Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ir trečiojo asmens R. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria nuspręsta pranešti apie galimą nusikalstamą veiką Latvijos Respublikos prokuratūrai ir sustabdyta civilinė byla Nr. e2-1087-275/2018 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei S. S., tretieji asmenys R. M. ir SIA „Solovita“, dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės 112 000 Eur skolą, 42 280 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 3 723,88 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 0,5 (pusės) procento dydžio mėnesines mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintų paskolų sumą nuo ieškinio pareiškimo dienos iki paskolų grąžinimo ir procesines 5 (penkių) procentų palūkanas. Ieškinyje nurodė, jog šalys 2010 m. sausio 7 d., 2010 m. sausio 14 d., 2010 m. sausio 21 d., 2010 m. sausio 29 d., 2010 m. vasario 4 d., 2010 m. vasario 11 d., 2010 m. vasario 15 d. ir 2010 m. vasario 18 d. sudarė paskolų sutartis, pagal kurias ieškovė perdavė atsakovės nuosavybėn 112 000 Eur. Šalys, atsakovei negrąžinant paskolų sumų, 2011 m. rugpjūčio 27 d. pasirašė paskolos gavėjos turto įkeitimo sutartį, pagal kurią, be kita ko, susitarė pratęsti paskolų grąžinimo terminus iki 2015 m. gruodžio 31 d. Atsakovė nustatytu terminu negrąžino paskolų. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad jai nebuvo perduoti paskolos sutartyse nurodyti pinigai, kad trečiasis asmuo R. M. periodiškai išvykdavo į Estijos Respubliką, grįždamas atveždavo dideles sumas grynųjų pinigų, šias sumas liepdavo atsakovei įnešti į SIA „Solovita“ banko sąskaitą, atsakovė tai padarydavo. Atsakovė nurodė, kad su R. M. gyveno ilgą laiką nesusituokę, 2011 m. balandžio 6 d. jiems gimė sūnus Rihardas, R. M. pasiūlymu buvo įkurta ribotos atsakomybės bendrovė SIA „Solovita“, atsakovė buvo tik formali bendrovės akcininkė ir direktorė, realiai bendrovės veiklai vadovavo ir ją organizavo R. M.. Atsakovė nurodė, kad 2011 m. R. M. jai pasakė, kad dėl jos įneštų didelių grynųjų pinigų sumų gali grėsti nemalonumai, siekiant pateisinti šias sumas, reikia atgaline data pasirašyti papildomas sutartis atsakovės vardu. Nurodė, kad tuo metu ji laukėsi, ruošėsi greitam gimdymui, todėl sutarčių nesureikšmino ir neįsidėmėjo. Atsakovės nuomone, Rolandas M. E. Respublikoje išgrynindavo šioms bendrovėms pervestas pinigų sumas, atsakovei šias sumas pateikdavo kaip SIA „Solovita“ pelną, o įneštos piniginės lėšos buvo pervedamos kitoms R. M. įmonėms –SIA „DRD Invests“, SIA „Vajars“ ir UAB „Magnum“. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartimi procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2017 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi pratęsė procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2017 m. spalio 30 d. 15 val. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi pratęsė procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2017 m. lapkričio 2 d. 15 val.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą; nutarė pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui apie nustatytus nusikalstamos veikos požymius R. M. veiksmuose; bylą sustabdė. Teismas nustatė, kad ieškovė A. V. yra trečiojo asmens R. M. motina. Teismui aplinkybė, kad senyvo amžiaus moteris ( gim. 1943 m. ) teigia skolinusi didelę pinigų sumą - 112 000 Eur sūnaus draugei-atsakovei jos verslo tikslais, sukėlė abejonių. Teismo vertinimu, labiau tikėtini atsakovės argumentai dėl paskolos sutarčių fiktyvumo, siekiant pateisinti grynųjų pinigų įnešimą į SIA „Solovita“ sąskaitą, nes taip trečiasis asmuo R. M. galėjo įgyti grynųjų pinigų iš Estijos Respublikoje registruotų įmonių. Teismas padarė išvadą, kad trečiojo asmens R. M. veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos – finansinių nusikaltimų požymių. Teismas, remdamasis atsakovės S. S. paaiškinimais, padarė išvadą, kad R. M. galėjo organizuoti neteisėtu būdu gautų lėšų įnešimą į SIA „Solovita“ kaip paskolintų lėšų įnešimą į sąskaitas. Teismas konstatavo, kad šiuose veiksmuose galbūt yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 31 skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai“ straipsniuose numatytų veikų požymių, todėl sprendė, kad yra tikslinga apie tai pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Teismas šias išvadas padarė bylą išnagrinėjęs iš esmės, todėl sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą (CPK 256 str.) ir bylą sustabdyti iki bus atliktas R. M. galimos nusikalstamos veikos tyrimas CPK 300 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teismas, nustatęs, kad byloje reikšmingomis aplinkybėmis yra tai, kokios kilmės buvo lėšos, kurios buvo grynais pinigais įneštos į SIA „Solovita“ sąskaitas 2010 metais, sprendė, kad yra tikslinga civilinę bylą sustabdyti, nes, teismo vertinimu, šios aplinkybės gali būti nustatytos tik baudžiamojoje byloje. 2017 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.