Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. Ž., dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 2 041 Eur išmokėtos draudimo išmokos sumą, 102,33 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 48 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu patikslino ieškinį, pritaikęs turto nuvertėjimą, atsisakė dalies pradinio ieškinio ir prašė priteisti iš atsakovo 1 297 Eur sumą, 65 Eur kompensacinių palūkanų. Nurodė, jog AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėja R. K. sudarė būsto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2022-03-03 iki 2023-03-02 buvo apdraustas draudėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2022-06-16 šis butas buvo užlietas. Užliejimas įvyko iš aukščiau esančio buto Nr. 6. Ieškovė 2022-06-16 įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl būsto užliejimo išmokėjo 2 041 Eur žalos atlyginimo. Ieškovės specialistas bendravo ir su viršutinio buto savininku, kuris nurodė, kad savo civilinę atsakomybę apdraudė PZU draudime, tačiau vėliau paaiškėjo, kad civilinė atsakomybė neapdrausta, tuomet atsakovas pradėjo ginčyti žalos dydį, sakė, kas nestipriai lašėjo. Ieškovės specialistas kreipėsi į daugiabučio namo bendrijos pirmininkę, kuri pateikė atsakymą, jog 2022 m. birželio mėnesį (duomenys neskelbtini), name bendros įrangos avarija nebuvo įvykusi, bei bendrija nebuvo informuota apie buto apliejimą. Įvykio metu pas atsakovą buvo atėjusi ne draudėjos dukra R. K., kuri faktiškai ir gyvena 2022-06-16 užlietame bute ir informavo atsakovą apie besisunkiantį vandenį.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jo bute neįvyko nieko dėl ko žemiau esančiam butui galėjo būti padaryta kokia nors žala. Dėl šio įvykio jokios atsakovo kaltės nėra. Tuo metu kai įvyko įvykis į atsakovo namus apie 00.30 val. buvo atėjusi kaimynė ir pranešė, kad bėga vanduo, tačiau jokio užpylimo nematė, nes jo tiesiog nebuvo. Atsakovas nuėjo pas kaimynus, tačiau jie atsakovo neįsileido, todėl atsakovas padarytos žalos nematė. R. K. butą nusipirko po įvykusio gaisro, jau gaisro metu bute buvęs turtas bei pačios konstrukcijos buvo gerokai užpilti vandeniu. Butas buvo nupirktas su baldais. Jie buvo seni ir šeimininkė jų nepakeitė. AB „Lietuvos draudimas“ nevykdė Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme įtvirtintos imperatyvios draudiko pareigos tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas. Spręsdama dėl išmokos išmokėjimo AB „Lietuvos draudimas“ turėjo įvertinį bute kilusio gaisro pasekmes, jų šalinimo metu kilusius padarinius, ar-jie buvo pašalinti ar ne, turėjo būti apklausti kiti namo kaimynai, nustatytos aplinkybės, kurios leistų įvardinti žalos atsiradimo priežastis. Netinkamas AB „Lietuvos draudimas“ elgesys tiriant įvykį sąlygojo visiškai nepagrįsto sprendimo priėmimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime nurodė šiuos argumentus:

3.1. Vien tai, kad atsakovas yra buto esančio virš draudėjai R. K. savininkas, negali būti pakankamu įrodymų patvirtinančiu, kad draudėjos buto virtuvė buvo užlieta ir užliejimo židinys buvo atsakovo bute, nesant kitų objektyvių įrodymų patvirtinančių virtuvės užliejimo faktą. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, galimo draudėjos R. K. buto virtuvės užliejimo faktas buvo fiksuotas draudėjos dukros R. K. pranešimo pagrindu. R. K. pranešime nurodė, kad buto virtuvė užlieta iš atsakovui priklausančio buto ir pateikė jos motinai priklausančio buto virtuvės nuotraukas. Šios aplinkybės nepatvirtina kiti įrodymai. Teismo posėdžio metu, liudytoja J. S. namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkė parodė, kad jai nežinoma apie buto esančio (duomenys neskelbtini) apliejimą 2022 m. birželio mėn. Liudytoja taip parodė, kad 2022 m. birželio mėn., nurodytame name nebuvo atsitikę jokių gedimų, susijusių su vandentiekio ar kanalizacijos sistemomis, nebuvo atliekami nurodytų sistemų remonto darbai. Liudytojas E. P. – ieškovo vyr. vertintojas, posėdžio metu parodė, kad atlikdamas žalos dydžio ir išmokėtinos kompensacijos draudėjai paskaičiavimus, į draudėjai R. K. priklausantį butą, nebuvo nuvykęs. Visus skaičiavimus atliko pagal pranešėjos R. K. paaiškinimus ir jos atsiųstas nuotraukas.

3.2. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad virtuvės baldai buvo įsigyti buvusios buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkės D. Ž., 2008-2009 metais. Teismo posėdžio metu ši liudytoja parodė, kad dar iki nurodyto buto pardavimo 2015 m., buvo pabrinkusi plokštė po kriauklės spintele. Kaip matyti iš R. K. pateiktų nuotraukų, vienoje iš jų užfiksuotas nedidelis spintelės pagrindo plokštės pabrinkimas. Tai patvirtina liudytojos parodymus, kad vienos spintelės plokštė buvo pabrinkusi gerokai iki 2022-06-16. Be to kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, jose nėra užfiksuotų reikšmingų virtuvinių baldų pažeidimų, būdingų esant jų užliejimui vandeniu. Teismo posėdžio metu R. K. patvirtino, kad po 2022-06-16 jos nurodyto virtuvės užliejimo, virtuvinių baldų ji nekeitė, tik šiek tiek juos remontavo. Tai paneigia ieškovo pateiktos nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo išvadą, kad virtuvės baldų komplektas sunaikintas. Iš nuostolio ir išmokos apskaičiavimo matyti, kad draudėja nurodė, jog virtuvės baldų įsigijimo kaina yra 1 500 Eur. Byloje apklausta liudytoja D. Ž. nurodė, kad virtuvės baldai buvo įsigyti 2008 - 2009 metais. Šios liudytojos parodymai paneigia draudėjos nurodytą virtuvinių baldų įsigijimo kainą, nes ji jų neįsigijo ir negalėjo žinoti jų kainos. Be to, 2008 - 2009 metais, Lietuvos Respublikoje cirkuliavo litai. Esant nustatytoms aplinkybėms, draudėja R. K., pateikdama ieškovui duomenis apie virtuvės baldų įsigijimo kainą, elgėsi nesąžiningai. Ieškovas nesiaiškindamas virtuvinių baldų įsigijimo kainos, nuo kurios buvo skaičiuojama draudimo išmoka, elgėsi nesąžiningai, nes vadovavosi suinteresuoto asmens neteisingais parodymais. Bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgęs į liudytojų parodymus dėl virtuvės baldų įsigijimo aplinkybių, ieškovas žymiai sumažino ieškinį. Tačiau sumažindamas ieškinio reikalavimą, ieškovas nesiaiškino ir nenustatė, kokia buvo virtuvės baldų įsigijimo kaina, realus nusidėvėjimas, jų likutinė vertė, nuvertėjimas dėl sugadinimo.

3.3. Pareiškėja R. K. ieškovui taip pat nurodė, kad 2022-06-16 jos nurodyto virtuvės užliejimo metu, buvo sugadinta grindų danga. Iš pateiktos nuotraukos matyti, kad tarp dviejų grindų plokščių yra nedidelis tarpas, tačiau dėl ko šis tarpas atsirado, iš pateiktos nuotraukos nustatyti negalima. Daugiau kitų įrodymų, patvirtinančių R. K. nurodytą grindų sugadinimą ir jo mastą, byloje nėra. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovas apskaičiuodamas draudimo išmokos dydį, netyrė ir nesiaiškino galimo grindų ir įtempiamųjų lubų sužalojimo masto.

3.4. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad draudėjai R. K. priklausančio buto virtuvė buvo užlieta ir užliejimas įvyko iš atsakovui priklausančio buto, taip pat patvirtinančių galimai padarytos žalos dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovas (apeliantas) AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo: Panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024-05-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Iš atsakovo priteisti ieškovo (apelianto) naudai ieškovo (apelianto) patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios (570 Eur, 2023-08-16 ir 2024-02-22 prašymai), tiek apeliacinės instancijos teisme – 360 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių virtuvės užliejimo faktą. Ieškovas į bylą pateikė daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmo, antro ir trečio aukšto planus. Kaip matyti iš patalpų plano, draudėjos butas iš viršaus ribojasi tik su atsakovo butu. Tad iš viršaus galėjo užlieti tik atsakovas. Užpylimo židinys yra tik atsakovo virtuvė, kadangi kiti kaimynai niekaip negalėjo užlieti. Byloje nėra įrodymų, jog užliejimas įvyko iš bendrojo naudojimo vamzdžių.

4.2. Ieškovas į bylą pateikė dvi nuotraukas iš draudėjos virtuvės (2-6 patalpa) (1 tomas 87-88 lapai). Iš šių nuotraukų galima matyti plyšį įtempiamose lubose (nuotraukose pažymėta raudona rodykle), pro kur vanduo ir prasiveržė, t. y. vanduo kaupėsi toje vietoje, buvo susidaręs didelis burbulas įtempiamose lubose, kol galiausiai nuo vandens kiekio suplyšo ir užliejo draudėjos patalpas. Be to, ieškovas į bylą pateikė nuotraukas su užlieta patalpa, iš kurių galima matyti, jog virtuvėje tiek ant baldų (virtuvės komplekto), tiek ant grindų (laminato) telkšo vanduo, matomi baldų sugadinimai (1 tomas 13-16 lapas). Taip pat, ieškovas į bylą papildomai pateikė nuotraukas su pažymėtais paaiškinimais, iš kurių galima akivaizdžiai matyti, jog virtuvės komplektas buvo sugadintas dėl 2022-06-16 užliejimo iš atsakovo buto, o ne dėl neva 2017 metų gaisro balkone (1 tomas 141-144 lapai).

4.3. Apie įvykusį užliejimą ieškovo draudėja iškart pranešė ieškovui (draudikui). Ieškovas su 2023-10-18 prašymu pateikė ieškovo specialisto el. laišką, kuriame nurodyta, jog „Draudėjas, pranešdamas apie apliejimą, informavo: Pabudom, radom išsipūtusias pakabinamas lubas nuo vandens. Perspėjome kaimynus kad užsuktų vandenį. Lubos neatlaikė vandens ir pratrūko, Buvo užpiltos visos grindys virtuvėje (laminatas išsipūtė), užpiltos spintelės vietomis išbrinko (siusigadino), apipylė kaitlentę, orkaitę, gartraukį (nežinau ar veiks)“ (1 tomas 67 lapas). Papildomai ieškovas į bylą pateikė ištrauką iš ieškovo sistemos (savitarnos) apie tokį draudėjos pranešimą, tad draudėja per savitarną iškart pranešė apie įvykusį įvykį. (1 tomas 138 lapas).

4.4. Atsakovas 2024-01-31 teismo posėdžio metu nurodė, jog iš trečio aukšto atsakovo buto niekas neužliejo, t. y. jo sienos ir lubos buvo sausos, o tai reiškia, jog vanduo nebėga iš kaimynų buto esančio trečiame aukšte.

4.5. Labai svarbi aplinkybė, jog tiek ieškovo draudėjos dukra R. K. 2024-02-26 ir 2024-05-07 teismo posėdžių, tiek atsakovas 2024-01-31 teismo posėdžio metu iš esmės nurodė tą pačią aplinkybę, t. y. jog R. K. įvykio metu naktį (apie pirmą valandą nakties) buvo atėjusi pas atsakovą dėl užliejimo.

4.6. Atkreiptinas dėmesys į atsakovo pozicijos prieštaringumą, t. y. iš pradžių atsakovas dar iki ieškinio pateikimo ieškovui (draudikui) neneigė užpylimo fakto ir ieškovui nurodė savo draudiko duomenis, o kai paaiškėjo, jog jo polisas negalioja, pradėjo teigti, jog tik vos lašėjo. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog „Po šio įvykio aš pateikiau Gyventojų turto draudimo polisą GT Nr. 237875 ir galvojau, kad už padarytą žalą jiems atlygins draudimo kampanija. UAB „Lietuvos draudimas“ gavęs mano liudijimą septynis mėnesius tylėjo ir aš nežinojau, kad tokiu atveju žala pagal mano turėtą draudimą nėra atlyginama“. O vėliau atsakovas jau teigia, kad pas jį bute buvo viskas sausa, o galiausiai pradėjo laikytis versijos, jog užpylimas įvyko dėl 2017 metais vykusio gaisro.

4.7. Liudytojai A. S. (buvusi buto savininkė) ir J. S. (pirmininkė) 2024-02-26 teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog gaisras įvyko tik pačiame balkone ir jis „nepersimetė“ į virtuvę. Pirmininkė nurodė, jog balkono stiklas buvo iš dviejų paketų ir gaisro metu buvo sudužęs tik pirmasis, o antrasis stiklas buvo sveikas, tad nei dūmų nei vandens nepateko į virtuvę. Tą patį nurodė ir buvusi savininkė, kuri paaiškino, jog gaisro metu baldai nebuvo užlieti ir gaisras nebuvo patekęs į virtuvę.

4.8. Vien tai, jog ieškovas neatliko apžiūros ieškovo draudėjos bute, tai niekaip nepaneigia užpylimo fakto. Įvykio vietos apžiūra nėra privaloma, kai iš įvykio aplinkybių galima nustatyti užpylimo šaltinį (židinį) ir žalos dydį. Būtent tai ir buvo, t. y. iš aukščiau išdėstytų aplinkybių ieškovas turėjo visą reikiamą informaciją nustatyti užpylimo šaltinį, žalos dydį, todėl ir nevyko į apžiūrą.

5. Atsakovas E. Ž. atsiliepimu prašo Atmesti apelianto apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

5.1. Atsakovas nepripažįsta, kad buvo užlietas butas, apžiūrėjus apelianto teismui pateiktas nuotraukas, išklausius eksperto liudytojų, akivaizdu, kad buto užliejimo fakto nebuvo. Draudimui, vėliau teismui buvo pateiktos nuotraukos, kurios neįrodo užliejimo fakto. Pažymėtina, kad iki šiol apeliantas nebuvo nuvykęs į įvykio vietą, jos neapžiūrėjo, akto nesurašė. Įvykio metu avarinė tarnyba nebuvo kviesta. Užpylimo faktas užfiksuotas tik byloje esančiomis suinteresuoto bylos baigtimi asmens nuotraukomis, kurias pateikė ieškovas, gavęs iš buto savininkės, kai ši pranešė apie „užpylimą“. Kitų įrodymų byloje nėra.

5.2. D. Ž. nurodė, kad jai parduodant butą buvo pabrinkusios kriauklės spintelės baldų plokštės. Nurodė, kad ji baldų komplektą užsakė apie 2008-2009 metus už 5 000 litų. Vėliau 2015 metais pardavė butą su virtuvės baldais A. S., kuri taip pat naudojo tuos pačius baldus. 2017 metais kilo gaisras, aplietas buvo virš jų esantis atsakovo butas, bei ginčo butas su ginčo virtuve. Po gaisro butas parduotas draudėjai, R. K.. Baldų komplektui nėra jokio vandens poveikio, tik nusidėvėjimas. Taigi baldams 15 metų, bute pastoviai buvo gyvenama, tai yra intensyviai naudojami baldai, kas atsispindi nuotraukose. Vadinasi žala paskaičiuota netinkamai ir jos suma nustatyta per didelė.

5.3. Grindų dangą (laminatą) paklojo pirmoji buto savininkė D. Ž. apie 2008 metus. Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, grindų danga yra laminatas, kuriame yra tarpas ir mechaninis poveikis, įdauža. Vandens poveikio požymių grindims nėra, t. y. nėra išburkimų ir pan. Grindų laminate tarpas ir įdauža yra kitoje vietoje, nei vandens išbėgimo šaltinis. Todėl nėra jokių duomenų, kad grindų dangą būtų paveikęs vanduo.

5.4. R. K. po gaisro nupirkusi butą iš A. S. įrengė įtempiamas lubas. Pagal ieškinį, kai įvyko užpylimas, ant įtempiamų lubų kaupėsi vanduo, kuris neturėjo kur ištekėti. Dėl šios priežasties susikaupė didelis kiekis vandens, kai dėl svorio lubų danga neišlaikė, trūko dviejose vietose, ko pasėkoje virtuvė buvo aplieta. Nuotraukoje matyti, kad prie lubų esančio vamzdžio yra įplyšimas. Antras įplyšimas yra salia, prie šviestuvo. Vanduo yra tekantis ir turėjo ištekėti per šviestuvui padarytą angą. Be to, jei padarius prielaidą, kad užliejimas buvo ir vanduo kaupėsi, tai išsipūtusi lubų danga turėjo gulti ant vamzdžio ir išbėgti per prie šviestuvo esančią angą.

5.5. Kadangi nėra jokių įrodymų, kad užliejimas buvo, nėra įrodymų, kad dėl užliejimo atsirado žala, todėl reikalavimas atlyginti žalą negali būti tenkintas arba neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad draudėjai R. K. priklausančio buto virtuvė buvo užlieta ir užliejimas įvyko iš atsakovui priklausančio buto.

8. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos išvada nesutinka. Pats pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas neprivalo įrodyti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

9. Asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas, kas labiausiai tikėtina ir įvyko nagrinėjamu atveju.

Dėl vandens prasiskverbimo iš atsakovo buto fakto

10. Byloje net nėra ginčo, kad buto naudotoja R. K. 2022-06-16 įvykio metu, apie pirmą valandą nakties buvo atėjusi pas atsakovą dėl užliejimo ir apie tai jį informavo. Tą pačią dieną apie įvykį buvo pranešta draudimo kompanijai. Iš užlieto buto nuotraukų neabejotinai matyti, kad vanduo prasiskverbė pro buto lubas ir sutekėjo ant įtempiamų lubų bei jas suplėšė. Kaip matyti iš patalpų plano, draudėjos butas iš viršaus ribojasi tik su atsakovo butu. Byloje nėra įrodymų, jog užliejimas įvyko ar bent galėjo įvykti iš bendrojo naudojimo vamzdynų. Liudytoja J. S. namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkė parodė, kad jai nežinoma apie buto esančio (duomenys neskelbtini) apliejimą 2022 m. birželio mėn. Liudytoja taip parodė, kad 2022 m. birželio mėn., nurodytame name nebuvo atsitikę jokių gedimų, susijusių su vandentiekio ar kanalizacijos sistemomis. Tad iš viršaus ginčo butą galėjo užlieti tik atsakovas. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad draudėjai R. K. priklausančio buto virtuvė buvo užlieta ir užliejimas įvyko iš atsakovui priklausančio buto, yra nepagrįsta.

Dėl žalos dydžio

11. Kadangi vanduo prasiskverbė pro buto lubas per įtempiamas lubas ir jas suplėšė, atsakovas neabejotinai turi atlyginti jų pakeitimo kaštus. Taip pat iš fotonuotraukų matyti, kad išbrinko laminuotos grindys. Faktas yra tas, kad kokybiškai dalies laminato nepakeisi, todėl buvo būtina keisti visus 8,5 kv. Bendra šio turto atstatymo išlaidų kaina, su visais papildomais darbais sudaro 519 Eur ir tikrai nėra didelė, o greičiau ekonominė.

12. Išlaidos dėl baldų sugadinimo / remonto – baldinių plokščių išmirkimo, atsižvelgiant į jų amžių (apie 15 metų) ieškovo buvo paskaičiuotos pritaikant 70 proc. nusidėvėjimą ir kartu su visais papildomais kaštais įvertintos 778 Eur. Tokia suma laikytina protinga. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad dalis plokščių buvo pabrinkusios ir ankščiau. Tai patvirtino liudytoja D. Ž., kuri teismo posėdžio metu parodė, kad iki 2015 m. gyveno bute. Išsikraustydama iš šio buto baldus paliko, baldai buvo įsigyti 2008 – 2009 metais. Baldai buvo geros būklės, tik buvo pabrinkusi plokštė po kriauklės spintele. Todėl atsižvelgiant į ankstesnio laikotarpio baldų pažeidimus, spręstina, kad adekvati žalos atlyginimo už baldų sugadinimą suma yra 500 Eur.

13. Atsakovo teiginiai, kad baldai buvo apgadinti ir dėl buto balkone įvykusio gaisro, nepasitvirtino. Liudytoja A. S., buvusi buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė parodė, kad 2015 m. įsigijo nurodytą butą kartu su virtuvės baldais. 2017 m. įvykusio gaisro metu, virtuvės baldai ir grindys nebuvo sužaloti. Šis faktas patvirtintas ir byloje esančiomis baldų nuotraukomis.

14. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinys buvo atmestas nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinant dalinai, ieškovui priteisiant 519 Eur išmokėtų už lubų ir laminato keitimą, bei 500 Eur už virtuvės baldų sugadinimą. Viso ieškovui priteistina 1 019 Eur.

Dėl kompensacinių palūkanų

15. Ieškovas pateikė atsakovui dalyje nepagrįsta ieškinį, todėl jo atsisakymas atlyginti ieškovo kaštus iki teismo sprendimo priėmimo yra pagristas, vadinasi kompensacinės palūkanos, už laikotarpį iki šio sprendimo priėmimo dienos, nepriteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas ir atsakovo atstovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškinys tenkinamas praktiškai 50 proc. pradinio reikalavimo dėl atlygintinos žalos kompensavimo (2 041 Eur), vadinasi byloje nėra laimėjusios šalies, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos nepriteisiamos.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti.

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 019 Eur išmokėtos draudimo išmokos ir 31 Eur sumokėto žyminio mokesčio, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 019 Eur sumos už laikotarpį nuo šio sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo.