- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-28
- Bylos Nr.
- 2-641-1104/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01342-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- A. J., D. G., D. J.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei M. V. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovams A. J., D. G. ir D. J. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovių D. G. ir D. J. priešieškinį dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašė: 1) patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių atidalijimą pagal 2020 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Geomanai“ nuosavybės atsidalijimo projektą, 38572 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „A“, koordinatės 9-28-9, paskirti ieškovui D. D.; 7715 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „B“, koordinatės 8-9-28-29-8, paskirti atsakovui A. J.; 23371 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „C“, koordinatės 35-8-29-30-34-35, paskirti atsakovei D. J.; 23189 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „D“, koordinatės 1-7-35-35-1, paskirti atsakovei D. G., pertvarkant žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į atskirus keturis ieškovui ir atsakovams priklausančius žemės sklypus; 2) pripažinti ieškovui teisę rengti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo - pertvarkymo projektą be kitų bendraturčių sutikimo ir jį užregistruoti VĮ Registrų centras; 3) priteisti sumokėtą žyminį mokestį.
3. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad bendrasavininkams paveldėjus senelių žemes, ieškovas savo lėšomis atliko žemės sklypo geodezinius matavimus, riboženklių montavimą. Nurodė, kad kiti bendrasavininkai neprisidėjo nei fiziškai, nei finansiškai prie esamų išlaidų padengimo. Tik po ilgų prašymų, bendrasavininkė D. J., 2020 m. savo skolos dalį sumokėjo. Du bendrasavininkai nereaguoja į ieškovo raginimus pasidalinti esamomis išlaidomis bei kategoriškai nesutinka tvarkyti tolimesnius tarpusavio žemių dalinimo dokumentus. Tarp bendrasavininkų susiformavo konfliktiniai santykiai. Paaiškino, kad su bendrasavininkais buvo mėginta susitarti telefonu, kad reikėtų atsidalinti iš bendrai valdomo žemės sklypo savo dalis, kad kiekvienas galėtų lengviau ir paprasčiau naudoti, valdyti, disponuoti savo sklypu. Pokalbiai buvo visiškai tušti, nekonkretūs, neargumentuoti, be jokio noro dalintis sklypą. Į ieškovo prašymus draugiškai susitarti, prisidėti prie patirtų išlaidų bei pasidalinti esamas žemes, atsakovai išvis nereaguoja.
4. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. rugsėjo 17 d. išrašą, bendrasavininkams priklauso aprašyto žemės sklypo dalys: A. J. 113/1360, D. G. 1019/4080, D. J. 1027/4080, D. D. 113/272. UAB „Geomanai“ parengė nuosavybės atsidalijimo planą, kuriame pažymėtos A, B, C, D dalys. A dalis - 38572 kv. m. ploto priklausytų D. D.; B dalis - 7715 kv. m. ploto priklausytų A. J.; C dalis - 23371 kv. m. ploto priklausytų D. J.; D dalis - 23189 kv. m. ploto priklausytų D. G.. Ieškovas paaiškino, kad dalys atitinka idealiąsias nuosavybės teise valdomas dalis. Visos sklypo dalys ribojasi su keliu ir turi privažiavimą.
5. Ieškovas nurodė, kad ieškovas pasirinko A dalį, kadangi ši dalis ribojasi su kitais jo nuosavybės teise valdomais sklypais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), šioje sklypo dalyje ieškovas išvalė nuo menkaverčių krūmynų priėjimą prie ežero, pastoviai tvarko aplinką, pasodino vaismedžius, pjauna žolę. A. J. yra sakęs, kad sutinka su žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės atsidalinimo planu. Visi savo dalių bendraturčiai turi racionalaus dydžio sklypą (mažiausias 0,77 ha), priėjimą prie ežero, turi kelią. Projekto sprendiniai nepažeidžia atsakovų teisių, nedaro atsakovams žalos ir visiškai atitinka šalių faktinį naudojimąsi žemės sklypu. Nurodė, kad kaip minėta, ieškovas savo sklypo dalį naudoja, tvarko, prižiūri. Siūlomas žemės sklypo atidalijimo būdas parinktas, atsižvelgiant į bendraturčių interesus, t. y. nustatyta tokia tvarka, kuri leidžia optimaliausiai, ekonomiškiausiai ir protingiausiai visiems bendraturčiams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Įgyvendinus pateiktą projektą, ieškovas galės naudotis atskiru žemės sklypu, kuriuo faktiškai visada ir naudojosi, o tai neabejotinai lems mažesnę konfliktų galimybę paliekant likusias žemės sklypo dalis naudotis atsakovams. Ieškovas siekia dalinti žemės ūkio paskirties sklypą, todėl atkreipia dėmesį, kad bendrasavininkai jame neūkininkauja, žemės ūkio veiklos nevykdo, sklypą tvarko, prižiūri tik ieškovas (b. l. 1-7).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad visi matavimai buvo padaryti ieškovo lėšomis, o skola už minėtus darbus yra negrąžinta iki šiol. Nurodė, kad 8 metus stengėsi sutvarkyti viską ir pateikė planą tam, kad atsakovės imtų kažką daryti. Reikalai pajudėjo, tai svarbiausia. Nurodė, kad dėl padalijimo ribų, kurias pateikė atsakovės priešieškinyje, jis sutinka, nesutinka su nuovaža. Paaiškino, kad egzistuoja servitutinis kelias per jo (ieškovo) sklypus. Paaiškino dėl servituto palei ežero pakrantę, kad toje vietoje yra didelis skardis, kuris eina iki pat ežero, todėl ten kelio įrengti nėra galimybių. Paskaičiuojant sąmatas vieno ir kito varianto, skirtumas būtų labai didelis. Nemano, kad jei bus patvirtintas atsakovių planas, bus tiesiamas lygiagrečiai kelias, nes tai taip pat pareikalautų didelių sąnaudų. Mano, kad reikia vėl kreiptis į Kelių direkciją ir spręsti vietoje klausimą, kai aiškiai būtų matoma esama padėtis, nes šiuo atveju Kelių direkcija pasisakė pagal planus, realiai nematydama vietos.
5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad palaiko ieškinį ir ieškovo pateiktą planą. Paaiškino, kad ieškovas prižiūri pietinę sklypo dalį, todėl šią dalį ir norėtų atsidalinti. Nurodė, kad nesutinka su atsakovių atstovo nuomone, kad galima nuovažas į sklypą padaryti bet kur, kur tik šalys nori. Patikslino, kad prašo remtis naujausiu pateiktu brėžiniu. Nei viena iš šalių nesiginčija dėl to, kad sklypą padalinti reikia, todėl plačiau dėl šio reikalavimo nurodo nepasisakysiąs. Nurodė, kad ieškovas neprieštaravo dėl pakrantės paskirstymo proporcingai turimai žemei, todėl ir padarė patikslintą planą. Nurodė, kad šalys taip pat sutinka dėl „kaimynų“ pasirinkimo – pagal planą nuo apačios ieškovo sklypas, atsakovas ir toliau abi atsakovės. Byloje vienintelis ginčas, kokiu būdu suformuoti įvažiavimą į sklypus. Nurodė, kad visi sklypai ribojasi su pagrindiniu sklypu. Nurodė, kad atsakovai prašo suformuoti naują įvažiavimą, kelią ne šalims priklausančiose sklypo dalyse, o valstybinio sklypo dalyje. Prašomas kelias yra 270 merų ilgio ir vingiuojantis per kitus sklypus, tačiau mano, kad kai visi sklypai ribojasi su pagrindiniu keliu, toks variantas nėra tinkamas. Nurodė, kad atsakovės nepateikė Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, kad per valstybinį sklypą galima suformuoti kelią. Mano, kad dėl kelio įrengimo atsakovų planas nėra tinkamas, o ieškovo planas tinkamiausias. Paaiškino, kad dalis nuo asfalto, tarp dviejų privačių sklypu einantis keliukas, yra valstybinė žemė – nesuformuotas žemės sklypas. Visi ginčo sklypai ribojasi su pagrindiniu keliu, todėl iš pagrindinio kelio nėra kliūčių įrengti nuovažų į sklypus. Paaiškino, kad nėra jokio keliuko sukant nuo T formos sankryžos į kairę pusę, o matomos nuotraukoje juostos nėra kelias, galbūt ūkio technikos provėža, bet ne keliukas. Nurodo, kad vienu atveju įvažiavimas yra 5 metrai, kitas įvažiavimas – 270 m., kur reikia formuoti naują kelią. Nuovaža 5 metrų nėra nurodyta plane, paliekant atsakovėms spręsti, kurioje vietoje jie norėtų formuoti. Ieškovo naudojamas kelias yra kaimyno kelias. Nurodė, kad kaip trečiojo asmens atstovė aiškino, nuovažos gali būti ne arčiau kaip 100 m, o vien tik šito sklypo kraštinės ilgis yra 375 m, vien tik šiame sklype yra galimybė įrengti ne vieną nuovažą. Be didelių sąnaudų matyti, kad ties atsakovių sklypais galima įrengti nuovažas. Paaiškino, kad nuovaža nelaikoma ypatingu statiniu, jai nereikia jokių specialių leidimų. Atsakovės įsirengti nuovažas į savo sklypus tikrai gali. Atstumai pagal plano 92 ir 93 tašką yra 92 cm, atstumas tarp 23 ir 26 taško irgi 1 m su trupučiu, tokiame ruože įrengti 5 metrų kelią nėra galimybės. Patvirtinus atsakovių siūlomą variantą, galimai bus teikiamas naujas reikalavimas dėl naujo servituto ieškovo sklype. Atidalinti sklypą pagal ieškovo siūlytą variantą yra racionaliau, nes atsakovėms niekas netrukdys įsirengti įvažiavimo nuo pagrindinio kelio. Formuoti naują kelią, kurio ilgis bus beveik 300 m, nėra nei protinga, nei ekonomiškai naudinga. Patikslino, kad iš Kelių direkcijos rašto matyti, kad kol kas neplanuojamos nuovažos, tačiau padalijus sklypą į kelis sklypus, pasikeitus aplinkybėms, teisinių kliūčių įrengti naujas nuovažas negali kilti, net ir fizinių kliūčių kilti negali, nes kelias yra viename lygyje. Atkreipė dėmesį, kad nei viename Kelių direkcijos atsakyme nėra griežto nustatymo, kad niekada nebus leista daryti nuovažų nuo pagrindinio kelio.
Šalies argumentai
6. Atsakovės D. G. ir D. J. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) atmesti ieškovo D. D. ieškinį; 2) patvirtinti žemės sklypo (9,2847 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių atidalijimą pagal 2020 m. gruodžio 10 d. matininko A. R. parengtą projektą, paskiriant: D. D. – 1/4 dalis (302 kv. m.) sklypo bendrojo naudojimo dalyje (projekte pažymėtoje „E“ indeksu) ir 38 270 kv. m. ploto asmeninio naudojimo dalį (projekte pažymėtą „A“ indeksu), A. J. – 1/4 dalis (302 kv. m.) sklypo bendrojo naudojimo dalyje (projekte pažymėtoje „E“ indeksu) ir 7 413 kv. m. ploto asmeninio naudojimo dalį (projekte pažymėtą „B“ indeksu), D. G. – 1/4 dalis (302 kv. m.) sklypo bendrojo naudojimo dalyje (projekte pažymėtoje „E“ indeksu) ir 22 887 kv. m. ploto asmeninio naudojimo dalį (projekte pažymėtą „C“ indeksu), D. J. – 1/4 dalis (302 kv. m.) sklypo bendrojo naudojimo dalyje (projekte pažymėtoje „E“ indeksu) ir 23 069 kv. m. ploto asmeninio naudojimo dalį (projekte pažymėtą „D“ indeksu), pertvarkant žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į atskirus penkis: ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo) žemės sklypą bei keturis ieškovui ir atsakovams asmeninės nuosavybės žemės sklypus; 3) pripažinti atsakovėms D. G. ir D. J. teisę rengti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo – pertvarkymo projektą be kitų bendraturčių sutikimo ir jį užregistruoti VĮ Registrų centras; 4) priteisti iš ieškovo visas atsakovių D. G. ir D. J. bylinėjimosi išlaidas.
7. Priešieškinyje atsakovės nurodė, kad nesutinka su ieškovo atidalijimo projektu bei prašo teismo atidalyti ginčo sklypą atitinkamai atsakovių teikiamo kito – 2020 m. gruodžio 10 d. matininko A. R. parengto projekto. Visų pirma nurodo, kad viena svarbiausių dalytino ginčo sklypo vertybių yra jo 268,50 m ilgio pakrantė ežero Žirnajai. Todėl yra racionalu, logiška ir sąžininga atidalyti ginčo sklypą taip, kad kiekvienam bendrasavininkiu atitektų jo turimų ginčo sklypo (idealiųjų) dalių proporcingo ilgio pakrantės atkarpos: D. D. (113/272 dalys) – 111,54 m., A. J. (113/1360 dalys) – 22,31 m., D. J. (1027/4080 dalys) – 67,59 m., D. G. (1019/4080 dalys) – 67,07 m. pakrantės. Nurodo, kad tai, kad kiekviena siūlomo atidalijimo ginčo sklypo dalis ribojasi su rajoniniu (krašto) keliu Nr. 4305 (Musninkai - Čiobiškis - Gelvonai - Vytinė), savaime nereiškia, kad kiekviena jų turi legalią nuovažą (įvažiavimą) iš šio kelio, priešingai, iš kelio Nr. 4305 į ginčo sklypą yra vienintelė legali nuovaža – būtent ieškovo prašomoje atidalyti jam ginčo sklypo dalyje (nurodo, kad pagal ieškovo siūloma padalijimą, atsakovai liktų be jokio legalaus įvažiavimo į/iš ginčo sklypo jiems atidalijus žemės sklypus). Paaiškino, kad atsakovių siūlomame projekte yra numatyta bendrojo naudojimo 1 208 kv. m. ploto („E“) dalis – 4 metrų pločio žemės sklypo plotas privažiuoti prie visų iš ginčo sklypo atidalijamų žemės sklypų.
8. Taip pat nurodė, kad pagal atsakovių teikiamą projektą ginčo sklypo likusi 8,0767 ha dalis (= 9,2847 ha bendras - 1,208 ha bendro naudojimo) yra padalijama bendrasavininkams proporcingai jų turimų ginčo sklypo dalių. Nurodė, kad atsakovės neprieštarauja, kad ieškovas pasiimtų sau geriausios vietos ir arčiausios įvažiavimo iš kelio atidalijamą ginčo sklypo „A“ dalį, taigi nėra pažeidžiami jokie ieškovo interesai, netgi jo noras gauti būtent šią ginčo sklypo dalį, kurią jis, be kitų bendrasavininkų sutikimo, yra savavališkai užėmęs naudoti. Nagrinėjamu atveju ginčo sklypo 1,1094 ha dalis yra miško žemės plotas. Nuosavybės teisės į ginčo sklypą buvo atkurtos pagal 2000 m. lapkričio 2 d. apskrities viršininko sprendimus Nr. 81- 14135, Nr. 81-14136, Nr. 81-14137, Nr. 81-14138 keturiems bendrasavininkams: V. D. (4.9 p.), D. J. (4.10 p.), D. G. (4.7 p.), D. D. (4.8 p.). Atsakovių nuomone (kadangi žemės sklypų atidalijimo procedūrą vertina ir tvarko Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, juridinio a/k 188704927, Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius, www.nzt.lt), vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punktu, ginčo sklypo (jo miško dalies) padalijimas į 4 dalis yra teisiškai galimas. Atsakovių teikiamas ginčo sklypo atidalijimo projektas yra racionalesnis, logiškesnis ir sąžiningesnis nei ieškovo pateiktas projektas: yra sąžiningai (proporcingai kiekvieno bendrasavininko turimų nuosavybėje ginčo sklypo dalių) padalijama ežero pakrantė bei atidalijamas bendrojo naudojimo 4 m. pločio legalus pravažiavimas nuo valstybinio kelio į kiekvieną atidalijamą sklypą, likusi ginčo sklypo dalis yra padalijama taip pat proporcingai kiekvieno bendrasavininko turimų nuosavybėje ginčo sklypo dalių (b. l. 30-33)
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu atsakovė D. G. nurodė, kad pirminio sklypo padalijimo projekto pradžioje ji nematė, minimą projektą jai parodė sesuo ir tuomet atsakovė matė, kad žemės sklypas dalijamas neteisingai. Mėgino kalbėtis gražiuoju su ieškovu, tačiau nepavyko. Paaiškino, kad kreipėsi į matininką, kad teisingai padalintų žemę, o būtent, padalintų pakrantę proporcingai turimai žemei.
Šalies argumentai
10. Teismo posėdžių metu atsakovių atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo pilna apimtimi tenkinti priešieškinį. Nurodė, kad matininko parengtame plane yra aiškinamasis raštas, kur parašyta, kad įrengta nuovaža oficialiai įregistruota kadastre. Nurodė, kad atsakovių pateiktame plane įvertinti visi ieškovo pageidavimai ir planas atitinka visų šalių interesus. Pagal pateiktą variantą, ežero pakrantė padalinta proporcingai turimai žemei. Nurodė, kad ginčas kilęs tik dėl įvažiavimo į sklypus. Mano, kad kiekvienas būsimas sklypas, ypač žemės ūkio paskirties žemė, turi turėti įvažiavimą. Kito varianto, nei pateiktas, atsakovės nerado, o ir ieškovas taip pat nepateikė. Paaiškino, kad ieškovas į savo dalį sklypo įvažiuoja pro keliuką, todėl gaunasi, kad ieškovas po atidalijimo turi puikų įvažiavimą į savo sklypą, o atsakovai neturi įvažiavimo. Atsakovių pasiūlytas planas yra su įvažiavimu, todėl nesant kito varianto, turi būti tenkinamas jų priešieškinys, o ieškinys atmestinas. Nemano, kad aplinkos apsauga leistų važinėti palei ežero pakrantę. Nurodė, kad teisiškai toks servitutas palei ežero pakrantę yra, tačiau jo įgyvendinimas būtų sudėtingas, net jei nebūtų skardžio. Nurodė, kad nuovažas įrenginėja Kelių direkcija ir jų rašte aiškiai parašyta, kad daugiau nuovažų, nei jau yra, neplanuojama daryti. Paaiškino, kad paklausimas Kelių direkcijai buvo ar padalijus sklypus, būtų įrengtos nuovažos ir buvo pateiktas atsakymas. Mano, kad negalima spręsti ar keisis ir kaip keisis Kelių direkcijos nuomonė atidalijus sklypus, yra aiškiai nurodyta, kad esant kelio servitutams, naujos nuovažos nėra daromos. Pažymėjo, kad kiekvienas sklypas turi turėti privažiavimą. Kalbant apie griovį, oficialus įvažiavimas pagal Kelių direkciją nėra galimas. Minėtas griovys yra drenažinis, kurį panaikinus gali būti pažeistas kelio funkcionalumas, tokiu atveju turi būti dedami vamzdžiai, pramušamas gruntas, visa tai reikalauja leidimų, suderinimų. Prašo atmesti ieškinį, tenkinti priešieškinį ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
11. Atsakovui A. J. ieškinys su priedais ir teismo pranešimas bei priešieškinis įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalies tvarka, t. y. įteikiant asmeniškai (b. l. 20, 45). Atsiliepimų atsakovas nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu atsakovas A. J. nurodė, kad sutinka su pareikštu ieškiniu.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo byloje, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), dėl kurio kilo ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra 9,2847 ha ploto, paskirtis – žemės ūkio, 7,1991 ha yra žemės ūkio naudmenos, l,1094 ha miško žemė, 09762 ha yra kitos žemės. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims. Žemės sklypui atlikti kadastriniai matavimai. Kadastro duomenų pakeitimai patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 47SK-(14.47.110.)-288 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 47VĮ-(14.47.110.)-1125 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 47SK-(14.47.110.)-288 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo patikslinimo“.
14. Trečiasis asmuo nurodė, kad žemės sklypui yra taikomos specialiosios sąlygos: Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis), Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis), Miško žemė (VI skyrius, trečiasis skirsnis), Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos (VI skyrius, antrasis skirsnis), Kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis), Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos (III skyrius, vienuoliktasis skirsnis) bei nustatytas 0,2705 ha kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) (toliau – servitutas (0,2705 ha). Nuo nuovažos (esančios rajoninio (krašto) kelio Nr. 4305 (Musninkai - Čiobiškis - Gelvonai - Vytinė) 34,483 km) yra bendro naudojimo kelias tarp žemės sklypų kadastro Nr. 8903/2:265 ir Nr. 81903/2:266, kuriuo patenkama į ginčo sklypą. Anksčiau minėtas servitutas (0,2705 ha) nustatytas tikslu leisti kitiems asmenims (ne tik žemės sklypo savininkams) važiuoti keliu ir naudotis pėsčiųjų taku, taigi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.115 straipsniu padalijus tarnaujantįjį daiktą, anksčiau nustatytas servitutas lieka galioti visoms tarnaujančiojo daikto dalims. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, servitutas (0,2705 ha) nustatytas ežero pakrantėje, tad klausimas, ar racionalu apriboti žemės sklypą (sklypus) dar ir dalyje, einančioje lygiagrečiai rajoninio kelio. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, mano, kad ginčo sklypo savininkai privalo sutvarkyti servituto (0,2705 ha) kelią taip, kad jis būtų tinkamas važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, taip pat patiems patekti į projektuojamus atidalintus sklypus.
15. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovės prašo teismo pripažinti teisę rengti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo-pertvarkymo projektą be kitų bendraturčių sutikimo ir jį užregistruoti VĮ Registrų centras. Atsižvelgdami į tai, mano, kad visų bendraturčių tikslas yra pertvarkyti (padalinti) žemės sklypą ir įregistruoti nuosavybės bei kitas daiktines teises Nekilnojamojo turto registre, t. y. šiuo klausimu įmanoma susitarti taikiai. Atsakovės D. G. ir D. J. neprieštarauja, kad „ieškovas pasiimtų sau geriausios vietos ir arčiausios įvažiavimo iš kelio atidalijamą ginčo sklypo „A“ dalį, taigi nėra pažeidžiami jokie ieškovo interesai, netgi jo noras gauti būtent šią ginčo sklypo dalį, kurią jis, be kitų bendrasavininkų sutikimo, yra savavališkai užėmęs naudoti“. Anot ieškovo, atsakovas A. J. „yra sakęs, kad sutinka su žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės atsidalinimo planu“. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašo klausimą dėl ieškovo ir atsakovų keliamų reikalavimų, spręsti teismo nuožiūra.
16. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad kelio servitutas palei ežero pakrantę nustatytas kitiems asmenims, turintiems sklypus toliau nuo šalių sklypo. Norėjo pabrėžti, kad kelio servitutas šiuo atveju yra galimas. Savininkai tarnaujančio ir viešpataujančio sklypo turi tarpusavyje susitarti. Paaiškino, kad pagal fotografiją matyti, kad pasukus nuo T formos sankryžos į dešinę, toliau yra miškas, negali pasakyti, ar jis yra pravažiuojamas. Dėl nuovažų įrengimo paaiškino, kad galima rengti nuovažas kas 100 metrų, o ties atsakovių sklypo dalimi yra nemažas šlaitas. Patikslino, kad nuo kelio įvažiavimas nėra servitutinis, tai valstybinė žemė, palikta pravažiuoti tarp sklypų. Kelias iki ežero taip pat yra valstybinis. Nurodė, kad turi būti leidžiama važiuoti ir ežero pakrante, nes ten yra servitutas. Pabrėžė, kad palei ežero pakrantę esantis servitutas tęsiasi per visą nepadalintą žemės sklypą. Servitutas turi išlikti ir padalijus žemės sklypus per visą ilgį, nes servitutas buvo nustatytas dėl kitų sklypų, esačių toliau nuo atsakovių sklypų. Nurodė, kad toks servitutas palei ežero pakrantę buvo nustatytas seniai, grąžinus žemes. Apie tai, ar tas kelias realiai gali būti naudojamas, negali pasakyti, planas buvo sudarytas numatant jame servitutą, tačiau kelio realus įrengimas ir jo priežiūra priklauso nuo sklypo savininkų. Prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
17. Šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
ieškinys atmestinas,
priešieškinys tenkintinas visiškai
18. Atidalijimas yra vienas nuosavybės teisių įgyvendinimo būdų, kurio pasekmė – nuosavybės teisės rūšies pasikeitimas, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisė modifikuojasi į asmeninės nuosavybės teisę. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą tam, jog ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant šias teises, kad daiktas negali būti dalijamas taip, jog po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų suvaržytos kito bendraturčio teisių į atidalytąją daikto dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2007, 2011-12-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011, ir kt.). Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, turi išnaudoti visas galimybes suderinti bendraturčių valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).
19. Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktą natūra, būtina atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio normas, apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Pagal šio straipsnio 1 dalį daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių tikslinė paskirtis, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas. Pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kurių nedalumas nustatytas įstatymų. Taigi daikto dalumą ar nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar padalijus jį ši paskirtis išlieka, pasikeičia ar išnyksta (išskyrus atvejus, kai daikto nedalumą nustato įstatymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad atidalijant daiktą žala galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).
20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl nekilnojamojo daikto – 9,2847 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės į keturis atskirus objektus. Byloje taip pat nėra ginčo dėl atidalijimo principo – kad visiems bendraturčiams turi būti padalinta ežero pakrantė proporcingai jų turimai daliai bendrojoje nuosavybėje. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kokiu eiliškumu turi būti išdėlioti žemės sklypai vienas kito atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, dėl šiame sprendimo punkte minimų aplinkybių teismas plačiai nepasisako. Teismas taip pat nepasisako ir nevertina ieškovo pateikto pirminio projekto, nes ieškovas pateikdamas patikslintą projektą, pirminio atsisakė.
21. Ginčas byloje kilo dėl to, ar turi būti atidalijami sklypai nustatant žemės sklypo dalį, priklausančią ieškovui ir atsakovams bendrai, kurios paskirtis užtikrinti privažiavimą prie visų sklypų (atsakovių siūlomas projektas (b. l. 57) ar be šios bendros dalies (ieškovo patikslintas projektas (b. l. 62).
22. Kaip jau buvo minėta anksčiau, daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai (CK 4.80 straipsnio 2 dalis), daiktas negali būti dalijamas taip, jog po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų suvaržytos kito bendraturčio teisių į atidalytąją daikto dalį. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atidalijus nuosavybę bylos šalims taip, kad atidalijimo projekte nebus numatyta privažiavimo prie 3 naujai suformuotų sklypų, o būtų privažiavimas prie vieno sklypo, kitų 3 sklypų savininkams bus tiek padaryta žala sklypų paskirčiai, tiek būtų suvaržytas jų teisių įgyvendinimas, nes neturint privažiavimo prie sklypo, savininkui būtų iš esmės neįmanoma naudotis tuo sklypu. Patekimas į sklypą priklausytų nuo sklypo, esančio krašte ir turinčio privažiavimą, savininko valios.
23. Įvertinus teismui pateiktus atidalijimo projektus, darytina išvadą, kad būtent šio sprendimo 22 punkte aprašyta situacija susidarytų, jei būtų patvirtintas ieškovo pateiktas patikslintas atidalijimo projektas (b l. 62). Minėtame projekte tik ieškovas turėtų jau egzistuojantį privažiavimą prie jo dalies, kiti dalijamo sklypo bendraturčiai privažiavimų neturės. Manytina, kad tokia situacija neatitiktų proporcingumo principo, nes ieškovo padėtis bus ženkliai geresnė nei atsakovų. Atsakovams tektų našta dėl privažiavimo įrengimo, įforminimo, arba našta kreiptis dėl servituto nustatymo ir galimai vėliau mokėti už nustatytą servitutą.
24. Kalbant dėl įvažiavimų (nuovažų) įrengimo, svarbu paminėti, kad byloje yra Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – LAKD) raštai, kuriuose nurodoma, kad dabartinis sklypas, kurio padalijimo projektai ir svarstomi byloje, turi privažiavimą rajoninio kelio Nr. 4305 34,483 km, ir kad pagal galiojančius teisės aktus naujos nuovažos negali būti projektuojamos ir įrenginėjamos, jeigu jau yra nuovaža ir per ją arba per ją ir nustatant servitutus galima patekti prie tam tikro sklypo (b. l. 52, 89). Ieškovo atstovas, komentuodamas minėtus LAKD raštus nurodė, kad juose nėra griežto atsakymo, jog ateityje nebus leista įrengti. Pažymėtina, kad nei ieškovas, nei atsakovas kitokių LAKD raštų nepateikė, nors turėjo galimybę taip pat kreiptis į kompetentingą instituciją. Pažymėtina ir tai, kad raštuose aiškiai nurodyta institucijos, atsakingos už nuovažų įrengimą pozicija, kad dalinant sklypą, turintį privažiavimą, į dalis, privažiavimai prie atskirų sklypo dalių turi būti sprendžiami ne įrengiant naujas nuovažas, bet kitais būdais. LAKD poziciją patvirtina ir Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, 162 punktas, kuriame nustatyta, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Taip pat, teismas, priimdamas sprendimą, negali vadovautis prielaidomis, kad ateityje bus leista įrengti nuovažas.
25. Byloje yra duomenų, kad dalinamame žemės sklype palei ežero pakrantę yra nustatytas servitutas, siekiant užtikrinti privažiavimą prie kitų sklypų (b. l. 10, 34, 105–107). Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad minėtas servitutas nustatytas ežero pakrantėje, taip pat šiuo metu jis apaugęs, taip pat dėl didelio nuolydžio jame neįmanoma arba netikslinga įrengti kelią. Su tokia pozicija sutiko visi byloje dalyvaujantys asmenys. Trečiasis asmuo, pateikęs informaciją dėl minėto servituto, vadovavosi tik dokumentais ir nevertino realios situacijos. Esant tokiai aplinkybei, teismas dėl šio alternatyvaus privažiavimo prie sklypų daugiau nepasisako.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad ieškovo pateiktas patikslintas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projektas (b. l. 62) negali būti tvirtinamas, nes nenumato jokių privažiavimų prie projekte numatytų sklypo dalių B, C ir D.
27. Vertinant atsakovių D. G. ir D. J. pateiktą atidalijimo projektą (b l. 57), darytina išvada, kad jame numatytas privažiavimas prie visų dalių (A, B, C, D) per dalį, priklausiančią visiems lygiomis dalimis E, esamą nuovažą kelio Nr. 4305 34,483 km ir valstybinę žemę, skirtą pravažiuoti tarp sklypų (sprendimo 16 punktas – trečiojo asmens paaiškinimai). Kitoje dalyje atsakovių projektas iš esmės atitinka ieškovo patikslintą projektą, dėl kitų dalių nei ieškovas, nei atsakovas A. J. prieštaravimų nepateikė. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovių pateiktu atidalijimo projekto variantu, numatančiu privažiavimą prie visų dalių, nepateikė jokio alternatyvaus varianto, numatančio privažiavimą prie visų dalių, nors pagal LAT formuojamą praktiką turėjo išnaudoti visas galimybes suderinti bendraturčių valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo (plačiau žr. šio sprendimo 18 punktą). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovių D. G. ir D. J. pateiktas atidalijimo projektas tvirtintinas. Atitinkamai joms pripažįstama teisė rengti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo – pertvarkymo projektą be kitų bendraturčių sutikimo ir jį užregistruoti VĮ Registrų centras.
28. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
30. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, o atsakovių D. G. ir D. J. priešieškinys patenkintas visiškai, todėl iš ieškovo priteistinos visos atsakovių D. G. ir D. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė D. G. šioje byloje sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (b. l. 42), taip pat 700 Eur už priešieškinio parengimą (b. l. 40–41). Atsakovė D. J. šioje byloje sumokėjo 500 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose (b. l. 66, 67). Atsižvelgiant į tai, atsakovei D. G. iš ieškovo prisiteistina 775 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei D. J. – 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
31. Teismas šioje byloje patyrė 11,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, atsižvelgiant į sprendimo 29-30 punktus, taip pat priteistinos iš ieškovo D. D. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 punktas).
32. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 151 Eur žyminio mokesčio (b. l. 8). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra neturtinis (LAT 2020 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1048-580/2019). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu ieškovas turėjo sumokėti 100 Eur žyminio mokesčio. Esant tokiai aplinkybei ieškovui gražintina 51 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).
33. Kadangi iš ieškovo valstybės naudai priteistina 11,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o jam grąžintina 51 Eur permokėto žyminio mokesčio, atlikus įskaitymą ieškovui grąžinama 39,84 Eur permokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 273 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.
Patvirtinti žemės sklypo (9,2847 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių atidalijimą pagal 2020 m. gruodžio 10 d. matininko A. R. parengtą projektą su 2021 m. kovo 18 d. patikslintu pirmu lapu (sklypo plano brėžiniu), paskiriant: D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 1/4 dalies (302 kv. m.) sklypo bendrojo naudojimo dalyje (projekte pažymėtoje „E“ indeksu) ir 38 270 kv. m. ploto asmeninio naudojimo dalį (projekte pažymėtą „A“ indeksu), A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 1/4 dalies (302 kv. m.) sklypo bendrojo naudojimo dalyje (projekte pažymėtoje „E“ indeksu) ir 7 413 kv. m. ploto asmeninio naudojimo dalį (projekte pažymėtą „B“ indeksu), D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 1/4 dalies (302 kv. m.) sklypo bendrojo naudojimo dalyje (projekte pažymėtoje „E“ indeksu) ir 22 887 kv. m. ploto asmeninio naudojimo dalį (projekte pažymėtą „C“ indeksu), D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 1/4 dalies (302 kv. m.) sklypo bendrojo naudojimo dalyje (projekte pažymėtoje „E“ indeksu) ir 23 069 kv. m. ploto asmeninio naudojimo dalį (projekte pažymėtą „D“ indeksu), pertvarkant žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į atskirus penkis: D. D., A. J., D. G. ir D. J. bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo) žemės sklypą (projekte pažymėtu „E“), bei keturis asmeninės nuosavybės žemės sklypus: D. D. (projekte pažymėtu „A“), A. J. (projekte pažymėtu „B“), D. G. (projekte pažymėtu „C“) ir D. J. (projekte pažymėtu „D“).
Pripažinti atsakovėms D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę rengti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo – pertvarkymo projektą be kitų bendraturčių sutikimo ir jį užregistruoti VĮ Registrų centre.
Priteisti iš ieškovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 775 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 39,84 Eur (trisdešimt devynis eurus 84 centus) dalį jo sumokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. lapkričio 3 d., Perlas Finance paslaugos būdu.
Išaiškinti ieškovui, kad žyminio mokesčio dalį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.