- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-353-618/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07790-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- T. Š.
- Ieškovas
- D. Š.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. (D. Š.) ieškinį atsakovei T. Š., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 40 365,19 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidais. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes:
1.1. Šalys yra buvę sutuoktiniai, jų santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-516-618/2013 (apeliacine tvarka byla išnagrinėta Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-547-253/2014). Šalys santuokoje su Luminor Bank AS, veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (buvęs pavadinimas AB DNB Nord bankas) (toliau – ir Bankas) 2007 m. lapkričio 23 d. buvo sudarę būsto kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-713 (toliau – ir Kreditavimo sutartis), pagal kurią Bankas suteikė šalims 75,011,58 Eur paskolą buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. Pagal Kreditavimo sutartį Bankui šalys atsako solidariai. Kredito grąžinimą Bankui šalys 2007 m. lapkričio 28 d. apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“, draudimo liudijimo serija Nr. BPD039405. Be to, kredito grąžinimo bei kitų Kreditavimo sutartyje numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas Bankui butas, adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu be kita ko pripažino, kad už prievoles pagal tarp šalių bei Banko 2007 m. lapkričio 23 d. sudarytą Kreditavimo sutartį po santuokos nutraukimo lieka atsakingos abi šalys solidariai.
1.2. Nevykdant Kreditavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų, t. y. nustatytais terminais negrąžinant kredito ir tinkamai nemokant palūkanų, Bankas 2013 m. liepos 11 d. pranešimu Nr. 2013/30.56-37/2067 pranešė, kad neįvykdžius tinkamai įsipareigojimų, nutrauks Kreditavimo sutartį. Šalims tinkamai neįvykdžius įsipareigojimų, Bankas Kreditavimo sutartį nutraukė. Po to, kai Bankas nutraukė Kreditavimo sutartį, UAB „Būsto paskolų draudimas“, remiantis draudimo liudijimu Nr. BPD039405, išmokėjo Bankui draudimo išmoką. Po draudimo išmokos sumokėjimo, UAB „Būsto paskolų draudimas“ įgijo teisę iš šalių solidariai išieškoti išmokėtą draudimo išmoką ir su tuo susijusius mokėjimus.
1.3. Po to, kai Bankas nutraukė Kreditavimo sutartį ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėjo Bankui draudimo išmoką, tikslu, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ sumokėtos draudimo išmokos nenukreiptų į ieškovo paskutinį turimą gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas dengė solidariai su atsakove turimą vykdyti prievolę. Atsakovė prie solidariosios prievolės vykdymo neprisidėjo visiškai. 2018 m. rugsėjo 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. PSTVD-2018-19 Bankas perleidimo UAB „Būsto paskolų draudimas“ visas reikalavimo teises ieškovo ir atsakovės atžvilgiu, kylančias pagal Kreditavimo sutartį, hipotekos lakštą ir kitas įstatymų ir kreditavimo sutartyje nustatytas teises, t. y.: - 68 974,80 Eur draudimo išmokos sumą; - 2 186,67 Eur skolą Bankui, t. y. 243,11 Eur nesumokėtų palūkanų ir 1 943,56 Eur delspinigių; - 83,09 Eur hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto draudimo išlaidas. 2020 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuras UAB „Būsto paskolų draudimas“ išdavė vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš ieškovo ir atsakovės. 2021 m. lapkričio 26 d. reikalavimo teisių ir pareigų pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Būsto paskolų draudimas“ perleido turimas reikalavimo teises ieškovo ir atsakovės atžvilgiu naujajam kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“.
1.4. Ieškovas vienas pats yra įvykdęs solidariąsias prievoles, atsakovė visiškai neprisidėjo prie jų vykdymo. Kadangi ieškovas yra padengęs solidariąsias jo ir atsakovės prievoles, antstolė L. P. užbaigė vykdomąją bylą. Ieškovas viso, įvykdęs solidariąsias prievoles, yra sumokėjęs 80 730,39 Eur. Kadangi atsakovė visiškai neprisidėjo prie solidariųjų prievolių įvykdymo, o jas yra įvykdęs vienas ieškovas, jis su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės priteisti pusę ieškovo sumokėtos sumos įvykdžius solidariąsias prievoles.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir atidėjo ieškovui 1 000 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo; tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jei tokio turto nėra ar nepakanka – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba pas trečiuosius asmenis 40 365,19 Eur sumai iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; areštuoto turto savininką paskyrė areštuoto turto saugotoju ir apribojo teisę disponuoti areštuotu turtu, leidžiant atlikti atsiskaitymus su ieškovu; išaiškino atsakovei, kad ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre; nutartį pavedė vykdyti skubiai. Pirmosios instancijos teismo argumentai (aprašoma tik ta nutarties dalis, dėl kurios pateiktas atskirasis skundas):
2.1. Teismo vertinimu nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad jis savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovo poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais.
2.2. Pažymėjo, kad prašomos priteisti skolos suma kaip fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė, ieškovo kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis, jos pozicija dėl pareikštų reikalavimų, įsipareigojimų kitiems kreditoriams dydis, be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali perleisti turtą tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkti teismo sprendimo vykdymą. Vertintinos ir ieškovo nurodomos aplinkybės apie atsakovės nesąžiningumą ir neteisėtus veiksmus. Padarė išvadą, kad gali atsirasti didesnė teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizika, todėl yra pagrindas manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, likusią nutarties dalį palikti nepakeistą. Pagrindiniai argumentai:
3.1. Nurodė, kad atsakovė jokio nekilnojamojo ar registruojamo turto neturi, todėl vykdant skundžiamą nutartį visi išieškojimo veiksmai yra nukreipiami tik į jos pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose(-je), į kurias ji teisėtai gauna savo darbo užmokestį. Skundžiamos nutarties vykdymas ir su tuo susijęs jo atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose lėšų naudojimo apribojimas bei priverstinis bet kokių lėšų iš jų nurašymas reiškia ir absoliučiai visos galimos atsakovės, kaip fizinio asmens, gyvybiniams poreikiams palaikyti reikalingos veiklos sustabdymą, t. y. jos negalėjimą vykdyti eilinių einamųjų mokėjimų, susijusių su gyvybiniais savo poreikiais, gauti darbo užmokesčio, mokėti kitus privalomos mokesčius (įmokas), inter alia į valstybės ar savivaldybių biudžetus (fondus). Atsakovės atžvilgiu pritaikius viso jos turto bei lėšų (banko sąskaitų) areštą, jos banko sąskaitoms nebuvo nustatyta ir palikta jokia laisvai disponuojama lėšų, todėl atsakovė iš viso neturi jokių galimybių šiai dienai tenkinti net savo elementarius gyvybinius poreikius, teisėtai naudotis gaunamu darbo užmokesčiu, dengti teismo proceso kaštus ir išlaidas.
3.2. Pažymi, kad nusprendus areštuoti atsakovės į banko sąskaitą gaunamas lėšas ir nurodant, kad atsakovė gali vykdyti tik mokėjimus ieškovo naudai, turėjo būti nustatytos ir vertinamos bent jau proporcijos, kiek gali būti išieškoma iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimalaus mėnesinio atlyginimo (840 Eur) ir kiek iš viršijančios šį dydį dalies (178,45 Eur) bei pagal tai nustatinėjama lėšų dalis, kuriai gali arba negali būti taikomi atitinkami apribojimai.
3.3. Pabrėžia, jog teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ne tik privalo išanalizuoti asmenų, prašančių taikyti laikinąsias apsaugos priemones, finansinę padėtį, vertinti jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, bet ir kitas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas visiškai nepagrįstai vien pagal formalius ieškovo pateiktus ieškinio argumentus ir jo reikalavimą iš anksto, neišnagrinėjus civilinės bylos iš esmės ir net neįvertinus realių faktinių bylos aplinkybių, nusprendė ir konstatavo, kad tariamai atsakovės atlikti veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo nesąžiningi ir neteisėti, kas sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3.4. Nurodo, kad skundžiamos nutarties argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo nepagrįsti. Po santuokos nutraukimo atsakovė turėjo visas teises realizuoti nekilnojamąjį turtą savo nuožiūra, toks atsakovės elgesys niekaip savaime negali būti laikomas neteisėtu ar nesąžiningu. Šių perleidimo sandorių niekas neginčijo ir nėra nuginčiję, todėl akivaizdu, kad šių, prieš dešimt metų vykusių sandorių sudarymas, neturi jokio loginio, objektyvaus ir faktinio ryšio su ieškovo ieškiniu, kurį jis teikė 2023 m. gruodžio mėn. Nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė tariamai elgėsi nesąžiningai, neteisėtai ir dėl to jos atžvilgiu reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
4. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo pagrindiniai argumentai:
4.1. Teismų formuojamoje praktikoje yra nurodyta, jog spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, iškelta civilinė byla neturi būti išnagrinėta iš esmės. Teismas teisingai įvertino, kad ieškovo ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškovas pagrindė ieškinį į bylą pateiktais įrodymais, teismui leido daryti išvadą, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas. Teismas teisingai nurodė, jog byloje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad jis savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovo poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais.
4.2. Teismas teisingai konstatavo, jog egzistuoja ir kita sąlyga, kuri yra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareikšto ieškinio suma yra didelė, kas jau suponuoja išvadą apie galimą palankaus sprendimo įvykdymo neįmanomumą. Atsakovė atskirajame skunde įrodymų, kad jos finansinė padėtis yra gera nepateikė, priešingai, iš jos argumentų matyti, kad jos finansinė padėtis nėra gera, ji neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto.
4.3. Teismas pagrįstai įvertino ir atsakovės nesąžiningumą ir neteisėtus veiksmus, kuris yra vienas iš rodiklių vertinant, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti neįmanomas. Atsakovės nesąžiningumą ir neteisėtus veiksmus būtent parodo jos elgesys, kai ji, esant jos ir ieškovo solidariajai prievolei, solidariosios prievolės nevykdė, t. y. po santuokos nutraukimo nesumokėjo nė vieno euro, kad padengti turimą skolą. Atsakovė, žinodama, kad turi kartu su ieškovu solidariąją prievolę, suprasdama, jog po santuokos nutraukimo buto, kuris liko ieškovui, vertės nepakaks solidariajai prievolei padengti (po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise liko butas, kuris buvo įkeistas ieškovo ir atsakovės turimos solidariosios prievolės įvykdymui), bei suprasdama, jog ieškovui vienam padengus solidariąją prievolę, ieškovas pareikalaus, kad atsakovė sumokėtų jam pusę sumokėtos sumos, būdama nesąžininga, siekdama, kad nei ieškovas, nei solidariosios prievolės kreditorius negalėtų išieškoti iš atsakovės turto, dovanojimo sutartimis perleido nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą savo dukrai V. B. ir S. U.. Tokie atsakovės veiksmai, ką teisingai įvertino teismas, laikytini nesąžiningais, neteisėtais.
4.4. Atsakovė atskirajame skunde teikia argumentus apie tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, kad teismas nesustatė jokios piniginių lėšų sumos, kuria atsakovė galėtų disponuoti. Pažymi, jog ši atsakovės nurodoma aplinkybė, nepaneigia egzistuojančių pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovė turi teisę kreiptis į teismą, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos, pvz., būtų leidžiama naudotis tam tikra areštuotina pinigų suma ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, užtikrinant teismo sprendimo pagal ieškovo pareikštą atsakovei reikalavimą įvykdymą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ‒ ieškinio sumos ribose (40 365,19 Eur) areštuotas atsakovės turtas, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
6. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
7. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
8. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodyta praktika).
9. Atsakovė su atskiruoju skundu teismui pateikė: Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį, pažymą apie ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties įteikimo ieškovei datą, išrašus apie nekilnojamąjį turtą, pažymą apie atsakovės gaunamo darbo užmokesčio pervedimą į banko sąskaitą, darbo sutartį, duomenis apie lėšų apyvartą atsakovės banko sąskaitose, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-516-618/2013 Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-547-253/2014.
10. Susipažinęs su atsakovės pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais, teismas sprendžia, jog kartu su skundu teikiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-516-618/2013 Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-547-253/2014, kuriuos kartu su ieškiniu yra pateikęs ieškovas, taip pat skundžiama teismo nutartis ir duomenys apie šios nutarties įteikimą laikytini pertekliniais, kadangi su šiais dokumentais galima susipažinti civilinės bylos elektroninėje kortelėje. Taigi, teismas atsisako juos priimti. Kitus atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus – duomenis apie atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą, pažymą iš darbovietės apie gaunamą užmokestį, darbo sutartį, duomenis apie lėšų apyvartą atsakovės banko sąskaitoje, teismas nutaria priimti, atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka ir atsakovė neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir kartu pateikti atitinkamus įrodymus.
11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, priėmus atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo teisės būti supažindintam su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę dėl jų nebus pažeistos, nes ieškovui šie įrodymai išsiųsti kartu su atskiruoju skundu, be to, esant poreikiui įvertinti skundo ir atsiliepimo į jį pagrįstumą, teismui suteikta galimybė ir pačiam susipažinti su valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenimis, apibūdinančiais atsakovės turinę (finansinę) padėtį (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).
13. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys preliminariai pagrįstas, tuo pripažindamas, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
14. Teismo atliktas ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimas atsakovės atskirajame skunde nekvestionuojamas. Susipažinus su ieškiniu bei ieškovo pateiktais duomenimis, nėra objektyvių prielaidų manyti, kad ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Skundžiamos nutarties teisingumą tikrinantis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstas, tad dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo plačiau nepasisako.
15. Vertindamas ar egzistuoja antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė galimo teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas nutarė, kad ieškovo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovė neatlygintinai perleido nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, sudaro pakankamą pagrindą sprendimui dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ‒ atsakovės turto areštą.
16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.
17. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
18. Atsakovės nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).
19. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinio sąrašo kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, pagal kurį galima įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, pavyzdžiui, ieškinio sumos, kurios nurodymas visada priklauso nuo paties ieškovo, dydžiui. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017, 18 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-236/2018, 17 punktas).
20. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu, be kita ko, nutraukta šalių santuoka, teismas pripažino, kad pagal šalių ir AB DNB banko 2007 m. lapkričio 23 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-713 po santuokos nutraukimo tiek ieškovas, tiek atsakovė lieka atsakingi solidariai. AB DNB bankas 2013 m. liepos 11 d. pranešimu Nr. 2013 / 30.56-37/2067 kreditavimo sutartį nutraukė šalims nevykdant įsipareigojimų. UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėjo bankui draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę iš tiek iš ieškovo, tiek ir iš atsakovės solidariai išieškoti išmokėtą draudimo išmoką ir su tuo susijusius mokėjimus. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2021 m. lapkričio 26 d. reikalavimo teisių ir pareigų pirkimo-pardavimo sutartimi perleidimo reikalavimo teises ieškovo ir atsakovės atžvilgiu naujam kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“. Antstolės L. P. 2023 m. lapkričio 13 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo patvirtina, kad išieškotojo UAB „Intrum Lietuva“ piniginis reikalavimas visiškai įvykdytas. Pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. mokėjimo nurodymai, kurie atlikti ieškovo, A. Š., V. Š., M. R. kreditoriams ir antstolei. Ieškovas nurodo už atsakovę padengęs jo ir atsakovės solidarią skolą, prie kurios mokėjimo atsakovė neprisidėjo.
21. Ieškovo pateikti įrodymai, t. y. VĮ Registrų centras duomenys patvirtina, kad atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir atsakovė, kartu su atskiruoju skundu pateikusi duomenis apie gaunamą darbo užmokestį, nurodžiusi, kad neturi jokio nekilnojamojo turto. Bylos duomenys patvirtina, kad 2014 m. gegužės 12 d. atsakovė sudarė jai priklausiusio nekilnojamojo turto neatlygintinius perleidimo sandorius: atsakovė 2014 m. gegužės 12 d. Dovanojimo sutartimi Nr. K1ES-4734 perleido jai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), S. U.. Atsakovė 2014 m. gegužės 12 d. (tos pačios dienos) Dovanojimo sutartimi Nr. K1ES-4730 perleido V. B. asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini).
22. Nors atsakovė teigia, kad sandoriai nereiškia jos veiksmų nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės veiksmai, kurie buvo nukreipti susijusiems asmenims neatlygintinai perleisti didelės vertės nekilnojamąjį turtą, yra pakankami padaryti išvadą, kad egzistuoja grėsmė ieškovui tikėtinai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
23. Atsakovė atskirajame skunde remiasi CPK 736 straipsniu. Atsakovės vertinimu nusprendus areštuoti į banko sąskaitą gaunamas lėšas ir nurodant, kad atsakovė gali vykdyti tik mokėjimus ieškovo naudai, turėjo būti nustatytos ir vertinamos proporcijos, kiek gali būti išieškoma iš atsakovės darbo užmokesčio. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
24. CPK 736 straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.
25. Skundžiama nutartimi teismas areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jei tokio turto nėra ar nepakanka – piniginės lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba pas trečiuosius asmenis 40 365,19 Eur sumai. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad egzistuoja vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatytas pagrindas teismui nuspręsti dėl laisvai disponuojamų lėšų sumos, kadangi ši funkcija pavesta vykdyti antstoliui, o ne teismui. Skundžiamos teismo nutarties pagrindu nėra daromos išskaitos iš atsakovės areštuotų banko sąskaitų.
26. Atsakovei įrodinėjant, kad jos turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos ir prašant nustatyti laisvai disponuojamą piniginių lėšų sumą areštuotoje sąskaitoje, ji turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis), iš kurių būtų galima spręsti, kokio dydžio laisvai disponuojama piniginių lėšų suma būtiniesiems poreikiams tenkinti atsakovei yra reikalinga. Byloje nesant jokių objektyvių duomenų apie reikalingas pinigines lėšas būtiniausiems poreikiams tenkinti, atsakovė neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos ir atskirąjį skundą nurodytu aspektu grindžia tik deklaratyviais teiginiais.
27. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (CPK 145 straipsnio 6 dalis) areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, teismas nutartimi nustato, kokias operacijas su jomis galima atlikti, o antstolis, teismo nurodymu, turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Tokiu atveju atsakovei išaiškintina jos teisė kreiptis į pirmosios instancijos teismą su rašytiniais įrodymais pagrįstu prašymu leisti atlikti konkrečias piniginių lėšų operacijas.
28. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad kiekvienoje byloje laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos konkretaus ieškovo interesų apsaugai, todėl ta aplinkybė, kad atsakovės turtui taikomas areštas, siekiant užtikrinti pareikštų reikalavimų galimo patenkinimo įvykdymą, nelemia ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimo kitokio vertinimo.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reguliuojančias laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymą, pagal teismų suformuluotas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktines taisykles pagrįstai nustatė, kad šiuo metu egzistuoja sąlygos tokių priemonių būtinumui, todėl tenkindamas ieškovo prašymą priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsakovės atskirojo skundai argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, todėl apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.