Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 20- ANR_N-7940-2024. ­

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 20- ANR_N- 7940- 2024 T. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam skirta 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – 12 mėnesių. T. V. nubaustas už tai, kad 2024 m. balandžio 1 d. 03.27 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,87 promilės neblaivumas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde teigia, kad alkoholį vartojo 2024 m. balandžio 1 d., administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį, visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Alkoholio vartojimas nėra kasdienio jo gyvenimo būdo išraiška. Sustabdžius patikrinimo metu, nebuvo nustatyti jokie neblaivumo požymiai – nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė, prašė tenkinti. Paaiškino, kad įvykio dieną alkoholį vartojo maždaug prieš 2,5 val., jokių neblaivumo požymių nejautė. Jis nusprendė vairuoti transporto priemonę, kadangi bėgo nuo pavojingos situacijos, buvo vakarėlyje, kuriame nesijautė saugiai. Šį poelgį vertina kaip neatsakingą, gailisi ir tikisi bausmės sumažinimo. Teisę vairuoti įgijo apie 2023 m. balandžio 20 d. Dirba pagal individualią veiklą kurjeriu įmonėje „UAB (duomenys neskelbtini)“ ir taiso elektroniką, kadangi pajamų reikia savoms išlaidoms. Gyvena su tėvais, o močiutė gyvena 5 km atstumu nuo jų namų, susiekimas viešuoju transportu nepatogus. Šeima yra dirbanti, todėl močiute, kuri gyvena viena, pasirūpinti gali tik jis.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, kad nagrinėjant skundą nebūtų pažeista ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, jų visumą

Apeliaciniame skunde nėra nurodyti argumentai dėl nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Teismo posėdyje T. V. padaryto nusižengimo, už kurį buvo nubaustas skundžiamu nutarimu, taip pat neginčijo, prašydamas tik pakeisti nutarimo dalį dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, Institucijos priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas paduoto skundo ribose.

Motyvuojamoji dalis

ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Skundžiamu nutarimu T. V. paskirta minėto ANK straipsnio dispozicijoje nurodyta minimalaus dydžio – 800 Eur bauda, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam laikui – 6 mėnesiams bei draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas ANK 34 straipsnyje nurodytas aplinkybes ir padaryta išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus asmeniui administracinio poveikio priemonę minimaliam terminui ir minimaliam terminui uždraudus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Konstatuoti, kad Institucija pažeidė administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimą reglamentuojančias ANK normas ir nuobaudą individualizavo netinkamai, teismas neturi pagrindo.

T. V. skunde teigia, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už padarytą nusižengimą jam paskirti sutrumpintą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tačiau teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis, konstatuoja, jog aptariamu atveju nenustatyta visuma faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą dar labiau sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik aptariamos ANK normos taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl dėl jos taikymo kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai, įvertinus toje byloje nustatytų, su padarytu nusižengimu ir jį padariusiu asmeniu susijusių aplinkybių visumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalies, kai išimtinės normos, švelninančios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, taikymą patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kt.). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023 ir kt.).

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad T. V. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Apeliantas, duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, tvirtino nejautęs apsvaigimo požymių. Vis tik teismas daro išvadą, kad faktinės aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas pripažinti, kad T. V., vertindamas savo fiziologinę būseną ir galėjimą vairuoti transporto priemonę, sąžiningai klydo ir nusižengimą padarė dėl neatsargumo, kaip teigiama skunde, šioje byloje nenustatytos. Tokią išvadą teismas daro visų pirma įvertinęs asmeniui nustatytą neblaivumą. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmojo tikrinimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo nustatytas 1,10 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu, kuris atliktas po pirmojo tikrinimo praėjus ne mažiau nei 15 minučių, buvo nustatytas 0,89 (įvertinus paklaidą – 0,87) promilių neblaivumas (administracinio nusižengimo byla ROIK 24235608502, b. l. 9, 14). Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad T. V. buvo nustatyti ir kiti (išoriniai) neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (administracinio nusižengimo byla ROIK 24235608502, b. l. 9). Tai leidžia pagrįstai manyti, kad faktinio transporto priemonės vairavimo metu, iki atliekant patikrinimo alkotesteriu procedūrą, asmens neblaivumas buvo dar didesnis. Apie tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, kad yra apsvaigęs ir negali vairuoti transporto priemonės, teismas sprendžia ir iš paties asmens paaiškinimų. T. V., duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad alkoholį vartojo maždaug prieš 2,5 val. (blaivumą tikrinusiems pareigūnams buvo nurodęs, kad alkoholį vartojo prieš 1,5 val.), vartojo stiprų alkoholinį gėrimą. Šiuos paaiškinimus įvertinus asmeniui nustatyto neblaivumo laipsnio kontekste, T. V. versija, kad jis, būdamas prieš 2,5-1,5 val. vartojęs stiprų alkoholinį gėrimą, vairuodamas automobilį nejautė jokių neblaivumo požymių, atmetama, kaip objektyviai nepagrįsta.

Vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą pažymėtina, kad nors T. V. padarytas administracinis nusižengimas realių padarinių nesukėlė, vis tik ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalaujanti padarinių. Taigi vien tai, kad aptariamu atveju reali žala asmenims ar turtui nebuvo padaryta, atsižvelgus į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, neteikia pagrindo T. V. padarytą nusižengimą vertinti, kaip mažesnio rūšinio pavojingumo. Tuo labiau, kad, remiantis bylos duomenimis, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis buvo sustabdytas ne vykdant prevencinę priemonę (reidą), kaip tvirtino apeliantas, o patruliuojantiems pareigūnams pastebėjus dideliu greičiu važiuojantį automobilį, kurį vairavo T. V. ir kurį sustabdžius paaiškėjo, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus. Taigi aptariamu atveju pavojingas, realią grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, kėlęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairavimas buvo nutrauktas tik dėl to, kad pavojingą vairuotojo elgesį kelyje pastebėjo pareigūnai. Šios aplinkybės bei tai, kad T. V. šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė turėdamas neilgą (11 mėnesių) vairavimo stažą, būdamas pradedančiu vairuotoju, kai jam nustatyta nulinė alkoholio kiekio iškvėptame ore tolerancija, didina ne tik padaryto nusižengimo rūšinį pavojingumą, bet ir jį pati, kaip vairuotoją, charakterizuoja neigiamai.

Aplinkybės, kad T. V. neteistas, prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, mokosi, asmenį charakterizuoja teigiamai ir yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose. Vis tik jų nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui pagrįsti. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad T. V., priešingai, nei tvirtino pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, buvo baustas administracine tvarka ir turi galiojančią administracinę nuobaudą dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, t. y. 2024 m. sausio 4 d. baustas pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį (administracinio nusižengimo byla ROIK 24235608502, b. l. 28, 30). Įvertinus aptarta, administracinio poveikio priemonės termino, kuris yra minimalus, sutrumpinimas aiškiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, ir nebūtų teisingas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, kadangi jis dirba kurjeriu įmonėje „UAB (duomenys neskelbtini)“, dėl to jam reikia automobiliu Kaune ir Kauno apskrityje pristatyti prekių užsakymus. Taip pat pažymi, kad specialiosios teisės netekimas itin atsilieps jam ir jo šeimai finansiškai, kadangi neteks darbo, kuriam būtinai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, taip pat negalės pasirūpinti vieniša, garbaus pensinio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergančia močiute. Vis tik šios T. V. nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti ar rūpinantis artimaisiais (garbaus amžiaus močiutę vežant pas medikus, ją aprūpinant maisto produktais bei vaistais), nelaikytinos pagrindu ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Šios aplinkybės yra gyvenimiškai įprastos ir nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad apeliantas ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga savo bei šeimos narių poreikių tenkinimui, darbo funkcijoms atlikti, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo administracinio nusižengimo padarymo. T. V., rūpindamasis savo artimaisiais, suvokdamas, kad vykstant pas močiutę susisiekimas viešuoju transportu nėra patogus, atlikdamas darbo funkcijas, turėjo pats būti itin atidus bei rūpestingas.

Be to, iš byloje esančių duomenų bei teismo posėdyje duotų T. V. paaiškinimų matyti, kad jo darbas tiesiogiai nėra susijęs su transporto priemonės vairavimu. Atliekant kurjerio funkcijas įmonėje „UAB (duomenys neskelbtini)“, automobilis nėra pagrindinė priemonė, leidžianti pristatyti prekes. Šiam tikslui pasiekti galima pasitelkti ir kitokias priemones, tokias kaip dviratis, elektrinės mikrojudumo priemonės. Objektyvių duomenų, kad dėl trumpalaikio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prarastų darbą, byloje nėra, todėl su tuo susiję skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti. Įvertinus T. V. paaiškinimus, kad gyvena su tėvais, kurie objektyviai turi galimybę pasirūpinti garbaus amžiaus artimu asmeniu, daroma išvada, kad, nors ir dirbantys asmenys, esant būtinumui, jie pasirūpinti močiute galėtų. Tuo labiau, kad kaip nurodė pats apeliantas, močiutė gyvena sąlyginai arti, t. y. už 5 km nuo jo gyvenamosios vietos, ryčius su kitais artimaisiais palaiko. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad T. V. yra vienintelis garbaus amžiaus močiute galintis pasirūpinti asmuo, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas T. V. artimiesiems sukels neproporcingai neigiamas pasekmes dėl rūpinimosi močiute, sveikatos priežiūros, buitinių poreikių neužtikrinimo.

Teismas daro išvadą, kad, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, administracinio poveikio priemonės termino trumpinimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, kitų ypatingų aplinkybių, aptariamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Pažymima, kad skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas, pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teismas sprendžia, kad T. V. nurodytos aplinkybės, tiek vertinant atskirai, tiek visumoje, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Švelnesnės, nei straipsnio sankcijoje numatytos, nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas su administracinės nuobaudos tikslais bei paskirtimi, taip pat neatitiktų teismų praktikos bylose dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, pagal kurią ši norma negali būti taikoma automatiškai, jos taikymas galimas tik esant padaryto nusižengimo pavojingumą mažinančių, asmenį išskirtinai teigiamai charakterizuojančių, kitų palankių aplinkybių visumai. Tokios aplinkybės šioje byloje nėra nustatytos. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo teismų priimtus sprendimus dėl administracinio poveikio priemonės panaikinimo ar termino sutrumpinimo, tačiau visų pirma, pažymima, kad teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl skunde nurodytos apylinkių ir apygardų teismų nutartys nėra precedentas šioje byloje. Skunde remiamasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis (Nr. 2AT-56-689/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT- 8- 719/2019, 2AT-25-648/2019), tačiau susipažinus su jų turiniu matyti, kad nei teisinėmis, nei faktinėmis aplinkybėmis jos nėra tapačios aplinkybėms, nustatytoms šioje byloje.

Konstatuojama, kad Institucija, pagrįstai pripažinusi T. V. kaltu dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, paskirdama minimalaus dydžio baudą ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei uždrausdama minimaliam terminui vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ANK 32, 34 straipsnių nuostatų nepažeidė, administracinę nuobaudą individualizavo tinkamai, todėl pagrindo išvadai, kad T. V. buvo nubaustas aiškiai per griežtai, aptariamu atveju nėra. Konstatavus šią išvadą, Institucijos priimtas nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-7940-2024 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto T. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.