pareiškimo. Kiek pamena nukentėjusįjį vežė į priimamąjį.

8. Liudytojas R. Š. parodė, kad įvykis įvyko 2023 m. kovo mėnesį. Pamena, kad atvykus į įvykio vietą jau buvo sureagavusi kelių policija. Jiems atvykus konflikto nebebuvo. Kelių policija buvo įvykio dalyvius jau apsiklaususi. Kiek atsimena vienas asmuo buvo neblaivus, o kitas – blaivus. Bendravo su abiem eismo įvykio dalyviais. Jie papasakojo apie įvykio aplinkybes. Kiek pamena, jie neprasilenkė kelyje ir įvyko konfliktas. Kažkaip nepasidalino kelio. Vienas kažkuris išlipo, ar abu išlipo vienu metu iš automobilio aiškintis santykių. Tarp jų įvyko kažkoks konfliktas ar tai smurtinis, ar apsistumdė, kad pradžioje buvo kaip ir eismo įvykis, o paskui viskas persikėlė į viešą erdvę, t. y. į kelią. Vienas iš jų buvo sužalotas, tai tas vyresnis vyriškis, kuris ir buvo neblaivus. Jam buvo veido sužalojimas. Pareiškimo iš nukentėjusiojo nepriėmė, nes buvo įformintas eismo įvykis. Jis neturėjo pretenzijų, nes jei būtų buvę pretenzijos, tada būtų priėmę pareiškimą. Konflikto priežastis, kad neprasilenkė kelyje, ar iš kiemo išvažinėjo, kažkaip per langą kažką parodė, kažką pasakė, paskui išlipę pradėjo konfliktuoti. Tuomet apsistumdė ir vienas iš jų buvo sužalotas į veidą. Vyko į „B“ lygio iškvietimą, kur reikia greitai reaguoti.

9. Liudytoja E. P. parodė, kad 2023 m. kovo mėnesį į policijos komisariatą adresu (duomenys neskelbtini), atvyko asmuo kuris kreipėsi dėl pareiškimo parašymo nurodydamas aplinkybes, jog jis automobiliu važiavo su savo sutuoktine (duomenys neskelbtini). Kitas asmuo automobiliu ar užtvėrė kelią, ar sukėlė avarinę situaciją, ko pasėkoje tarp dviejų asmenų kilo konfliktas. Pareiškėjas buvo fiziškai sužalotas. Tuomet, kai pareiškėjas rašė pareiškimą, ant jo veido buvo užklijuotas tvarstis. Ji pati į tą įvykį nereagavo. Kiek pamena nukentėjusysis nurodė, jog pats konfliktas prasidėjo važiuojant automobiliu, ar dėl parodyto gesto, ar dėl avarinės situacijos. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltininkas jį ištraukė iš automobilio ir smūgiavo jam į veidą. Smurtaujantis asmuo buvo vienas. Ji pati priėmė pirminį pareiškimą ir apklausė jį kaip liudytoją. Pamena, kad patį kaltinamąjį buvo paprasta nustatyti, nes dieną prieš tai buvo įvykis ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo esant neblaiviam. Toje byloje figūravo F. M., tad tarnybiniame pranešime nurodė, kad tie įvykiai gali būti susiję.

10. Teisiamajame posėdyje buvo pagarsintas pranešimas iš policijos registruojamų įvykių registro (t. 1, b. l. 31-32).

11. Teisiamajame posėdyje proceso dalyviams sutinkant buvo išvardinta rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas remiasi grįsdamas savo išvadas: prašymas pratęsti terminą (t. 1, b. l. 1–3), pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 4–9), R. M. pareiškimas–protokolas (t. 1, b. l. 10–19), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 22–28), tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 29–30), policijos informacija apie gautą pranešimą (t. 1, b. l. 31–33), specialisto išvada (t. 1, b. l. 60), Panevėžio teritorinės ligonių kasos raštas dėl informacijos pateikimo dėl ieškinio (t. 1, b. l. 84–89).

III. Motyvai dėl surinktų įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

12. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Bylos duomenų pripažinimo įrodymais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą – tai išimtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies, 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Taip pat pabrėžiama, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti.

13. Kaltinamasis F. M. savo kaltę pripažino iš dalies – pripažino sudavęs vieną smūgį, neigė, jog sudavė R. M. 4 smūgius.

14. Kaltinamojo veika yra įrodyta nukentėjusiojo R. M. parodymais, kuriuose nurodomas aplinkybes apie jam sukeltą fizinį skausmą ir sužalojimus visiškai patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 257/2023(05), jo 2023 m. kovo 15 d. protokole – pareiškime nurodytos aplinkybės, iš dalies liudytojos M. M. parodymai ir paties kaltinamojo parodymai.

15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2574/2023(05) nurodyta, jog R. M. 2023-09-09 apie 18 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, važiuojant savo automobiliu konflikto metu nepažįstamas asmuo sudavė ne mažiau 10 smūgių į galvą. R. M. nustatytas nosies nugarėlės viršutiniame trečdalyje 1,5x1,8 cm odos nubrozdinimas rusvu, iškiliu šašu. Kairiame žande 5x5 cm gelsva poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių paburkimu. Viršutinės lūpos odoje, į dešinę nuo kūno vidurio linijos ir 0,5 cm virš lūpos raudonio, 0,5x0,6 cm odos nubrozdinimas, padengtas rusvu iškiliu šašu. Apatinės lūpos gleivinėje, kūno vidurio linijoje nelygiais kraštais 1,2x0,7 cm muštinė žaizda, padengta gelsvu apnašu. Odos nubrozdinimas su paviršine žaizda nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimas viršutinės lūpos odoje, poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių paburkimu kairiame žande, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, padaryta kietais bukais (paviršiais), keturių trauminių poveikių pasėkoje, iki patekimo į gydymo įstaigą 2023 m. kovo 9 d. 18.36 val. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 60).

16. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, darytina išvada, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti jo nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai padaryti keturių trauminių poveikių pasėkoje, kas atitinka paties nukentėjusiojo parodymus, kad jis iki įvykio nebuvo sužalotas, o sužalojimus jam padarė būtent kaltinamasis sudavęs daugybinius smūgius į galvos sritį ir paneigia kaltinamojo gynybinę versiją, jog jis R. M. sudavė tik vieną smūgį.

17. Teismas pažymi, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-112-458/2020 ir kt.)‏‏‎.

18. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad po įvykio nukentėjusysis buvo nuvežtas į Panevėžio Respublikinę ligoninę apžiūrai. Nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaip ir minėta, tai patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 2574/2023(05), 2023 m. kovo 15 d. protokole – pareiškime nurodytos aplinkybės (t. 1, b. l. 10-19).

19. Nukentėjusysis nurodė, kad iki susitinkant F. M. jokių sužalojimų ant jo kūno nebuvo, kaltinamasis to taip pat neneigė. Kaltinamasis, jo mama liudytoja M. M. patvirtino, kad nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis, liudytoja D. M. pačių smūgių sudavimo momento nematė, tačiau iš karto po susikivirčijimo su F. M., rado R. M. gulintį ant šaligatvio jau sumuštą, iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą.

21. Byloje, išskyrus liudytoją D. M., jokių kitų jaunuolių įvykio metu nematė, nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis. Liudytoja M. M. patvirtino, kad F. M. draugai susirinko jau po įvykio. Remiantis tuo, teismo įsitikinimu, yra pagrindas teigti, jog nustatytus sužalojimus nukentėjusiajam padarė būtent kaltinamasis. Nepaisant to, teismas pažymi, kad net ir vienu smūgiu padarytas sužalojimas bei sukeltas fizinis skausmas jau yra pakankamas pagrindas tokį veiksmą kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

22. Taikant BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažįstant veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017 ir kt.).

23. Teisė į būtinąją gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-501/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.).

24. Kaltinamojo poziciją dėl būtinosios ginties paneigia tai, kad pats kaltinamasis įvykio metu buvo nusiteikęs konfliktiškai, nes jis pats iki R. M. vairuojamo automobilio ėjo pasiėmęs dujų balionėlį, t. y. buvo nusiteikęs pulti, nors, kaip pripažino, pagal kelių eismo taisykles buvo neteisus ir turėjo duoti kelią nukentėjusiojo vairuojamam automobiliui. Be to, matyti, kad buvo suduoti keli smūgiai. Nukentėjusysis, kaltinamasis ir liudytoja M. M. patvirtino, kad jau po pirmojo suduoto smūgio R. M. nugriuvo, tačiau nepaisant to, nukentėjusiojo parodymais, jo protokole – pareiškime nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad F. M. nukentėjusiajam jau gulint sudavė dar kelis smūgius, tą patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 2574/2023(05) pagrindžianti, kad šių smūgių buvo 4. Remiantis aukščiau išdėstytu, nagrinėjamu atveju paneigiama būtinoji gintis.

25. Kaltinamasis F. M. nurodė, kad nukentėjusysis yra labai aukštas, perpus už jį vyresnis buvo neblaivus, todėl jis jo bijojo. Šią gynybinę F. M. versiją daro neįtikimą bylos įrodymų pagrindu nustatytos įvykio aplinkybės, jog pats F. M. pirmas ėjo link nukentėjusiojo nešinas dujų balionėliu, nors žinojo, jog privalo pagal kelių eismo taisykles duoti jam kelią, teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo kaltinamasis visiškai nesibaimino, drąsiai įžeidinėjo nepagarbiu žodžiu „senis“ ir kitais, už ką buvo ne kartą drausmintas ir net pašalintas iš teismo posėdžių salės, kaltinamasis taip pat paaiškino, kad ankščiau lankė boksą ir pagal savo jėgas būtų galėjęs nukentėjusįjį stipriai sužaloti, kas rodo kaltinamojo pasitikėjimą savo fizinėmis galimybėmis.

26. Kaltinamasis taip pat kėlė klausimą ir dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo, kadangi įvykio metu jis buvo neblaivus. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 2574/2023(05) matyti, kad 2023 m. kovo 9 d. 18.40 val. R. M. buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas. Vis dėlto, teismo posėdžio metu jis nurodė, kad alkoholis nelabai įtakojo jo prisiminimus, kadangi kilus konfliktui ir išlipus iš automobilio jis iš karto pajuto smūgius. Iš esmės nukentėjusiojo parodymus teismas vertina kaip labiausiai atitinkančius įvykio aplinkybes, kadangi jie išliko nuoseklūs viso proceso metu ir nenustatyta, kad jie iš esmės neatitiktų byloje surinktų objektyvių duomenų.

27. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusysis bei liudytoja D. M. galėjo apkalbėti F. M., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu, kadangi iki įvykio jie vieni kitų nepažinojo, asmeninis suinteresuotumas nenustatytas, byloje nėra reiškiamas ir civilinis ieškinys, jokios turtinės pretenzijos kaltinamajam nėra reiškiamos. Be to, F. M. kaltę, kaip jau minėta, įrodo ne tik R. M. parodymai bet ir aukščiau aptarti byloje surinkti kiti įrodymai, kurie nukentėjusiojo parodymus patvirtina, todėl jais nesiremti nėra teisinio pagrindo.

28. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, pripažįsta, kad byloje surinktų įrodymų visetas, nepalieka pagrįstos abejonės kaltinamojo kalte padarius nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

29. Kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra kvalifikuota teisingai, nes jis tyčia smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir jam sukėlė fizinį skausmą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

30. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalį), taip pat į BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o būtent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

31. Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis nurodė, kad jis tą pačią dieną po 2024 m. sausio 18 d. teisiamojo posėdžio atlygins žalą padarytą Panevėžio teritorinei ligonių kasai dėl nukentėjusiojo gydymo, tačiau apie tai teismas jokių duomenų neturi. Nuosprendžio paskelbimo dieną gauta informacija, kad žalos Panevėžio teritorinei ligonių kasai kaltinamasis nėra atlyginęs.

32. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamasis veiką padarė viešoje vietoje (gatvėje ties daugiabučiu namu), nors, kaip pats nurodo, turėjo kovinio sporto šakos (bokso) įgūdžių ir turėjo suvokti fizinio smurto panaudojimu padaromą žalą, tačiau vis tiek pasirinko suduoti smūgius į gyvybiškai svarbią – galvos sritį, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

33. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kuriuo žala padaryta žmogaus sveikatai, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis neteistas, tačiau praeityje du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės – kaip nepilnametis pagal BK 93 str. ir pagal laidavimą vadovaujantis BK 40 str. (t. 1, b. l. 102-106), jis ne kartą baustas ir administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą (t. 1, b. l. 96-101), niekur nedirba (t. 1, b. l. 107), nurodė, kad dirba nelegaliai, padeda, kas ko paprašo. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja patenkinamai.

34. Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sukeltas pasekmes – nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – nukentėjusį paliko sužalotą, išvyko iš įvykio vietos, į tai, jog kaltinamasis neteistas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra, į tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sulaikytas ir galiausiai nuteistas neblaivus automobilį vairavęs R. M., kas pripažįstama kaltinamojo socialiai atsakingu, naudingu poelgiu, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros savo dydžiu mažesnis už vidurkį, skiriant atitinkamus įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, ši bausmės rūšis su skirtinais įpareigojimais užtikrins teisingumo principą ir labiausiai atitiks bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų, laikytųsi įstatymų.

V. Teismo motyvai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

35. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

36. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

37. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo už R. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, iš atsakingo asmens priteisti 23,02 Eur (t. 1, b. l. 86-87).

38. Atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2023 m. balandžio 19 d. nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove (t. 1, b. l. 93-95), patirtos žalos dydis patvirtintas kartu su civiliniu ieškiniu pateiktu 2023 m. balandžio 13 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 89), už žalos atlyginimą atsakingas F. M., įrodymų, kad civilinis ieškinys būtų atlygintas nėra pateikta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir iš F. M. Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteistina 23,02 Eur.

VI. Procesiniai klausimai

39. Kaltinamajam F. M. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (t. 1, b. l. 135-138).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi ir 6 dalimi, 308 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

pripažinti F. M. kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, bausmės laikotarpiu įpareigojant pradėti dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Tenkinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš F. M. 23,02 Eur (dvidešimt tris eurus ir 02 ct) žalos atlyginimo už suteiktas nukentėjusiajam sveikatos priežiūros paslaugas, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

F. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.