Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-214-926/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-07-30
Bylos Nr.: 1A-214-926/2025
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Indrė Averkienė, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: O. K.
Nukentėjusysis: A. I., L. K., mažamečio L
Advokatai: Raimundas Gargasas, Gintas Gustaitis, Stasė Kupčiūnienė, Darius Karabinas, Raimundas Gargasuiuž

Kategorijos

1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
2.1.7.5Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d.)
2.1.15.1.1Turtinė žala
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.5.1Nuosprendžio įsiteisėjimas ir vykdymas (BPK 335–336 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-214-926/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07328-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.26.2; 2.1.14.2; 2.1.7.5; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.5.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Tomui Žukauskui,dalyvaujant prokurorams Gintarui Jakštui, Sigitui Kanaporiui,nuteistajam O. K., jo gynėjui advokatui Gintui Gustaičiui,nukentėjusiajam A. I.,

mažamečio nukentėjusiojo L. K. atstovei pagal įstatymą R. K. ir atstovui advokatui Dariui Karabinui,

specialistui Ą. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. K., nukentėjusiojo A. I. ir nukentėjusiojo mažamečio L. K. įstatyminės atstovės R. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo O. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. vasario 25 d. 9.00 val. iki 2024 m. vasario 26 d. 13.15 val. (dvi paros; 1:2).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Iš O. K. nuspręsta priteisti 1 700,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) neturtinės žalos nukentėjusiajam L. K., neturtinės žalos atlyginimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant L. K. globėją R. K..

Iš O. K. nuspręsta priteisti 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų mažamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą R. K..

Iš O. K. nuspręsta priteisti 440,00 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų) turtinės žalos bei 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų nukentėjusiajam A. I.. Likusioje dalyje nukentėjusiojo A. I. civilinį ieškinį nuspręsta atmesti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžiu O. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. vasario 24 d., laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 20.00 val., viešoje vietoje – netoli daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išplūsdamas A. I. necenzūriniais žodžiais, tyčia mesdamas akmenį, apgadino du A. I. priklausančius automobilius, t. y. išdaužė 140 Eur vertės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinį lango stiklą, sulankstė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), variklio dangtį bei subraižė priekinį stiklą, padarydamas 544,71 Eur turtinę žalą, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2024 m. vasario 24 d., apie 20.00 val., tyčia akmeniu išdaužė A. I. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 240 Eur vertės lango stiklo paketą, dėl to, krisdamas akmuo sugadino 250 Eur vertės grindis, bendros 70 Eur vertės užuolaidas su karnizu, 200 Eur vertės planšetinį kompiuterį (duomenys neskelbtini), sužalojo kambaryje prie lango buvusį mažametį L. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam dėl minkštųjų audinių sumušimo, poodinės kraujosruvos ir paviršinio odos nubrozdinimo kairio peties – kairės mentės srityje, nežymiai sutrikdė sveikatą, šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Kauno apylinkės teismas sprendė, kad tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų nuoseklūs bei vieni kitus papildantys parodymai, kurie buvo sujungti nuoseklia logiška grandine su kitais byloje surinktais įrodymais, patvirtina, kad O. K. padarė jam inkriminuojamą, BK 284 straipsnyje numatytą, nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamą veiką bei nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, nusprendė O. K. skirti 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigodamas nuteistąjį bausmės metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudė vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo A. I. civilinį ieškinį tenkino iš dalies, iš prašytos 540 Eur turtinės žalos priteisė 440 Eur, kadangi sprendė, jog apie patirtas 100 Eur dydžio išlaidas stiklo keitimui nukentėjusysis duomenų nepateikė, civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atmetė, nurodydamas, kad vien tik formalus bendro pobūdžio konstatavimas, jog nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų, nustatant jo patirtą neturtinę žalą ir pagrindžiant jos dydį, nėra pakankamas. Taip pat pirmosios instancijos teismas mažamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą pateiktą civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš prašomos 4 000 Eur neturtinės žalos priteisė 1 700 Eur, įvertinęs tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo L. K. būtų nustatyti išliekamieji reiškiniai, dėl kurių šiuo metu jam būtų reikšmingai pablogėjusi fizinė ar emocinė sveikata, taip pat nepateikta duomenų, jog jam iškart po įvykio ar iki šiol būtų paskirtas kažkoks medikamentinis gydymas, ar išliekantis poreikis dažniau nei įprastai lankytis pas psichologą. Taip pat pirmosios instancijos teismas priteisė iš nuteistojo nukentėjusiojo bei mažamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą jų patirtas bei prašytos atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios išlaidos yra proporcingos ir pagrįstos.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis O. K. (toliau – nuteistasis) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nuosprendį ir jį išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo.

3.1. Nuteistojo nuomone pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė ne nuosekliais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, o tik spėlionėmis ir prielaidomis. Nuteistojo teigimu, nei vienas iš liudytojų nematė, kad jis būtų metęs akmenį ir apgadinęs du A. I. priklausančius automobilius, nematė paties automobilių apgadinimo fakto, nematė žmogaus, kuris tai galėjo padaryti, tačiau tvirtina, kad nuteistasis galėjo tai padaryti tik todėl, kad tarp nuteistojo ir A. I. buvo konfliktas. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad dauguma liudytojų buvo apsvaigę, kai kurie įvykio aplinkybių neprisimena dėl girtumo, todėl laikyti liudytojų parodymus nuosekliais nėra jokio pagrindo.

3.2. Skunde nurodoma, kad iš pagarsintų mažametės liudytojos D. I. parodymų galima daryti išvadą, jog ji pasakoja tai, ką jai papasakojo A. I. ar kitas tuo suinteresuotas asmuo, o ne tai, ką vaikas matė. Nuteistojo teigimu, apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, mažametė liudytoja teigė, kad ji neva nuteistąjį atpažino iš plaukų, vėliau teigė, kad nuteistojo veido nematė, atpažino iš rūbų, be to, tai kad D. I. iš karto po įvykio nenurodė, kas metė akmenį į langą, matyti iš R. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu.

3.3. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad jo santykiai su A. I. jau seniai yra konfliktiški, nes A. I. ir A. M. yra jį sužaloję (duomenys neskelbtini). Nuteistojo teigimu, ne tik jo santykiai su A. I. yra blogi, konfliktų su juo yra turėję ir kiti asmenys. Nuteistojo manymu, yra visiškas atsitiktinumas tai, kad kažkas pasinaudojo jo ir A. I. konfliktu ir apgadino jam automobilius bei išdaužė buto langą, nuteistasis teigia, kad jis to nepadarė, visi apklausti liudytojai bei pats nukentėjusysis A. I. šių įvykių nematė, o tik padarė prielaidą, kad nuteistasis galėjo tai padaryti.

4. Nukentėjusysis A. I. (toliau – nukentėjusysis) apeliaciniu skundu prašo paskirti nuteistajam griežtesnę bausmę, priteisti iš nuteistojo 540 Eur turtinei žalai atlyginti, įpareigojant nuteistąjį turtinę žalą atlyginti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, priteisti iš nuteistojo 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, įpareigojant nuteistąjį neturtinę žalą atlyginti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, priteisti iš nuteistojo 200 Eur už advokato paslaugas, parengiant apeliacinio skundo projektą, įpareigoti nuteistąjį priteistas bylinėjimosi išlaidas, bendros 1 050 Eur dydžio sumos, sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4.1. Skunde nurodoma, kad nuteistajam turėtų būti paskirta griežtesnė bausmė, nes nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jis savo kaltės nepripažįsta, nesigaili dėl padaryto nusikaltimo, neatlygino padarytos žalos, yra teistas 6 kartus ir iš ankstesnių teistumų nedaro išvadų, nusikalto būdamas recidyvistu, nusikalto ne tik prieš nukentėjusįjį, bet ir prieš mažametį vaiką, be to, nuteistajam nepritaikytos jokios baudžiamojo poveikio priemonės. Nukentėjusiojo manymu, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nepasieks bausmės tikslų, nuteistasis nepadarys išvadų dėl netinkamo gyvenimo būdo.

4.2. Nukentėjusysis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria atmestas jo civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo. Nukentėjusiojo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis neįrodė patirtos neturtinės žalos, yra neteisinga ir prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams, nes jis byloje pripažintas nukentėjusiuoju, o nuteistasis pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu. Taip pat nukentėjusysis nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kodėl jam priteista ne jo prašyta 540 Eur dydžio turtinė žala, o tik 440 Eur.

4.3. Nukentėjusiojo teigimu, nuosprendyje nėra nurodytas priteistos žalos atlyginimo terminas, todėl nuteistasis gali tuo piktnaudžiauti ir neatlyginti padarytos žalos, o jam už tokį elgesį jokių pasekmių nenumatyta. Taip pat nurodo, kad už apeliacinio skundo parengimą advokatui sumokėjo 200 Eur, todėl nuteistasis privalo atlyginti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Nukentėjusiojo mažamečio L. K. įstatyminė atstovė R. K. (toliau – nukentėjusiojo mažamečio įstatyminė atstovė) apeliaciniu skundu prašo paskirti griežtesnę bausmę, priteisti iš nuteistojo L. K. naudai 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, įpareigojant neturtinę žalą atlyginti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, priteisti iš nuteistojo nukentėjusiojo mažamečio įstatyminės atstovės naudai 200 Eur už advokato paslaugas, parengiant apeliacinio skundo projektą, įpareigojant nuteistąjį priteistas bylinėjimosi išlaidas, bendros 450 Eur dydžio sumos, sumokėti nukentėjusiojo mažamečio įstatyminei atstovei per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistajam turėtų būti paskirta griežtesnė bausmė, nes jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nuteistasis savo kaltės nepripažįsta, nesigaili dėl padaryto nusikaltimo, neatlygino padarytos žalos, yra teistas 6 kartus ir iš ankstesnių teistumų nedaro išvadų, nusikalto būdamas recidyvistu, nusikalto prieš mažametį vaiką, be to, nuteistajam nepritaikytos jokios baudžiamojo poveikio priemonės. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo paskirta švelni bausmė nepasieks bausmės tikslų, nuteistasis nepadarys išvadų dėl netinkamo gyvenimo būdo.

5.2. Nukentėjusiojo mažamečio įstatyminės atstovės nuomones, pirmosios instancijos teismas neteisingai pasielgė, priteisdamas L. K. tik 1 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes neteisėtais smurtiniais nuteistojo veiksmais mažamečiui L. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis labai išsigando dėl pro langą į kambarį įmesto akmens, padaryto kūno sužalojimo, turto sugadinimo. Teigiama, kad po padaryto nusikaltimo L. K. pradėjo labai blogai miegoti, pastoviai jaučia išgąstį, baimę, kas įrodo, jog jis nusikaltimo jo atžvilgiu pasekmes jaučia iki šiol.

5.3. Skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nėra nurodytas priteistos žalos atlyginimo terminas, todėl nuteistasis gali tuo piktnaudžiauti ir neatlyginti padarytos žalos, o jam už tokį elgesį jokių pasekmių nenumatyta. Taip pat nukentėjusiojo mažamečio įstatyminė atstovė nurodo, kad nuteistasis privalo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. už apeliacinio skundo parengimą advokatui sumokėtus 200 Eur.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Šalies argumentai

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, tačiau palaikė mažamečio nukentėjusiojo atstovo advokato baigiamųjų kalbų metu nurodytą prašymą paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo ir mažamečio nukentėjusiosios atstovės apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusysis ir mažamečio nukentėjusiojo atstovai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai

8. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas (4 t., b. l. 78), užklausta Greitosios medicinos pagalbos tarnyba dėl į įvykio vietą atvykusių Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų fiksuotų mažamečio nukentėjusiojo L. K. sužalojimų (4 t., b. l. 79) bei gauta Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (4 t., b. l. 83–84) bei apklaustas specialistas Ą. S. (4 t., b. l. 98–99).

9. Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad Greitosios medicinos pagalbos tarnybos kvietimas į įvykio vietą dėl L. K. priimtas 2024 m. vasario 24 d., 22.11 val. Kvietimo priežastis, pagal skambinančiosios pranešimą, nurodoma – sumuštas, buvo užpultas dabar (mažiau nei prieš 6 valandas), užpuolikas ginkluotas akmeniu, jo pastate nėra, sužalojimas yra nepavojingoje proksimalinėje kūno srityje, akivaizdi deformacija, policija vietoje. Minėtoje kortelėje nurodoma sužalojimo / skausmo vieta – minkštųjų audinių sužalojimas, skausmas kairėje rankoje, pagalbos teikimo protokolo dalyje nurodoma – trauminiai sužalojimai (specifiniai). Taip pat kortelės papildomos informacijos dalyje nurodoma – stebimas kairio peties nubrozdinimas, nedidelis sutinimas, paciento globėja teigia, kad nežinomas asmuo prieš valandą įmetė per langą akmenį, kuris pataikė berniukui į kairį petį, pacientas skundžiasi nedideliu skausmu, ranką pakelia, judina įprastai, judesiai nesuvaržyti, deformacija nestebima, po apžiūros ir gydymo būklė gera, į ligoninę vykti atsisakė. Preliminari diagnozė / vyraujantis sindromas / simptomas: peties ir žasto nepatikslintas sužalojimas.

10. Specialistas Ą. S. patvirtino baudžiamojoje byloje pateiktą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 132–133) dėl mažamečiui nukentėjusiajam L. K. nustatyto sveikatos sutrikdymo masto. Atsakydamas į teismo klausimą, specialistas nurodė, kad pagal sužalojimo išvaizdą, pobūdį jo realus padarymo laikas yra 2024 m. vasario 24 d. – 2024 m. vasario 25 d. Atsakydamas į nuteistojo gynėjo klausimus, specialistas nurodė, kad kraujosruvos geltona spalva, atspalvis nebūtinai sako, kad sužalojimas padarytas daugiau kaip prieš 3 paras, sužalojimas galėjo būti padarytas ir prieš 18 valandų, o dėl laiko pagal spalvą negali spręsti, nors geltona sako, kas senesnis sužalojimas, tačiau sužalojimo padarymo laiko ar laiko tarpo nustatymas yra vienas dažniausiai prašomų ir labiausiai ginčijamų klausimų teismo medicinoje. Pagal specialistą, nustatytas sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes, tačiau specialistas tiksliai pasakyti, kad sužalojimas buvo padarytas 24 dieną ir kelintą valandą, negali, išvada yra tikėtina ir tik sužalojimo nustatymo mastas, jeigu nėra daugiau kitų aplinkybių dėl vaiko sveikatos, yra konkretus, tikslus ir objektyvus. Taip pat nurodė, kad vaikas atrodė pakankamai sąmoningas, aktyvus, tik tiek, kad jis nekalbėjo, specialistas komunikavo pagrinde su globėja R. K.. Specialistas nurodė, kad vaikas turbūt linksėjo ir kiek suprato iš jo judesių – vaikas viską suprato. Specialistas taip pat nurodė, kad nors vaikas ir nekalbėjo, kalbėjo globėja, tačiau specialistui turi būti svarbu sužalojimai, be to, vaikas neturėjo prieštaravimų, negatyviai nereagavo. Taip pat nurodė, kad 40 cm akmuo yra labai masyvus, kuris gali sverti 20 kg, o jeigu visai apvalus – ir 40 kg gali sverti. Specialisto teigimu, jeigu tokio skersmens akmuo būtų numestas ant gulinčio vaiko, būtų sutraiškęs mentis, šonkaulius, ko gero ir lovą būtų sulaužęs, o čia kažkaip pasisekė, kad kliudė bei kad negali kategoriški teigti, jog sužalojimas padarytas konkrečiu akmeniu, bet yra toks sužalojimas, kuris galėjo taip išsivystyti.

Nuteistojo O. K., nukentėjusiojo A. I. ir mažamečio nukentėjusiojo L. K. atstovės pagal įstatymą R. K. apeliaciniai skundai atmestini

11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis O. K. skundžia byloje nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir jų teisinį vertinimą bei prašo jį išteisinti. Nukentėjusysis A. I. ir mažamečio nukentėjusiojo L. K. atstovė pagal įstatymą R. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyse dėl bausmės bei civilinių ieškinių. Teisėjų kolegijai šie klausimai nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniuose skunduose ir apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu proceso dalyvių nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei O. K. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo tinkamai, tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat teisingai išsprendė civilinių ieškinių bei proceso išlaidų klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo O. K. kaltės

12. Nuteistais, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas jo kaltę, rėmėsi prielaidomis ir spėlionėmis, nes niekas nematė, kad jis būtų metęs akmenį į nukentėjusiojo automobilius bei jo buto langą, o tokias išvadas nukentėjusysis padarė tik dėl jų tarpusavio konflikto.

13. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-9-594/2023). Įžūlūs veiksmai pagal teismų praktiką gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-52/2012, 2K-407/2013, 2K-445/2013, 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-239-697/2022, 2K-164-387/2022, 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023). Kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvus požymis, vandališki veiksmai suprastini kaip svetimo turto daužymas, ardymas, padegimas ar kitoks niokojimas. BK 284 straipsnyje nurodyto nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

14. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus (proceso dalyvių parodymus bei rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą), dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią, teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įvertinus skundžiamą nuosprendį teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, darytina abejonių nekelianti išvada, kad šioje byloje vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų nuteistasis ir jo gynėjas, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

15. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio dieną ji su nuteistuoju ir liudytojais vartojo alkoholį garaže ir tuo metu kilo konfliktas su nuteistuoju. Šios aplinkybės neginčija ir nuteistasis, ją patvirtino ir mažamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą bei liudytojai R. K., R. P., R. G., A. M. ir A. G., taip pat šią aplinkybę patvirtina ir nukentėjusiojo į baudžiamąją bylą pateiktas vaizdo–garso įrašas bei jo apžiūros protokolas (1 t., 90, 91–92). Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad siekdamas nuraminti nuteistąjį, jis jam papurškė ašarinėmis dujomis, po ko nuteistasis pasišalino iš garažo, šios aplinkybės neginčija ir pats nuteistasis. Nukentėjusysis ir minėti liudytojai tai pat nurodė, kad garaže kilusio konflikto metu nuteistasis įžūliais bei agresyviais veiksmais kibo prie nukentėjusiojo, iškeikė jį įvairiais necenzūriniais žodžiais ir net bandė kelis kartus suduoti, tačiau nepataikė. Iš karto po nurodyto konflikto, buvo apgadinti nukentėjusiojo automobiliai, ir nors tiesiogiai nei vienas proceso dalyvis nematė šių nuteistojo neteisėtų veiksmų, tačiau tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai nurodė, kad iš karto po dūžio garsų, jie nubėgo prie automobilių ir pamatė nubėgantį žmogų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pats nukentėjusysis patvirtino, kad vijosi nuteistąjį ir buvo prie jo pribėgęs arti, liudytojas R. P. nurodė, kad iš karto po dūžio garsų jam pro nugarą prabėgo asmuo, kurį vijosi nukentėjusysis bei vėliau suprato, kad nukentėjusysis vijosi nuteistąjį, liudytojas R. K. nurodė, kad jis su nukentėjusiuoju vijosi nuo pastarojo automobilių bėgantį būtent nuteistąjį, kiti liudytojai teigė, kad nukentėjusysis nurodė, jog vijosi nuteistąjį ir visi aptarti įvykiai nei vienam liudytojui neleido abejoti, kad nukentėjusiojo turtą sugadino būtent nuteistasis. Taigi, priešingai nei teigia nuteistasis apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo kaltė, kad jis, būdamas neblaivus, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išplūsdamas nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, tyčia apgadino du nukentėjusiojo automobilius, įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų nuosekliais parodymais bei įvykio vietos apžiūros protokolu bei prie jo pridėta fotolentele, kurie vieni kitus papildo (1 t., b. l. 35–44). Be to, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta jokia pagrįsta aplinkybė, kurios pagrindu nukentėjusysis ir liudytojai siektų apkalbėti nuteistąjį, priešingai, tik pats nuteistasis nurodo, kad nukentėjusysis yra jį anksčiau sumušęs, o įvertinus tai, kad konflikto metu nukentėjusysis papurškė nuteistajam ašarinių dujų, sudaro pagrindą konstatuoti nuteistajam turėjus pagrindą atkeršyti nukentėjusiajam A. I.. Be to, nors nuteistasis teigia, kad visi liudytojai įvykio meti buvo neblaivūs, tačiau, kaip minėta, baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojas R. K. buvo blaivus ir būtent jis nurodė, kad po nukentėjusiojo automobilių apgadinimų jis su nukentėjusiuoju vijosi būtent nuteistąjį O. K., taip pat įvertinus, kad kitų liudytojų parodymai yra vieni kitiems neprieštaraujantys ir iš esmės vienodi, todėl jų įrodomoji reikšmė nagrinėjamu atveju negali būti užginčyta.

16. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis O. K. tyčia akmeniu išdaužė nukentėjusiajam priklausančio buto lango stiklo paketą, dėl to, krisdamas akmuo sugadino atitinkamą turtą bei sužalojo kambaryje prie lango buvusį mažametį L. K., kuriam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistąjį metant akmenį š nukentėjusiojo A. I. buto langą tiesiogiai matė vienintelė mažametė liudytoja D. I., kuri buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėja ir nurodė, kad būdama balkone išgirdo, kad kažkas stovi prie balkono stovi, pamatė, kaip skrenda didelis akmuo, kuris nukrito ant grindų, buvo išdaužtas langas, akmuo pataikė broliui, kuris buvo ant lovos, brolis verkė, sakė, kad jam skauda, sudužo planšetė. Taip pat mažametė liudytoja nurodė, kad pati matė, jog šiuos neteisėtus veiksmus padarė O., jį pažinojo iš anksčiau, todėl ir atpažino (2 t., b. l. 9–13). Abejoti šios mažametės liudytojos parodymai teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nėra jokio pagrindo. Nuteistasis nurodo, kad aplinkybę, jog mažametė liudytoja pasakė tai, ką jai pasakojo kiti asmenys, o ne tai, ką matė pati, įrodo ta aplinkybė, jog liudytojas R. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog D. I. nesakė, kas įmetė akmenį. Su tokiu argumentu sutikti nėra jokio pagrindo. Visų pirma pažymėtina, kad liudytojas R. K. nurodė, jog D. I. nesakė, kas metė akmenį, o jis ir neklausė, tačiau mažametė liudytoja nesakė, kad nežino, kad metė akmenį į langą. Juo labiau, pats liudytojas R. K. parodė, kad dėl visų aplinkybių, t. y. prieš tai vykusio konflikto, suprato, kad akmenį metė būtent nuteistasis (2 t., b. l. 65). Be to, tai, kad mažametė liudytoja matė, jog į nukentėjusiojo buto langą akmenį metė būtent nuteistasis, nurodė tiek pats nukentėjusysis, mažamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą, taip pat ir liudytojai nurodė supratę, kad tai padaryti galėjo tik nuteistasis.

17. Taigi, baudžiamojoje byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo ištirti bei apeliacinės instancijos teismo taip pat įvertinti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis ne tik būdamas neblaivus, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išplūsdamas nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, tyčia apgadino du nukentėjusiojo automobilius, tačiau po to dar ir metė į nukentėjusiojo buto langą akmenį, ko pasekoje buvo apgadintas kaltiniame nurodytas turtas bei nežymiai sutrikdyta mažamečio nukentėjusiojo sveikata. Šias aplinkybes patvirtina proceso dalyvių parodymai. Nukentėjusysis A. I. parodė, kad mažametė liudytoja D. I. iš karto po įvykio jam nurodė, jog nuteistasis metė akmenį į langą. Mažamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. K. nurodė, kad po lango išdaužimo, grįžusi namo, pamatė, kad mažamečiui nukentėjusiajam buvo akmeniu sužalotas petys, sudaužytas langas, nutrauktas karnizas, sugadintos užuolaidos, sudaužyta planšetė ir apgadintos grindys, L. K. buvo šoke, D. I. buvo balkone ir matė, kaip nuteistasis kėlė akmenį. Liudytojas R. K. nurodė, kad po stiklo išdaužimo buvo užėjęs į nukentėjusiojo butą ir matė L. K. kambaryje didelį akmenį, išdaužtą langą, vaikas verkė, buvo susiėmęs už peties, jam skaudėjo, kambaryje buvo nutraukta užuolaida bei kad žino, jog akmenį metė nuteistasis, nes buvo su juo konfliktas. Liudytojas A. M. nurodė, kad stovint kieme, jau po automobilių apgadinimo, išgirdo stiklų dūžius iš už namo ir nubėgę pamatė, jog išdaužtas nukentėjusiojo buto langas bei suprato, kad lango stiklą bus išdaužęs nuteistasis, nes niekas kitas to padaryti negalėjo, tai pat liudytojas nurodė, jog matė, kad kambaryje ant žemės gulėjo akmuo, užuolaidos.

18. Be proceso dalyvių parodymų, nuteistojo kaltė, išdaužus nukentėjusiojo buto langą ir apgadinus turtą taip pat įrodyta ir byloje esančiuose papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, kuriais buvo apžiūrėta įvykio vieta – nukentėjusiojo buto kambario, kurio langas buvo išdaužtas bei akmuo, kuriuo buto langas buvo išdaužtas, taip pat tarnybiniu pranešimu, kuriame į įvykio vietą atvykusi pareigūnė nurodė, jog atliekant įvykio aplinkybių patikslinimą dėl apgadintų automobilių, buvo išdaužtas ir nukentėjusiojo buto langas (1 t., b. l. 45–53, 54–57, 61–62). Taip pat nuteistojo kaltę, nežymiai sutrikdžius mažamečio nukentėjusiojo sveikatą, be proceso dalyvių parodymų, patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad L. K. konstatuotas minkštųjų audinių sumušimas, poodinė kraujosruva ir paviršutinis odos nubrozdinimas kairio peties-kairės menties srityje, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir atitinka užduotyje nurodytą laiką bei aplinkybes, labiausiai tikėtina, kad mestas masyvus akmuo kliudė kairio peties nugarinį paviršių, tai patvirtina plati poodinė kraujosruva su paviršiniais odos nubrozdinimais, sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 132–133). Taip pat apeliacinės instancijos teisme apklausiamas specialisto išvadą surašęs specialistas Ą. S. patvirtino, kad mažamečio nukentėjusiojo įvykio metu patirto sužalojimo realus padarymo laikas yra 2024 m. vasario 24 d. – 2024 m. vasario 25 d., nustatytas sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui pagal reikalavimą pateiktoje Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad įvykio dieną mažamečiui nukentėjusiajam L. K. buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, kortelėje nurodoma, kad stebimas kairio peties nubrozdinimas, nedidelis sutinimas, preliminari diagnozė – peties ir žasto nepatikslintas sužalojimas.

19. Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės patvirtina pirmosios instancijos išvados dėl nuteistojo kaltės pagrįstumą, priešingai nei teigia nuteistasis apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė bei baudžiamojo proceso įstatymo normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, todėl spręstina, kad nuteistojo kaltė, padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, įrodyta visapusiškai bei išsamiai ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, o nuteistojo prašymas priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį yra atmetamas.

Dėl bausmės

20. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

21. Už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skyrė O. K. 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros ir įpareigojo nuteistąjį bausmės metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudė vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

22. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant nuteistajam bausmė ir nustatant jos dydį bei paskiriant įpareigojimus bei draudimą, už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nuteistasis anksčiau teistas, bausmę atlikęs, laikomas neteistu (3 t., b. l. 8–17), baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs (3 t., b. l. 18–22), yra dirbantis (3 t., b. l. 25–26), kad (duomenys neskelbtini) metais gydytas dėl (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 45), priklausomybės ligų priežiūros grupėje neįrašytas (3 t., b. l. 45), kad remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės aktu nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei dabar, nuteistajam nekonstatuojamas joks psichikos sutrikimas, jis yra psichiškai sveikas, todėl galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nerekomenduojamas (3 t., b. l. 79–83). Pirmosios instancijos teismui minėtos nuteistąjį ir nusikalstamos veikos charakterizuojančios aplinkybės sudarė pagrįstą pagrindą nuteistajam skirti laisvės apribojimo bausmę, kuri teisėjos kolegijos vertinimu, kaip apgrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju gali ne tik įgyvendinti bausmės paskirtį, bet ir paveikti nuteistąjį, kad atlikęs bausmę, jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tuo pačiu užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir laisvės apribojimo bausmės 1 metų 4 mėnesių terminą, kadangi be minėtų aplinkybių, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis kaltu neprisipažino, nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos neatlygino, be to, kaip minėta, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir jos dydį už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir nuteistajam paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, taip pat atsižvelgė ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti O. K. paskyrus 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

24. Nors nukentėjusysis A. I., mažamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. K. prašė nuteistajam skirti griežtesnę bausmę, taip pat mažamečio nukentėjusiojo atstovas prašė nuteistojo atžvilgiu taikyti intensyvią priežiūrą, kam neprieštaravo ir prokuroras, tačiau kaip minėta, bausmės skyrimas yra bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo diskrecija, kuris įvertinęs tiek kaltinamą asmenį, tiek jo padarytos nusikalstamos veikos charakterizuojančius požymius, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, parenka bausmę ir nustato jos dydį. Remiantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, gali skirti intensyvią priežiūrą, tačiau neprivalo, tai yra teismo diskrecija. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė intensyvios priežiūros nuteistajam neskirti, tačiau vadovaudamasis baudžiamuoju įstatymu, vietoj intensyvios priežiūros skyrė nuteistajam įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 4 punktas) ir draudimą (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas), kurie sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, gali turėti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Nukentėjusiojo ir mažamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą apeliaciniuose skunduose nurodomos aplinkybės (nėra nuteistojo atsakomybės lengvinančios aplinkybės, kaltės nepripažįsta, nesigaili, neatlygino žalos ir kt.) yra įvertintos pirmosios instancijos teismo, skiriant nuteistajam bausmę, todėl dar kartą jas vertinti ir tapačių aplinkybių pagrindu skirti griežtesnę bausmę, nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, nėra objektyvaus pagrindo. Minėtuose apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad nuteistajam paskirta bausmė nepasieks savo tikslų ir nuteistasis nepadarys išvadų, tačiau vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiai ir nukentėjusiojo bei mažamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą noras, kad nuteistasis būtų nubaustas kuo griežčiau, nesudaro pagrindo keisti nuteistajam paskirtos bausmės. Juo labiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį, nustatydamas bausmės dydį, paskirdamas įpareigojimus ir nustatydamas draudimą už jo padarytą nusikalstamą veiką, baudžiamojo įstatymo normų, reglamentuojančių bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir bausmių skyrimo taisykles, nepažeidė. Be to, nors nukentėjusiojo ir mažamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nuteistajam nebuvo paskirtos jokios baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau pirmosios instancijos teismas nuteistajam kartu su bausme paskyrė net du įpareigojimus ir vieną draudimą, todėl spręstina, kad dar papildomas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas šiuo atveju būtų perteklinis ir neproporcingas.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Minėto įstatymo 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, kaltinamajam savo noru prisipažinus, nuoširdžiai gailintis, aktyviai padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai turėtų skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (BK 61 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, naujoji BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija šiuo atveju O. K. teisinės padėties lengvinimo aspektu niekaip neįtakoja, kadangi nors pirmosios instancijos teismas ir taikė bausmės vidurkio taisyklę, tačiau įvertinęs nuteistąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes pastarajam paskyrė bausmę, neperžengdamas sankcijoje numatytų ribų, dėl ko jo keisti, vadovaujantis minėtu BK 61 straipsnio pakeitimu, aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo.

26. Šioje dalyje pažymėtina, kad nors nukentėjusiojo ir mažamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nuteistasis nusikalto būdamas recidyvistu, tačiau su tokiu teiginiu sutikti nėra objektyvaus pagrindo. BK 27 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2025 m. vasario 1 d., t. y. nusikalstamos veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi redakcija) nustatė, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, nuteistasis O. K. paskutinį kartą už nusikaltimo padarymą teistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, kuriuo jam už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo skirta galutinė 70 MGL, t. y. 3 500 Eur, dydžio bauda (3 t., b. l. 13). Šią baudą nuteistasis sumokėjo 2019 m. gegužės 2 d. Nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą O. K. buvo nuteistas 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vadovaujantis BK 97 straipsni 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų nusikaltimą. Kaip minėta, O. K. 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėjo 2019 m. gegužės 2 d., todėl remiantis aukščiau išdėstytu, spręstina, kad šioje baudžiamojoje byloje įvykdytą nusikaltimą nuteistasis padarė, esant išnykusiam teistumui už anksčiau įvykdytą nusikaltimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pagrįstai nurodė, kad nors O. K. anksčiau teistas, tačiau bausmę atlikęs, dėl ko laikoma, kad jis teistumo neturi.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, O. K. paskirta bausmė yra teisinga, neprieštaraujanti proporcingumo bei protingumo principams. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės paliekamas galioti kaip teisėtas bei pagrįstas, o apeliaciniai skundai šioje dalyje atmetami.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

28. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

29. Nukentėjusysis A. I. pateiktu civiliniu ieškiniu be kita ko prašė jam priteisti 540 Eur turtinę žalą, kurią sudaro sudaužyto automobilio stiklo vertė – 140 Eur, šio stiklo įstatymo į automobilį vertė – 100 Eur ir 300 Eur kelionių išlaidos (paties vykimas ir mažamečio nukentėjusiojo vežimas į policijos komisariatą, vykimas į draudimo bendrovę, konsultacijoms pas advokatą, taip pat mažamečio nukentėjusiojo vežimas pas medicinos specialistus) (3 t., b. l. 147–148). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos tenkino iš dalies ir priteisė jam 440 Eur, nurodydamas, jog nukentėjusysis neįrodė patyręs 100 Eur žalą dėl automobilio stiklo įstatymo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusysis pateikė į bylą 2024 m. vasario 26 d. sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas (1 t., b. l. 89), patvirtinančius, kad A. I. sumokėjo 140 Eur už automobilio stiklo keitimą. Taip pat įvertinus tai, kad baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog mažametis nukentėjusysis gyvena kartu su nukentėjusiuoju A. I., taip pat kad nukentėjusiajam buvo išmokėtos draudimo išmokos dėl nagrinėjamo įvykio metu patirtos žalos (1 t., b. l. 99–112) bei kad nukentėjusįjį ir mažamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą buvo teikiamos advokato teisinės paslaugos, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo nurodoma patirta 300 Eur kelionių išlaidų suma vertintina kaip pagrįsta. Vis dėlto, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusysis A. I. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sumokėtų 100 Eur už automobilio stiklo įstatymą, todėl, remiantis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostata, pagrįstai šios sumos nukentėjusiajam ir nepriteisė. Ši aplinkybė aiškiai įvertintina skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl civilinių ieškinių, todėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentas, kad neaišku, kodėl priteista tik 440 Eur dydžio turtinė žala, nes pasisakyta tik dėl 240 Eur, o dėl kitos žalos nepasisakyta, atmestinas kaip deklaratyvus.

30. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, ją įvertinti turi teismas, vadovaujantis nurodytais kriterijais bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį.

31. Nukentėjusysis A. I. pateiktu civiliniu ieškiniu prašė jam priteisti 2 500 Eur neturtinę žalą, ieškinyje tiesiog nurodydamas, kad nuteistojo veiksmais jam yra padaryta neturtinė žala, kurią įvertino minėta suma (3 t., b. l. 147–148). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis nurodė, kad prašo tokio dydžio neturtinės žalos, nes patyrė nepatogumų, nemalonumų, problemų, kad nuteistasis jo neatsiprašė bei kad nuteistasis kaime iš jo juokiasi, provokuoja, rodo visokius pirštus (3 t., b. l. 169). Taigi, akivaizdu, kad jokių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, nukentėjusysis proceso metu nenurodė, kaip dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų pasireiškė jo dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ar sumažėjo jo bendravimo galimybės ir panašiai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti nukentėjusiojo A. I. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos yra teisėtas bei pagrįstas.

32. Mažamečio nukentėjusiojo L. K. atstovė pagal įstatymą pateiktu civiliniu ieškiniu prašė priteisti 4 000 Eur neturtinę žalą (3 t., b. l. 139–140). Šioje dalyje civilinis ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad mažamečiui nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, išgąstis, baimė, jis ilgą laiką pergyveno dėl to, kas įvyko, naktimis pradėjo blogai miegoti, o nusikaltimo pasekmės jaučiamos iki šiol. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu mažamečio nukentėjusiojo atstovė parodė, kad po įvykio vaikas labai pergyveno, reikėjo vežioti pas psichologą, pirkti vaistus, taip pat nurodė, kad vaikas ir dabar bijo, kurį laiką miegojo tik su atstove pagal įstatymą, dabar miega su įjungta naktine lempute. Teigė, kad gydėsi namuose, bet pas psichologą tebevažinėja, po įvykio mažametis nukentėjusysis kurį laiką nėjo į pagalbinę mokyklą, tačiau dabar ja mokyklą lanko (3 t., b. l. 153–154).

33. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad mažamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą civiliniu ieškiniu prašytos neturtinės žalos dydis, t. y. 4 000 Eur, neatitinka analogiško pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos, nes remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, baudžiamosiose bylose dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, priteisiamas neturtinės žalos dydis siekia maždaug nuo 150 eurų iki 2 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-699/2016, 2K-228-511/2016, 2K-105-489/2017, 2K-341-648/2018, 2K-32-895/2019, 2K-34-303/2020, 2K-234-895/2020, 2K-296-719/2020, 2K-142-303/2021, 2K-70-942/2022, 2K-239-697/2022 ir kt.).

34. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą išvadą, kad baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog mažametis nukentėjusysis dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai įvertinta, kad nagrinėjamu atveju padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kad nukentėjusysis L. K. yra mažametis, neįgalus, jam nustatyti (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamajam metus akmenį per langą ir akmeniui jį kliudžius, kad kaip nurodė mažamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą, nukentėjusysis labai pergyveno, kurį laiką nėjo į mokyklą, reikėjo jį vežioti pas psichologą, pirkti vaistus, dar ir dabar jaučia baimę. Taip pat pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai įvertino ir nuteistojo turtinę padėtį bei tai, kad nuteistasis mažamečio nukentėjusiojo neatsiprašė. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog dėl patirto sveikatos sutrikdymo mažamečiui nukentėjusiajam būtų nustatyti išliekamieji reiškiniai, dėl kurių šiuo metu jam būtų reikšmingai pablogėjusi fizinė ar emocinė sveikata, taip pat kad jam po įvykio ar iki šiol būtų paskirtas medikamentinis gydymas, ar išliekantis poreikis dažniau nei įprastai lankytis pas psichologą. Aptartų aplinkybių ir teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose visumoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą mažamečio nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, t. y. 1 700 Eur, ir būtent tokio dydžio neturtinės žala nagrinėjamu atveju laikytina teisingumo, protingumo bei skirtingų interesų pusiausvyros kriterijus atitinkanti priteistinos neturtinės žalos suma.

35. Nukentėjusysis A. I. ir mažamečio nukentėjusiojo L. K. atstovė pagal įstatymą pateiktuose apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenurodė jiems priteistos žalos atlyginimo termino, dėl ko nuteistasis gali piktnaudžiauti ir neatlyginti žalos. Su tokiu argumentu sutikti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas nuteistajam terminą savanoriškam priteistos žalos atlyginimui kaip tik apsunkintų nukentėjusiųjų teisę kuo greičiau gauti priteistos žalos atlyginimą. Remiantis BPK 335 straipsniu, vykdomas tik įsiteisėjęs nuosprendis, todėl nesant nuteistajam nustatyto termino atlyginti iš jo nukentėjusiesiems priteistos žalos, įsiteisėjus pirmosios instancijos nuosprendžiui, šis procesinis sprendimas, taigi, ir jo dalis dėl nukentėjusiesiems priteistos žalos atlyginimo yra vykdomas iš karto. Pažymėtina ir tai, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam savanoriškai neatlyginus priteistos žalos, nukentėjusysis ir mažamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurio pagrindu gali kreiptis į antstolį dėl priverstinio priteistos žalos išieškojimo iš nuteistojo.

Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų atstovavimo išlaidų

36. Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis A. I. prašė priteisti 850 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (3 t., b. l. 148). Prie civilinio ieškinio pateiktas 2024 m. lapkričio 4 d. pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį nukentėjusysis A. I. advokatui Raimundui Gargasui sumokėjo 550 Eur už atstovavimą ir dokumento surašymą (3 t., b. l. 149), ir 2024 m. gruodžio 16 d. pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį nukentėjusysis A. I. advokatui Raimundui Gargasui už atstovavimą sumokėjo 300 Eur (3 t., b. l. 167). Mažamečio nukentėjusiojo L. K. atstovė pagal įstatymą R. K. pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 250 Eur bylinėjimo išlaidų (3 t., b. l. 140) bei pateikė 2024 m. spalio 31 d. pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį mažamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą advokatui Raimundui Gargasui sumokėjo 250 Eur už atstovavimą ir dokumento surašymą (3 t., b. l. 145).

37. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Visų pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiojo ir mažamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą prašymai priteisti jų naudai patirtas atstovavimo išlaidas yra pagrįsti aukščiau nurodytais rašytiniais duomenimis. Taip pat pirmosios instancijos teismas, priteisdamas aptariamas atstovavimo išlaidas, teisingai įvertino atstovo advokato nukentėjusiajam ir mažamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį (dalyvavo keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, surašė civilinius ieškinius), taip pat įvertino baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą ir baudžiamojo proceso trukmę bei tai, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumoms neviršija Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, maksimalių dydžių. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nukentėjusiajam A. I. bei mažamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą R. K. priteistų atstovavimo išlaidų yra pagrįstas bei teisėtas, todėl paliekamas nepakeistas.

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų proceso išlaidų

38. Nukentėjusysis A. I. ir mažamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. K. apeliaciniais skundais taip pat prašė priteisti iš nuteistojo jų naudai po 200 Eur už advokato paslaugas, parengiant apeliacinių skundų projektus (4 t., b. l. 23, 28). Nukentėjusysis A. I. prie apeliacinio skundo pridėjo 2025 m. sausio 27 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad A. I. advokatui Raimundui Gargasui sumokėjo 200 Eur už suteiktas teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 24). Mažamečio nukentėjusiojo L. K. atstovė pagal įstatymą R. K. prie apeliacinio skundo pridėjo 2025 m. sausio 27 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad R. K. advokatui Raimundui Gargasui sumokėjo 200 Eur už suteiktas teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 6 (4 t., b. l. 29).

39. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

40. Baudžiamojo proceso įstatymas įtvirtina nukentėjusiojo procesinę teisę apskųsti teismo nuosprendį, taip pat naudotis atstovo advokato paslaugomis, o nukentėjusiojo dalyvavimas procese, pasitelkiant atstovą advokatą, apeliaciniame procese yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo procese formų, todėl laikytina, kad nukentėjusysis turi teisę į prašomų išlaidų atlyginimą. Šioje dalyje teisėjų kolegija įvertina tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta ne tik pagal nukentėjusiojo bei mažamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą apeliacinius skundus, bet ir pagal nuteistojo O. K. apeliacinį skundą, kuris tiesiogiai įtakojo ir nukentėjusiųjų teisinius interesus, ir, kuris yra atmetamas, taip pat atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis yra dirbantis, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis turi tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą, sprendžia, jog nukentėjusiųjų patirtos atstovavimo išlaidos dėl apeliacinių skundų parengimo yra pagrįstos bei neviršijančios Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, nustatytų dydžių. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo ir mažamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą apeliaciniai skundai dalyse dėl patirtų atstovavimo išlaidų, atstovui advokatui rengiant apeliacinių skundų projektus, yra tenkinami ir aptariamos išlaidos priteistinos iš nuteistojo.

41. Nukentėjusysis A. I. ir mažamečio nukentėjusiojo L. K. atstovė pagal įstatymą R. K. pateiktuose apeliaciniuose skunduose taip pat prašo nustatyti nuteistajam terminą priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas nuteistajam terminą savanoriškam priteistų proceso išlaidų atlyginimui apsunkintų nukentėjusiųjų teisę kuo greičiau gauti šių išlaidų atlyginimą, o po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam savanoriškai neatlyginus iš jo priteistų procesinių išlaidų, nukentėjusysis ir mažamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurio pagrindu gali kreiptis į antstolį dėl priverstinio priteistos žalos išieškojimo iš nuteistojo.

42. Taip pat Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. liepos 7 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, už suteiktą advokato Dariaus Karabino antrinę teisinę pagalbą mažamečiam nukentėjusiajam, yra 445,83 Eur (4 t., b. l. 94). Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl įgaliotojo atstovo advokato paskyrimo mažamečiam nukentėjusiajam L. K. (4 t., b. l. 56–57). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylos paslaugų administravimo skyriaus vedėjas informavo apeliacinės instancijos teismą, kad nukentėjusįjį L. K. atstovauti parinktas advokatas Darius Karabinas (4 t., b. l. 61).

43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi bei įvertinusi tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta ir pagal nuteistojo O. K. apeliacinį skundą, kuris tiesiogiai įtakojo ir mažamečio nukentėjusiojo teisinius interesus, ir, kuris yra atmetamas, taip pat atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis yra dirbantis, duomenų apie jo sunkią turtinę padėtį byloje nėra, taip pat įvertinus nuteistojo apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, taip pat į protingumo ir sąžiningumo principus, daroma išvada, jog prašoma priteisti išlaidų atlyginimo suma, t. y. 445,83 eurų, už suteiktas advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme laikytina proporcinga, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už mažamečiui nukentėjusiajam L. K. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme tenkinamas ir šios išlaidos priteisiamos iš nuteistojo.

44. Kauno apygardos teisme gauta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 14 d. pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, už suteiktą advokatės Stasės Kupčiūnienės antrinę teisinę pagalbą nuteistajam, yra 204,17 Eur (4 t., b. l. 52). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tiek pagal nuteistojo, tiek pagal nukentėjusiojo bei mažamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą apeliacinius skundus, kurie iš esmės yra atmetami. Gynėjas nuteistajam buvo paskirtas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį (4 t., b. l. 58–59), kuria remiantis, gynėjo, kaip ir prokuroro, dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Gynėja advokatė Stasė Kupčiūnienė dalyvavo tik viename 2025 m. kovo 19 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris iš viso truko 12 minučių, tačiau jo metu nuteistasis informavo teismą, kad yra sudarę atstovavimo sutartį su advokatu Gintu Gustaičiu, todėl advokatė Stasė Kupčiūnienė buvo atleista nuo tolesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime (4 t., b. l. 65). Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl O. K. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo O. K. apeliacinį skundą.

Nukentėjusiojo A. I. ir mažamečio nukentėjusiojo L. K. atstovės pagal įstatymą R. K. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš O. K. nukentėjusiojo A. I. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų, patirtų už advokato teisines paslaugas, rengiant apeliacinio skundo projektą.

Priteisti iš O. K. mažamečio nukentėjusiojo L. K. atstovės pagal įstatymą R. K. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų, patirtų už advokato teisines paslaugas, rengiant apeliacinio skundo projektą.

Priteisti iš nuteistojo O. K. valstybės naudai 445,83 (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus aštuoniasdešimt tris euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. liepos 7 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), susidariusių dėl nukentėjusiojo L. K. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nepriteisti iš O. K. valstybės naudai 204,17 Eur (dviejų šimtų keturių eurų septyniolikos euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos Indrė AverkienėOdeta GruodienėAušra Vingilė