Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, teistas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, galutine 40 parų arešto bausme, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini), apie 21:50 val., (duomenys neskelbtini), E. G. namuose vykusių išgertuvių metu, tyčia kumščiu sudavė E. G. ne mažiau kaip du smūgius į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam E. G. apatinio žandikaulio abipusį lūžį ir 43 (apatinio žandikaulio dešinės pusės III) danties šaknies lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio abipusio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

2023 m. sausio 30 d. asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad ant E. G. kairiojo skruosto yra patinimas, prie jo kairiojo smilkinio yra 4x5 cm dydžio hematoma, dešinė plaštaka gipso įtvare (1 t., b. l. 60-63).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. G. padaryti sužalojimai: apatinio žandikaulio abipusis lūžis, dešinės plaštakos III piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, 43 (apatinio žandikaulio dešinės pusės III) danties šaknies lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. E. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio abipusio lūžio ir dešinės plaštakos III piršto pamatinio pirštakaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti E. G. nėra pavojingi jo gyvybei. Labiausiai tikėtina, kad apatinio žandikaulio abipusis lūžis padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje. Dešinės plaštakos III piršto pamatinio pirštakaulio lūžis galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu (1 t., b. l. 96-98).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamojo L. M. padaryta veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiojo ir liudytojų duotais parodymais ikiteisminio turimo metu, įvykio vietos ir asmens apžiūros protokolais, tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vykusių išgertuvių metu, L. M. tyčia kumščiu sudavė E. G. ne mažiau kaip du smūgius į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam E. G. apatinio žandikaulio abipusį lūžį ir 43 (apatinio žandikaulio dešinės pusės III) danties šaknies lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio abipusio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, numatyta bausmė laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę L. M. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis teistas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, nuosprendis neįsiteisėjęs (1 t., b. l. 142-145, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), baustas administracine tvarka, turintis septynias galiojančias administracines nuobaudas (1 t., b. l. 150-162), nedirbantis (teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nedirbantis), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 165), psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurios terminas nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, ir paskiriant tarpusavyje suderintus bei bausmės tikslus padėsiančius pasiekti įpareigojimus, t. y. neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis); per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); uždrausti laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, taip pat iš esmės įtakos L. M. elgesį ir gyvenimo būdą.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis L. M. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių ir teisinės pagalbos išlaidų

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa L. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 359,02 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiojo E. G. gydymą (1 t., b. l. 104-105). Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad dėl kaltinamojo L. M. kaltų veiksmų, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. G. sveikata ir jam buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos už 359,02 Eur, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš L. M. priteistina 359,02 Eur suma už nukentėjusiojo E. G. gydymą.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo E. G. civilinis ieškinys 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, kad E. G. dėl sumušimo patyrė ne tik fizinį skausmą bet ir pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, išgąstį, baimę. Po sumušimo jautėsi nejaukiai, nesaugiai. Po danties nuskėlimo ir žandikaulio lūžio nieko negalėjo valgyti. Iki šiol skauda dešinės pusės žandikaulio šoną.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo, sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymą, patyrė neigiamus išgyvenimus – skausmą, baimę, pažeminimą, tai yra patyrė neturtinę žalą, tarp kurios ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

Nagrinėjamoje situacijoje nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis dėl sumušimo ir nustatytų sužalojimų neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus –išgąstį, baimę, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, o žandikaulio skausmą, kaip teigia tebejaučia iki šiol. Atsižvelgtina ir įvertintina tai, kad buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiojo sveikatą, jam tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padaryti apatinio žandikaulio abipusis lūžis ir 43 (apatinio žandikaulio dešinės pusės III) danties šaknies lūžis, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio abipusio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dėl to turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime, dvasinius išgyvenimus. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat į kaltinamojo asmenybę yra jauno amžiaus, nors ir nedirbantis, tačiau darbingas, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismų praktika, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimas kompensuoti, neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo nukentėjusiajam turi būti priteista 300 Eur suma (BPK 115 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. birželio 6 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam E. G. yra 307,66 Eur, kurias nukentėjusiojo įgaliotoji atstovė advokatė Naina Lanzbergienė prašė teismo priteisti iš kaltinamojo L. M..

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo, be kita ko, išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Įvertinus tai, jog kaltinamasis yra darbingo amžiaus, taip pat atsižvelgus į nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų apimtį (atstovavimas, civilinio ieškinio parengimas), iš kaltinamojo išieškotinos valstybei teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme.

Kaltinamajam L. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 23-26), – paliktina galioti iki nuosprendžio įsitesiėjimo, įsiteisėjus – panaikintina.

2023 m. kovo 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro A. Elijošio nutarimu nuo 2023 m. kovo 28 d. iki 2023 m. birželio 28 d. L. M. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas 359,02 Eur sumai, esančias banko „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neišieškoma suma 267 Eur (1 t., b. l. 170-172), paliktinas galioti ir pratęstinas iki nuosprendžio dėl civilinių ieškinių atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. M. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmės atlikimo laikotarpiu:

- įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Tenkinti nukentėjusiojo E. G. civilinį ieškinį ir priteisti iš L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo E. G. naudai.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš L. M. priteisti 359,02 Eur (tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 2 ct) už nukentėjusiojo E. G. gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš L. M. 307,66 Eur (tris šimtus septynis eurus 66 ct) teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Išaiškinti L. M., kad teisinės pagalbos išlaidas privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirenkamų biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

2023 m. kovo 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu nuo 2023 m. kovo 28 d. iki 2023 m. birželio 28 d. L. M. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas, esančias banko „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitose Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), palikti galioti ir pratęsti iki nuosprendžio dėl civilinių ieškinių civiliniams ieškovams atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.