- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- e2A-92-252/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020-10-27 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4603-724/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos, delspinigių, baudos ir kitų išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kapitalo valda“ teismui pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti: 1) 1069,77 Eur sumą, kurią sudaro: 297,95 Eur skola, 736,23 Eur delspinigiai, 29,79 Eur bauda, 2,90 Eur asmens duomenų gavimo išlaidos; 2) 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas bei įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje išduoti vykdomąjį raštą.
2. Nurodė, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas A. M. (duomenys neskelbtini) pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo telefoną (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas įsipareigojo per 24 mėnesių terminą, pagal šalių suderintą grafiką ir sąlygas sumokėti grafike numatytas įmokas, tačiau sumokėjo tik pirmąją įmoką.
3. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovą.
4. Pažymi, kad atsakovas pažeidęs Sutartį liko skolingas už turtą 297,95 Eur, pagal Sutarties 11.1 punktą jam kilo pareiga mokėti kreditoriui 0,05 procento dydžio delspinigius (įstatyminius, vietoje 0,2 proc. sutartinių) nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną (nuo (duomenys neskelbtini)), kas šio ieškinio pateikimo dienai sudaro 736,23 Eur sumą.
Atsiliepimas
5. Atsakovo nurodytais kontaktiniais duomenimis ieškovei susisiekti su juo nepavyko, jis nepranešė ne tik apie telefono numerio, bet ir adreso pasikeitimą, neteikė dokumentų, susijusių su finansine padėtimi, tokiu būdu pažeisdamas Sutarties 5.2 ir 5.5 punktus. Todėl yra atsakingas už tokio sutartinio įsipareigojimo neįvykdymo pasekmes ir privalo sumokėti ieškovei 10 procentų dydžio baudą nuo neišpirktos daikto vertės, kas sudaro 29,79 Eur. Ieškovė patyrė ir 2,90 Eur išlaidų dėl duomenų apie atsakovą iš Gyventojų registro gavimą.
6. Atkreipė dėmesį, kad šalis sieja išperkamosios nuomos, o ne vartojimo kredito sutartis, todėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatos šiuo atveju netaikytinos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2020-10-27 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 297,95 Eur skolą, 107,26 Eur delspinigius, 29,79 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 435 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020-08-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,94 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Kapitalo valda“, naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – (duomenys neskelbtini) Išperkamosios nuomos sutartis tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo, (duomenys neskelbtini) Reikalavimo perleidimo sutartis, (duomenys neskelbtini) Perdavimo - priėmimo akto kopijos iš dalies patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.
9. Nustatęs, kad atsakovas Sutarties nevykdė, iki ieškinio padavimo skolos negrąžino, atsiliepimo nepateikė ir prievolės ieškovei neginčijo, teismas sprendė, kad reikalavimas dėl 297,95 Eur skolos yra įrodytas.
10. Teismas pasisakė, kad nors atsakovas prievolės nevykdė nuo (duomenys neskelbtini), pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė ilgą laiką nesiėmė veiksmų skolai išieškoti, į teismą kreipėsi tik (duomenys neskelbtini) ir už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Teismas pažymėjo, kad reikalaujama delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija skolos sumą. Jokių logiškų paaiškinimų kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, ieškovė neteikė. Teiginius, kad ieškovė ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo, teismas vertino nepagrįstais byloje surinktais duomenimis.
11. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra vartotojas, todėl jam taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos. Nors Sutarties sudarymo metu ((duomenys neskelbtini)) Vartojimo kredito įstatymas negaliojo, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba, netesybų skaičiavimo trukmė gali būti laikoma kaip orientacinė, vertinant ir iki šio įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius, taip pat ir vertinant įstatymo leidėjo išreikštą poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami
12. Teismas sprendė, kad ieškovė delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, todėl netesybos mažintinos ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, t. y. 107,26 Eur (297,95 Eur x 0,2 proc. x 180 d.). Ieškovės reikalavimą dėl likusios delspinigių dalies priteisimo, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
13. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas vengė priimti jam siunčiamus dokumentus, teismas vertino, kad jis pažeidė sutarties 5.2. punkto sąlygas (sutarties 5.2. punktas, 11.2. punktas), todėl reikalavimą priteisti 29,79 Eur baudą laikė pagrįstu. Taip pat darė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
14. Teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteisė 10,94 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
15. Ieškovė UAB „Kapitalo valdymas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020-10-27 sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo – t. y. iš atsakovo A. M. ieškovei priteistą 107,26 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti iki 736,23 Eur; priteisti ieškovės patirtas 2,90 Eur dydžio išlaidas Gyventojų registro pažymai; atitinkamai, patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 297,95 Eur dydžio skolos, 736,23 Eur dydžio delspinigių, 29,79 Eur dydžio baudos, kitų sumų; o likusioje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
16. Nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į prievolės pobūdį, neturėjo pagrindo atsakovą laikyti vartotoju, o ieškovės laikyti kredito davėja.
17. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva pritaikė sutrumpintą 6 (šešių) mėnesių senaties terminą (180 d.) ieškinio reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies reikalavimo, ex officio taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Tokio prašymo, kaip tai numato CK 1.126 straipsnio 1 dalis) iš atsakovo pusės nebuvo pareikšta.
18. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo pateikta visa informacija apie kreditoriaus pagal Sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus, siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o, nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą. Todėl teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal Sutartį dienų skaičių, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.
19. Mano, kad teismas vien tik formaliais kriterijais (dėl silpnesnės šalies (vartotojo)), negali ginti tik skolininko interesus, kuris yra nesąžiningas, nebendradarbiauja nei su kreditoriumi, nei su teismu. Teismas turėjo atsižvelgti į skolininko elgesį, į tai, kad kreditorius savo iniciatyva delspinigių dydį sumažino nuo 0,2 procento (sutartinių) iki 0,05 procento
20. Apeliantės nuomone, priteisti delspinigiai neproporcingi atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui, t. y. beveik 3 (tris) kartus mažesni už priteistą pagrindinę sumą, kas pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, skatins nesąžiningus asmenis (silpnesnius kontrahentus), nesuvokiančius savo pareigų toliau nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis.
21. Tuo atveju jeigu apeliacinės instancijos teismas padarys išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vis tik netaikė sutrumpintos delspinigių senaties, ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo vadovautis apeliaciniame skunde išvardytų apygardų teismų procesiniuose sprendimuose išdėstytais argumentais dėl delspinigių priteisimo.
22. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė mažesnes bylinėjimosi išlaidas negu ieškovė faktiškai jas patyrė, dėl ko skundžiamą teismo sprendimą keistinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas A. M. (duomenys neskelbtini) sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos pagrindu įsigijo mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini). Atsakovas įsipareigojo 24 mėnesius pagal sutartą grafiką, t.y. iki (duomenys neskelbtini) mokėti mėnesines įmokas. Pirmoji ir vienintelė atsakovo įmoka (44,62 Lt, kas atitinka 12,92 Eur) sumokėta (duomenys neskelbtini). Vėliau atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį nebevykdė. (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė su ieškove sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teises į atsakovo prievoles pagal Išperkamosios nuomos sutartį. Atsakovas yra skolingas 297,95 Eur sumą už išperkamąja nuoma įsigytą turtą.
25. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas nesutinka ir su apeliantės pozicija, kad išperkamosios nuomos sutarties atveju, atsakovas be teisinio pagrindo laikomas vartotoju.
26. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - ir LAT) 2012-04-11nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016; 2019-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019).
27. Nagrinėjamu atveju, Sutartis buvo sudaryta tarp fizinio asmens ir verslo subjekto, iš Sutarties turinio akivaizdu, kad išnuomotas daiktas buvo skirtas atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, kas rodo, kad Sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius. O pagal kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką, išperkamosios nuomos sutarčiai taikomas vartotojų teisių apsaugos institutas (LAT 2019-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 59-248/2019).
28. Be to, CK 6.503 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje ir ginčo sandorio metu, nustatyta, kad įstatymuose arba nuomos sutartyje gali būti numatyta, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise, pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.886 straipsnio 2 dalyje (ginčui aktualioje redakcijoje) buvo nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo - pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius.
29. Aptartas ginčui aktualus teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma ir joms papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos. Tad vien subjektyvi apeliantės nuomonė ir neatsakingas atsakovo elgesys prisiimtos prievolės atžvilgiu, nepaneigia jo, kaip vartotojo bei silpnesniosios šalies statuso nagrinėjamu atveju.
30. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl delspinigių, taikė ieškinio senaties institutą. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (LAT 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
31. Iš ginčijamo sprendimo turinio akivaizdu, kad teismas šio reikalavimo pagrįstumo klausimą vertino CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, t.y. jei netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
32. Apeliantė siekia prisiteisti netesybas už 4942 pradelstas įvykdyti prievolę dienas. Pirmosios instancijos teismas tokį reikalavimą tik iš dalies pripažino pagrįstu, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Skundžiamu sprendimu taikytas 180 dienų terminas, kaip maksimalus laikotarpis netesyboms skaičiuoti, yra imperatyviai įtvirtintas šiuo metu galiojančiame Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Nors šis teisės aktas priimtas vėliau nei sudaryta sutartis, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba, netesybų skaičiavimo trukmė gali būti laikoma kaip orientacinė, vertinant ir iki šio įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius, taip pat ir vertinant įstatymo leidėjo išreikštą poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (LAT 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).
33. Taigi, pirmosios instancijos teismas netaikė ieškinio senaties, spręsdamas reikalavimą dėl delspinigių už 4942 pradelstas dienas įvykdyti prievolę, o aptariamą 180 dienų laikotarpį vertino kaip kriterijų, kuriuo remiantis mažintinas delspinigių dydis.
34. Teismas delspinigių dydį paskaičiavo ne pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo įstatyme nustatytą procentinę jų ribą (0,05 procento), o taikė iš esmės apeliantei palankesnę Sutarties šalių nustatytą 0,2 procento delspinigių normą. Apeliantė apskritai neįrodinėjo, kad prašomos priteisti netesybos atitinka jos nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo sumą ir dėl to negali būti priteisiamos mažesnės, kaip, kad numato CK 6.258 straipsnio 3 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis.
35. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteisiamų netesybų dydį, detaliai įvertino šiam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas ne tik atsižvelgė į tai, jog Sutartis sudaryta tarp silpnesnės šalies – vartotojo ir juridinio asmens, bet ir į tai, kad ieškovė perėmusi reikalavimo teises į atsakovą daugiau nei 10 metų delsė kreiptis į teismą. Priešingai nei dėstoma apeliaciniame skunde, ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu neteikė įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius apie aktyvius ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmus ir niekaip nepagrindė kodėl nebuvo imtasi Sutarties 12 punkte „Sutarties nutraukimas pirma laiko“ ar Sutarties 6 punkte „Lizingo įmonė turi teisę“ numatytų priemonių, taikytinų netinkamai vykdant Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
36. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad priteista delspinigių suma yra neproporcinga atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui. Ieškovės veikla, susijusi su atlygintiniu pradelstų piniginių sumų įgijimu iš pradinio kreditoriaus ir šių sumų išieškojimu iš skolininkų savo, kaip naujojo kreditoriaus, naudai. Perimant reikalavimo teises į atsakovą, apeliantei, kaip verslo subjektui, kuriam taikomi ir didesni atidumo bei rūpestingumo standartai, turėjo būti akivaizdu, kad delsimas daugiau nei dešimt metų kreiptis į teismą, nelaikytinas tinkamu įgyvendinant savo teises ir teisėtus interesus, nes toks neveikimas lėmė neadekvačiai skolą viršijančiais netesybas.
37. Tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškiniu reikalaujamą daugiau nei du kartus viršijančią skolos dydį delspinigių sumą sumažino iki 107,26 Eur, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, priešingas vertinimas suteiktų galimybę nepagrįstai praturtėti pažeidžiant kitos Sutarties šalies interesus (CK 1.2 straipsnis).
38. Apeliantės nurodomos apygardos teismų išnagrinėtos bylos faktinėmis aplinkybėmis, nagrinėtais reikalavimais nėra tapačios, šios bylos aplinkybėms, tad nagrinėjamai teisinei situacijai, minėtų teismų priimti procesiniai sprendimai nėra aktualūs. Juolab, kad vienodą teismų praktiką formuoja kasacinis teismas, kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, jis nėra saistomas žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (LAT 2017-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017).
39. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, į ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, be sumokėto 24 Eur žyminio mokesčio įtraukė ir 2,90 Eur išlaidas už Registrų centro gautus išrašus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamu sprendimu tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei iš atsakovo 10,94 Eur bylinėjimosi išlaidų procesinių teisės normų nepažeidė (CPK 88, 93 straipsniai).
40. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
41. Aptartų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020-10-27 sprendimą už akių palikti nepakeistą.