- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-23
- Bylos Nr.
- e2-1170-1153/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13283-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Malijauskas
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- UAB Mano Būstas Dainava
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius
- Kategorijos
- 2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
- 2.6.10.3Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovei D. P., trečiojo asmens UAB Mano Būstas Dainava atstovei S. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei D. P. dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB Mano Būstas Dainava,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės D. P.: 1) 1 850,03 Eur žalos atlyginimą; 2) 82 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos; 3) 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad tarp ieškovės ir draudėjos buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kuria apdraustas būstas adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 16 d. iki 2025 m. birželio 15 d. Ieškovė gavo pranešimą iš draudėjos, kad 2024 m. liepos 18 d. buvo aplietas vandeniu butas. Draudėja paaiškino, kad užpylimas įvyko iš virš esančio buto Nr. 47, kurio atsakomybės ribose įvyko vandens prabėgimas iš šaltinio, kuris yra bute. Ieškovė kompensavo draudėjai patirtus nuostolius, išmokėjo 2 092,18 Eur išmoką. Ieškiniu reikalaujamos žalos atlyginimas sudaro 1 850,03 Eur, įvertinus butui taikomą nusidėvėjimą, ir atėmus 120 Eur išskaitą. Atsiradęs žalos dydis dėl užliejimo nustatytas vadovaujantis nuostolių nustatymo aktu, kuriame yra pateikti visi su nuostolio nustatymu susiję duomenys. Ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo reikalavimo teisę į atsakingus asmenis dėl žalos atlyginimo – atsakovę. Pažymi, kad dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užliejimo metu buvo apgadintos draudėjo patalpos. Tai, kad butas buvo aplietas iš viršaus ir patalpom padaryta žala, o už tai atsakingas atsakovas patvirtina pridedami kartu su ieškiniu įrodymai. Atsakovei buvo siųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, atsakovo prašymu buvo išsiųsti visi duomenys susiję su padaryta žala. Su atsakove dėl žalos atlyginimo buvo bendraujama per atsakovės nurodytą atstovą, tačiau atstovas informavo, kad visą informaciją perdavė atsakovei. Su atsakove buvo bendraujama dėl žalos atlyginimo ir telefonu, tačiau atsakovė neigia įvykio aplinkybes. Ieškovės atstovas prieš pareiškiant ieškinį dar kartą tikslinosi įvykio aplinkybes su buto savininku ir duomenis dėl žalos teikusiu draudėjo giminaičiu (anūkas), kurie nuosekliai ir aiškiai tvirtino aplinkybes dėl užliejimo iš buto Nr.47, kuris kartojosi jau ne vieną kartą. Dėl to ieškovė priversta kreiptis į teismą. Ieškovės atstovas dėl 2024 m. liepos 18 d. įvykio aplinkybių kreipėsi prašydamas pateikti paaiškinimus ir į namo administratorių UAB Mano Būstas Dainava. Atsakyme į paklausimą administratorius nurodė, kad nebuvo jokių bendro naudojimo objektų gedimų/defektų, kas dar kartą patvirtina, kad užliejimas vyko iš buto Nr.47 atsakomybės ribų. Ieškovės teigimu, nėra ginčo, kad užliejimo priežastis yra vandens nutekėjimas iš atsakovės valdomo buto, vandens nutekėjimas yra atsakovės atsakomybės ribose. Jeigu atsakovas būtų buvęs atidus ir rūpestingas bei tinkamai prižiūrėjęs bei naudojęsis savo turtu, žala nebūtų atsiradusi. Kadangi atsakovas nesielgė taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, o tarp atsakovo neteisėtų veiksmų/neveikimo ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ieškinys turi būti patenkintas. Dėl šių priežasčių ieškovė prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė D. P. atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutinka, kad tariamas žalos šaltinis yra atsakovės valdoma patalpa. 2024 m. liepos 18 d. atsakovė grįžo po darbo namo ir nerado bute jokių vandens nutekėjimo ar drėgmės židinių. Apie tariamą užliejimą sužinojo tik gavusi pranešimą iš draudiko 2024 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje. Nei draudėja O. S., nei apie žalą pranešęs jos anūkas nebuvo atėję ir nesikreipė į atsakovę įvykio metu ar iškart po jo. Taip pat nesikreipė ir neatvyko apžiūrėti buto nei ieškovės (draudiko), nei namo administratoriaus atstovai. Atsakovės bute buvo sausa ir nebuvo jokių vandens pratekėjimo židinių. Atsakovė pati kreipėsi į buto Nr. 44 savininkę, kuri paklausta apie tikslų vandens nutekėjimo metą, nurodė negalinti jo konkrečiai nurodyti, pabrėždama, kad „yra draudimas“. Tokios aplinkybės kelia abejonių buto savininkų versijos tikslumu, kadangi jie patys negalėjo nurodyti kada atsirado žala ir dėl kokų priežasčių nusprendė, kad žala atsirado būtent iš atsakovės buto, o ne iš kitų šaltinių. Atsakovė pripažįsta, kad praeityje viena kartą buvo įvykęs incidentas dėl įtrūkusio gyvatuko vonios kambaryje, bet tai vienkartinis atvejis ir tuomet atsakovė gera valia atlygino 500 Eur žalą. Tuomet savininkė remonto neatliko, todėl dalis pateiktų nuotraukų, galėjo atsispindėti būtent ankstesnio incidento pasekmes. Taip pat laiptinėje anksčiau buvo pastebėta, kad vanduo bėga iš viršaus per laiptinės sieną ir kaimynė stebėjosi, kodėl vanduo pirmiausia neteka į atsakovės butą ir teka žemyn į jos butą. Atsakovė laiko, kad užliejimas galėjo kilti per lietaus nuotekų (lietaus kanalizacijos) sistemą ar kitą bendro naudojimo pastato inžinerinės sistemos elementą, taip pat neatmestina, kad galėjo būti ir pačios savininkės veiksmų (pvz., paliktas atidarytas langas ar gedimas). Atsakovė negali būti atsakinga už kilusią žalą. Be to pažymi, kad kaimynų santykiai yra konfliktiniai, todėl šie galėjo tyčia nurodyti, jog butas užlietas iš atsakovės buto patalpų. Iš nuotraukų nėra įmanoma nustatyti, jog vanduo tekėjo iš viršutinio buto ir sudėtinga suprasti vandens atsiradimo šaltinį. Aplinkybė, kad namo administratorius neužfiksavo bendro naudojimo objektų gedimų/defektų, nereiškia ir neįrodo, jog vandens šaltinis yra atsakovei priklausantis butas. Šiuo atveju būtent namo administratorius gali būti atsakingas už kilusią žalą. Ieškovė parengė ieškinį atmestinai, ieškovė neapžiūrėjo bendro naudojimo patalpų, neapžiūrėjo ir neįvertino atsakovės buto. Atsakovės bute esantis vamzdynas yra techniškai tvarkingas. Kartu su ieškiniu nepateikta duomenų, kurie leistų patikimai atmesti kitas realias vandens atsiradimo priežastis ir patvirtinti židinį būtent atsakovės bute. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškinys turi būti atmestas.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB Mano Būstas Dainava atsiliepime į ieškinį nurodo, kad apie minėtą įvykį duomenų neturi ir nurodytu laikotarpiu nebuvo gauta namo gyventojų pranešimų apie apliejamas patalpas, taip pat nebuvo kviesta avarinė tarnyba. Trečiasis asmuo pažymi, kad daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), pranešimų suvestinėje už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., nėra jokių pranešimų iš namo gyventojų dėl apliejimo atvejų, avarijų likvidavimo. Šiam argumentui pagrįsti trečiasis asmuo teikia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), pranešimų suvestinę. Taip pat trečiasis asmuo teikia daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statinio techninės priežiūros žurnalo kopiją, kuriame matyti, kad 2024 m. liepos 18 d. naujų defektų nepastebėta. Atsakovės argumentai, kad vandens šaltinis galėjo būti lietaus nuotekų kanalizacija yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti, kaip tai numatyta CPK 178 straipsnyje: 1) ginčo atveju ir laikotarpiu, kaip pranešimų suvestinė pridedama. 2 Statinio techninės priežiūros žurnalo kopija pridedama. 3 jau minėta ir ką patvirtina su šiuo atsiliepimu pateikiami rašytiniai įrodymai, jokių pranešimų apie pratekėjimą iš lietaus nuotekų kanalizacijos nėra; 2) Nesuprantama, apie kokį ankstesnį pratekėjimo atvejį kalbama, kai atsakovė visiškai neidentifikuoja atvejo; 3) ankstesnis atvejis visiškai nesusijęs su nagrinėjamu atveju, todėl juo remtis apskritai nėra tikslinga šioje byloje. Vien tik ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius, nereiškia, jog trečiasis asmuo yra atsakingas absoliučiai už visas namo bendro naudojimo objektuose įvykusias avarijas. Pabrėžia, kad jokių pranešimų dėl bendrųjų inžinerinių sistemų gedimų nurodomu laikotarpiu gauta nebuvo. Iš byloje pateiktų įrodymų (Statinio techninės priežiūros žurnalo kopijos) matyti, kad iki minėto įvykio trečiasis asmuo organizavo namo techninę priežiūrą Statinių priežiūros reglamente nustatyta tvarka ir periodiškumu, nuolat pildė namo techninės priežiūros žurnalą ir stebėjo namo techninę būklę, t. y. ja domėjosi, todėl trečiasis asmuo negali būti atsakingas už ginčo įvykį. Šiuo atveju trečiajam asmeniui jokie reikalavimai negali būti keliami.
5. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovės atsiliepimu į ieškinį. Atsakovės teiginys, kad draudėjos butas Nr.44 galėjo būti užlietas iš namo bendro naudojimo konstrukcijų nėra patvirtintas jokiais įrodymais. Priešingai, ieškovė administruodama žalos bylą kreipėsi ir į namą administruojančią UAB Mano Būstas Dainava, kuri pateikė atsakymus tiek į paklausimą, tiek ir nurodė tas pačias aplinkybes atsiliepime į ieškinį, – laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. namo administratorius nebuvo kviestas likviduoti avarijų, nebuvo nustatyta jokių bendro naudojimo defektų, kurie ginčo laikotarpiu galėtų būti susiję priežastiniu ryšių su draudėjos buto Nr.44 užliejimu. Namo administratorius atlieka namo stebėseną, tačiau jokių ginčui aktualiu laikotarpiu namo bendro naudojimo konstrukcijų defektų, pažeidimų, kurie būtų susiję su buto Nr.44 užliejimu, nėra nustatęs. Pažymi ir tai, kad buto Nr.44 užliejimas iš viršaus, be jokių remonto/avarinių darbų atlikimo, baigėsi. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad užliejimo šaltinis buvo virš buto Nr.44 esantis butas Nr.47, ir užliejimas baigėsi buto Nr.47 savininkui pašalinus užliejimo priežastį 2 buto atsakomybės ribose. Civilinio proceso kodekso 12, 178 str. įtvirtintas rungtyniškumo principas nustato pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai, atsakovas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, todėl privalo žinoti procesinę pareigą įrodymais įrodyti atsikirtimo argumentus, tačiau tokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes dėl buto Nr.44 užliejimo iš namo bendro naudojimo konstrukcijų nėra pateikta. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, kad butas Nr.44 galėjo būti užlietas palikus bute atidarytą langą visiškai nepagrįstas ( butas nuolat gyvenamas, užliejimo šaltinis iš viršaus, vanduo prabėgo per lubas, per sienas nubėgo žemyn ), iš vandens šaltinio bute taip pat visiškai nepagrįstas ( kaip paminėta vanduo bėgo iš viršaus per lubas žemyn ), gedimas bute taip pat neįrodytas teiginys dėl vandens prabėgimo vietos per buto Nr.44 lubas žemyn. Atsakovės prielaidos, kad draudėjos bute Nr.44 matomos užliejimo žymės yra ankstesnių užliejimų pasekmė yra nepagrįsta, nes po aktualaus užliejimo bute buvo matuojama drėgmė, kuri rodė užliejimo pasekmės t. y. drėgnumą, iš fotonuotraukų matyti, kad užliejimo aplinkybes aprodė ir aiškino draudėjos atstovai ( nuotraukoje matyti tikėtina paminėtas draudėjos anūkas, kuri prašoma apklausti byloje), buto lubose matyti vandens prabėgimo žymės. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad po užliejimo jos butas nebuvo apžiūrėtas nėra svarbi nagrinėjamu atveju. Ieškovės turimais duomenis draudėjas buvo atėjęs iki atsakovo buto, tačiau nebuvo įleistas. Atsakovės veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių (ir ši aplinkybė yra įrodyta, nes duomenų apie bendro naudojimo konstrukcijų defektus, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su buto Nr.44 užliejimu nėra, buto Nr.44 užliejimas iš šio buto atsakomybės ribų, kai vanduo bėgo iš viršaus žemyne taip pat negalimas). Meteorologinės tarnybos Kauno AMS 2024 m. liepos 18 d. archyviniai duomenys rodo, kad tą dieną kritulių kiekis buvo 0. Šie duomenys yra šalutiniai, ne pagrindiniai, nes buto Nr.44 užliejimas iš lietaus kanalizacijos vamzdyno, kuris yra bendro naudojimo objektas, ir apie šio vamzdyno trūkumus/defektus, kurie būtų susiję priežastiniu ryšiu su buto Nr.44 užliejimu, įrodymų nėra. Ieškovė prašo ieškinį tenkinti.
6. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad būtent ieškovei tenka pareiga įrodinėti vandens (užliejimo) šaltinį. Šios pareigos neįvykdytos, nes neidentifikuotas pratekėjimo židinys, nepaneigtos alternatyvios pratekėjimo priežastys, o nuotraukos fiksuoja tik pasekmes, bet ne vandens pratekėjimo šaltinį. Niekas nebuvo atėję į atsakovės butą apžiūrai, o būtų pamatę, kad atsakovės bute sausa ir nėra jokių vandens pratekėjimo židinių. Teiginiai, kad draudėjas nebuvo įleistas į butą neparemtas įrodymais. Nėra aišku kodėl atsakovei nebuvo paskambinta, parašyta ar pranešta apie apžiūros laiką. Ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją, tai lygiai taip pat galėjo paskambinti, parašyti raštu ar pranešti kitu būdu. Patys draudėjai ne iš karto pastebėjo, kad butas buvo užlietas, todėl negalima nustatyti nei kada, kiek laiko ir iš kur vanduo tekėjo. Atsakovės su šiais kaimynais nesieja kaimyniški santykiai, nes ji buvo nepagrįstai apkaltinta ir anksčiau. Kadangi nėra žinoma tiksli užliejimo data, tai liūtis galėjo būti nebūtinai 2024 m. liepos 18 d. Tai, kad namo administratorius nebuvo gavęs pranešimų, neįrodo, jog tokių defektų nebuvo. Toje pačioje suvestinėje matyti įrašai 2024 m. liepos 23 d. apie bendro stovo prastą būklę: „per sudūrimą reikia suveržti vamzdį, nes matosi skylutė (keisti sako nereikia). Nors gedimų nefiksuota, bet bendras stovas buvo prastos būklės, per sudūrimą reikia suvežti vamzdį, nes ten matosi skylutė. Administratorius neatliko paslėptų vamzdynų nuolatinės stebėsenos. Kartu su ieškiniu pateiktos nuotraukos neįrodo užliejimo šaltinio buvimo atsakovės bute. Atsakovės bute esantis vamzdynas yra techniškai tvarkingas. Ieškovė neprašo skirti teismo ekspertizės, nepateikė sistemos ribų dokumentų, nenurodo kokiu būdu nustatė, jog vandens šaltinis yra atsakovės bute. Ieškovės ieškinys kaip neįrodytas turi būti atmestas.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje ir kituose procesiniuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, papildomai (detaliau) paaiškino įvairias ginčo aplinkybes. Patvirtino, kad daugiau įrodymų neteiks, teismo ekspertizės neprašo skirti, mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų dėl užpylimo šaltinio (iš atsakovės buto) ir padarytos žalos.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, papildomai (detaliau) paaiškino įvairias ginčo aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Patvirtino, kad daugiau įrodymų neteiks, teismo ekspertizės neprašo skirti, mano, kad ieškinys neįrodytas.
9. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, papildomai (detaliau) paaiškino įvairias ginčo aplinkybes dėl namo administratoriaus veiksmų ginčo gyvenamajame name.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu (būsto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo apdraudusi draudėjos O. S. būstą adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 16 d. 00.00 val. iki 2025 m. birželio 15 d. 24.00 val. Užfiksuota, kad 2024 m. liepos 18 d. įvyko vandens užpylimas draudėjos bute 2-ame gyvenamojo namo aukšte. Draudėja kreipėsi dėl įvykio į draudimą (ieškovę). 2024 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė sudarė turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir remonto sąmatą, kurioje užfiksuota, jog draudėjos bute 2024 m. liepos 18 d. įvyko vandens užpylimas. Nurodytas numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo – butas (duomenys neskelbtini) (trečiame gyvenamo namo aukšte), apskaičiuota bendrai 1 970,03 Eur remonto sąmata. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte užfiksuota, kad su draudėja bei jos šeimos atstovu sudaryta įvykio vietos apžiūra, draudėja draudimui nurodė, jog pastebėjo vandens pratekėjimą iš aukščiau esančio buto Nr. 47. Sulietos lubos, sienos, grindys. Nuostolio aprašyme detaliau aprašytos aplietos konkrečios buto patalpos, apliejimo kiekis, sugadinimo pobūdis ir laipsnis. Pateiktos teismui įvairios padarytos nuotraukos, kuriuose matyti draudėjos bute užfiksuotos įvairios vandens užpylimo žymės, taip pat matuojamas drėgnumas su drėgnomačiu, nufotografuota draudėjos buto techninės apskaitos byla. Taip pat atsakovė pateikė dvi nuotraukas, kuriose matyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), koridoriaus vaizdas prie butų Nr. 47 ir Nr. 48. 2024 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo O. S. 2 092,18 Eur draudimo išmoką. 2024 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl išmokos išieškojimo, kuriuo prašo atlyginti 2 092,18 Eur žalą dėl 2024 m. liepos 18 d. įvykio. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad buto (duomenys neskelbtini), savininke yra atsakovė D. P. pagal 2023 m. rugpjūčio 4 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą; gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), nustatytas turto administravimas ir administratoriumi pagal 2017 m. spalio 20 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-3814 paskirta UAB Mano Būstas Dainava. 2025 m. liepos 10 d. ieškovė kreipėsi dėl informacijos į namo (duomenys neskelbtini) administratorių trečiąjį asmenį UAB Mano Būstas Dainava; 2025 m. liepos 17 d. pateiktas atsakymas, kad namo administratoriui patikrinus visą sistemą, nėra užklausų susijusių su ginčo įvykiu, avarinė tarnyba nebuvo kviečiama, situacijos nežino. Teismui pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys dėl orų Kaune. Teismui pateikta kadastrinės bylos kopija, kurioje matomi butai nuo 1-ojo aukšto iki 5-ojo (41, 44, 47, 50, 53). Atsakovė sutiko su aplinkybe teismo posėdžio metu, kad jai nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 47 yra virš draudėjos buto Nr. 44. UAB Mano Būstas Dainava pateikė dokumentų valdymo sistemos už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. liepos 1 d. laikotarpį, pateikė statinio būklės nuolatinių stebėjimų, statinio techninės priežiūros žurnalus.
11. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).
12. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius bei yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).
13. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyrauja rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12–13 straipsniai). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-381/2024).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas neprivalo įrodyti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-1075/2024).
15. Asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala.
16. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, būtent ieškovė, siekdama atsakovės civilinės atsakomybės, turėjo pareigą įrodyti, kad pratekėjusio vandens šaltinis draudėjos bute buvo iš atsakovės buto.
17. Garbaus amžiaus draudėja O. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir jai padedantis jos anūkas A. B., kurie buvo apklausti teismo posėdyje kaip liudytojai, paaiškino teismui, kad pastebėjo buto Nr. 44 vandens užpylimą iš viršaus esančių atsakovės buto patalpų (šie aiškiai suprato, kad šis vandens užpylimas yra iš virš jų esančio buto Nr. 47, 3-ame gyvenamojo namo aukšte, virš jų, kadangi vandens drėgnumo atsiradimo zonos (šaltiniai) atsirado iš viršaus ir jau anksčiau buvo užpylimas vandeniu iš atsakovės buto. Atsakovė pripažino, kad maždaug prieš 10 metų buvo iš tiesų užpiltas draudėjos butas (trūkus gyvatukui) ir tuomet buvo geranoriškai susitarta tarp kaimynų tarpusavyje dėl 500 Eur žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu liudytojai tikslios ginčo užpylimo datos negalėjo nurodyti (nebepamena), bet pažymėjo, jog tai buvo apie 2024 m. vasaros periodas, apie įvykį tuomet iš karto buvo pranešta draudimui, vandens žymės buvo aiškios, matomos, užfiksuotos. Liudytojai taip pat nurodė, kad buvo bandyta eiti pas kaimynę (atsakovę) į butą Nr. 47, tačiau niekas durų neatidarė, toliau paliko spręsti situaciją draudimui. Draudimo atstovas apžiūrėjo draudėjos būstą, matavo drėgmę draudėjos bute, užfiksavo įvykį, atitinkamai įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo išmoką draudėjai. Atsakovė teismo posėdžio metu nepripažino, kad 2024 m. liepos 18 d. vandens užpylimas draudėjos bute įvyko dėl jos kaltės, t. y. kad vandens užpylimo šaltinis buvo jos butas, nurodė įvairias prielaidas (galimus kitus šaltinius) – atidarytas balkono langas draudėjos bute, puoduku (vandeniu) apipiltos sienos, taip pat nurodė, jog tai galėjo būti ir seno (ankstesnio) užpylimo žymės, galiausiai nurodė, jos manymu, vandens šaltinis yra bendrojo naudojimo patalpose (vamzdyne) tarp 47 ir 48 butų. Atsakovė taip pat akcentavo, jog nebuvo savalaikiai informuota apie šį vandens užpylimą, o sužinojo tik gavusi pranešimą iš draudimo bendrovės. Liudytojai taip pat paaiškino, kad su atsakovę yra kalbėję jau po įvykio ir ši buvo nurodžiusi jiems, jog dar galimas vandens užpylimo šaltinis buvo 4-ojo aukšto bute virš atsakovės buto (nes ir pati atsakovė buvo užpilta), liudytojai tuo netiki. Teismo posėdžio metu atsakovė šios pozicijos (dėl galimo vandens užpylimo šaltinio 4-aukšte nebepalaikė). Trečiasis asmuo UAB Mano Būstas Dainava (namo administratorius) nurodė, kad niekas dėl ginčo įvykio į juos nesikreipė, taip pat nurodytu laikotarpiu nebuvo gauta namo gyventojų pranešimų apie apliejamas vandeniu patalpas, taip pat nebuvo kviesta avarinė tarnyba, jokių avarijos šalinimo darbų tuo laikotarpiu bendro naudojimo patalpose ginčo pastate neatlikinėjo, pateikė teismui turimus visus įrodymus. Liudytojai taip pat patvirtino, kad po šio įvykio daugiau užpylimo nepasikartojo, butas buvo suremontuotas, vandens užpylimas (-ai) nepasikartojo.
18. Iš bylos medžiagos ir pateiktų nuotraukų neabejotinai matyti, kad vanduo į draudėjos buto patalpas prasiskverbė iš viršaus esančių patalpų, pasiekė net grindis (laminatą) ir tai nebuvo užfiksuotos senos dėmės (kaip išsakė prielaidas teismo posėdžio metu atsakovė), o buvo aiškios šviežio vandens drėgnumo (užpylimo) žymės, kurios užfiksuotos drėgnomačiu ir nuotraukomis. Kaip matyti iš butų planų, draudėjos butas Nr. 44 iš viršaus ribojasi tik su atsakovės butu Nr. 47, kiti butai nesiriboja. Tą patvirtino ir to neneigė pati atsakovė teismo posėdžio metu. Byloje nėra įrodymų, jog užliejimas galėjo įvykti iš bendrojo naudojimo vamzdynų, jokių avarijų ar vamzdynų keitimų tuo metu bendro naudojimo patalpose ginčo pastate neužfiksuota. Atsakovė teikė teismui vienintelius įrodymus – dvi nuotraukas, kuriose matyti ginčo gyvenamojo namo koridoriaus fotografuotas vaizdas prie butų Nr. 47 ir Nr. 48. Iš nuotraukų matyti gana senos patalpos, aptrupėjusios (atsilupusios) lubos, sienos, tačiau įrodymų dėl kokių priežasčių koridoriaus sienos ir lubos yra tokios būklės, teismui nepateikta, neaiški nuotraukos data (nėra drėgmės matavimo, specialistų išvadų ar pan. įrodymų), nėra įrodymų, jog tokia koridoriaus būklė būtų susidariusi nuo vandens drėgmės, užpylimo, o ne nuo senumo (ir tuo pačiu, kad tokia būklė būtų atsiradusi tuo pačiu ar panašiu laikotarpiu kaip ginčo įvykis). Teismas taip pat nesusidarė vertinimo dėl galimo garbaus amžiaus draudėjos ar jos anūko galimo nesąžiningumo, tokių duomenų byloje nėra. Nėra byloje duomenų, kad draudėjos bute galėjo įvykti koks nors įvykis (gedimas), kuris padarytų tokias vandens žymes ant lubų ir pan., ar praviras langas galėjo padaryti tokias žymes įvairiose buto patalpų vietose. Namo administratorius pateikė teismui duomenis ir trečiojo asmens atstovė patvirtino teismo posėdžio metu, kad ginčo gyvenamajame name nurodytu laikotarpiu nebuvo avarijų, nebuvo pranešimų apie avarijas, namo administratorius nelikvidavo jokių avarijos pasekmių, jokių remontuojamų bendro naudojimo vamzdynų tuo laikotarpiu nebuvo. Liudytojai taip pat patvirtino, kad po ginčo įvykio daugiau vandens užpylimų nepasikartojo, butas buvo suremontuotas. Faktiškai visi byloje esantys rašytiniai įrodymai, pagal teismo vidinį ir pagrįstą įsitikinimą, rodo, kad vandens užpylimo šaltinis buvo atsakovės buto patalpos, kito galimo (tikėtino) vandens šaltinio nenustatyta ir kitų įrodymų teismui nepateikta.
19. Svarbios aplinkybės, kad teismas ne kartą ginčo šalims – tiek ieškovei, tiek atsakovei išaiškino įrodinėjimą tokio ginčo bylose, kuriose teismų praktika išplėtota, nuolat siūlė apsvarstyti klausimą dėl teismo ekspertizės skyrimo (net ir prieš baigdamas bylos nagrinėjimą iš esmės dar kartą papildomai užklausė tiek ieškovės atstovo, tiek atsakovės), tačiau abi ginčo šalys nurodė, kad teismo ekspertizės skirti neprašo, išlaidų nedidins, daugiau įrodymų teismui neteiks. Atsakovė, teikdama dar paaiškinimus teismui, buvo nurodžiusi, jog yra kalbėjusi su savo pasitelktu advokatu dėl šios situacijos sprendimo, kuris rekomendavo atsiskaityti su draudimo bendrove, kadangi tokioje situacijoje įrodinėti priešingą poziciją yra sunku.
20. Kaip minėta, pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Teismo vertinimu, įvertinus visus ginčo byloje esančius įrodymus, visų byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų paaiškinimus, laikytina, kad ieškovė įrodė pakankamai vandens šaltinį atsakovės bute, kitų galimų šaltinių ginčo atveju neįrodyta. Pažymėtina, kad ir apygardos teismai panašias faktines aplinkybes kaip šioje byloje vertina panašiuose ginčuose būtent taip (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1762-392/2024).
21. Kadangi byloje pakankamai įrodyta, kad vandens šaltinis buvo iš atsakovės buto (atsakovė taip pat neįrodė teismui pagrįsto kito galimo šaltinio, tik galimas prielaidas, neteikiant tai patvirtinančių įrodymų, teismo ekspertizės taip pat nebuvo prašoma atlikti), atsakovė turi atlyginti padarytą žalą. Iš bylos medžiagos, sąmatos ir nuotraukų matyti, kad priežastiniu ryšiu dėl ginčo vandens užpylimo draudėjos bute buvo apgadintos lubos, sienos, taip pat vandens drėgmė pasiekė laminatą. Akivaizdu, jog dėl tokios žalos padarymo reikia lubų perdažymo, sienų perdažymo, taip pat laminato dangos su grindjuostėmis keitimo. Kalbant apie laminato grindis, kaip matyti iš nuotraukų, dėl drėgmės šis laminatas net vietomis išbrinko. Faktas yra tas, kad kokybiškai dalies laminato nepakeisti, todėl būtina keisti, kartu atitinkamai paklotas su grindjuostėmis. Tokios praktikos dėl laminato apgadinimo pasisako ir apygardos teismai, nagrinėdami panašius ginčus (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1762-392/2024). Sąmatoje nurodyti dar kiti darbai kaip šviestuvų permontavimas, plėvelinės apsaugos/ grindų ir kt. daiktų/; patalpų valymas ir šiukšlių išvežimas; baldų ir kt. daiktų išnešimas/įnešimas; rozečių ir jungiklių keitimas; meistro atvykimas mieste taip pat nelaikomos perteklinės išlaidos, laikomos protingos, kainos nėra nurodytos didelės, o greičiau ekonominės. Pažymėtina, kad atsakovė taip pat nepateikė teismui priešingų įrodymų, jog žala būtų nurodyta neteisingai ir (ar) nurodyti per dideli dydžiai ar pertekliniai darbai. Ieškovė kompensavo draudėjai patirtus nuostolius, išmokėjo 2 092,18 Eur išmoką. Ieškiniu reikalaujamos žalos atlyginimas iš atsakovės sudaro 1 850,03 Eur, įvertinus butui taikomą nusidėvėjimą, ir atėmus 120 Eur išskaitą. Atsiradęs žalos dydis dėl užliejimo kartu nustatytas vadovaujantis nuostolių nustatymo aktu, sąmata, kuriame yra pateikti visi su nuostolio nustatymu susiję duomenys, paaiškinti teismo posėdžio metu. Laikytina, kad žalos dydis yra pilnai įrodytas ir atsakovės nepaneigtas.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė visas būtinas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, taip pat ir žalos dydį, tuo tarpu atsakovė neįrodė, kad padarytos žalos dydis būtų mažesnis. Pagrinde atsakovė šioje dalyje kitokio žalos dydžio neįrodinėjo, o atsikirtinėjo dėl galimo kito vandens užpylimo šaltinio. Todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, ieškinys laikomas pagrįstu ir yra tenkinamas visiškai, t. y. priteisiama ieškovės naudai iš atsakovo 1 850,03 Eur žalos atlyginimas.
23. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 82 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Šis palūkanų dydis apskaičiuotas taip: 1 850,03 Eur (žala) x 0,05 (palūkanų dydis)/ 365 (dienų skaičius metuose) x 323 (praleistų dienų skaičius) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. kada atsakovė gavo žalos dokumentus iki ieškinio pareiškimo dienos (2025 m. liepos 28 d.). Byloje nėra ginčo, kad pranešimą dėl žalos atlyginimo atsakovė iš ieškovės gavo.
24. CK 6.210 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, atsiranda pareiga mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Įstatymo nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia (be kita ko), ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos savo prigimtimi atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014). Kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį ir priteisti kompensuojamąsias palūkanas, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006, 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
25. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kompensacinės palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, todėl ieškovei nekyla pareiga įrodinėti šių minimalių nuostolių atsiradimo fakto. Taip pat, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovei užtenka tik pateikti pretenziją (reikalavimą) atsakovui. Šiuo atveju, ieškovė buvo pateikusi pretenziją atsakovei dėl ginčo įvykio. Atsakovė neatlygino žalos pagal pretenziją, ieškovės reikalavimus ginčijo. Taigi byloje yra pagrindas priteisti kompensacines palūkanas pagal pateiktus skaičiavimus, t. y. priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 82 Eur kompensacinių palūkanų.
26. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 932,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
27. Pagal 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
28. Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Trečiasis asmuo taip pat nepateikė duomenų apie galimas bylinėjimosi išlaidas ir prašymo jas priteisti.
29. Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 44 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 605 Eur atstovavimo (advokato) išlaidų, bendrai 649 Eur bylinėjimosi išlaidų.
30. Bylinėjimosi išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį yra faktiškai patirtos, dėl to laikomos pagrįstomis.
31. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas. Teismas pažymi, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacija, rekomendacija) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
32. Iš suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumo matyti, kad ieškovės atstovas (advokatas) teikė ieškovei įvairias teisines paslaugas (nuo procesinių dokumentų rengimo iki atstovavimo keliose posėdžiuose), nurodytas išlaidų dydis neviršija rekomendacinių dydžių, įvertinus bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą ir kitas svarbias aplinkybes, ieškovės nurodytas bylinėjimosi išlaidų dydis už teisines paslaugas laikomas pagrįstas. Todėl bendrai iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 649 Eur bylinėjimosi išlaidų.
33. Byloje patirtos 38,76 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl yra priteistinos iš atsakovės valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 850,03 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų ir 3 ct) žalos atlyginimą, 82 Eur (aštuoniasdešimt du eurus) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 932,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 649 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 38,76 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir 76 ct), išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.