Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1166-861/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-30
Bylos Nr.: e2A-1166-861/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-01089-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Donata Kravčenkienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės butų ūkis“
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Trečiasis asmuo: „Ergo Insurance SE“

Kategorijos

3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1166-861/2023Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01089-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ukmergės butų ūkis“ 1 033,80 Eur turtinę žalą, 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad 2022 m. vasario 3 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Daugiabutis namas) dėl nesandaraus stogo buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi Butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio Buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Taigi ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 1 033,80 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Ukmergės butų ūkis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

4. Pažymi, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 29 d. įsakymu „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo daugiabučiams namams“ bei vėlesniu 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymu daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administravimas pavestas UAB „Ukmergės butų ūkis“. 2013 m. rugsėjo 24 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 7-237 pritarta daugiabučių gyvenamųjų namų, taip pat ir (duomenys neskelbtini) įtraukimui numatomų modernizuoti sąrašą. Daugiabučio gyvenamojo namo statyba baigta 1969 m. Atsakovė UAB „Ukmergės butų ūkis“ vykdant namo administravimą, apžiūras, bei iš butų savininkų nusiskundimų gaudavo duomenų apie tai, kad namo stogo danga būklė nėra ideali, kad buvo kritulių vandens pralaidumo atvejų per balkonų perdengimus, ties patekimo ant stogo liuku. Į apžiūros metu nustatytus defektus, bei į gyventojų pranešimus buvo nuolat reaguojama. Tai patvirtina apžiūros aktai, finansiniai namo planai, metinės administratoriaus ataskaitos butų savininkams. Iki atsakovei perduodant namo bendrųjų objektų administravimą daugiabutis buvo eksploatuojamas 45 metus. 2015 m. gegužės mėn. apžiūros aktu fiksuota, kad stogo danga leidžia pro antenos stovą, nėra užlipimo ant stogo angų durų, balkonai praleidžia gamtinius kritulius. Namo butų savininkai nepageidavo didinti įmokų kaupiamosios lėšoms, todėl, UAB „Ukmergės butų ūkis“ remonto darbus dažnai atlikdavo iš savo lėšų. 2015 m. ir kitais metais buvo remontuojama stogo danga, skardinami, dažomi stogeliai, atlikti kiti reikalingi darbai. Teismui pateiktoje 2020 m. birželio 8 d. UAB „Ukmergės butų ūkis“ darbuotojų atliktoje skaitmeninėje fotonuotraukoje, kurioje užfiksuotas laiptinės virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) fragmentas bei patekimo ant stogo anga. Iš šios nuotraukos matyti, kad užfiksuota situacija yra tokia pati, kaip ir ieškovės vėliau pateiktoje nuotraukoje, kuri draudėjo buvo užfiksuota galimai – 2022 m. vasario 10 d. Matyti apsilupę dažai, aprūdijęs apskardinimas, buvusios drėgmės pėdsakai ant sienų. 2021 m. spalio 28 d., 08.35 val., atsakovė gavo buto (duomenys neskelbtini), savininkės D. D. telefoninį pranešimą, apie tai, kad buvo aplietas butas, greičiausiai (pagal pranešėjos žodžius) – vandens nuo stogo, galimai per liuką. Reaguojant į pranešimą buvo nuvykta į vietą, atlikta stogo ir buto patalpų apžiūra. Buto patalpose užfiksuotose 2021 m. spalio 27 d. nuotraukose, matyti tos pačios sienos, kurių vaizdai pateikti su ieškovės 2022 m. vasario 11 d. pretenzija, ir šios apžiūros metu (2021 m. spalio 27 d.) yra matyti senos išdžiūvusios vandens dėmės, kurios užfiksuotos ir vėlesnėse – 2022 m. vasario 10 d. buto savininkų atliktose nuotraukose. 2021 m. lapkričio mėn. atlikti būtini stogo dangos remonto darbai. Tai patvirtina 2021 m. lapkričio 1 d. atliktų darbų aktas, iš kurio matyti, kad pakeista 20 kvadratinių metrų stogo dangos. Šie darbai atlikti reaguojant į draudėjų pranešimą bei siekiant ištaisyti defektus. Vėliau nusiskundimų, ar pranešimų iš buto ar kitų butų savininkų atsakovė negavo. Jokių objektyvių duomenų, kad vanduo prasiskverbė į butą 2022 m. vasario 3 d., ar vėliau atsakovė neturėjo ir neturi. 2022 m. vasario 11 d. UAB „Ukmergės butų ūkis“ gavo ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ pretenzinį reikalavimą 1 033,80 Eur sumai dėl įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu, kaip nurodoma, 2022 m. vasario 3 d. buvo padaryta žala ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ apdraustam turtui nurodytu adresu. Kaip ir minėta – buto savininkai dėl užliejimo 2022 m. vasario 3 d. į atsakovę nesikreipė, apie įvykį atsakovei nepranešė, apžiūrėti avarijos padarinių ar likviduoti priežasčių atsakovės nekvietė. Bendrovė negavo pranešimų apie įvykius ir iš kitų namo savininkų.

5. Nuo to momento, kai UAB „Ukmergės butų ūkis“ buvo paskirta namo administratoriumi, ji tinkamai vykdė savo pareigas. Buvo vertinama namo būklė, atliekami darbai. Ir apie būklę, ir apie atliktus bei planuojamus atlikti darbus buvo informuojami butų savininkai. Būtent butų savininkai nevykdė savo pareigų rūpintis turtu, nekaupė lėšų reikalingų namo priežiūrai ir remontui, nepriėmė sprendimų dėl remonto darbų. Tačiau atsakovė neturi galimybės valdyti pastato kaip savininkas bei negali jam savarankiškai daryti ūkinio ar fizinio poveikio, kadangi visus reikiamus sprendimus, susijusius su šiuo pastatu, priima pastato butų savininkai. Pabrėžtina, kad atsakovė savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės administratoriumi, bet tai nereiškia, jog atsakovei buvo perduotas ir bendros nuosavybės objektų valdymas. Namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalys). Daugiabučio namo stogas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų savininkams. Už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas. Atsakovė UAB „Ukmergės butų ūkis“ yra tik pastato – namo, administratorius. Statinys nebuvo perduotas atsakovei savarankiškai valdyti. Atsakovė nesinaudojo pastato bendro naudojimo patalpomis, bendra inžinerine įranga, konstrukcijomis, teikė administravimo paslaugas už nustatytą atlygį, be to, teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 str. nuostatas, todėl atsakovė jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti kokios nors žalos atsiradimą, nepadarė ir nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu šiuo atveju negali kilti. Namo administratoriaus atsakomybė už bet kokią žalą, kilusią dėl techninių avarijų bendrojo naudojimo objektuose negali būti absoliutinama, sureikšminama labiau nei pačių savininkų atsakomybė, o vertinama atsižvelgiant į tai, ar administratorius (atsakovas) vykdė jam Statybos techniniu reglamentu (STR) priskirtas techninio prižiūrėtojo funkcijas. Priešingai nei nurodoma ieškinyje, kaip matyti iš pateiktų duomenų, atsakovė nuolat ir tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, pildė reikalingus dokumentus, informavo savininkus apie šių objektų būklę, organizavo taip pat ir stogo remonto darbus 2021 m. gegužės mėn., tai yra prieš pateikiant buto savininkei nusiskundimus, bei po to, jau reaguojant į skundus. Todėl ieškinio teiginiai, kad atsakovė nevykdė pareigų, neprižiūrėjo stogo dangos, neorganizavo jos remonto iki užpylimo, yra neteisingi, neatitinkantys realių faktinių aplinkybių. Ieškovė nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, nepateikė įrodymų, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų ar sutarties nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi, todėl nenustačius jokių neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl kurių galėjo įvykti buto užpylimas, atsakovės civilinė atsakomybė yra negalima. Iš pateiktų fotonuotraukų ir dokumentų matyti, kad kritulių vandens poveikis ir to pasekmės buvo akivaizdus iki atsakovei įgaunant šio namo administratoriaus funkcijas. Ieškinio argumentai, kad žala atsirado 2022 m. vasario 3 d. yra nepagrįsti. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, sudarydama draudimo sutartį, neapžiūrėjo apdrausto turto, neįvertino jo padėties, tačiau prisiėmė atsakomybę. Tai patvirtina, kad pagal pateiktus duomenis negalima nustatyti, kada įvyko įvykis, ar keli panašus vandens patekimo atvejai, kada buvo padaryta žalos draudėjų butui, kokio dydžio žala konkrečiu momentu buvo padaryta, ar žala padaryta galiojant draudimo sutarčiai, ar ankščiau. Iš daugiabučio namo fasado nuotraukų, darytų 2022 m. vasario 10 d. buto savininkų, matyti, kad lauke yra pašalę, yra sniego, nėra oro sąlygų, kurios sudarytų vandens prasiskverbimo per stogą galimybę. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad stogo konstrukcijos buvo neremontuotos kapitališkai nuo pat namo statybos pabaigos – 1969 m., buvo atliekami dangos remontai reaguojant į konkrečius defektus, butų savininkai nekaupė lėšų stogo kapitaliniam remontui, du kartus pasisakė dėl namo atnaujinimo (renovacijos 2013 ir 2021 m.), ieškovė sudarė draudimo sutartį ir prisiėmė įsipareigojimas nevertindama objektyvių turto būklės aplinkybių, nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 22 d. sprendimu patenkino ieškinį. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

6.1 teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo metu atsakovė buvo atsakinga už viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), kad dėl pastato stogo defekto įvyko buto užliejimas, kai atsakovė ne kartą taisė stogo dangą, dėl nuolat pasikartojančių užliejimų. Nurodė, jog nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (pastato stogo) defekto, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė ir pan. Tačiau atsakovė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, nors stogo dangos defektai buvo nuolat šalinami, tačiau, kaip nustatyta bylos duomenimis 4 Buto savininkė ne kartą kreipėsi į administratorių dėl užliejamo nuo namo stogo buto, tačiau nors atsakovė bylos duomenimis imdavosi remonto darbų, tačiau užliejimai vis vien kartojosi. Atsakovės teigimu, nustatyti defektai buvo pašalinti, tačiau jokių įrodymų apie realiai pašalintus defektus į bylą nepateikė. Byloje daugiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kad atsakovė iki draudiminio įvykio būtų ėmusi kokių nors efektyvių veiksmų, susijusių su namo stogo priežiūra, remontu, periodine apžiūra, atliktais profilaktiniais darbais, po ko namo stogas taptų nepralaidus, ar teikusi informaciją gyventojams būtų organizavusi gyvenamojo namo susirinkimus ar balsavimus raštu, nėra. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog stogo defektai buvo šalinami epizodiškai, tačiau iš esmės defektai nepašalinti dėl ko atsitiko draudiminis įvykis;

6.2 teismo vertinimu, atsakovės į bylą pateikti įrodymai administratoriaus ataskaita už 2019 metus, atliktų darbų aktas, neįrodo aplinkybių šalinančių atsakovės atsakomybę, priešingai, atsakovė, pagal pateiktas ataskaitas, atlikdama stogo remonto darbus, jų neatliko efektyviai pašalindama visus stogo dangos pažeidimus, nes byloje nenuginčytos aplinkybės, jo butas buvo užliejamas nuo stogo ne kartą ir po atliktų remonto darbų. Atsižvelgiant į tai, atsakovė kaip namo administratorė dar iki žalos atsiradimo vadovaudamasi įstatymų reikalavimais turėjo pareigą imtis veiksmų ir administruojamąjį namą privalėjo nuolat stebėti bei atlikti patikrinimus, tačiau, kad šias savo pareigas atsakovė atliko tinkamai į bylą patvirtinančių įrodymų nėra pateikta;

6.3 sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Nurodė, jog atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji tinkamai ir laiku neapžiūrėjo stogo dangos, nenustatė ir nepašalino defektų. Teismas konstatavo, jog savo veiksmais atsakovė pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Atsakovė, būdama gyvenamojo namo bendrojo naudojimo sistemos valdytoja, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, t. y. nevykdydama administratoriaus pareigų – nepakankamai rūpindamasi administruojamo daugiabučio namo stogu bei jo priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą, t. y. elgėsi neteisėtai – ir tarp šio atsakovės neveikimo ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovei pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti gyvenamąjį namą adresu, (duomenys neskelbtini). Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės ir verslininkės pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl laikė, jog atsakovė yra kalta dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 3 dalis);

6.4 teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės pareigų nevykdymas, žalos butui Nr. (duomenys neskelbtini) atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl 2022 m. vasario 3 d. butui (duomenys neskelbtini), padarytos žalos. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, kad dėl netinkamai atliktos namo stogo dangos defektų šalinimo, ieškovės apdraustam turtui atsirado žala, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas;

6.5 teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 033,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo spendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

2. Atsakovė UAB „Ukmergės butų ūkis“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. pirmosios instancijos teismas nenustatė buto užliejimo priežasties. Nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra ginčo, jog dėl pastato stogo defekto įvyko buto užliejimas. Atsakovė viso proceso metu nepripažino šios aplinkybės. Byloje nėra duomenų apie jokį konkretų stogo defektą, tariamo įvykio metu bei nėra duomenų apie tai, kad drėgmės šaltiniu avarijos metu buvo įvykęs užliejimas, ar užpylimas. Draudikas netyrė įvykio, tik paskaičiavo pažeidimų dydį, ir atstatymo kainą, bet visai nesigilino į atsiradusios drėgmės priežastis;

2.2. nurodo, kad vanduo į apdraustą turtą pro stogą negalėjo prasiskverbti dėl įvykio metu buvusios neigiamos oro temperatūros. Atkreipė dėmesį, jog patalpos yra netinkamai šildomos ir jose kaupiasi kondensatas.

2.3. pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus. Teismas nevertino į bylą apeliantės pateiktų įrodymų – kasmetinės apžiūros aktų, D. D. el. laiškų apeliantės vadybininkui;

2.4. pirmosios instancijos teismas objektyviai nevertino byloje apklaustų liudytojų parodymų, dėl jų praktiškai nepasisakė. Nėra aišku, kodėl kaip ekspertą apklausė ieškovės - draudiko darbuotoją G. Z..

Atsiliepimas

3. Ieškovė UAB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1. byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek 2021 m. liepos mėnesį, tiek po 2022 m. vasario 3 d. įvykio sudarytame 2022 m. liepos mėnesio daugiabučio namo apžiūros akte yra nurodyti tie patys stogo sandarumo trūkumai. Tai patvirtina, kad stogas tiek iki draudžiamojo įvykio, tiek po jo buvo nesandarus;

3.2. byloje nėra ginčo dėl to, kad virš apdrausto turto nėra jokių kitų konstrukcijų, inžinerinių tinklų, tik stogas, taigi vanduo į apdraustą turtą galėjo patekti tik pro stogą;

Šalies argumentai

3.3. pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės argumentus, jog turtas buvo apgadintas dėl konstrukcijų peršalimo, netinkamo buto šildymo. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad butas šaltuoju metų laiku yra nuolatos ir nepertraukiamai šildomas. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad su butu besiribojančioje daugiabučio namo laiptinės dalyje (prie liuko užlipimui ant stogo) yra pritekėjusi vandens bala, vadinasi ant konstrukcijų kaupėsi ne vandens kondensatas, o vanduo tekėjo pro netinkamai prižiūrimą namo stogą;

3.4. pažymėjo, kad byloje esanti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma patvirtina, kad sniego dangos storis įvykio dieną buvo 12 cm., oro temperatūra svyravo nuo -3 iki -12,2 laipsnių šalčio. Teigia, kad esant nedidelei minusinei oro temperatūrai, sniego danga, esanti ant daugiabučio namo, pradėjo šilti ir atitirpti;

3.5. apeliantė, būdama daugiabučio namo administratore, privalėjo imtis priemonių, kad daugiabutis namas neturėtų tokių trūkumų, dėl kurių būtų daroma žala asmenų turtui. Tokią pareigą apeliantė turėjo nepaisant to, ar yra daugiabučio namo gyventojų nusiskundimų dėl bendrojo naudojimo objektų;

3.6. net jeigu ir būtų byloje įrodytą aplinkybė, kad D. D. nusiskundimus apeliantei teikė buvusio apeliantės darbuotojo el. paštu, byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė, kaip savo srities profesionalė, būtų ėmusis priemonių, kad elektroniniai laiškai, siunčiami buvusių darbuotojų elektroniniu paštu, pasiektų apeliantę arba, kad tokiu elektroniniu paštu elektroninius laiškus siunčiantys asmenys būtų informuojami apie kitus kontaktus, kuriais turėtų kreiptis į apeliantę;

3.7. apeliantė taip pat nurodo, kad teismas padarė procesinių pažeidimų apklausdamas G. Z., tačiau taip pat nenurodo, kokią įtaką galutinio sprendimo priėmimui toks galimas pažeidimas padarė. Pirmosios instancijos teismas sprendime G. Z. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, nesiremia.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir priteistas žalos atlyginimas iš atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodama, kad atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas, o teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, be kita ko, atsakovės neveikimą, nulėmusį ieškovės nurodomos žalos atsiradimą, – jos administruojamo daugiabučio namo stogo netinkamą ar nepakankamą priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiai išvadai.

8. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-29 įsakymu „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo daugiabučiams namams“ bei vėlesniu 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymu daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administravimas pavestas UAB „Ukmergės butų ūkis“. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 7-237 pritarta daugiabučių gyvenamųjų namų, taip pat ir (duomenys neskelbtini) įtraukimui numatomų modernizuoti sąrašą. Pastato (duomenys neskelbtini), administratore paskirta atsakovė, kuri prižiūrėjo jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektą (nagrinėjamu atveju – stogo dangą). 2022 m. vasario 3 d. name, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko avarija, kurios metu buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Užlietas butas gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu buvo apdraustas ieškovės, pagal tarp jos ir buto savininkės D. D. sudarytą turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Nagrinėjamu atveju žalos butui atsiradimo metu atsakovė buvo Daugiabučio namo, kuriame buvo butas, administratorė.

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ‒ patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą (Nuostatų 4.3 papunktis). Administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai (Nuostatų 7.7 papunktis). Administratorius privalo savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 papunktis).

12. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1‑971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas). Įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. D1-131 redakcija) 11 punktas).

13. Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus; periodines (sezonines) gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį; specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), namo ar jo dalių griūties, kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas (Reglamento 87.1 – 87.3 papunkčiai).

14. Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 91 punktas). Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (Reglamento 93 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Bendrojo naudojimo objektų valdytojas – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (Reglamento 10.3 papunktis).

15. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, nagrinėjamu atveju nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (stogo) trūkumų, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti.

16. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė buto užliejimo priežasties. Teigia, kad byloje nėra duomenų, jog užliejimas įvyko dėl stogo defektų. Pažymi, jog vanduo į apdraustą turtą pro stogą negalėjo prasiskverbti dėl įvykio metu buvusios neigiamos oro temperatūros. Nurodo, kad patalpos yra netinkamai šildomos ir jose kaupiasi kondensatas.

17. Apeliantė nurodo, jog pateiktas 2021 m. spalio 28 d. buto savininkės D. D. pranešimas administratoriui - atsakovei apie avariją - kuomet per stogą (kaip nurodo buto savininkė - greičiausiai per liuką, esantį laiptinėje) buvo aplietas butas; pateiktos trys šio buto patalpų nuotraukos, atliktos 2021 m. spalio mėn., kurios patvirtina, kad ant buto patalpų sienų matyti drėgmės palikti pėdsakai, matyti savavališkai-neteisėtai įrengtas židinio kaminas per stogo perdangą kambaryje; pateikta, 2020-06-08 daryta pateikimo ant stogo liuko nuotrauką, iš kurios matyti, kad tuo metu laiptinės lubose ties liuko anga, ant sienų yra stebimos buvusios drėgmės pėdsakų dėmės - aptrupėjęs, atsilupęs dažų sluoksnis; pateiktas 2021-11-01 atliktų darbų iš sukauptų lėšų aktas, kuris patvirtina, kad 2021 m. 11 mėn., buvo atliktas avarinis stogo remontas, kurio metu buvo įrengta 20 kvadratinių metrų ploto bituminės stogo dangos sluoksnis. Pažymi, jog reaguojant į draudėjos D. D. pranešimą, buvo atliktas stogo dangos remontas.

18. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad iš atsakovės sudarytų ginčo daugiabučio namo kasmetinės apžiūros aktų, tiek sudarytuose iki 2022 m. vasario 3 d. įvykio, tiek sudarytame po įvykio nurodomi tie patys stogo trūkumai – 2021 m. liepos mėn. akte Nr. 8 nurodyta, kad stogo danga „puslėta daug šiukšlių, tarpai neužmiduoti“, akte numatyta tvarkyti pūslėtas stogo vietas. Nurodyta, kad stogo apskardinimo detalės yra paveiktos korozijos ir numatyta keisti apskardinimą. Tiek 2021 m. liepos mėnesį, tiek po 2022 m. vasario 3 d. įvykio sudarytame 2022 m. liepos mėnesio daugiabučio namo apžiūros akte yra nurodyti tie patys stogo sandarumo trūkumai. Bylos duomenys patvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad virš apdrausto turto nėra jokių kitų konstrukcijų, inžinerinių tinklų, tik stogas.

19. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nors stogo dangos defektai buvo nuolat šalinami, tačiau, kaip nustatyta bylos duomenimis 4 Buto savininkė ne kartą kreipėsi į administratorių dėl užliejamo nuo namo stogo buto. Atsakovė imdavosi remonto darbų, tačiau užliejimai kartojosi. Atsakovė teigė, kad nustatyti defektai buvo pašalinti, tačiau į bylą tokie duomenys nepateikti. Duomenų, jog po atliktų profilaktinių darbų namo stogas tapo nepralaidus, nėra pateikta. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog stogo defektai buvo šalinami epizodiškai, tačiau iš esmės defektai nepašalinti dėl ko atsitiko draudiminis įvykis.

20. Apeliantė teigia, kad patalpos galėjo būti netinkamai šildomos, jose kaupiasi kondensatas. Iš byloje esančių duomenų, fotonuotraukų, taip pat liudytojų paaiškinimų, matyti, kad ginčo butas buvo nuolatos gyvenamas, duomenų, jog butas būtų nešildomas ar netinkamai šildomas taip pat nepateikta. Teismas iš dalies sutinka ir su ieškovės argumentu, jog labiausiai vandens yra paveikta vidinė buto siena, kuri negali peršalti, nes nesiriboja su daugiabučio namo išore. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog atsakovė nurodė, kad 2021 m. sausio 27 d. atsakovės darbuotojai buvo patekę į apdraustą turtą, jį fiksavo fotonuotraukose. Tačiau duomenų apie tai, kad būtų nustatyta, jog bute būtų palaikoma netinkama temperatūra ar jo konstrukcijos būtų peršąlančios, nenustatė. Priešingai, po 2021-10-27 apžiūros atsakovė nurodo atlikusi stogo, esančio virš apdrausto turto, remonto darbus. Apeliantė deklaratyviai nurodo, jog laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2022 m. vasario 4 d. buvo fiksuota neigiama oro temperatūra, todėl sniegas, susikaupęs ant daugiabučio namo stogo, negalėjo pradėti tirpti. Ieškovė nurodo, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma patvirtina, kad sniego dangos storis įvykio dieną buvo 12 cm., oro temperatūra svyravo nuo -3 iki -12,2 laipsnių šalčio ir vertina, kad susidariusiai 12 cm. storio sniego dangai ant nesandarių stogo konstrukcijų, sniegas pradėjo tirpti. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė vykdė pareigą susikaupusį sniegą, vandenį ir kitokias sąnašas periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų.

21. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad iki ginčo įvykio administratorė vykdė namo priežiūros, taip pat stogo priežiūros ir stogo remonto darbus. Ši aplinkybė rodo, kad problemos su stogo sandarumu kartojosi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė, žinodama apie pasikartojančią problemą dėl stogo pralaidumo, ėmėsi kokių nors priemonių, kad išsiaiškinti šios problemos priežastis ir (arba) imtis atsargumo (prevencinių) priemonių, kad išvengti galimos žalos gyventojų turtui (pvz., sandariai užtaisyti stogą). Labiau tikėtina, kad buvo atliktas netinkamas, nepilnas stogo dangos sandarinimas. Atsakovė, turėdama galimybes nustatyti defektus, to nepadarė, nors apie pasikartojančias problemas su stogo sandarumu žinojo dar iki ginčo įvykio. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė neteisėtai neveikė. Be to, atsakovės kaltė preziumuojama ir byloje nėra įrodymų, kurie šią prezumpciją galėtų paneigti. Apeliacinės instancijos teismas tokį atsakovės, kuriai, kaip savo srities profesionalei ir verslininkei, keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, neveikimą vertina kaip neteisėtą neveikimą. Tokiu būdu atsakovė pažeidė savo pareigas užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, imtis priemonių maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės neteisėtas neveikimas yra susijęs su patirta žala, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovės neveikimo ir žalos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020).

23. Apeliacinės instancijos teismo manymu, jei atsakovė būtų buvusi aktyvi, apdairi, atidi ir rūpestinga, ji būtų galėjusi anksčiau nustatyti stogo defektą ir organizuoti jo pašalinimą ir (arba) prevencinių (atsargumo) priemonių pagalba (pvz., reguliariai tikrindama stogo būklę, efektyviai šalindama stogo defektus) užkirsti kelią žalai atsirasti. Dėl šios priežasties atsakovės neteisėtą neveikimą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pakankamu laipsniu turėjusiu įtakos žalai atsirasti ir konstatuoja civilinės atsakomybės sąlygą – priežastinį ryšį.

24. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176 – 185 straipsnių nuostatose bei nuosekliai išplėtotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015). Pažymėtina, kad, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

25. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nustatyta, jog teismas liudytojų parodymus vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tai yra teismas sprendimą priėmė remdamasis byloje esančiu įrodymų visetu. Kartu pažymėtina, kad reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

26. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinį ir atsižvelgdamas į ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų bei argumentuotai pasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, skundžiamame teismo sprendime yra argumentuotai pateiktos pagrindinės išvados dėl ginčo dalyko, kurios sudaro pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų yra atskleista, o teismo sprendimas motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus. Atsakovė apeliaciniame skunde tiesiog nurodo kitokį įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimą, tačiau vien tai, kad vertinimas nepalankus atsakovei, nesudaro pagrindo laikyti, kad sprendimas nemotyvuotas ar neatsakyta į atsakovės atsikirtimus.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovės UAB „Ukmergės butų ūkis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

TeisėjaDonata Kravčenkienė