Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui D. L., išvadą teikiančiai institucijai Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaikio teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, išlaikymo vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas D. L. atsiliepimo į pareikštą ieškovės ieškinį nepateikė, jam ieškinys su priedais buvo įteiktas, atsakovas buvo atvykęs į 2023 m. balandžio 4 d. parengiamąjį teismo posėdį, kuriame iš parengiamojo posėdžio buvo pereita į teismo posėdį ir, atsakovo prašymu, jam buvo suteikta galimybė iki kito teismo posėdžio susirasti atstovą, teiksiantį jam teisinę pagalbą, tačiau į vėliau vykusius teismo posėdžius atsakovas neatvyko, nors apie jų vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių jis nepranešė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad išlaikymo po 230 Eur kiekvienam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo D. L. priteisimas, atitiktų geriausius vaikų interesus.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu su ieškovės pareikštu ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti bei visų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisti ieškovės prašomą išlaikymą bei susidariusį išlaikymo įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje gimė vaikai G., A. ir A.. Santuokos metu ieškovas ir atsakovė privalomo registruoti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė gyvena Jungtinėje Karalystėje ir ten dirba parduotuvėje. Ji su trimis nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame gyvenamajame name, už nuomą moka 135 svarų kassavaitinį nuomos mokestį. Ieškovės ir atsakovo sūnus A. L. ir dukra A. L. mokosi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje, atitinkamai trečioje ir penktoje klasėse, o dukra G. L. mokosi (duomenys neskelbtini) koledže. Byloje yra duomenys, kad atsakovas 2018 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje vartojo smurtą prieš savo sutuoktinę E. L. ir jam už tai buvo paskirta bausmė. Atsakovas jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas nepateikė, jis visiškai nesidomėjo bylos eiga, nors jam buvo suteikta galimybė pateikti į bylą atsiliepimą bei pasinaudoti teisine pagalba. Sutuoktiniai beveik 5 metus laiko gyvena atskirai, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio nebeveda.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.63 straipsnyje nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

Nagrinėjamoje byloje ištyrus įrodymus nustatyta, kad abu sutuoktiniai – tiek ieškovas, tiek atsakovė – yra kalti dėl iširusios santuokos, nutrūkusių šeimos santykių, šeimyninių ryšių, nes abi šalys tinkamai neatliko santuokinių pareigų, nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi šeima. Pažymėtina, kad nors sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovas D. L. ieškovės E. L. nurodytų aplinkybių, kad santuoka iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės neginčijo ir teismas laiko, jog jis tokiu savo pasyviu elgesiu sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – L.. Atsakovas prieštaravimų dėl pavardžių nepareiškė. Tokiu atveju teismas sprendžia, jog ginčo dėl pavardžių tarp šalių nėra, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė – L., atsakovui – L..

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir jį ugdant (CK 3.156 straipsnis).

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų G. L., A. L. ir A. L. tėvai. Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes visi trys vaikai gyvena kartu su ja, ji juos augina, prižiūri, išlaiko ir jais rūpinasi. Išvadą byloje teikianti institucija pritaria tam, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, atsakovas prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nepareiškė, ieškovės tvirtinimu, atsakovas, išsikraustęs iš namų, nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. vaikais nesirūpina, su jais visiškai nebendrauja jau 2 metus laiko. Teismo vertinimu, vaikai G., A. ir A. yra prisirišę prie motinos, ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, vaikai liko gyventi su ieškove, ieškovė viena rūpinasi visų trijų vaikų auginimu, išlaikymu, sveikata, auklėjimu, ugdymu, priežiūra ir pan., pas ieškovę jiems yra sudarytos saugios ir tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, į byloje esančius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, ir nesant atsakovo prieštaravimų, nepilnamečių vaikų G., A. ir A. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su jų motina E. L., nes tai geriausiai atitiktų vaikų interesus.

Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaikais nėra. Teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove ir atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nėra, detali bendravimo tvarka nenustatytina, o šalys su vaikais bendrauti, juos auklėti ir jais rūpintis gali bendru susitarimu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui prašo priteisti kasmėnesines periodines išmokas po 230 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas savo nuomonės dėl tokio išlaikymo dydžio vaikams teikimo, neišreiškė.

Spręsdamas dėl vaiko poreikių, teismas konstatuoja, kad ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikams reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt., o nepilnamečiams vaikams augant, lankant ugdymo įstaigas, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs konkretaus būtino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, pagal susiformavusią teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.

Atsakovas D. L. nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas, todėl teismas neturi galimybės įvertinti realios atsakovo turtinės padėties. Nežiūrint to, atsakovas yra dar gana jauno, darbingo amžiaus vyras, galintis gauti pajamas ir teikti savo vaikams išlaikymą. Vadovaujantis teismų praktika, tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes dėl vaikų poreikių, taip pat, į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo jo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistinas kasmėnesinis 230 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant, jog tokia pačia suma prie vaikų išlaikymo prisideda motina, patenkins būtiniausius vaikų poreikius (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis). Išlaikymo vaikams lėšų tvarkytoja skirtina ieškovė. Išlaikymas priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jau daugiau kaip 4 metus laiko neprisideda prie vaikų išlaikymo, jog ši pareiga tenka išskirtinai vien ieškovei, vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, visiems trims vaikams, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. išlaikymo įsiskolinimas dukrai G. L. - 230 Eur x 12 mėn. x 3 = 8280 Eur; dukrai A. L. - 230 Eur x 12 mėn. x 3 = 8280 Eur ir sūnui A. L. - 230 Eur x 12 mėn. x 3 = 8280 Eur, viso - 24 840 Eur.

Dėl santuokinio turto padalinimo

Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateiktų valstybės įmonės „Registrų centras“ ir valstybės įmonės „Regitra“ informacijos matyti, kad šalys santuokos metu neįgijo nei nekilnojamojo turto, nei privalomo registruoti kilnojamojo turto, todėl santuokinio turto padalinimo klausimas šioje bylos nesprendžiamas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Duomenų, kad šalys turėtų bendrų kreditorinių įsipareigojimų trečiosioms šalims ar šių įsipareigojimų turėtų kiekvienas atskirai, byloje nėra, todėl šis klausimas šioje bylos nesprendžiamas.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis ).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 664 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 1143,10 Eur išlaidos advokato Gedimino Gudeliausko teisinei pagalbai apmokėti, 210,54 Eur išlaidos už vertėjų paslaugas, viso 2017,64 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 2017,64 Eur.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, iš atsakovo turi būti išieškomos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto), kuris šioje byloje būtų 62 Eur vienam vaikui (230 Eur X 12 mėnesių) X 3 proc.) – 25 proc.), trims vaikams – 186 Eur (690 Eur X 12 mėnesių) X 3 proc.) – 25 proc.), todėl 186 Eur žyminio mokesčio priteistina iš atsakovo valstybės naudai.

Šioje byloje teismas iš viso patyrė 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259-270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 11, tarp ieškovės E. L. (pavardė prieš santuoką – P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokinę pavardę „L.“, atsakovui jo pavardę - „L.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad atsakovas D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais be apribojimų, šalys su vaikais bendraus bendru sutarimu.

Priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), dukros G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant išlaikymo lėšas į E. L. Danske bank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), s.c. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 10 dienos.

Priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), dukros A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant išlaikymo lėšas į E. L. Danske bank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), s.c. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 10 dienos.

Priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnaus A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant išlaikymo lėšas į Es L. Danske bank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), s.c. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 10 dienos.

Paskirti E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį laikotarpį, t. y. už tris metus iki ieškinio padavimo teismui dienos: dukrai G. L. (230 Eur x 12 mėn. x 3 = 8280 Eur); dukrai A. L. (230 Eur x 12 mėn. X 3 = 8280 Eur) ir sūnui A. L. (230 Eur x 12 mėn. x 3 = 8280 Eur), viso - 24 840 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų).

Priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 2017,64 Eur (du tūkstančius septyniolika eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 186 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) pašto išlaidų, į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5662.

Sprendimo kopiją ne vėliau kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.