Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų rūdos ir Kalvarijos skyriaus (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos) atstovei N. P.,

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) atstovams R. N., L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. J. B. IĮ ir A. J. B. ieškinį atsakovėms A. B. ir Marijampolės savivaldybės administracijai, tretieji asmenys Nacionalinė Žemės tarnyba, Statybos inspekcija, valstybės įmonė Registrų centras dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. Ieškinyje nurodė, kad A. J. B. nuosavybės priklauso žemės sklypas su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aukciono Nr. (duomenys neskelbtini) būdu įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) šis žemės sklypas ieškovui priklauso nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), nustatytas servitutas – teisė aptarnauti atsakovei nuosavybės teise priklausantį statinį, kurio unikalus (duomenys neskelbtini). Servitutas nustatytas žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio pastato naudai, nes šis statinys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis A. B., siena ribojasi su gretimai esančių ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų riba. Iš aukciono metu gautų dokumentų ieškovas suprato, kad servitutas nustatytas tik būtinai pastato (duomenys neskelbtini) priežiūrai (pvz: atlikti kosmetiniam remontui, užtikrinti priežiūrą ir švarą). Kadangi tokie apribojimai nevaržė ieškovo teisės naudotis sklypu jis jiems neprieštaravo ir įsigijo sklypą. Jau po žemės sklypo įsigijimo ieškovas sužinojo, kad gretimai esančiame, atsakovei priklausančiame pastate vyksta kapitalinis remontas, kurio metu pastate įrengiami trys papildomi įėjimai vedantys į ieškovų nuosavybę. Apie tokius statybos darbus ieškovams nebuvo pranešta. Papildomi įėjimai veda į ieškovų žemės sklypų teritoriją ir taip riboja bei pažeidžia jų teises. Pažymėtina, kad servitutas nustatytas tik žemės sklypui (duomenys neskelbtini), tačiau vienas iš trijų papildomų įėjimų veda į žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) kuriam nėra nustatyta servituto. Minėtiems kapitaliniams darbams parengtas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), šio projekto pagrindu Marijampolės savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Priimant šį sprendimą nebuvo atsižvelgiama į tai, kad: kapitaliniam remontui būtini darbai atliekami ne atsakovei priklausančiame žemės sklype, o gretimai esančiuose žemės sklypuose – (duomenys neskelbtini). Šio sklypo savininko sutikimas nebuvo gautas, o sprendiniai nurodomi ir statytojui nepriklausančio sklypo dalyje; parduotuvė – kuriai ir yra įrengiami papildomi įėjimai, nuo pat pastato atsiradimo dienos turėjo pagrindinį įėjimą (iš savo sklypo pusės), kuriuo iki šiol sėkmingai naudojosi ir nepažeidė gretimų sklypų žemės teisių; įrengus papildomus įėjimus, kurie veda į gretimą sklypą, parduotuvė bei jos klientai, be perstojo naudos 17,5 % gretimai esančio sklypo ploto, kurio nebegalės naudoti teisėti žemės sklypo savininkai; prie vieno iš įėjimų pastatytas 4,5 m² pandusas, kurio dalis patenka į ieškovui priklausančio žemės sklypo ribą; atlikti statybos darbai pažeidžia ieškovų, kaip gretimų žemės sklypų savininkų teises naudotis netrukdomai nuosavybės teise priklausančiais sklypais. Dėl šių priežasčių (duomenys neskelbtini) skundu kreiptasi į Marijampolės savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo panaikinimo. Savo sprendimu Nr(duomenys neskelbtini) savivaldybė nurodė, kad projekte nėra numatyta jokių papildomų įėjimų į parduotuvę, todėl statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) nebus panaikintas. Su ieškiniu ieškovas pateikia pastato pirmojo aukšto planus, kai buvo atlikti pirmieji kadastriniai matavimai ((duomenys neskelbtini) ir kaip planas atrodo po kapitalinio remonto. Pirmajame plane yra pažymėtas vienas – pagrindinis įėjimas iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šio įėjimo ieškovas neginčija. Tačiau taip pat plane matyti 3 papildomi įėjimai, kurių nebuvo. Atsakovė teigia, kad jokių papildomų įėjimų nėra, tačiau remiantis pastato planu bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 8A priedu, pastate atsirado trejos durys, pastato dalyje nesiribojančioje su ieškovų žemės sklypais, kurių anksčiau nebuvo. Šiuo atveju svarbus ir žemės sklypo įsigijimo tikslas. A. B. priklausančiame pastate (duomenys neskelbtini), planuojama įrengti brangių juvelyrinių dirbinių muziejų, siekiant užtikrinto kuo didesnę muziejaus ir jo eksponatų apsaugą ir buvo įsigytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Tai, kad pastatas-parduotuvė įsirengė papildomus įėjimus vedančius į šį žemės sklypą leidžia daryti išvadą, kad šiais įėjimais bus leidžiama naudotis ir pašaliniams, kas sukeltų nepagrįstą pavojų muziejaus ekspozicijai. Tokį piktnaudžiavimą ir papildomų įėjimų įrengimą bandoma pateisinti statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė savo veiksmus bando pateisinti teigdama, kad pastate įrengti ne papildomi įėjimai, o langai. Tačiau pastate įrengti ne standartiniai langai, o langai, kurie atitinka durų funkcijas. Vizualiai matyti, kad tai nėra vien tik langas, kas yra leidžiama, pagal statybos leidimą. Šis objektas suteikia galimybę išeiti iš pastato ir į jį patekti, kas atitinka durų funkciją. Servituto sutartimi numatyta teisė, kad atsakovė galėtų patekti į savo žemės sklypą tačiau, sutartyje nenumatyta teisė vykdyti statybos darbus.

3. Atsakovė A. B. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) turto varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota jos nuosavybes teisė į pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir kitus statinius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pastatui NR. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas statybų leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį buvo atlikta statinio rekonstrukcija, įrengiant parduotuvę. Pagrindinis įėjimas į parduotuvę įrengtas iš (duomenys neskelbtini) žemes sklypo, įrengiant pandusą ir laiptelį. (duomenys neskelbtini) išduotas pripažinimo tinkamu naudoti aktas. (duomenys neskelbtini) buvo užsakytas atlikti statinio kapitalinio remonto projektas, kurio pagrindinis tikslas-perplanuoti patalpas ir įrengti langus-vitrinas, užtikrinančias geresnį natūralios šviesos patekimą į patalpas ir natūralaus vėdinimo galimybę. Pradėjus darbus, paaiškėjo, jog žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ketinama parduoti. Kadangi Marijampolės miesto savivaldybes administracija bei Marijampolės nacionaline žemes tarnyba nesutiko suteikti servituto administraciniu aktu, tai servitutas pastatui-parduotuvei (duomenys neskelbtini)žemes sklype (duomenys neskelbtini)buvo nustatytas notariškai patvirtinta (duomenys neskelbtini) Servituto sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). A. J. B. individuali įmonė aukcione įsigijo žemes sklypą (duomenys neskelbtini). Prie aukcione pateiktų dokumentų buvo pateikti ir servituto suteikimo dokumentai. Jokio pagrindinio įėjimo į parduotuvę iš kiemo pusės niekada nebuvo. Pastato langai atitinka statybos leidime ir projekte nurodytus reikalavimus. Langai vitrinos įrengti pagal statybą leidžiančių teisės aktų reikalavimus, jų atidarymo funkcija pasirinkta tam, kad užtikrinti natūralaus vėdinimo, prieinamumo juos valyti bei fasado sprendinių vientisumą ir kitus dalykus. Tam, kad langas galėtu atlikti įėjimo funkciją neužtenka vien atidarymo mechanizmo įdėjimo - funkcijos būtinumas turi būti pagristas projektiniais konstrukciniais sprendiniais: terasų, laipteliu ar kitų prieigos priemonių įrengimu, ko nėra ir nebus atlikta.

9. Atsakovė A. B. ir jos atstovė praše ieškinį atmesti, palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes. Nurodė, kad ieškovai neįrodė, kad jų teisės yra pažeistos. Tai, kad yra nurodoma, jog per įrengtus langus vitrinas bus vaikščiojama, niekuo nepagrįsta. Atsakovė niekada nesiekė, kad per įrengtus langus vitrinas būtų vaikščiojama, tačiau prasidėjus ginčus, išmontavo rankenas, bet svarbu yra tai, kad kadastrinių matavimų byloje tai pažymėta kaip langai, balkono durys, per jas vaikščioti negalima, nes suprojektuotos palangės, kurių aukštis yra 40 cm nuo žemės, tai nėra durims taikomi reikalavimai. Ieškovai neįrodė, kad po rekosntrukcijos 17,5 procento intensyvumas padidėjo, pastate nėra vykdoma jokia veikla, žmonės nevaikšto, todėl apie pažeidimus į ateitį ieškovai kalba. Pandusas jau buvo, kai atsakovė pirko pastatus, parodytas jau (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projekte, tai, kad nebuvo įregistruotas, nėra pagrindo jo naikinti, jis patenka į servituto ribas. Susidarytų nelogiška situacija, jei tektų pašalinti pandusą, kai jis pagal statybos reglementą privalo būti įrentas, atsižvelgiant į žmonių su negalia interesus.

11. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, kad atsakovei priklauso statinys adresu (duomenys neskelbtini). Statiniui eksploatuoti yra suformuotas žemės sklypas ir atsakovė tą žemės sklypo dalį, kurią eksploatuoja valdo nuomos pagrindais. Visi statybos darbai, kurie galėtų būti vykdomi tame žemės sklype, tai yra nustatyti būtent nuomos sutartyje ir ar tai tinkamai vykdoma statyba ar ne, tam yra tam tikros institucijos, tai šiuo atveju statybos inspekcija, kuri kontroliuoja statybų vykdymą ir savivaldybės administracija, kuri išduoda statybą leidžiančius dokumentus, vertindama tai ar statytojai atitinka statybos įstatymo 3 straipsnio apibrėžtas statytojo teises. Ieškovo žemės sklypas ieškovo yra įgytas aukcionu (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi, ir tam žemės sklypui prieš sudarant pirkimo -pardavimo sutartį, įvykus aukcionui buvo nustatytas servitutas (duomenys neskelbtini) sutartimi, kurioje yra apibrėžtas servituto turinys. Servitutas suteikiantis teisę atsakovei prieiti ar privažiuoti ar kitaip patekti į jos nuosavybės teise valdomą parduotuvę. Servitutas buvo nustatytas dėl to, kad žemės sklypas, kuris buvo parduotas aukcione, t. y. (duomenys neskelbtini) kurį įsigijo ieškovas, buvo suprojektuotas taip, kad jo riba sutapo su parduotuvės, kuri priklauso atsakovei, siena. Kaip minėjo ir pati atsakovė, aukciono iniciatyva buvo iš Marijampolės savivaldybės administracijos. Tai būtent iš atsakovės Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo gauti prašymai, kad būtų įvertinta ar žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra tinkamas sklypas pardavimui, dėl to, kad nėra išspręstas patekimo į jos statinį klausimas. Buvo daug kartų susirašinėta su savivaldybės administracija, nes ji yra teritorijų planavimo organizatorius, jos sprendinys yra suformuoti žemės sklypai. Savivaldybės administracija kategoriškai atsisakė, kad būtų keičiami teritorijų planavimo sprendiniai, palaikė savo prašymą, kad būtų leidžiama sklypą parduoti aukcione. Tai galbūt klaidinanti informacija ieškovui galėjo būti tai, kad Registrų centras išviešindamas minėtą sutartį, ją išviešino kaip servitutą statiniu. Tai yra nebuvo pilnas išviešinimas, taip kaip buvo susitarta sutartyje apibrėžimas, nežinoma dėl kokių aplinkybių, tai viešai buvo pateikta informacija – nurodyta sutarties sudarymo data, numeris ir aprašymas servitutas, viešpataujantis daiktas statiniui unikalus numeris, kuris priklauso atsakovei. Ir visgi įvertinant tą aplinkybę, kad statinys stovi ant sklypo ribos ir nors šiai dienai sklypai taip net nėra projektuojami, nes tam tikri normatyvai nustatyti, ir buvo nustatytas servitutas, bet jis buvo nustatytas, tik kad į jį patenka pandusas, tai nereiškia, kad jis buvo nustatytas pandusui, jis buvo nustatytas visam statiniui eksploatuoti pagal tą ribą, kuri buvo (duomenys neskelbtini) A. B. ta servituto apimtis tai yra ta, kad atsakovė būdama pastato savininkė turėtų teisę prie jo prieiti ir jį naudoti, remontuoti. Statyba jame, servitute nebuvo numatyta. Servitutas buvo nustatytas dėl tos aplinkybės, kad sklypas (duomenys neskelbtini)buvo suprojektuotas taip, kad jo riba sutapo su pastato riba.

12. Statybos inspekcijos atstovas nurodė, yra praleistas terminas dėl teisės kreiptis dėl administracinio akto panaikinimo. Dėl panduso teisėtumo, kokiu pagrindu (duomenys neskelbtini) jis galėjo atsirasti žemės sklype, tai buvo atliekama poįstatyminio akto reikalavimus 2001-06-14 statybos techninis reglamentavimas STR 20.2.3.01-2001 statinių reikalavimai žmonių su negalia reikmėms numatė, kad visuomeninės paskirties pastatai, patalpos, turi būti pritaikytos žmonių su negalia reikmėms. Poįstatyminio aktu tokie pandusai buvo statomi. Dėl pačio statybos leidimo projekto, statybos darbai tos vitrinos langai, galbūt ir yra ne pagal projektą, tačiau kaip ir atsakovės atstovė nurodė, kad statybos inspekcija pritaria, kad statybos įstatymo 2 straipsnis numato, kas yra esminiai statinio reikalavimai, ir būtent šitie statybos darbai nepatenka į tuos esminius pažeidimus dėl kurių statybos inspekcija surašytų privalomuosius nurodymus ir šalintų kažkokiu tai pagrindu. Kai vyko patikrinimas, tuo metu buvo užfiksuota, kad tai langai vitrinos.

13. Registrų centro atstovė nurodė, kad Registrų centro funkcija registruoti ir išviešinti duomenis pagal pateiktus dokumentus. Šiuo atveju, iš išrašo matyti, kad buvo pateikta kadastrinių matavimų byla ir buvo pateikta deklaracija apie statinio užbaigimą ir ta deklaracija statytojas iš esmės patvirtina, kad visi teisingi duomenys yra ir kad ties statybos darbai yra atlikti pagal pateiktą projektinę dokumentaciją. Kadastrinės bylos teisingumą ir atitiktį tvirtina matininkas, pasirašydamas dokumentus matininkas patvirtina, kad dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų reikalavimus (Nekilnojamojo turto kadastrų įstatymų 11 straipsnio 7 dalyje). Registrų centras įregistravo tai pagal pateiktus duomenis, kokie buvo nurodyti pateiktuose dokumentuose. Atliekant parduotuvės rekonstrukciją buvo atlikti kadastriniai matavimai nekilnojamojo turto registre užfiksuoti (duomenys neskelbtini) atliekant kadastrinius matavimus, pandusas nebuvo fiksuotas. Vėlesniuose brėžiniuose pandusas buvo, tačiau nebuvo įregistruotas. Registruojama yra pagal plotą. Jeigu buvo kadastriniuose matavimuose vienu momentu nupiešta bet neįskaičiuota tarkim į plotą, tai ir nebuvo tai niekaip įregistruota. Jei matininkas patikslino duomenis jau įskaičiuodamas į bendrą plotą, tai tada pagal matininko paskaičiavimus ir yra registruojama. Jie registruoja pagal kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją. Šiuo atveju tie neatitikimai kokie buvo vienais metais, kokie kitais, tai jie yra atsiradę dėl kadastrinių matavimų bylos. Jie neturi teisės kvestionuoti ar matininkas ten užfiksavo ar ne kažką ir ar kadastrinių matavimų byla atitinka ar neatitinka reikalavimus. Jeigu buvo nurodyti tokie plotai, tokie duomenys kadastrinių matavimų byloje, tai registrų centras tą ir priregistravo. Registruojama pagal plotus, jei yra nubraižyta, kad toks plotas turi būti įregistruotas į tą plotą patenka tas pandusas tai ir yra įregistruotas kaip visuma.

14. Liudytojas V. P. nurodė, kad rengė (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą. Parodė, kad kadastrų matavimo byloje nurodytas vienas įėjimas, ties pandusu. Pažymėtas vienas balkoninis langas, varstomas. Nurodė, kad jei yra patekimas iš lauko – tai yra durys. Jei pro tą daiktą neina patekti iš lauko, tai reiškiasi langas. Ankstesnėje kadastrinių matavimų byloje nurodyti trys įėjimai, nes buvo iš lauko pusės rankenos. Tai buvo įėjimas tiek kur dabar žymimas vitrininis langas, tiek ten plius du įėjimai. Ankščiau buvo rankenos, buvo galima patekti iš lauko. Rankenos nuėmimas apsprendžia, kad tai jau ne durys, nes jau nėra patekimo. Pandusas įeina į sklype esančio užstatymo plotą.

Ieškinys atmestinas.

15. Byloje esančiais rašytiniai įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojo liudijimu teisme nustatyta, kad A J. B. individualiai įmonei nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi aukciono būdu; žemės sklype įregistruotas (duomenys neskelbtini) ha servitutas, įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) servituto sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 12-13). Ieškovui A. J. B. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 39). Atsakovei A. B. priklauso pastatas-parduotuvė ir kiti statiniai (duomenys neskelbtini), įsigijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Turto varžytinių aktas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini); registruotos daikto registravimo ir kadastro žymos: kapitalinis remontas, (duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą (e. b. t. 1, b. l. 23-24). Atsakovė A. B. ir Nacionalinė žemės tarnyba (duomenys neskelbtini) pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. B. yra išnuomota (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 9, b. l. 142-143).

16. Pagal nagrinėjamoje byloje suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą aišku, kad ieškovai siekia apginti savo, kaip žemės sklypo savininkų daiktines teises, nesusijusias su valdymo netekimu. Bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas, jog atsakovė vykdydama parduotuvės (duomenys neskelbtini) statybos kapitalinį remontą, kuriam atsakovė Marijampolės savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal architektės R. V. pateiktą kapitalinio remonto projektą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovų teigimu pažeidė jų teises, kadangi apie statybos darbus ieškovams nebuvo pranešta; kapitalinio remonto metu įrengti (duomenys neskelbtini) papildomi įėjimai, vedantys į ieškovų žemės sklypų teritoriją; išduodant statybos leidimą, nebuvo atsižvelgiama į tai, jog kapitaliniam remontui būtini darbai atliekami ne atsakovei priklausančiame žemės sklype, o gretimai esančiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šio sklypo savininko sutikimas nebuvo gautas, o sprendiniai nurodomi ir statytojui nepriklausančio sklypo dalyje; įrengus papildomus įėjimus, kurie veda į gretimą sklypą, parduotuvė bei jos klientai, be perstojo naudos (duomenys neskelbtini)gretimai esančio sklypo ploto, kurio nebegalės naudoti teisėti žemės sklypo savininkai; prie vieno iš įėjimų pastatytas (duomenys neskelbtini)pandusas, kurio dalis patenka į ieškovui priklausančio žemės sklypo ribą.

Dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo

18. Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu.

19. Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos aukščiausiojo teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

20. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens.

Dėl įpareigojimo pašalinti panduso dalį

21. Kaip matyti (duomenys neskelbtini) išduotas Statybos leidimas rekonstruoti statinį – parduotuvę (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 74-75); išduotas (duomenys neskelbtini) pirmos eilės pastato rekonstrukcijos, įrengiant parduotuvę, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktas; šio akto aiškinamojo rašto skiltyje Architektūra nurodyta, kad šiauriniame fasade projektuojama vitrina ir durys įėjimui; Išorės apdaila nurodyta pandusas ir laiptelis - monolitinio užgeležinto betono (e. b. t. 1, b. l. 76-81). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pandusas dėl kurio kilo ginčas suformuotas, vykdant pastato kapitalinį remontą pagal (duomenys neskelbtini) leidimą. Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 317 Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2001 06 23 iki 2006 12 31) patvirtinimo 58 punktą viešuosiuose ir komerciniuose pastatuose turi būti užtikrinta galimybė ŽN į juos patekti, laisvai judėti ir naudotis visomis pagrindinėmis ir pagalbinėmis lankytojams skirtomis patalpomis. ŽN svarbių objektų sąrašas pateiktas šio reglamento A priede; 59 punktą - viešuosiuose ir komerciniuose pastatuose ŽN turi būti pritaikytas pagrindinis įėjimas į pastatą <...>; priede A Žmonėms su negalia nurodyto svarbių objektų sąrašo 5 punkte nurodyti prekybos pastatai (parduotuvės, degalinės, vaistinės, prekybos paviljonai ir kt.). Teisinis reglamentavimas nepasikeitęs. Be to tiek ginčo nagrinėjimo metu galiojanti redakcija Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnyje reglamentuoja, jog reikalavimai dėl neįgaliesiems fiziškai tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse įgyvendinami atliekant teritorijų planavimą ir statinių projektavimą bei viešosios paskirties pastatų, būsto ir jo aplinkos, viešojo transporto objektų, skirtų keleiviams aptarnauti, ir jų infrastruktūros, informacinės aplinkos pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams (1 dalis). Už aplinkos pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams statybos normatyvinių techninių dokumentų parengimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą atsako Aplinkos ministerija (2 dalis). Už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų savininkai bei naudotojai <...> (3 dalis). Tiek ir akto redakcija nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2004 m. balandžio 1 d. pagal 12 straipsnio 3 dalį numatė, kad Vyriausybė, apskričių viršininkų administracijos ir savivaldybės užtikrina aukščiau nurodytų reikalavimų įgyvendinimą.

22. Tai, kad pandusas nebuvo fiksuotas, vykdant (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus, patvirtino ir registrų centro atstovai, nurodę, jog atlikus parduotuvės rekonstrukciją, buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurie Nekilnojamojo turto registre užfiksuoti (duomenys neskelbtini). Atliekant kadastrinius matavimus pandusas nebuvo fiksuotas. (duomenys neskelbtini) prašymu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo atlikti nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir (duomenys neskelbtini) sudaryta Kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini) bei įregistruoti kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą. Parduotuvės 1 aukšto plane pandusas buvo nubraižytas, tačiau Nekilnojamojo turto kadastre nėra registruotas nei kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nei kaip priklausantis kiemo statiniams, pateikia kadastrinių matavimų duomenis (e. b. t. 8, b. l. 96-122). Taigi pandusas įrengtas buvo tuomet, kai sklypas (duomenys neskelbtini), priklausė valstybei; atsakovė nebuvo ginčo statinio savininkė; parduotuvę atsakovė įsigijo (duomenys neskelbtini).Be to parduotuvės (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projekte numeris (duomenys neskelbtini); parengimo metai (duomenys neskelbtini); statinio kategorija neypatingas; statinio projektavimo užduotyje, patvirtintoje (duomenys neskelbtini)skiltyje Teritorijos pritaikymas žmonėms su negalia reikmėms nurodyta, kad prie pagrindinio įėjimo, esančio Šiaurinėje pastato pusėje, yra įrengtas betoninių plytelių dangos pandusas. Panduso dydis norminis, jo juostos išilginis nuolydis yra ne didesnis kaip (duomenys neskelbtini).Kadangi pandusu pakylama į (duomenys neskelbtini) aukštyje nuo žemės paviršiaus esančią aikštelę, jis yra be turėklų (e. b. t. 1, b. l. 38).

24. Byloje susiklosčiusi situacija, kuomet ieškovo žemės sklypas ieškovo yra įgytas aukcionu (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi, ir tam žemės sklypui prieš sudarant pirkimo -pardavimo sutartį, įvykus aukcionui buvo nustatytas servitutas (duomenys neskelbtini) sutartimi, kurioje yra apibrėžtas servituto turinys. Servitutas buvo nustatytas dėl to, kad žemės sklypas, kuris buvo parduotas aukcione, t. y. (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo ieškovas, buvo suprojektuotas taip, kad jo riba sutapo su parduotuvės, kuri priklauso atsakovei, siena. Kaip matyti iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) servituto sutarties, pagal 2.1 punktą Sutarties dalykas – šia sutartimi Servituto davėjas Tarnaujančiu tampančio daikto savininkas Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Servituto davėjo atstovas arba Patikėtinis), suteikia Servituto turėtojui Viešpataujančiu tampančio daikto savininkui A. B. teisę neatlygintai naudotis Servituto davėjui nuosavybės teise priklausančiomis (duomenys neskelbtini) dalimis Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), toliau vadinamo - Daiktas2, Viešpataujančiu tampančio Pastato - Parduotuvės, nurodytos šios sutarties 2.2. punkte, toliau vadinamo - Daiktasl, aptarnavimui, o Servituto turėtojas įsipareigoja naudotis suteikta teise nepažeidžiant sutartyje numatytų naudojimosi žemės sklypu sąlygų; pagal 2.5. punktą tarnaujančiu tampančiame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Daiktas2), nustatomas servitutas (kodas -205), suteikiantis teisę naudotis Daikto2 dalimi viešpataujančiu daiktu tampančio Daikto1 aptanavimui. Žemės sklype servitutas nustatomas (duomenys neskelbtini) ha ploto daliai; pagal 2.7. punktą Servituto turėtojai A. B. suteikiam teisė nekliudomai prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti į Servituto turėtojui A. B. priklausantį pastatą-parduotuvę, taip pat jį eksploatuoti; pagal 2.9 punktą servitutas nustatomas neterminuotam laikotarpiui. Servitutas įregistruotas. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė posėdyje nurodė, kad servituto sutartis buvo pasirašyta, nes teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nebuvo suprojektuotas ir administraciniu aktu nustatytas servitutas, užtikrinantis esamo statinio tinkamą eksploatavimą, pateikti į bylą duomenys (e. b. t. 9, b. l. 114-133), kurie patvirtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi raštu į Marijampolės savivaldybės administraciją, jo negali būti išspręstas sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimas aukcione, kol neišspręstas priėmimo į pastatą (duomenys neskelbtini), klausimas; buvo siekiam įvertinti situaciją ar nustačius servitutą, jį bus tikslinga parduoti aukcione; ar servitutas neturės neigiamos įtakos sklypo eksploatavimui.

25. CK 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota trimis atvejais: paties savininko valia, įstatymų, teismo sprendimo. Taigi savininkas, įgyvendindamas savo teises, gali perduoti kitam asmeniui dalį savo teisių į nuosavybės objektą. Ypatingais atvejais toks perdavimas gali būti ir be savininko valios – įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu, pavyzdžiui, nustatant servitutą (CK 4.123 straipsnio 1 dalis). Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, kuris yra nustatytas teisės aktais. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos A. T. 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-374/2013).

26. Taigi nagrinėjamu atveju būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį - parduotuvė, nes tai ir lemia faktinius daikto naudojimo poreikius. Ginčo panduso ilgis 3,30 m, plotis 1,50 m, aukštis apie 0,10 m (e. b. t. 7, b. l. 150), pateiktas žemės sklypo taškų vietovėje nužymėjimo tvarka (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kuriame pažymėtas pandusas (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 7, b. l. 161-161), kas atitinka STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ C priede Žmonių su negalia manevravimo aikštelės prieš duris matmenis ir servituto plotą bei servituto tikslinę paskirtį ir servituto turinį, kadangi kaip minėta servituto turėtojai A. B. suteikiamą teisę nekliudomai prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti į jai priklausantį pastatą-parduotuvę. Be to pagal CK 4.111 str. 2 d. pasikeitus tarnaujančio ar viešpataujančio daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka. Kaip matyti iš bylos duomenų, skelbiant sklypo (duomenys neskelbtini), aukcioną, informacija apie servitutą buvo (e. b. t. 1, b. l. 114-115).

27. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad savininko teisės gali būti paveikiamos kito asmens veiksmais, kurių faktinį pagrindą sudaro statybos veikla, o teisinį – atitinkamas statybą nustatančių teisės aktų reglamentavimas, todėl esant į bylą pateiktam (duomenys neskelbtini). statybos leidimui ir pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktui, esant aptartiems statybą nustatančio teisės akto reikalavimams dėl žmonių su negalia patekimo į parduotuvę, reikalavimas panaikinti pandusą, kaip savininko teisių pažeidimo pašalinimą, neturi teisinio pagrindo. Tai, kad nebuvo informacijos apie nustatytame servitute įrengtą pandusą, esant byloje nustatytam panduso įrengimui galiojusį ir galiojantį teisinį reglamentavimą, byloje neįrodyti neteisėti atsakovės veiksmai dėl panduso įrengimo.

28. Aplinkybė, kad ieškovas sklypą įsigijo aukcione iš valstybės, kuri buvo atsakinga už parduodamo žemės sklypo plano atitikimą faktinei situacijai, negali kelti teisinių pasekmių atsakovei, įsigijusiai parduotuvę (duomenys neskelbtini), t. y. po (duomenys neskelbtini)atlikto kapitalinio remonto.

Dėl įpareigojimo pašalinti papildomus įėjimus

29. Byloje ieškovai teigia, kad po žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) įsigijimo sužinojo, kad gretimai esančiame, atsakovei priklausančiame pastate vyksta kapitalinis remontas, kurio metu pastate įrengiami papildomi įėjimai vedantys į ieškovo nuosavybę, apie tokius statybos darbus pareiškėjui nebuvo pranešta, taip pat nebuvo ir derinta, kad statybos darbai bus atliekami ir ieškovui nuosavybės teise priklausančiame 0,0462 ha žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini); papildomi įėjimai veda į ieškovų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) teritoriją ir taip riboja bei pažeidžia jo teises. Minėtiems kapitaliniams darbams parengtas „Parduotuvės pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini), šio projekto pagrindu Marijampolės savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Priimant šį sprendimą nebuvo atsižvelgiama į tai, kad: kapitaliniam remontui būtini darbai atliekami ne tik toje sklypo dalyje, kuriai nustatytas servitutas, tačiau ir gretimai esančiame žemės sklype - (duomenys neskelbtini). Šio sklypo savininko sutikimas nebuvo gautas, o sprendiniai nurodomi ir statytojui nepriklausančio sklypo dalyje; parduotuvė - kuriai ir yra įrengiami papildomi įėjimai, nuo pat pastato atsiradimo dienos turėjo pagrindinį įėjimą, kuriuo iki šiol sėkmingai naudojosi ir nepažeidė gretimų sklypų žemės teisių; įrengus papildomus įėjimus, kurie veda į gretimą sklypą, parduotuvė bei jos klientai, be perstojo naudos 17,5 % gretimai esančio sklypo (duomenys neskelbtini) ploto, kurio nebegalės naudoti teisėti žemės sklypo savininkai.

30. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė tvirtino, kad jokių papildomų įėjimo po rekonstrukcijos, nėra, įstatyti langai vitrinos, nors buvo iš lauko pusės rankenos, tačiau kilus ginčui demontuotos, rankenos buvo pasirinktos, kad būtų patogiau nuvalyti langus, tačiau konstrukcija nebuvo pritaikyta įėjimui kaip pro duris

31. Iš bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė Marijampolės savivaldybės adminsitracija išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti parduotuvės kapitalinį remontą pagal Parduotuvės (duomenys neskelbtini)kapitalinio remonto projektą Numeris (duomenys neskelbtini); parengimo metai (duomenys neskelbtini); statinio kategorija neypatingas; iš statinio projektavimo užduoties, patvirtintos (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 8-57) 8 punkto matyti, kad patalpų natūraliam apšvietimui numatyti langų angų išorinėje sienoje kirtimą. Įėjimus palikti esamus; skiltyje Projekteniai sprendimai nurodyta įėjimai į parduotuvę esami, nauji neprojektuojami; Fasadų apdailos sprendiniai nurodyta, kad pastato šiaurinėje ir pietinėje sienose suprojektuoti langai; Techninės specifikacijos TS 1. Langai. Rėmai turi būti pagaminti iš penkių kamerų plastikinio profilio. Įstiklinti vienos kameros stiklo paketu, užpildytu inertinėmis dujomis. Šilumos perdavimo koeficientas 1.60 W/(m²K).Šviesos laidumo koeficientas - 0,54, garso izoliacija - 34 db. Atidaromų langų stakta turi būti užsandarinama 2 elastinėmis tarpinėmis. Orlaidės montuojamos langų rėmuose; Palangės vidinės palangės dengtos plastiku. Palangės storis 40 m, plotis 200 mm, ilgis 100 mm didesnis nei angos plotis. Plyšiai užglaistomi specialia sandarinama mase. Palangės turi būti įrengiamos su 1% nuolydžiu į patalpų pusę; Palangių išorinis kraštas tvirtinamas prie laikiklių padarytų iš metalinių kampuočių 63x40x4. Palangė prie laikiklio prisukama 2 medsraigčiais. Laikikliai nugruntuojami ir nudažomo sienų spalvos metalui skirtais dažais. Išorinės palangės turi būti padengtos aliuminio skardos nuolajomis ne mažiau kaip 0,6 mm storio, išsikišančiomis už baigtos sienos plokštumos 80 mm. Langų tvirtinimas. Langas turi būti patikimai įtvirtintas į angokraščius, o tarpai tarp lango bloko ir angokraščių patikimai užsandarinti. Langai tvirtinami pagal gamintojo pateiktas technines sąlygas. TS 2. DURYS. Durys iš gamintojo turi būti pristatytos surinktos į blokus: stakta su varčia pakabinta ant vyrių, įleistas užraktas, sukomplektuotos rankenos, su visiškai baigta paviršiaus apdaila arba paviršiumi, paruoštu paskutiniam dengiamajam sluoksniui. Durų stakta tvirtinama pagal gamintojo pateiktas technines sąlygas. Plyšiai užsandarinami polimerinėmis sandarinimo putomis ir uždengiami apvadais. Į bylą pateikta 2018 m. sausio 2 d. Deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini)apie statybos užbaigimą (e. b. t. 1, b. l. 110-113). Byloje kilo ginčas ar kapitalinio remonto metu suprojektuoti langai, iškirtus išorinę sieną, juos įstatant yra durys, kadangi yra užraktas ir rankena iš lauko pusės ar langai. Į bylą pateiktas projektinis sprendinys kaip turi atrodyti fasadas po rekonstrukcijos, atlikus kirtimus sienoje (e. b. t. 1, b. l. 55).

32. Į bylą pateiktos foto nuotraukos teikiant ieškinį, kuriose fiksuotos rankenos iš lauko pusės su užraktu (e. b. t. 1, b. l. 16, 17), (duomenys neskelbtini)faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad yra įrengtos 3 stiklinės durys, kuriose sumontuotos durų rankenos ir užraktai (e. b. t. 7, b. l. 150-158) ir vėliau, prasidėjus bylos nagrinėjimui į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad siekiant šiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole identifikuoti patalpas, toliau tekste jos įvardinamos: patalpa, esanti pastato dalyje, besiribojančioje su žemės (duomenys neskelbtini), įvardinama kaip „Patalpa Nr. 1“, o patalpa, esanti pastato dalyje, besiribojančioje su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), įvardinama kaip „Patalpa Nr. 2"; vienintelis įėjimas į patalpą Nr. 1 iš (duomenys neskelbtini) yra pastato dalyje, besiribojančioje su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), įėjimas įrengtas ties pandusu; vitrinos neturi durų rankenų, užraktų, yra nevarstomos, kad galėtų vaikščioti žmonės; į patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusės įėjimas neįrengtas, yra įrengtas vitrininis langas, kuriame yra varstoma lango dalis, skirta sudaryti sąlygas vėdinti Patalpą Nr. 2, langas neturi išorinių durų rankenų, užraktų; išmatavus atstumą nuo žemės iki šio lango palangės, nustatyta, kad palangė yra 40 cm aukšlyje nuo žemės paviršiaus. Šis langas turi išorinę palange iš skardos. Įėjimas į Patalpą Nr. 2 įrengtas iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 9, b. l. 6-27). Į bylą pateikta TIKS balkonų durų specifikacija, kurioje nurodyta, kad šios balkono durys yra specialiai pritaikytos išėjimui į terasą (e. b. t. 1, b. l. 26). Į bylą pateiktas Statybos inspekcijos (duomenys neskelbtini) atsakymas, jog patikrinus informaciją dėl pastato fasado keitimo (duomenys neskelbtini), nustatė, jog A. B. nuosavybės teise priklausančiame prekybos paskirties parduotuvės (2El/p) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastate atliekami kapitalinio remonto darbai; statybos darbams vykdyti parengtas „Parduotuvės pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Marijampolės savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas (duomenys neskelbtini); statybos darbai vykdomi pagal technini darbo projektą; statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta (e. b. t. 1, b. l. 116); (duomenys neskelbtini)faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta, kad lauko sienoje iškirstos angos ir sudėti PVC profilio langai (e. b. t. 1, b. l. 124-125). Pateikta (duomenys neskelbtini) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią gamintojas įsipareigoja pagaminti PVC 8 gaminius, iš kurios matyti ir duomenys apie užraktus: „užraktai – spyna valdoma raktu, spyna „Bačkutė“, ofisinė rankena, pritraukėjas“; pateikta eksploatacinių savybių deklaracija, kurioje nurodyta gaminių paskirtis – langai ir balkonų durys (e. b. t. 8, b. l. 146-150). Į bylą pateiktas Metrum Lt (duomenys neskelbtini) paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad užsakovo (A. B.) prašymu, atliktas kadastrinių matavimų tikslinimas pastato - parduotuvės (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pirmame aukšte, kur buvo nubraižytos įėjimo durys, panaikinti durų atidarymo mechanizmai, todėl patikslinti kadastriniai matavimai ir vietoje durų nubraižyti langai (e. b. t. 8, b. l. 146-150). Pateikta patikslinta kadastrinių matavimų byla (e. b. t. 8, b. l. 33-44). Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) darbų rangos sutartis, dėl PVC konstrukcijų spynų ir rankenų demontažo darbų (e. b. t. 8, b. l. 45-49).

33. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymą Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ patvirtinimo 7.2 punktą 7.2. punktą vitrina – atitvara, sudaryta iš dviejų ar daugiau langų ir/arba išorinių durų (viename aukštyje), su atskirais rėmais arba be jų; 7.6. punktą išorinės įėjimo durys – durys įėjimui į pastatą iš išorės ir durys tarp patalpų, kai oro temperatūrų skirtumas abiejose durų pusėse didesnis už 4 °C. Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymą 2019 m. kovo 29 d. Nr. D1-186 Dėl statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 7.16 punktą langas – varstomas ir nevarstomas langas, vitrina, stoglangis, įstiklintos ir neįstiklintos balkonų durys įrengti tarp šildomų patalpų ir išorės, tarp šildomų patalpų ir šiltnamio, tarp šildomų patalpų ir įstiklinto balkono arba įstiklintų galerijų, tarp šildomo ir nešildomo pastato patalpų, tarp šildomų ir nešildomų apšiltintų patalpų.

34. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Asmeniui siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas ir šio reikalavimo išlygų asmeniui, siekiančiam būti statytoju, įstatymuose nenumatyta. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms (Lietuvos A. T. 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674/2013).

35. Nagrinėjant šalių ginčą dėl gretimo sklypo savininko teisių pažeidimo svarbu išsiaiškinti ar vykdant kapitalinį remontą nebuvo pažeistos gretimo sklypo savininko teisės, kad jo sklypui nebūtų daromas neigiamas poveikis, turi būti įvertinta ar pasirinkti konkretūs sprendiniai ir jų įrengimo pobūdis užtikrina, kad gretimo sklypo savininko teisės nebūtų pažeidžiamos. Tinkamu statinio eksploatavimu pripažįstamas toks, kai dėl jo (statinio eksploatavimo) nedaroma žala ar kitoks neigiamas poveikis gretimam žemės sklypui.

36. Teismas sprendžia, kad atsakovės įrengti langai vitrinos pagal teisinį reglamentavimą nėra priskirtos lauko durims, kurių paskirtis užtikrinti įėjimą į patalpą. Pagal pateiktą specifikaciją – tai balkono durys. Ieškovai nepateikė jokių duomenų, kad pro nurodytus langus vitrinas yra vaikščiojama, ar kitaip daroma žala ieškovams, sklypo įsigijimo tikslas – muziejaus įrengimas, negali būti vertinamas kaip savininko teisių suvaržymas, todėl ieškovų nurodytos aplinkybės pagal CK 4.98 straipsnį nėra vertinamos kaip neteisėti atsakovės veiksmai, pažeidžiantys gretimo žemės sklypo savininko, t. y. ieškovų, teises. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė demontavo rankenas, esant į bylą pateiktiems duomenims, kad ieškinio pateikimo metu šios durys buvo priskirtos balkono durims, nėra įrengtos konstrukcijos, pritaikytos išėjimui į lauką, nėra pagrindo vertinti, kad bylos nagrinėjimo metu pažeidimai buvo pašalinti.

Dėl statybos leidimo panaikinimo

37. Nagrinėjamoje byloje ieškovai kelia reikalavimą pripažinti negaliojančiu Marijampolės savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tai toks reikalavimas pripažintinas esantis administracinio teisinio pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. J. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-568/2013; kt.).

38. Kadangi statybos leidimas yra individualus administracinis aktas, šioje byloje taikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip.

39. Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

40. Lietuvos A. T. praktikoje pažymima, kad teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie ginčijamą sprendimą – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (žr., pvz., 2014 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. Lazdijų rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-156/2014). Ieškovų atstovė nurodė, kad apie ginčijamą leidimą sužinojo, kai kreipėsi į Registrų centrą (duomenys neskelbtini), pateikia teismui lydraštį, į teismą kreipėsi (duomenys neskelbtini), dėl ko teismas vertinas, kad terminas nėra praleistas.

41. Statybą leidžiančių dokumentų rūšis, jų išdavimo tvarką, apskaitų ir statistinių ataskaitų tvarkymą, galiojimo panaikinimą ir kitus klausimus reglamentuoja Statybos įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 92 punkte nustatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai, inter alia, yra leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus).

42. Ieškovai leidimo panaikinimą motyvuoja tuo, kad priimant šį sprendimą nebuvo atsižvelgiama į tai, kad: kapitaliniam remontui būtini darbai atliekami ne atsakovei priklausančiame žemės sklype, o gretimai esančiuose žemės sklypuose – (duomenys neskelbtini), šio sklypo savininko sutikimas nebuvo gautas, o sprendiniai nurodomi ir statytojui nepriklausančio sklypo dalyje; parduotuvė – kuriai ir yra įrengiami papildomi įėjimai, nuo pat pastato atsiradimo dienos turėjo pagrindinį įėjimą (iš savo sklypo pusės), kuriuo iki šiol sėkmingai naudojosi ir nepažeidė gretimų sklypų žemės teisių; įrengus papildomus įėjimus, kurie veda į gretimą sklypą, parduotuvė bei jos klientai, be perstojo naudos 17,5 % gretimai esančio sklypo ploto, kurio nebegalės naudoti teisėti žemės sklypo savininkai; prie vieno iš įėjimų pastatytas 4,5 m² pandusas, kurio dalis patenka į ieškovui priklausančio žemės sklypo ribą; atlikti statybos darbai pažeidžia ieškovų, kaip gretimų žemės sklypų savininkų teises naudotis netrukdomai nuosavybės teise priklausančiais sklypais.

43. Byloje nustatyta, kad Marijampolės savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini). išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikė teisę atsakovei A. B. atlikti parduotuvės (statinio) (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos kapitalinį remontą pagal architektės R. V. pateiktą kapitalinio remonto projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Statybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą, kai tai privaloma, statinio projektą, šio įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punktą kapitalinio remonto projektas rengiamas ypatingo ar neypatingo statinio kapitaliniam remontui, kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui. Šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas ypatingo ir neypatingo statinio kapitalinio remonto atveju yra leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą, kurį pagal šio straipsnio 2 dalį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis nurodo, kokie dokumentai reikalingi siekiant gauti tikslinį statybos leidimą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalis akcentuoja konkrečius pateikto statinio, kurio statybai prašoma leidimo, projekto patikrinimo terminus, šiuo atveju tai privaloma padaryti per 10 darbo dienų. Pasibaigus statinio projekto patikrinimo terminui ir negavus statinio projektą turėjusių patikrinti, kaip nurodo Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalis, subjektų nepritarimų, arba patikrinus, jog nėra požymių, kad prašymą pateikęs asmuo siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį jau atliktus savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 18 dalis), Savivaldybės administracija išduoda statybos leidimą statinio projekte nurodytiems veiksmams atlikti. Konstatuodamas, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas draudžiama (Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis), įstatymų leidėjas pateikia konkrečius statybą leidžiančio dokumento panaikinimo atvejus (Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 1 -4 punktai) bei aiškiai apibrėžia subjektus, kuriuos įgalina tai atlikti tik esant tiksliai šio įstatymo įvardintiems pagrindams. Atsakovė Marijampolės savivaldybės administracija, atsižvelgdama į ieškovų ieškinyje nurodytas statinio kapitalinį remontą leidžiančio Marijampolės savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo objektyvias aplinkybes, nurodė, kad atliko visus iki statybos leidimo išdavimo privalomus veiksmus ir priėmė motyvuotą administracinį sprendimą išduoti atsakovei A. B. statybos leidimą statinio (parduotuvės (duomenys neskelbtini) kapitaliniam remontui atlikti; dar (duomenys neskelbtini)atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) (12.1 E) ieškovo atstovui nurodė, kad aukščiau nurodytas statybos leidimas išduotas Statinio projekte Nr. (duomenys neskelbtini) nenumačius įrengti papildomų įėjimų; projekte nurodyta statinio statybos rūšis- statinio kapitalinis remontas, analogiškai tokia rūšis nurodyta ir Marijampolės savivaldybės administracijos išduotame leidime; Marijampolės savivaldybės administracija nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad sutikimas statinio kapitaliniam remontui nebuvo gautas, nes turto teisėtu įgijėju jis tapo tik (duomenys neskelbtini), todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio

44. Netenkinus reikalavimų įpareigoti A. B. savo sąskaita ir jėgomis pašalinti pastate esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 3 papildomus įėjimus vedančius į (duomenys neskelbtini) (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statinio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį - pandusą, kiek jis patenka į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atmestinas ir reikalavimas nustatyti atsakovei A. B. 1 mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškinio pirmame reikalavime nurodytam įpareigojimui įvykdyti ir reikalavimas paskirti A. B. 50 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną.

Dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo

45. Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.3 punkte nurodyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Byloje ieškovė kelia klausimą dėl (duomenys neskelbtini)Deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumo. Tiek neteisėtai išduoto statybos užbaigimo akto, tiek neteisėtai surašytos Deklaracijos galiojimą panaikina teismas (STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 48 punktas).

46. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį Statytojo teisė įgyvendinama, kai:1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Kadangi teismas pasisakė, kad atsakovė ieškovui priklausiančiame sklype panduso nestatė; turi statybą leidžiantį dokumentą; atsakovė statinį valdo nuosavybės teise; pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas: 7 priedo 8 punktą - statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų. Atsakovei išpildžius visas Statybos įstatyme nustatytas teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų, ji turėjo pagrindą pagrindo užpildyti ir pateikti registravimui, dėl ko nėra pagrindo šią deklaraciją naikinti.

47. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018 nurodė, kad tui atveju kai statytojas nėra viešojo administravimo subjektas, Deklaracija negali būti laikoma viešojo administravimo veiksmu, o ginčai dėl jos panaikinimo – administracinio teisinio pobūdžio ginčais. Tokia Deklaracija, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis), kuriam ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovė yra fizinis asmuo, todėl ieškovai šio termino nepraleido.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Ieškinį atmetus, iš ieškovų atsakovei A. B. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė šias išlaidas: 150 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, 1000 Eur už advokato paslaugas, viso 1150 Eur. Advokatė atstovavo atsakovę teisme, teikė konsultacijas. Reikalaujamas išlaidų atlyginimas atitinka suteiktų paslaugų kiekybę ir kokybę (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis). Todėl iš ieškovų atsakovei lygiomis dalimis, tai yra po 575 Eur iš kiekvieno, priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Byloje susidarė 9 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, todėl iš ieškovų lygiomis dalimis, tai yra po 4,5 Eur iš kiekvieno, priteistinos šios išlaidos valstybei (CPK 92, 96 str.).

50. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai į teismo posėdžius atvykstama iš kitos vietovės, yra pagrindas patirtas kuro išlaidas pripažinti būtinomis ir pagrįstomis rašytiniais įrodymais išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (Lietuvos A. T. 2011-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-114/2011).

51. Trečiasis asmuo yra pateikęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodyta kelionės kuro sąnaudų paskaičiavimo formulė, atstumas tarp miestų, pridėta informacija apie kuro kainą.

52. Įvertinus šiuo skaičiavimus bei pateiktus duomenis, prašytos priteisti 25,40 Eur dydžio kelionės išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis, susijusiomis su šios konkrečios bylos nagrinėjimu, o jas trečiajam asmeniui kompensuoti turi asmenys, kurie nepagrįstai iniciavo šios bylos procesą, t. y. ieškovai lygiomis dalimis (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų A. J. B. IĮ, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), ir A. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 575 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų A. J. B. IĮ, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), ir A. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 12,70 Eur (dvylika eurų 70 ct) iš kiekvieno kelionės išlaidų, trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centras.

Priteisti iš ieškovų A. J. B. IĮ, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), ir A. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 4,5 Eur (keturis eurus 50 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.