Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. R.-W. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė

1. pareiškėja M. R.-W. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – ir Civilinės metrikacijos skyrius) (ieškinyje nurodomas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius laikomas rašymo apsirikimu) 2022 m. rugpjūčio 10 d. išvadą Nr. A136-2173/22(2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo pakeitimo“ (toliau – Išvada); įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos vardą į „M.“.

2. Pareiškėja nurodo, kad yra Lietuvos Respublikos pilietė, gimusi Vilniuje, lenkų tradicijas puoselėjančioje šeimoje, abu jos tėvai yra lenkų tautybės, gimtoji kalba yra lenkų. Pareiškėjos sutuoktinis yra Lenkijos pilietis. Šiuo metu pareiškėja gyvena Briuselyje kartu su savo sutuoktiniu bei trimis vaikais. Pareiškėjos vardas yra lenkų kilmės; anksčiau dokumentuose buvo rašomas „M.“, t. y. turėjo sulietuvintą formą. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymui (toliau – AVPRDĮ), leidusiam ne lietuvių tautybės asmenims rašyti asmenvardžius lotyniškos abėcėlės rašmenimis, pareiškėja pakeitė vardą į M., tačiau net ir po pakeitimo jo rašyba lietuvių kalba neatitinka originalaus lenkiško vardo „M.“, kuriame yra raidė „ł“ su diakritiniu ženklu. Sulietuvintas vardo variantas skamba kitaip nei originalus.

3. Pareiškėja 2022 m. rugpjūtį kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti jos vardą į „M.“. Civilinės metrikacijos skyrius 2022 m. rugpjūčio 10 d. pateikė Išvadą, kuria atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Išvada motyvuojama AVPRDĮ bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (toliau – Keitimo Taisyklės) nuostatomis, nurodančiomis, jog vardas ir pavardė gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, išskyrus lietuvių kalbos abėcėlėje esančius rašmenis su diakritiniais ženklais.

4. Pareiškėja nesutinka su Civilinės metrikacijos skyriaus Išvada, mano, kad atsisakymas įrašyti jos vardą originalia forma yra neteisėtas valstybės įsikišimas į asmens privatų gyvenimą, teisės į vardą pažeidimas.

5. Nuo 1992 m. vasario 22 d. Lietuvos Respublikoje galioja Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas (toliau – Paktas), kurio 2 straipsnio 1 dalis įpareigoja Lietuvą kaip Pakto šalį gerbti ir visiems esantiems jos teritorijoje bei priklausantiems jos jurisdikcijai asmenims užtikrinti teises, pripažįstamas šiame Pakte, be jokių skirtumų, tokių kaip rasė, odos spalva, lytis, kalba, religija, politiniai arba kiti įsitikinimai, tautinė ar socialinė kilmė, turtinė padėtis, gimimas ar koks nors kitas požymis. Minėto straipsnio 2 dalimi Lietuva įsipareigojo pagal savo konstitucines procedūras ir šio Pakto nuostatas priimti tokius įstatymus ar imtis tokių priemonių, kurios gali būti reikalingos šiame Pakte pripažįstamoms teisėms įgyvendinti, jeigu tai dar nėra numatyta galiojančiuose įstatymuose ar kitose priemonėse. Pakto 27 straipsnis draudžia atimti iš tautinių ir kalbinių mažumų narių teisę vartoti gimtąją kalbą (tose valstybėse, kur yra tautinių, religinių ir kalbinių mažumų, asmenims, priklausantiems tokioms mažumoms, negali būti atimta teisė drauge su kitais jų grupės nariais turėti savo kultūrą, išpažinti ir praktikuoti savo religiją ar vartoti gimtąją kalbą). Visuotinai pripažinta, kad lenkų tautybės asmenys Lietuvoje priskiriami prie tautinių mažumų, todėl jiems neabejotinai taikytina Pakto apsauga.

6. Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos (toliau – Konvencija) preambulėje yra pabrėžiama mintis, kad pliuralistinė ir tikrai demokratiška visuomenė turėtų ne tik gerbti visų tautinėms mažumoms priklausančių asmenų etninį, kultūrinį, kalbinį ir religinį savitumą, bet ir sudaryti tinkamas sąlygas tam savitumui reikštis, jį saugoti ir plėtoti. Konvencijos 5 straipsniu Lietuva įsipareigojo sudaryti sąlygas, būtinas, kad tautinėms mažumoms priklausantys asmenys galėtų puoselėti ir plėtoti savo kultūrą ir išsaugoti esmines savo savitumo dalis – religiją, kalbą, tradicijas ir kultūros paveldą. Konvencijos 5 straipsnio 2 dalis nurodo, kad nepažeisdamos priemonių, kurių buvo imtasi vykdant kiekvienos iš šalių bendrąją integracijos politiką, šalys susilaiko nuo politikos ir veiksmų, kuriais būtų siekiama asimiliuoti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis prieš jų valią, ir saugo šiuo asmenis nuo bet kokių veiksmų, kuriais siekiama asimiliacijos. Pareiškėjos nuomone, draudimas rašyti jos vardą originaliąja forma yra priverstinės asimiliacijos išraiška.

7. Konvencijos 11 straipsniu Lietuva taip pat įsipareigojo pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo pavardę (tėvo vardą) ir vardą (vardus) vartoti mažumos kalba bei teisę į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas. Konvencijos šviesoje originalios vardų ir pavardžių rašybos draudimas yra diskriminacija tautybės pagrindu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja priversta naudoti savo dokumentuose ne originalų lenkišką, bet jai primestą, sugramatintą vardą.

8. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2007 m. sprendime, priimtame byloje Johansson prieš Suomiją (paraiškos Nr. 10163/02) pripažino, kad bylos dėl asmens vardo, pavardės suteikimo ar pakeitimo patenka po Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –ir EŽTK) 8 straipsniu (28 punktas). Šioje byloje nustatęs EŽTK 8 straipsnio pažeidimą, EŽTT įtvirtino taisyklę, pagal kurią teismas asmenvardžių bylose privalo nustatyti: ar vidaus valdžios institucijų priimtu ginčytinu sprendimu, atsižvelgiant į jų diskreciją, užtikrintas sąžiningas balansas tarp konkuruojančių viešojo ir privataus interesų (29 punktas), ar šis sprendimas (atsisakymas) gali būti prilyginamas pareiškėjo teisių pažeidimui pagal EŽTK 8 straipsnį (31 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas turėtų nustatyti, ar draudimas pareiškėjai turėti originalų lenkišką vardą yra proporcionalus valstybės siekiamiems tikslams, ar tokiu draudimu nepažeidžiamos pareiškėjos teisės.

9. Pareiškėjos nuomone, lotyniškos abėcėlės pagrindu sukurtas rašmuo „ł“ ignoruojamas nepagrįstai, lenkų kalboje yra tiek raidė „l“, kuri tariama analogiškai lietuvių kalboje esančiai raidei „l“ [el], tiek raidė „ł“, kuri tariama kaip [eu]. Šis rašmuo būdingas lenkų kalbai ir suteikia vardui ir pavardei ypatingą, tik lenkų kalbai būdingą skambesį. Tuo pabrėžiama pareiškėjos tautybė. Pareiškėjos originalus vardas „M.“ teisingai tariamas „M.“. Ir nors rašmuo „ł“ lietuvių kalboje nenaudojamas, pačiai lietuvių kalbai diakritiniai ženklai nėra svetimi, rašmenų su jais yra pakankamai daug (ą, ę, ė, į, š, č, ų, ū, ž).

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – LRKT) 2014 m. vasario 27 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ pateikęs papildomas aiškinimo gaires ir nurodęs, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo“, paneigė argumentą, kad nelietuviškų asmenvardžių rašyba galima išimtinai pagal lietuvių kalbos vartojimo taisykles. Raidė „ł“ yra sukurta lotyniškos abėcėlės pagrindu.

11. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pripažįsta, kad vardo rašyba yra išimtinai teisinis klausimas, kuris turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į teisės aktus ir jų aiškinimą teismų praktikoje. Asmenvardžių rašybos išimtys ir draudimai niekaip negali būti susiję su viešąja tvarka, neva ginant susiformavusią lietuvių kalbos kalbinę kultūrą.

12. 2020 m. oficialūs statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvos lenkai sudaro 5,7 procento visų gyventojų. Nuo 1940 m. Lietuvoje gyvenančių lenkų tautybės asmenų vardai ir pavardės buvo sugramatinti, iš pradžių – rusifikuoti, vėliau – sulietuvinti, kokiais lieka iki šiol. Pareiškėjos nuomone, Lietuvos lenkams turi būti suteikta teisė naudoti originalius lenkiškus vardus ir pavardes, t. y. tokius, kokie jie buvo per amžius, nepriklausomai nuo pasikeitusių santvarkų, su visais juose esančiais rašmenimis. Turimas pareiškėjos vardas „M.“ yra iškraipytas lenkiškas vardas. Lenkijoje toks vardas nenaudojamas arba laikomas klaidingai užrašytu. Pareiškėja siekia, kad jos vardas ir pavardė neštų konkrečią ir nedviprasmišką informaciją apie tai, kad ji yra lenkų tautybės, kur ji begyventų, kokią pilietybę beturėtų. Draudimas pareiškėjai turėti originalų, lenkų kalbos rašybos taisykles atitinkantį lenkišką vardą, prieštarauja Konvencijos 11 straipsniui.

13. Pareiškėja pažymi, kad Lenkijoje įgijo aukštąjį išsilavinimą, mokslų daktaro laipsnį, yra išleidusi ne vieną mokslinį darbą, lenkų bei anglų kalbomis, kuriuose jos vardas rašomas taisyklingai. Pareiškėjos vardas neprieštarauja gerai moralei, atspindi pareiškėjos lytį (Keitimo Taisyklių 4 punktas).

14. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. galioja AVPRDĮ, leidžiantis ne lietuvių tautybės asmenims rašyti asmenvardžius su lotyniškos abėcėlės rašmenimis, tačiau be diakritinių ženklų. Taigi diakritiniai ženklai liko už naujo įstatymo ribų, o tai reiškia, kad problema gali būti išspręsta tik teismo keliu. Draudimas rašyti asmenvardžius su nelietuviškais diakritiniais ženklais faktiškai sukūrė naują piliečių nelygybės problemą, nes pateisina tik dalies ne lietuvių tautybės piliečių lūkesčius. Netgi pakeitus vardą / pavardę pagal galiojantį įstatymą (be diakritinių ženklų), šie asmenvardžiai vis vien neatitinka originalo. Tai reiškia, kad Lietuva nevykdo Konvencijos 11 straipsnyje prisiimtų įsipareigojimų pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo pavardę (tėvo vardą) ir vardą (vardus) vartoti mažumos kalba bei teisę į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas. Galiojantis AVPRDĮ ir jo pagrindu priimti poįstatyminiai aktai akivaizdžiai neužbaigti, socialiai neteisingi.

15. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-1075/2021 pasisakė tik apie atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietė pasirenka vyro – užsienio piliečio – pavardę, tačiau be kita ko konstatavo, kad „bylą nagrinėjant kasaciniame teisme žodinio proceso metu, Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtino, kad asmens vardo ir pavardės rašymas lotyniškais rašmenimis su šalutiniais (diakritiniais) ženklais, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje, nedarytų žalos bendrinei lietuvių kalbai ir jos išsaugojimui“ (nutarties 33 punktas). Šis teiginys reiškia, kad buvo suformuluota bendroji taisyklė, jog vardų ir pavardžių rašyba su lietuvių kalbai nebūdingais diakritiniais ženklais neprieštarauja viešajai tvarkai. Kiti kasacinio teismo išaiškinimai, kad „specialiosios taisyklės turinys suponuoja išvadą, kad Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktas nedraudžia pavardės rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis su šalutiniais (diakritiniais) ženklais, tačiau tik suteikia civilinės būklės aktą registruojančioms institucijoms teisę to nedaryti tuo atveju, kai nėra techninių galimybių. Taisyklės neapibrėžia techninių galimybių nebuvimo atvejų, nepateikia tokių atvejų apibrėžties kriterijų ar jų pavyzdinio sąrašo“ (punktas 26) bei kad „ teisės normos analizė nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad bet koks šalutinis (diakritinis) ženklas, kuris nėra naudojamas lietuvių kalbos abėcėlėje, pats savaime, automatiškai turi būti vertinamas kaip techniškai neįmanomas įrašyti ženklas“ (nutarties 27 punktas) liudija apie tai, kad diakritinių ženklų įrašymas net ir pagal dabartinį teisinį reglamentavimą yra galimas ir turėtų būti techniškai įmanomas.

16. Suinteresuotas asmuo Civilinės metrikacijos skyrius pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjos pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti jos vardą iš „M.“ į „M.“, nesant teisinio pagrindo. Pareiškėjos gimimo įraše Nr. 3068, sudarytame 1977 m. birželio 14 d. Civilinės metrikacijos skyriuje ir santuokos sudarymo įraše Nr. 2083, sudarytame 2007 m. liepos 7 d., Civilinės metrikacijos skyriuje, jos vardas yra M. Pažymi, kad tiek įrašų sudarymo, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus sudaryti įrašant nelietuviškus diakritinius ženklus. Garsą minkštinančio diakritinio ženklo „Ł” nėra lietuviškame raidyne, todėl ši raidė sulietuvinta forma (pagal tarimą) rašoma „L”. Taigi, pareiškėjos vardas įrašytas vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu – lietuviškais rašmenimis. Konstitucinio valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje reiškia, kad lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 punktą, civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. AVPRDĮ 3 straipsnio 2 dalyje ir Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Rašymo Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus AVPRDĮ 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus bei teisingumo ministro nustatytus asmens vardo ir pavardės keitimo pagrindus, kai leidžiama turėti kitai lyčiai būdingas vardo ir pavardės formas ar nesugramatintą pavardę. Keitimo Taisyklių 9³ ir 24³ punktuose nustatyta, kad pasirinktas vardas ir (ar) pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, išskyrus tokias pat raides su diakritiniais ženklais, kaip lietuvių kalbos abėcėlėje: ą, ę, į, ų, ū, ė, č, š, ž. Taip pat gali būti rašomi papildomi ženklai (brūkšnelis, apostrofas, skliaustai, taškas): „ – “, „ ’ “, „( )“, „ . “. Rašymo Taisyklių 10 punktas numato išimtį dėl asmenvardžių rašymo ne pagal lietuvių kalbos taisykles – t. y. ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų tautinio vardyno vardai ir pavardės gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), išskyrus tokias pat raides su diakritiniais ženklais, kaip lietuvių kalbos abėcėlėje, ir pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles, jeigu Lietuvos Respublikos piliečio, o kai rašomi vaiko vardas ir pavardė, ‒ vaiko tėvų ar vieno iš jų tautybė Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodyta kita negu lietuvių. Taigi Civilinės metrikacijos skyrius, teisinio pagrindo pakeisti pareiškėjos vardą iš „M.“ į „M.“ neturi teisinių galimybių, kadangi nagrinėdamas asmenų prašymus privalo veikti teisės aktų nustatytose ribose, kitoks jo veikimas būtų virš kompetencijos ribų.

17. Išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija, nurodo, kad AVPRDĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta šios taisyklės išimtis, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi „lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų)“. Cituoja Rašymo Taisyklių 4, 10 punktus, Keitimo Taisyklių 9³.1 papunktį, 24³ punktą ir teigia, kad visi teisės aktai numato galimybę ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, išskyrus lietuvių kalbos abėcėlės rašmenis, turinčius diakritinius ženklus (lietuvių kalbos abėcėlėje diakritinius ženklus turi raidės ė, ū, č, š, ž, ą, ę, į, ų). Pareiškėja yra lenkų tautybės Lietuvos Respublikos pilietė. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais pareiškėjos vardas gali būti rašomas lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), t. y. „M.“ (jeigu asmens pageidavimu pasirenkama vardą užrašyti jo gimtosios kalbos rašyba) arba „M.“ (jeigu asmens pageidavimu pasirenkama jo gimtosios kalbos vardyne būdingą vardo variantą užrašyti lietuvių kalbos rašyba; galima pridurti, kad šio vardo atitikmuo lietuvių vardyne – M.). Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-1075/2021, nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos argumentai, nesutampa. Nurodytoje byloje spręstas pavardės nurašymo iš pirminio ne Lietuvos Respublikoje išduoto dokumento šaltinio klausimas. Be to, šiuo metu teisinis reglamentavimas yra pasikeitęs.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą nustatęs, kad LRKT 2022 m. gruodžio 14 d. potvarkiu dėl prašymo priėmimo Nr. 2B-44 priėmė nagrinėti pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-19/2022 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja:

· Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 1, 2 dalys tiek, kiek pagal jas, pasak pareiškėjo, neleidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti (perrašyti) naudojant „lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais, esančius kitose abėcėlėse (suformuotose lotyniškos abėcėlės pagrindu kaip ir lietuviškoji abėcėlė)“;

· Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių 19 punktas tiek, kiek juo, pasak pareiškėjo, leidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti naudojant ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenims (be diakritinių ženklų).

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. KT110-N13/2023 pripažino, kad:

· Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalis bei 4 straipsnio 1, 2 dalys tiek, kiek pagal jas Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti rašomi (nurašomi, perrašomi) tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

· Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių 19 punktas tiek, kiek jame nustatyta Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos asmens vardo ir (ar) pavardės rašymo (perrašymo, nurašymo) asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose taisyklės išimtis, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktui.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 25 d. atnaujino bylos nagrinėjimą ir paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. kovo 13 d.; dalyvaujantiems byloje asmenims pasiūlyta iki 2024 m. vasario 20 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus ar prašymus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šio sprendimo priėmimo jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų teisme nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

Pareiškimas netenkinamas.

21. Jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisako atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 514 straipsnio 2 dalis).

22. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, Lietuvos Respublikos pilietė, gimusi lenkų tradicijas puoselėjančioje šeimoje, kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių, prašydama pakeisti jos vardą iš „M.“ į „M.“. Civilinės metrikacijos skyrius 2022 m. rugpjūčio 10 d. pateikė išvadą Nr.A136-2173/22(2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo pakeitimo“, kuria atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Civilinės metrikacijos skyrius nustatė, kad santuokos sudarymo įraše Nr. 2083, sudarytame 2007 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, jos vardas yra M. Pareiškėja yra ištekėjusi, turi nepilnamečių vaikų: M. L. W., gimusį 2009 m. gegužės 19 d.; R. Z. W., gimusią 2015 m. kovo 6 d.; A. S. W., gimusį 2017 m. gegužės 15 d. Civilinės metrikacijos skyrius nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsniu, AVPRDĮ 3 straipsnio 3 dalimi, Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ 9³ ir 24³ punktais, siūlo prašymo netenkinti. Nurodė, kad vardai ir pavardės rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, išskyrus tokias pat raides su diakritiniais ženklais, kaip lietuvių kalbos abėcėlėje esančios raidės (ą, ę, į, ų, ū, ė, č, š, ž), bei gali būti naudojami papildomi ženklai(brūkšnelis, apostrofas, skliaustai, taškas).

23. Pareiškėja su Civilinės metrikacijos skyriaus Išvada nesutinka nurodydama, kad atsisakymas įrašyti jos vardą originalia forma yra neteisėtas valstybės įsikišimas į asmens privatų gyvenimą, teisės į vardą pažeidimas. Vienas pagrindinių asmens unikalumo kriterijų yra asmens vardas ir pavardė, kurių vartojimo problemos yra glaudžiai susietos su individo privataus ir šeimos gyvenimu, kadangi tai tiesiogiai liečia žmogaus prigimtį. Per vardą ir pavardę visuomenė identifikuoja individą, susieja ir atskiria jį. Asmens vardas ir pavardė visuomenei pateikia kartu ir daug kitų, esminių, su individu susijusių savybių – jo tautybę, religiją, etninę prigimtį, galimą gimtąją kalbą, gyvenamosios vietos valstybę ar regioną. Pareiškėjos nuomone, draudimas rašyti jos vardą originaliąja forma yra priverstinės asimiliacijos išraiška. Pareiškėjos nuomone, lotyniškos abėcėlės pagrindu sukurtas rašmuo „ł“ ignoruojamas visiškai nepagrįstai; lenkų kalboje yra tiek raidė „l“, kuri tariama analogiškai lietuvių kalboje esančiai raidei „l“ [el], tiek raidė „ł“, kuri tariama kaip [eu]. Šis rašmuo būdingas lenkų kalbai ir suteikia vardui bei pavardei ypatingą, tik lenkų kalbai būdingą skambesį. Tuo pabrėžiama pareiškėjos tautybė. Pareiškėjos originalus vardas „M.“ teisingai tariamas „M.“. Ir nors rašmuo „ł“ lietuvių kalboje nenaudojamas, pačiai lietuvių kalbai diakritiniai ženklai nėra svetimi, rašmenų su jais yra pakankamai daug (ą, ę, ė, į, š, č, ų, ū, ž).

24. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl lenkų tautybės Lietuvos Respublikos pilietės teisės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose vardą ir pavardę rašyti naudojant ne lietuvių kalbos abėcėlės (lotyniškos abėcėlės pagrindo) rašmenį su diakritiniu ženklu – „ł“.

25. Pareiškėja teisi, EŽTT yra nurodęs, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į EŽTK 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį, tačiau pažymėtina, kad EŽTT taip pat nurodė ir tai, kad ne visas valstybės reguliavimas gali būti laikomas kišimusi, kad vidaus valdžios institucijų priimtu ginčytinu sprendimu, atsižvelgiant į jų diskreciją, turi būti išlaikytas sąžiningas balansas tarp konkuruojančių viešojo ir privataus interesų (EŽTT 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje J. prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02). Nagrinėjamos bylos atveju teismas sprendžia, kad pareiškėja nepagrįstai mano esant pažeistiems jos privatiems interesams, kad nustatytu reguliavimu pažeisti tarptautiniais įsipareigojimai.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Konstitucinio valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė. LRKT 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, jog lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Šie argumentai dar kartą patvirtina, kad valstybinės kalbos vartojimo ir apsaugos taisyklės priskirtinos prie viešosios tvarkos valstybėje, todėl šių taisyklių vykdymas negali būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatose įtvirtinto asmens ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2006).

27. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti privalomai vartojama visose viešojo gyvenimo srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2013). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nustatytas konstitucinis imperatyvas pasireiškia būtinumu asmens – Lietuvos Respublikos piliečio – vardą ir pavardę asmens dokumentuose rašyti pagal lietuvių kalbos taisykles, taigi visi civilinės būklės aktų įrašai taip pat turi būti atliekami pagal lietuvių kalbos taisykles.

28. Remiantis AVPRDĮ 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Įstatymo leidėjas įtvirtino šios taisyklės išimtis.

29. Pirmoji išimtis yra taikoma atvejui, kuomet ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis paprašo, kad jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose būtų rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) (AVPRDĮ 3 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš pastarosios išimties apibrėžties, įstatymo leidėjas Lietuvos Respublikos piliečiui kaip pakankamą priežastį, leidžiančią pateikti tokio pobūdžio prašymą, įvardino buvimą ne lietuvių tautybės.

30. Antroji išimtis taikoma atvejams, kuomet Lietuvos Respublikos pilietis paprašo ne įrašyti, o perrašyti ir nurašyti savo ar savo vaikų vardus ir pavardes Lietuvos Respublikos tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose iš kito dokumento šaltinio (AVPRDĮ 4 straipsnis). Kaip matyti iš pastarosios išimties apibrėžties, įstatymo leidėjas įvardino konkrečius keturis atvejus, kuomet Lietuvos Respublikos pilietis (nebūtinai ne lietuvių tautybės) turi teisę reikalauti, kad jo pavardė Lietuvos Respublikos tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose būtų nurašoma arba perrašoma lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) (AVPRDĮ 4 straipsnio 2 dalis).

31. Vadovaujantis Rašymo Taisyklių 10 ir 15 punktais abiejų išimčių (numatytų AVPRDĮ) taikymo atveju, tiek rašant, tiek nurašant ir perrašant Lietuvos Respublikos piliečio ir jo vaikų vardus ir pavardes turi būti naudojami lotyniškos abėcėlės rašmenys (be diakritinių ženklų), išskyrus tokias pat raides su diakritiniais ženklais, kurios naudojamos lietuvių kalbos abėcėlėje.

32. Keitimo Taisyklių 9³.1 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas gali pakeisti savo vardą ir (ar) pavardę, kai nori juos rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu jis yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir nori šiais rašmenimis užrašyti savo tautinio vardyno vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles. Tų pačių taisyklių 24³ punkte nustatyta, kad pasirinktas vardas ir (ar) pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, išskyrus tokias pat raides su diakritiniais ženklais, kaip lietuvių kalbos abėcėlėje: ą, ę, į, ų, ū, ė, č, š, ž. Taip pat gali būti rašomi papildomi ženklai (brūkšnelis, apostrofas, skliaustai, taškas): „ - “, „ ’ “, „( )“, „ . “.

33. Teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, apibrėžiantį Lietuvos Respublikos piliečio teisę įrašyti / pakeisti savo vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose naudojant nelietuviškus rašmenis, daro išvadą, kad tokiu atveju gali būti leidžiama naudoti tik lotyniškos abėcėlės rašmenis, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje be diakritinių ženklų (tai yra „X“, „Q“, „W“).

34. Kadangi teisės normos, apibrėžiančios Lietuvos Respublikos piliečio teisę įrašyti / pakeisti savo vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose, yra imperatyvios, jos negali būti aiškinamos plečiamai, kas reiškia, kad (priešingai nei pageidauja pareiškėja) įrašant / keičiant Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę dokumentuose negali būti naudojami rašmenys su diakritiniais ženklais, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje.

35. Teismas taip pat pažymi, kad LRKT 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. KT110-N13/2023 pripažino, kad toks teisinis reglamentavimas, kuriuo leidžiama tik tam tikrais atvejais Lietuvos Respublikos piliečiui dokumentuose įrašyti / perrašyti / nurašyti vardą ir pavardę lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. LRKT tokios išvados priėjo, atsižvelgęs į tai, kad įstatymo leidėjas, kuris siekė visuomeniškai reikšmingų tikslų (tarp kurių yra ir valstybinės kalbos vientisumo išsaugojimas bei žmogaus teisių paisymas, įskaitant teisės į asmens privataus gyvenimo apaugą, neatsiejamai susijusios su asmens tapatybe, įskaitant jo vardą ir pavardę), tinkamai įgyvendino jam suteiktus įgaliojimus įtvirtindamas būtent tokią Lietuvos Respublikos piliečio asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose tvarką, nes gavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (tai yra specialią kompetenciją valstybinės kalbos srityje turinčios institucijos) išvadą, kad būtent tokios apimties išimčių taikymas nesudarys prielaidų kilti pavojui bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui (nutarimo 11.5 papunktis, 18.2 papunkčio pirmoji pastraipa, 18.4 papunkčio antroji pastraipa, 18.5 papunktis).

36. Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad įrašius „ł“ rašmenį, jis suteiks vardui ir pavardei ypatingą, tik lenkų kalbai būdingą skambesį, taip pabrėžiant pareiškėjos tautybė; draudimas rašyti jos vardą originaliąja forma yra priverstinės asimiliacijos išraiška. Įstatymo leidėjui suteikus galimybę pareiškėjai įrašyti / perrašyti dokumentuose pavardę „R. - W“, naudojant lotyniškos abėcėlės rašmenį (be diakritinio ženklo) „w“ (AVPRDĮ 4 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 4 ir 10 punktai), pareiškėjai yra suteikta galimybė akivaizdžiai pabrėžti jos priklausymą ne lietuvių, o lenkų tautybei bei puoselėti pareiškėjai vertingas tautines tradicijas.

37. Konstatavęs, kad yra aiškiai apibrėžta įstatymo leidėjo įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių leidimo rašyti ne lietuviškais rašmenimis tvarka, kuri yra imperatyvi ir negali būti aiškinama plečiamai, teismas pareiškėjos skundą atmeta.

38. Kitus pareiškėjos skunde nurodytus argumentus teismas vertina kaip teisiškai nereikšmingus, neįtakojančius nagrinėjamos bylos baigties, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 516 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos M. R.-W. pareiškimą dėl civilinės būklės akto pakeitimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.