Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-547-253/2014

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-04-28
Bylos Nr.: 2A-547-253/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-08096-2012-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Pupeikienė, Raimonda Andrulienė, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas: D. Š.
Atsakovas: T. Š.
Trečiasis asmuo: AB DNB bankas

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-547-253/2014

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-08096-2012-9)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 75.4.3; 75.7; 75.8; 78.2.1; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. balandžio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. Š. (D. Š.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei T. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo AB DNB bankas ir pagal atsakovės T. Š. priešieškinį ieškovui D. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo AB DNB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu teismo prašė nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės dėl atsakovės kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį Renault Megane, VIN kodas (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad pagal prievolę AB DNB bankui po santuokos nutraukimo šalys atsakys solidariai; priteisti ieškovui iš atsakovės 120 802 Lt, kurią atsakovė privalo sumokėti ieškovui pagal 2007-11-23 kredito sutarties grafiką, o atsakovės įsipareigojimų užtikrinimui nustatyti priverstinę hipoteką atsakovei priteistam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), iki visiško skolos sumokėjimo; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės (t. 1, b. l. 3–6). Nurodė, kad atsakovė vengia gyventi santuokinį gyvenimą, ieškovui grįžus iš reiso užsienyje į Lietuvą 2011 m. birželio mėn. išėjo gyventi atskirai, nuo 2012 m. atsakovė gyvena atskirai bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė yra sunkaus charakterio, nesutampa sutuoktinių požiūris į gyvenimą, vertybių sistema, santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovės kaltės.

Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, priešieškiniu prašė nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės dėl ieškovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą: atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 106 000 Lt vertės; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 94 600 Lt vertės bei baldus: įmontuojamą virtuvinį komplektą su buitine technika – 15 000 Lt vertės, įmontuojamą spintą – 4 000 Lt vertės, svetainės baldus (komoda, staliukas ir kt.) – 15 000 Lt vertės, lovą –1 500 Lt vertės, du televizorius, kurių bendra vertė 3 000 Lt, stalą – 2 000 Lt vertės, vonią, tualetą, santechniką – 3 000 Lt vertės, iš viso turto už 138 100 Lt; priteisti atsakovei iš ieškovo 9 300 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį; priteisti atsakovei iš ieškovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; taip pat 2 710 Lt, t. y. 1/2 dalį, atsakovės sumokėtos dukters klausos aparato vertės, 700 Lt, t. y. 1/2 dalį, atsakovės sumokėtos dukrai skirtos sofos įsigijimo išlaidų; 4 409,00 Lt atsakovės sumokėtų UAB „Balticum TV“ ir AB DNB bankui įmokų; pripažinti, kad prievolę AB DNB bankui vykdo ieškovas vienasmeniškai; priteisti iš ieškovo 7 200 Lt išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą bei priteisti iš ieškovo atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 98–100, 135–137). Nurodė, kad iš pradžių santykiai šeimoje buvo labai geri, vėliau, ieškovui pradėjus gauti didesnes pajamas santykiai pasikeitė, ieškovas pradėjo išgėrinėti, negrįžti namo, ėmė įžeidinėti atsakovę, darėsi šiurkštus, agresyvus, bjauriai elgėsi su savo dukra, kuriai dėl klausos sutrikimo buvo nustatytas neįgalumas. Atsakovė nebepakęsdama tokio elgesio 2007 metais kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ieškovui pažadėjus pasikeisti ir susitvarkyti ieškinį atsiėmė. Vėliau 2011-07-27 ieškovas sumušė savo dukrą, mergaitei buvo padaryta daug sužalojimų (mėlynių), ji patyrė didelę psichologinę traumą, nuo šio įvykio ji su dukra išėjo gyventi atskirai nuo ieškovo ir šalys viename bute daugiau negyveno, mano, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovo kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-25 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; priteisė iš ieškovo 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atsakovei; po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokines pavardes; šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisė; priteisė iš ieškovo 7 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą dukrai V. Š. už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki V. Š. pilnametystės, t. y. 2013-01-04; priteisė iš ieškovo pusę sumos už dukrai pirktą klausos aparatą, t. y. 2 710 Lt, ir pusę sumos už sofą, t. y. 700 Lt, viso – 3 410 Lt atsakovės naudai; padalijo turtą ir skolinius įsipareigojimus: atsakovės vardu registruotą transporto priemonę Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise; butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise; butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu, po santuokos nutraukimo priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise; priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus: 1) įmontuojamą virtuvinį komplektą su buitine technika, be garų surinktuvo – 13 500 Lt vertės; 2) įmontuojamą spintą – 4 000 Lt vertės; 3) lovą –1 500 Lt vertės; 4) vonią, tualetą, santechniką – 3 000 Lt vertės; 5) televizorių – 1 500 Lt vertės; priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus: 1) svetainės baldų komplektą (komoda, žurnalinis staliukas, indauja) – 1 500 Lt vertės; 2) garų surinktuvą – 1 500 Lt vertės; 3) spintelę su kriaukle – 1 500 Lt vertės; 4) televizorių – 1 500 Lt vertės; 5) virtuvinį stalą su kėdėmis – 2 000 Lt vertės; pripažino, kad už prievoles pagal tarp ieškovo ir atsakovės bei AB DNB banko 2007-11-23 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-713 po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė lieka atsakingi solidariai; priteisė iš ieškovo 271 Lt atsakovės sumokėtų mokesčių UAB „Balticum TV“ už interneto ryšio paslaugas atsakovei; kitą ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovo 975,12 Lt bylinėjimosi išlaidų; į valstybės biudžetą priteisė iš ieškovo 3 915 Lt, o iš atsakovės – 4 500 Lt žyminio mokesčio.

Teismas pripažino, jog labiau tikėtina, kad ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, keldavo konfliktus, todėl sutuoktinių santykiai buvo įtempti, atsakovė išėjo gyventi atskirai nuo ieškovo po to, kai ieškovas panaudojo smurtą prieš jų tuo metu dar nepilnametę dukrą, todėl ieškovo argumentus, jog atsakovė jį paliko ir išsikraustė gyventi atskirai ir dėl to ji kalta dėl santuokos iširimo, atmetė kaip nepagrįstus. Kadangi šalys faktiškai gyvena skyrium nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio, teismas darė išvadą, kad aplinkybės, jog ieškovas susirado kitą moterį, susilaukė su ja vaiko, apibūdina laikotarpį, kai šalių tarpusavio santykiai jau buvo pašliję, jų santuokiniai ryšiai faktiškai jau buvo nutrūkę, todėl vertino kaip nesusijusias su santuokos iširimo priežastimis. Ieškovas nuo tada, kai atsakovė su dukra išėjo gyventi atskirai 2011 metų rugpjūčio mėnesį, nei sutuoktine, nei savo nepilnamete dukra nesirūpino, materialiai nerėmė, šeimos santykių išsaugoti nebandė, todėl teismo vertinimu, ieškovas pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str., ir santuoka iširo dėl jo kaltės. Atsižvelgdamas į padarytą išvadą, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, taip pat į tai, kad atsakovė ir šalių dukra dėl ieškovo kaltės patyrė tam tikrus emocinius išgyvenimus, stresą, kurie tęsėsi ilgą laiką, teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas padalijo šalims kilnojamuosius daiktus, t. y. baldus, buitinę techniką ir kt. Kadangi trečiasis asmuo AB DNB bankas nesutiko modifikuoti prievolės, prievolė pagal 2007-11-23 kreditavimo sutartį, sudarytą tarp šalių ir AB DNB banko, pripažinta solidaria šalių prievole. Teismas nustatė, kad šalių prievolė AB DNB bankui nėra įvykdyta, ir konstatavo, kad ieškovas nėra įvykdęs kreditoriui jam pačiam tenkančios pareigos dalies, todėl nėra pagrindo ieškovo teisei regreso tvarka reikalauti iš atsakovės dalies įvykdytos solidariosios prievolės atsirasti. Kadangi abi šalys kreditoriui AB DNB bankui atsako solidariai, teismas ieškovo reikalavimus dėl pusės likusios bankui mokėtinos sumos priteisimo iš atsakovės bei priverstinės hipotekos nustatymo ir atsakovės reikalavimą dėl 4 138 Lt bankui sumokėtų įmokų priteisimo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas darė išvadą, kad atsakovė faktiškai nesinaudojo UAB „Balticum TV“ teikiamomis paslaugomis, šiomis paslaugomis naudojosi ieškovas, gyvendamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), nėra duomenų, jog atsakovė apmokėjo interneto ryšio paslaugų teikimo sąskaitą iš ieškovo lėšų, todėl teismas pripažino, kad atsakovės reikalavimas dėl 271 Lt sumokėtų mokesčių UAB „Balticum TV“ už interneto ryšio paslaugas pagrįstas. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, galimybes uždirbti pinigines lėšas, V. Š. poreikius, teismas pripažino, kad iš ieškovo priteistina pagrįsta suma dukters išlaikymui yra 600 Lt. Kadangi atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas išlaikymo dukrai neteikė nuo tada, kai jos abi išėjo gyventi atskirai, tačiau iš ieškovo prašo priteisti įsiskolinimą tik nuo 2012-01-01, teismas reikalavimą priteisti iš ieškovo 7 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą tenkino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas D. Š. (D. Š.) prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-25 sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas priešieškinis ir ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti; iki prievolės AB DNB bankui 241 604 Lt sumai pagal 2007-11-23 kredito sutartį įvykdymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – padaryti įrašą viešame registre apie draudimą atsakovei T. Š. perleisti butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas nesutinka su sprendimo dalimi dėl pripažinimo, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teigia, kad teismas šią sprendimo dalį grindė tik prielaidomis, byloje nėra duomenų, kad ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu ar kad naudojo smurtą prieš atsakovę ar nepilnametę dukrą. Būtent atsakovė paliko šeimą ir su dukra išvyko gyventi į kitą butą, o tai, ieškovo nuomone, laikytina kalte – esminiu sutuoktinės pareigų pažeidimu. Ieškovas nesutinka ir su sprendimo dalimi priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat nesutinka su priteisto išlaikymo įsiskolinimo suma – 7 200 Lt, kadangi, ieškovo nuomone, teismas nenustatė pagrindų, dėl ko išlaikymo suma vaikui turėjo būti nustatyta didesnė nei 500 Lt per mėnesį, taip pat teigia, kad išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti priteistas nuo 2012-07-04, t. y. ieškinio pateikimo teismui dienos. Teigia, kad iš ieškovo atsakovei nepagrįstai priteista 271 Lt UAB „Balticum TV“ sumokėtų mokesčių, kadangi už komunalines paslaugas ir po bendro gyvenimo skyrium pradžios realiai mokėjo ieškovas. Atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje nesutiko, jog būtų ardomas virtuvės baldų komplektas, demontuojant integruotą garų surinkėją, kurį teismas priteisė atsakovei. Taip pat teismo sprendimu nepadalinta dalis turto, kurį sutuoktiniai įgijo santuokos metu ir kuris buvo be ieškovo valios atsakovės pasiimtas, o už jį nebuvo kompensuota. Teismas neteisingai nustatė svetainės baldų komplekto vertę, dėl to turtas buvo padalintas neproporcingai. Teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl 120 802 Lt skolos priteisimo iš atsakovės ieškovo naudai ir priverstinės hipotekos nustatymo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė T. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bandė išsaugoti santuoką, tačiau tuo pat metu ieškovas buvo neištikimas, agresyvus ir nelojalus, todėl, atsakovės nuomone, būtent ieškovas yra kaltas, kad iširo jų šeima. Atsakovės nuomone, teismo priteista neturtinė žala atsakovei yra teisinga. Sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jai priteista 271 Lt sumokėtų už „Balticum TV“ interneto ryšio paslaugas. Atsakovė neturi pretenzijų dėl daiktų padalijimo. Ieškovas pretenzijų dėl apeliaciniame skunde aprašytų daiktų nepateikė, todėl, atsakovės manymu, daiktai yra padalinti tinkamai. Atsakovės nuomone, AB DNB banko paskolą privalo dengti pats ieškovas, nes jis asmeniškai naudojasi šiuo turtu. Nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsiliepimu trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, kadangi apeliaciniame skunde neprašoma pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-25 sprendimo dalyje dėl kreditinių įsipareigojimų AB DNB bankui pagal 2007-11-23 kreditavimo sutartį Nr. 2300-2007-713 vykdymo ir bankui įkeisto nekilnojamojo turto padalijimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Nors apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria patenkintas priešieškinis ir jį atmesti, o ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas sutinka su skundžiamo sprendimo dalimis, kuriomis tenkinti priešieškinio reikalavimai ir atsakovei palikta santuokinė pavardė „Š.“, taip pat iš ieškovo atsakovės naudai priteista pusė sumų už dukrai pirktą klausos aparatą ir sofą – 3 410 Lt.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo dėl jo kaltės ir teigia, kad atsakovė, išvykdama su dukra gyventi į kitą butą, paliko šeimą ir iš esmės pažeidė santuokines pareigas, dėl to santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinių pareigos – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos, nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str., privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (CPK 12, 178 str.). CK 3.61 str. įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsakovė priešieškinio prašymą santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės grindė savo paaiškinimais, kad iš pradžių santykiai šeimoje buvo labai geri, vėliau, ieškovui pradėjus gauti didesnes pajamas, ieškovas pradėjo išgėrinėti, ėmė įžeidinėti atsakovę, darėsi šiurkštus, agresyvus, bjauriai elgėsi su savo dukra. Nors atsakovė nurodė, kad 2007 m. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ji ieškinį atsiėmė, šalys toliau bandė gyventi šeimoje kartu. Atsakovė nurodė, kad 2011-07-27 ieškovas sumušė savo dukrą, mergaitei buvo padaryta sužalojimų (mėlynių), nuo šio įvykio ji su dukra išėjo gyventi atskirai nuo ieškovo. Apie tarp ieškovo ir jos 2011-07-27 įvykusį incidentą paaiškinimus davė ir šalių duktė V. Š.. Objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu ir šeimoje elgėsi agresyviai, smurtaudavo byloje nepateikta. Atsakovė nurodė, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini), išėjo gyventi atskirai nuo ieškovo 2011-08-01, po 2011-07-27 įvykusio incidento tarp ieškovo ir šalių dukters. Tačiau atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip pat paaiškino, kad sutuoktiniui išvykus į reisą grįžo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovui grįžus iš reiso, ji nebuvo pasiruošusi grįžti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl dar dvi savaites gyveno su sutuoktiniu, bet, atsakovės teigimu, ieškovui vėl geriant, išvažiavo visam laikui. Taigi matyti, kad ir po 2011-07-27 įvykio šalys ir toliau bandė gyventi kartu. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad net išsikėlusi gyventi į kitą butą atsakovė vis dar tikėjosi, jog ieškovas persigalvos ir pabandys užglaistyti savo kaltę, pagerins santykius su dukra. Tačiau atsakovė nutarė gyventi atskirai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurias atmesti priešieškinio argumentai, jog ieškovas susirado kitą moterį. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bendras šalių gyvenimas tapo negalimas tik dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teisėjų kolegijai konstatavus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo taikyti CK 3.70 str. 2 d. nuostatas dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl to priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš ieškovo atmestinas.

Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu priteista 7 200 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimo suma. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių išlaikymo suma vaikui turėjo būti nustatyta didesnė nei 500 Lt. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino šalių turtinę padėtį, taip pat atsižvelgė į šalių dukters amžių, sveikatos būklę, į tai, kad be išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti yra reikalingos papildomos išlaidos dėl vaiko sveikatos problemų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių dukters išlaikymui reikalinga didesnė nei teismų praktikoje orientacine pripažįstama vidutinė suma. Įrodymų, pagrindžiančių, kad šalių dukters išlaikymui, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, reikalingas mažesnio dydžio išlaikymas apeliantas nepateikė. Be to, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d., 3.3 str. 1 d.).

Apeliantas teigia, kad išlaikymo įsiskolinimas neturėjo būti priteistas nuo 2012-01-01, o galėjo būti priteistas nuo tik 2012-07-04, t. y. nuo kada sutuoktiniai faktiškai negyvena ir neteikiamas nuolatinis išlaikymas vaikui. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Atsakovė priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo iš ieškovo priteisimo nuo 2012-01-01 iki 2013-01-04 grindė aplinkybe, kad ieškovas nuo 2012 m. sausio mėn. atsisakė teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Tačiau iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovė galėjo disponuoti ieškovo sąskaitoje esančiais pinigais bendrųjų šeimos poreikių tenkinimui, taigi ir vaiko išlaikymui būtinoms reikmėms, iki 2012 m. gegužės mėn. Tai patvirtina ir atsiliepime į ieškovo ieškinį atsakovės nurodyta pozicija, kad išlaikymas iš ieškovo turėtų būti priteisiamas nuo 2012-06-01. Esant tokioms aplinkybėms, atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tik nuo 2012-07-04, tačiau skundžiamas sprendimas keistinas, nustatant, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo 2012-06-01, atitinkamai priteistą išlaikymo skolos sumą sumažinant iki 4 200 Lt.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovo 271 Lt atsakovės UAB „Balticum TV“ už interneto ryšio paslaugas sumokėtą mokestį. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad iš savo asmeninių lėšų padengė ieškovo įsiskolinimą. Iš 271 Lt skolos sumokėjimą UAB „Balticum TV“ 2013-02-07 patvirtinančių rašytinių įrodymų matyti, kad už paslaugas mokėjo atsakovė (t. 1, b. l. 105). Nors šalys pripažįsta, kad atsakovė nuo 2011 metų vasaros nebegyvena kartu su ieškovu, o bute, adresu (duomenys neskelbtini) liko gyventi ieškovas, tačiau atsakovė 2012-11-28 įsipareigojo UAB „Balticum TV“ sumokėti 271 Lt, kasos čekyje taip pat nurodyta, kad abonentas yra T. Š., adresas: (duomenys neskelbtini). Kadangi matyti, jog ši prievolė atsirado atsakovės sudarytos sutarties pagrindu, darytina išvada, kad atsakovė, laikydama, kad ji nebesinaudoja UAB „Balticum TV“ teikiamomis paslaugomis, galėjo sutartį nutraukti ir neprisiimti finansinių įsipareigojimų, tačiau to nedarė, šalių santuoka dar nebuvo nutraukta (CK 3.89 str. 1, 2 d.). Atsižvelgiant į tai, šis priešieškinio reikalavimas atmetamas.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutiko, jog demontuojant gartraukį būtų ardomas virtuvės baldų komplektas, taip pat nurodo, kad teismo sprendimu nepadalintas turtas, kurį atsakovė pasiėmė be ieškovo valios ir už jį nebuvo kompensuota: mikrobangų krosnelė – 200 Lt vertės, virdulys – 300 Lt vertės, 2 sieniniai šviestuvai po 700 Lt, žurnalinis staliukas – 1 200 Lt, krėslas – 500 Lt vertės, kristalinis šviestuvas – 2 800 Lt vertės, kompiuterio staliukas – 600 Lt vertės, kompiuterio kėdė – 300 Lt vertės, spintelė – 300 Lt vertės, lubų šviestuvas – 400 Lt vertės, vonios sieninė spintelė – 300 Lt vertės, skalbimo mašina – 1 200 Lt vertės. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas taip pat išsinešė daug daiktų. Ieškiniu ieškovas reikalavimų ar pretenzijų atsakovei dėl apeliaciniame skunde nurodyto turto nereiškė. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovas konkrečiai nenurodė, kokių daiktų pageidauja, alternatyvaus turto padalijimo projekto nepateikė, todėl darytina išvada, kad dėl kito kilnojamojo turto sutuoktiniai vienas kitam pretenzijų neturėjo ir skundžiamu sprendimu turtas padalytas tinkamai.

Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė svetainės baldų komplekto vertę. Nustatyta, kad patikslintame priešieškinyje svetainės baldų (komoda, žurnalinis staliukas ir kt.) vertė nurodyta 15 000 Lt, o teismo sprendime – 1 500 Lt. Nustatyta, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, jog atsakovei peržiūrėjus priešieškinio tekstą pastebėta klaida, svetainės baldų vertė vietoje 1 500 Lt turi būti 15 000 Lt, sutikslino sumas, skirtumas 13 500 Lt. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė apelianto nurodomos minėto kilnojamojo turto vertės neginčijo, įrodymų, kad nurodytų baldų vertė yra mažesnė, kaip nurodyta skundžiamame sprendime, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistina 6 750 Lt ((15 000 Lt – 1 500 Lt)/ 2) piniginė kompensacija už atsakovės dalį viršijančią jai tekusio turto vertę (CK 3.117 str. 1 d., 3 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalių prievolė AB DNB bankui pagal 2007-11-23 sudarytą kredito sutartį ieškinio pateikimo dienai sudarė 241 604 Lt. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl 120 802 Lt skolos priteisimo iš atsakovės ieškovui ir priverstinės hipotekos nustatymo atsakovei priteistam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), iki visiško skolos sumokėjimo. Šį skundo argumentą apeliantas grindžia nurodydamas, kad atsakovė yra bedarbė ir realiai nesugebės įvykdyti prievolės bankui, dėl to apeliantas sutiko asmeniškai vykdyti po santuokos nutraukimo prievoles bankui visa apimtimi, o atsakovė padengtų jam pusę sumos, t. y. 120 802 Lt, ir prašė užtikrinti atsakovės prievolę priverstine buto adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka. Pažymėtina, kad apeliantas sutinka su teismo sprendimo dalimis, kuriomis atmestas priešieškinio reikalavimas dėl 241 604 Lt dydžio prievolės AB DNB bankui pagal 2007-11-23 kredito sutartį pripažinimo asmenine ieškovo prievole ir minėta prievolė AB DNB bankui pripažinta solidaria šalių prievole. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad šalims nevykdant sutartinių įsipareigojimų bankas vienašališkai nutraukė 2007-11-23 kreditavimo sutartį, 2013-10-02 įsiskolinimas bankui sudarė 68 785,85 EUR (t. 2, b. l. 44–45). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalių prievolė AB DNB bankui įvykdyta tik iš dalies, ieškovas kreditoriui nėra įvykdęs jam pačiam tenkančios solidariosios pareigos dalies, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės dalį solidariosios prievolės sumos nepagrįstas. Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai priteisti jam iš atsakovės pusės prievolės sumos dydžio skolą ir šios atsakovės prievolės įvykdymą užtikrinti jai tenkančio buto hipoteka atmesti pagrįstai. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Apelianto teiginiai, kad atsakovė galės parduoti butą adresu (duomenys neskelbtini), ir niekur nedirbdama realiai nesugebės vykdyti prievolės bankui, todėl tai daryti turės vienas ieškovas, yra grindžiami tik prielaidomis ir nesudaro teisinio pagrindo taikyti apelianto prašomą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre apie draudimą atsakovei perleisti jai tenkantį butą.

Įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas sprendimas keistinas, taip pat perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 93 str. 5 d.).

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Už išnagrinėjus apeliacinį skundą atmestų priešieškinio reikalavimų dalį mokėtina 140 Lt žyminio mokesčio. Dėl to šia suma padidintinas iš atsakovės valstybei priteistas jai atidėtas žyminis mokestis už atmestus jos priešieškinio reikalavimus (1 615 Lt + 140 Lt = 1 755 Lt) bei sumažintinas iš ieškovo valstybei priteistas atsakovei atidėtas žyminis mokestis už tenkintus atsakovės priešieškinio reikalavimus (2 636 Lt – 140 Lt = 2 496 Lt). Atsižvelgiant į tai, keistinos skundžiamu sprendimu nustatytos galutinės iš šalių valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, iš ieškovo priteisiant 3 775 Lt (1 279 Lt + 2 496 Lt), o iš atsakovės – 4 640 Lt (1 755 Lt + 2 885 Lt) (CPK 84 str., 93 str. 2, 5 d.).

Kadangi tenkinta 59 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų, iš ieškovo atsakovei priteistina atstovavimo išlaidų (t. 1, b. l. 154) suma sudarytų 1 427,80 Lt. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo atliktą užskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 902,52 Lt (1 427,80 Lt – 525,28 Lt).

Už apeliacinį skundą ieškovas turėjo sumokėti 4 014 Lt žyminio mokesčio, bylos duomenimis sumokėta 400 Lt (t. 3, b. l. 6). Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, patenkinta 11 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistina ieškovui 44 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, bei 398 Lt už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio priteistina valstybei (CPK 80 str. 4 d., 84 str., 93 str. 2, 3 d.).

Atsakovė turėjo 605 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 13–14). Proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, iš ieškovo priteistina atsakovei 538,45 Lt rašytiniais įrodymais pagrįstų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad atsakovės T. Š. ir ieškovo D. Š. (D. Š.) santuoka nutraukta dėl ieškovo D. Š. (D. Š.) kaltės ir nustatyti, kad šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Panaikinti sprendimo dalis, kuriomis iš ieškovo D. Š. (D. Š.) atsakovei T. Š. priteista 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 271 Lt atsakovės sumokėtų mokesčių UAB „Balticum TV“ už interneto ryšio paslaugas ir šiuos priešieškinio reikalavimus atmesti.

Sumažinti iš ieškovo D. Š. (D. Š.) priteistą išlaikymo įsiskolinimą dukrai V. Š. iki 4 200 Lt, nustatant, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki V. Š. pilnametystės, t. y. 2013-01-04.

Priteisti iš atsakovės T. Š. ieškovui D. Š. (D. Š.) 6 750 Lt kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.

Sumažinti atsakovei T. Š. iš ieškovo D. Š. (D. Š.) priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 902,52 Lt.

Sumažinti iš ieškovo D. Š. (D. Š.) į valstybės biudžetą priteisto žyminio mokesčio sumą iki 3 775 Lt.

Padidinti iš atsakovės T. Š. į valstybės biudžetą priteistą žyminio mokesčio sumą iki 4 640 Lt.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovės T. Š. ieškovui D. Š. (D. Š.) 44 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovės T. Š. valstybei 398 Lt už ieškovo apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo D. Š. (D. Š.) atsakovei T. Š. 538,45 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjai Raimonda AndrulienėŽydrūnas Bertašius