Telšių apylinkės teismo sprendimas

2020-01-09 · Civilinė byla Nr. 2-352-1037/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
2-352-1037/2020
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01597-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „G.“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „R. w.“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-352-1037/2020Proceso Nr. 2-47-3-01597-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.2.6.6.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „R. w.“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 5400 Eur skolą, 770,09 Eur dydžio delspinigius už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimo, 810 Eur baudą, 40 Eur išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, 254,10 Eur išlaidas už skolų išieškojimą ir administravimą ikiteismine tvarka, 6 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus parengiamųjų procesinių dokumentų, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų ieškovės pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. 17-08-29, pagal kurią ieškovė turėjo perduoti prekes, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už prekes pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Ieškovė sutartį vykdė tinkamai, atsakovei prekes pardavė ir išrašė PVM sąskaitas – faktūras. Atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros: 2019 m. balandžio 5 d. serija GIRM Nr. 19-088, 2019 m. balandžio 23 d. serija GIRM Nr. 19-112, 2019 m. gegužės 13 d. serija GIRM Nr. 19-132.1. Atsakovė jas priėmė, pretenzijų nepareiškė, tačiau pateiktas PVM sąskaitas-faktūras apmokėjo iš dalies ir liko skolinga ieškovei 5400 Eur. Atsakovė į raginimą skolą sumokėti geruoju nereagavo. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų įsiskolinimą sumokėjusi, nėra (CPK 185 straipsnis).

Tarp šalių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.1-6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė pardavė atsakovei prekes ir paslaugas, o atsakovė privalėjo už tai atsiskaityti. Atsakovė savo prievolės atsiskaityti už prekes ir paslaugas nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė. Byloje esantys duomenys patvirtina prievolės nevykdymo faktą, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Asmuo neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovė savo pareigos atsiskaityti su ieškove neįvykdė, todėl iš atsakovės priteistina ieškovei 5400 Eur skola (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 p., 6.305 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 770,09 Eur dydžio delspinigius ir 810 Eur baudą. Sutartyje ieškovė ir atsakovė susitarė, kad atsakovei vėluojant atsiskaityti už prekes nustatyta tvarka, ji privalo mokėti netesybas – 0,08 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 5.2, 6.1 punktai). Taip pat buvo numatyta, kad vėluojant atsiskaityti ilgiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų, pardavėjas turi teisę reikalauti sumokėti 15 procentų dydžio baudą nuo nesumokėtos sumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2006). Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Pažymėtina, kad šalių susitarimas dėl delspinigių ir baudos mokėjimo sutarties pažeidimo atveju, laikytinas šalių susitarimu dėl netesybų mokėjimo (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje analogiškose bylose nurodoma, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Nagrinėjamu atveju už tą patį sutarties pažeidimą sutartyje numatant atsakovės pareigą mokėti ir delspinigius, ir baudą, t. y. dvigubas netesybas, reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), bei sudaro prielaidas kreditoriui nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Tais atvejais, kai kreditorius prašo priteisti dviejų rūšių netesybas, taikytinas netesybų įskaitymo principas, kurio esmė yra ta, jog kreditoriui priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Taigi šiuo atveju įvertinus pradelstą atsiskaityti laiką bei ginant kreditoriaus interesus ieškovei priteistina 810 Eur dydžio bauda, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas.

Ieškovė, vadovaujantis 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau ir MAPKSVPĮ) prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur išieškojimo išlaidų. Pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje 2A-1823-230/2018), todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 40 Eur išieškojimo išlaidos (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašė CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu priteisti iš atsakovės 254,10 Eur išlaidas už skolų išieškojimą ir administravimą ikiteismine tvarka. Iš teismui pateiktos 2019 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitos-faktūros CRED Nr. 02977 matyti, kad minėtos išlaidos yra įvardintos kaip „Juridinė paslauga pagal sutartį CREDISC/GIR/14/02/17 ieškinys UAB „R. w.““ (b. l. 17). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovei negrąžinus skolos kreipėsi pagalbos į skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų įmonę UAB „Credit Isco“ ir vykdant skolos išieškojimą iš atsakovės ikiteismine tvarka ieškovė patyrė 254,10 Eur skolų išieškojimo ir administravimo išlaidų. Ieškovė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų kokius konkrečiai skolos išieškojimo veiksmus atliko UAB „Credit Isco“. Taip pat nepateikė su UAB „Credit Isco“ sudarytos sutarties. Nors pati ieškovė šių išlaidų neįvardijo bylinėjimosi išlaidomis, tačiau įvertinant PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą suteiktų paslaugų pobūdį, darytina išvada, kad ieškovei buvo suteikta paslauga – paruoštas ieškinys. Ieškinio parengimo išlaidos yra procesinio, o ne materialinio reikalavimo dalis. Dėl to CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas, kuris reglamentuoja protingų išlaidų susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, netaikytinas, o 254,10 Eur išlaidos, kurios susijusios su ieškinio parengimu nepriteistinos.

Taip pat šios išlaidos negali būti vertintinos kaip bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Vadovaujantis šia kasacinio teismo suformuota praktika, nėra pagrindo vertinti 254,10 Eur kaip bylinėjimosi išlaidų ir jas priteisti iš atsakovo CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš dalies tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašo priteisti 218 Eur sumokėto žyminio. Laikant, kad patenkinta 85,92 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 187 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „R. w.“, kodas (duomenys neskelbtini), skolą 5400 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus Eur), baudą 810 Eur (aštuonis šimtus dešimt Eur), išieškojimo išlaidas 40 Eur (keturiasdešimt Eur), šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6250 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 187 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „G.“, kodas (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmestį.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Pukšmys