Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-05-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-43-616/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-03
Bylos Nr.
AN2-43-616/2023
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00071-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Ernesta Montvidienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. B.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinė nusižengimo byla Nr. AN2-43-616/2023
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00071-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutarties, kuria A. B. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12213-2022 (ROIK 21133942405) paliktas nepakeistas.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12213-2022 (ROIK 21133942405) A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį bauda 1 200 eurų ir specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams už tai, kad jis 2021 m. gegužės 22 d. 20.22 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ,,Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ,,Toyota Corolla Verso“), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,11 promilės neblaivumas (įvertinus paklaidą), bei įvažiuodamas su šia transporto priemone į kelią ir būdamas kelio važiuojamojoje dalyje, sudarė kliūtį tiesiai važiavusiam automobiliui ,,VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ,,VW Caddy“), todėl automobilio ,,VW Caddy“ vairuotojas trenkėsi į jo automobilio ,,Toyota Corolla Verso“ dešiniojo šono priekinę dalį. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės: „Toyota Corolla Verso“, priklausanti pačiam vairuotojui ir ,,VW Caddy“, priklausanti I. B., tuo jai padaryta 1 821,18 Eur turtinė žala, bei V. B. padaryta neturtinė (moralinė) žala. Eismo įvykio metu eismo dalyvių sveikata nesutrikdyta. Tuo pažeisti Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 14, 102 punktai. Nutarimu taip pat nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu (administracinės bylos l. 307–311).

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. kreipėsi su 2022 m. gruodžio 14 d. skundu į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12213-2022 (ROIK 21133942405) ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti (b. l. 3–5).

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12213-2022 (ROIK 21133942405) paliktas nepakeistas. Nutartimi iš A. B. priteista nukentėjusiosios I. B. naudai 2 190,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 85–95). Konstatuota, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12213-2022 (ROIK 21133942405) surašytas teisėtai ir pagrįstai, išsamiai, objektyviai ir nešališkai ištyrus visas įvykio aplinkybes.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei prašymai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka ir paskirti byloje pakartotinę ekspertizę, pavedant ją atlikti kitam Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertui, ir pateikiant klausimus: 1) koks buvo transporto priemonių („Toyota Corolla Verso“ ir „VW Caddy“) išsidėstymas kelyje prieš susidūrimą?; 2) kokia techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga buvo kilti eismo įvykiui?; 3) kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai techniniu požiūriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu?; 4) ar V. B. įvažiuodamas į kelią iš šalia kelio esančios teritorijos turėjo techninę galimybę išvengti atsitrenkimo į kairėję kelio pusėje stovintį automobilį?

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Nesutinka, kad dėl jo veiksmų ir kaltės įvyko eismo įvykis. Taip pat teigia, kad nei policijos pareigūnas, nei pirmosios instancijos teismas teisingai nevertino byloje surinktų įrodymų, neteisingai nustatė eismo įvykio mechanizmą, dėl ko neteisingai kvalifikavo jo veiką, bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą, bei atitinkamai skundžiamą nutartį.

4.2. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju KET 9 ir 14 punktai niekaip nesusiję su eismo įvykio kilimu ir teigia, jog tai yra bendro pobūdžio KET nuostatos. Taip pat nurodo, kad KET 102 punkto reikalavimus pažeidė ne jis, o V. B., todėl pareigūnui nusprendus, jog eismo įvykio kilimą sąlygojo KET 102 punkto pažeidimas, tai protokolas ir nutarimas turėjo būti surašytas V. B..

4.3. Akcentuoja, kad nei policijos pareigūnas, nei pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatinėjo priežastinio ryšio, t. y. bylos nagrinėjimo metu nutarimą priėmęs policijos pareigūnas patvirtino, jog nagrinėdamas bylą nenustatinėjo ir nevertino aplinkybių, susijusių su V. B. vairuojamo automobilio judėjimu, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tik formaliai atkartojo bylos skundžiamoje nutartyje bylos duomenis, iš esmės neatlikdamas jų teisinio vertinimo, ir net nenustatinėjo, kurio iš vairuotojų padaryti KET pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą.

4.4. Teigia, kad policijos pareigūno ir pirmosios instancijos teismo nustatytas įvykio mechanizmas yra neatitinkantis byloje nustatytų duomenų, ir bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas rėmėsi suklastota įvykio schema, t. y. įvykio schemoje užfiksuoti duomenys neatitinka faktinių duomenų. Apelianto teigimu, įvykio vietos schemoje nurodyta, kad susidūrimas įvyko kelio susikirtime su įvažiavimų iš šalia kelio esančios teritorijos, tačiau tyrimo metu nustatyta, jog faktiškai įvykis įvyko kitoje vietoje. Todėl teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog išvažiuodamas atbuline eiga iš kiemo į kelio važiuojamąją dalį, jis sudarė kliūtį važiuojančiam automobiliui ir taip įvyko eismo įvykis, yra neatitinkantis tikrovės, kadangi byloje nėra nustatyta ir nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų nenurodė, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“ atbuline eiga išvažiavo iš kiemo. Nurodo, kad pagal bylos duomenis matyti, jog išvažiavimas iš kiemo yra visiškai kitoje vietoje, todėl, jei ir būtų vairavęs automobilį, nebūtų galėjęs išvažiuoti iš kiemo ir sukelti eismo įvykio (pateikė „google.maps“ ištrauką su pažymėjimais).

Šalies argumentai

4.5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino ekspertės E. G.-G. paaiškinimų, kurių metu ji paneigė 2022 m. vasario 18 d. ekspertizės akto 4 klausime pateiktą išvadą, t. y. nagrinėjant medžiagą policijos įstaigoje ekspertė, gavusi duomenis, kad eismo įvykio schema neatitinka faktinių aplinkybių ir eismo įvykio vietoje fiksuotų duomenų, nurodė, kad eismo įvykis galėjo įvykti V. B. įvažiuojant į kelią iš šalia esančios teritorijos bei atsitrenkti į kelyje buvusią A. B. transporto priemonę, taigi patvirtino A. B., T. B. paaiškinimus ir kt. bylos duomenis, tačiau šių duomenų nevertino. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą nustatyti priežastinį ryšį, nevertino ir faktinės aplinkybės, kuri buvo nurodyta ekspertės E. G.-G. paaiškinimuose, jog prieš susidūrimą automobilio „Toyota Corolla Verso“ greitis buvo lygus „0“. Apelianto teigimu, logiška, kad kai automobilio greitis yra 0, automobilis stovi ir nejuda, todėl šis faktas paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas prielaidas dėl eismo įvykio mechanizmo.

4.6. Apelianto vertinimu, yra akivaizdu, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks: jo automobilis „Toyota Corolla Verso“ stovėjo kelio kairėje pusėje, o V. B. vairuojamas automobilis „VW Caddy“ išvažiavo į kelią nuo ūkinio pastato ir nestabdydamas tyčia trenkėsi į kelyje stovintį apelianto automobilį „Toyota Corolla Verso“. Todėl teigia, kad būtent V. B. pažeidė KET 102 punkto reikalavimus, kuris numato, kad važiuodamas i? kelia? is? esančių? šalia jo teritorijų?, vairuotojas privalo duoti kelia? juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms), nuostatas. Be to, teigia, kad V. B. privalėjo važiuoti arčiau dešiniojo kelkraščio, o apelianto automobilis stovėjo kairėje kelio pusėje, t. y. arčiau kairiojo kelkraščio, taigi jei V. B. būtų vairavęs automobilį laikydamasis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Apibendrina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas KET pažeidimo, kuris būtų buvęs pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti nepadarė, todėl jo veiksmai/neveikimas negalėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnį, bei jo atžvilgiu administracinė teisena turi būti nutraukta.

4.7. Teigia, kad byloje atlikta ekspertizė yra prieštaringa, t. y. ekspertizės aktuose nurodytos išvados ir ekspertės E. G.-G. paaiškinimai, duoti atliekant tyrimą policijos įstaigoje, yra skirtingi. Todėl siekiant nustatyti eismo įvykio kilimo priežastis ir kaltininką, prašė byloje paskirti pakartotinę ekspertizę, pavedant atlikti kitam Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertui, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bei nemotyvuotai pateiktą prašymą atmetė. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismui atmetus prašymą dėl ekspertizės skyrimo, pateikė prašymą kviesti ir teismo posėdyje papildomai apklausti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertę E. G.-G.. Tačiau ir šis prašymas teismo buvo atmestas, o iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ekspertės E. G.-G. paaiškinimų dėl jos atliktų ekspertizių. Todėl vertina, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos visapusiškai ir objektyviai, ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį bei priimti naują – skundą patenkinti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

4.8. Pažymi, kad nukentėjusioji I. B. buvo pateikusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant policijos įstaigoje ir jos prašymas buvo išspręstas 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimu, prašymą atmetant. Minėto nutarimo I. B. neskundė, todėl teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ir pagrindo priteisti nukentėjusiosios I. B. prašomų bylinėjimosi išlaidų, dėl kurių yra priimtas nutarimas. Taip pat teigia, kad nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme, I. B. veiksmai (rašytinių paaiškinimų rengimas ir pan.) nebuvo būtini ir pažymi, kad pateikti duomenys dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo skundą nagrinėjant teisme dydžio yra nepagrįsti laiko sąnaudomis, t. y. dydis neprotingai didelis, bei neatitinka rekomendacijose nustatyto dydžio.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas L. D. prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundą, nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo skundo argumentus, įvertino visas skunde nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, A. B. skundą atmetė, priimant teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundą nukentėjusiosios I. B. atstovė advokatė E. J. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti I. B. iš A. B. 968 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į pateiktą apeliacinį skundą.

6.1. Nukentėjusiosios atstovės nuomone, A. B. skundas yra nepagrįstas, jame dėstomos aplinkybės neatitinka tikrovės ir paties A. B. tiek eismo įvykio fiksavimo metu, tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu teiktų parodymų.

6.2. Atsiliepime akcentuojama, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai ir jų duomenys paneigia A. B. versiją, neva jo vairuota transporto priemonė „Toyota Corolla Verso“ stovėjo kelkraštyje, kairėje kelio pusėje, kai į ją privažiavęs tyčia trenkėsi V. B. vairuojamas „VW Caddy“. Nurodo, kad eismo įvykio ekspertizę atlikusi ekspertė konstatavo, jog tokia versija yra neįmanoma, prieštarauja eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotiems duomenims, yra nesuderinama su nustatyta transporto priemonių susidūrimo vieta bei tikėtina jų padėtimi susidūrimo metu, transporto priemonėms padarytais sugadinimais. Pažymi, kad ekspertė konstatavo, jog susidūrimo metu A. B. vairuojama „Toyota Corolla Verso“ buvo įstrižai kelio važiuojamai daliai, tuo tarpu V. B. vairuotas „VW Caddy“ – lygiagrečiai kelio važiuojamosios dalies kraštui. Tuo tarpu pats A. B. 2021 m. gegužės 24 d. paaiškinimu, teiktu tyrėjai J. N., prisipažino, kad transporto priemonę vairavo. Tai, kad būdamas neblaivus transporto priemonę vairavo, atbuline eiga išvažiavo į važiuojamąją kelio dalį ir susidūrė su V. B. vairuojamu „VW Caddy“, A. B. prisipažino ir eismo įvykį forminti atvykusiems pareigūnams, kas yra užfiksuota „Bodycam“ vaizdo įraše (vaizdo įrašo laikas nuo 20:55:40 iki 21:00:00; nuo 21:51:20 iki 21:51:40, nuo 22:25:00 iki 22:26:00, nuo 22:30:30 iki 22:31:35). Todėl akcentuoja, kad A. B. tiek vairavimo, tiek važiavimo atbuline eiga iš teritorijos „nuo sklepo“ į kelią, tiek neblaivumo faktą, pripažino.

Žemesnės instancijos teismas

6.3. Teigia, kad skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė A. B. išvažiavimo į kelią vietą, nurodydamas, kad jis išvažiavo iš kiemo. Akcentuoja, kad tiek byloje surinktais įrodymais nustatyta, tiek pats A. B. forminti eismo įvykį atvykusiems pareigūnams paaiškino, jog jis į važiuojamąją kelio dalį išvažiavo „nuo sklepo“. Teigia, kad toje vietoje yra žolėje išvažinėtos provėžos, vedančios prie lauko sandėliuko, A. B. žodžiais – „sklepo“, taigi būtent šias provėžas tiek bylos dalyviai, tiek pirmosios instancijos teismas įvardino lauko keliuku. Nukentėjusiosios atstovės teigimu, tai, kaip pavadintos provėžos, esmės nekeičia, kadangi eismo įvykio vieta nustatyta tinkamai.

6.4. Nurodo, kad A. B., siekdamas išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį, pakeitė savo parodymus ir sugalvojo versiją, neva jis transporto priemonės nevairavo, o V. B., važiuodamas iš gretimo keliuko, kirto važiuojamąją kelio dalį (t. y. važiavo skersai kelio) ir tyčia trenkėsi į stovintį A. B. automobilį. Teigia, kad vis tik A. B. neįvertino, jog tokie parodymai prieštaraus ne tik jo iki tol teiktiems parodymams, tačiau ir kitiems bylos duomenims. Nurodo, kad faktą, jog A. B. vairuota „Toyota Corolla Verso“ negalėjo stovėti lygiagrečiai keliui kelio kairėje pusėje, įrodo eismo įvykio metu užfiksuoti transporto priemonių pėdsakai, apgadinimai, jų padėtis, t. y. tuo atveju, jeigu A. B. vairuota transporto priemonė „Toyota Corolla Verso“ būtų stovėjusi lygiagrečiai keliui kairėje kelio pusėje, o V. B., kaip teigia A. B., būtų kirtęs kelią ir tyčia trenkęsis į priekinę dešinę „Toyota Corolla Verso“ dalį, „Toyota Corolla Verso“ nebūtų pasisukusi priekiu į kelio pusę, t. y. prieš smūgio kryptį. Tuo tarpu tuo atveju, jeigu A. B. vairuota transporto priemonė „Toyota Corolla Verso“ būtų stovėjusi lygiagrečiai keliui kairėje kelio pusėje, o V. B., kaip teigia A. B., būtų kirtęs kelią ir tyčia trenkęsis į priekinę dešinę „Toyota Corolla Verso“ dalį, „Toyota Corolla Verso“ nebūtų palikusi slydimo pėdsako, taip pat nebūtų susidariusi sustumtų žemių krūva. Taip pat tuo atveju, jeigu A. B. vairuota transporto priemonė „Toyota Corolla Verso“ būtų stovėjusi lygiagrečiai keliui kairėje kelio pusėje, o V. B., kaip teigia A. B., būtų išvažiavęs iš priešingoje kelio pusėje buvusio keliuko, kirtęs kelią ir tyčia, nestabdydamas trenkęsis į priekinę dešinę „Toyota Corolla Verso“ dalį, V. B. vairuotas „VW Caddy“ nebūtų palikęs tiesių išilgai keliui einančių stabdymo žymių (stabdymo žymės eitų skersai kelio, o vertinant A. B. teiginį, kad V. B. transporto priemonės išvis nestabdė – stabdymo žymių apskritai nebūtų).

6.5. Pažymi, kad skundo teiginys, neva V. B. turėjo važiuoti dešiniau kelkraščio ir tokiu būdu išvengti susidūrimo, yra nepagrįstas, kadangi V. B. vairuojamas „VW Caddy“ smūgio metu buvo prie pat dešinio kelkraščio ir dešiniau važiuoti nebegalėjo, tą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu paliudijo ir ekspertė E. G.-G.. Tuo tarpu A. B. skundo teiginys, neva V. B. prieš pat eismo įvykį išsuko iš šoninio keliuko, kaip administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nurodė ir ekspertė, nėra reikšmingi, kadangi nėra susiję su eismo įvykio mechanizmu, jie nekeičia fakto, kad prieš pat eismo įvykį V. B. važiavo tiesiai dešine kelio puse, o A. B. atbuline eiga išvažiavo į važiuojamąją kelio dalį ir sudarė kliūtį tiesiai keliu važiavusiam automobiliui.

6.6. Nukentėjusiosios atstovės vertinimu, jeigu A. B. nebūtų pažeidęs KET 102 punkto reikalavimų, t. y. atbula eiga nebūtų išvažiavęs į kelią, kuriuo važiavo V. B., eismo įvykis nebūtų įvykęs, kas reiškia, kad priežastinis ryšys tarp šio pažeidimo ir eismo įvykio yra. Pažymi, kad būdamas blaivus ir normalios reakcijos, A. B. nebūtų staiga atbuline eiga išvažiavęs į važiuojamąją kelio dalį prieš pat kitą transporto priemonę ir nebūtų sudaręs jai kliūties, taigi neblaivumas neabejotinai turėjo tiesioginį ryšį su eismo įvykio sukėlimu, tačiau neblaivumas yra pažeidimą kvalifikuojantis požymis, todėl jo priežastinio ryšio su padariniais nustatinėti nereikia. Todėl teigia, kad dėl eismo įvykio bylos duomenimis yra kaltas tik vienas asmuo – A. B. ir priežastinis ryšys byloje konstatuotas bei A. B. atsakomybė pripažinta teisingai.

6.7. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad nukentėjusiajai I. B. procese nebuvo būtina teikti paaiškinimus ir/ar naudotis teisine pagalba. Teigia, kad I. B. procese neatliko absoliučiai jokių jos interesų gynimui nereikalingų, perteklinių veiksmų ir ji turi teisę į teisinių išlaidų, patirtų šiame administracinio nusižengimo procese, atlyginimą, bei pirmosios instancijos teismas jas priteisė pagrįstai. Taip pat nesutinka su A. B. teiginiais, kad I. B. patirtos išlaidos yra per didelės. Akcentuoja, kad teisės aktai nenumato, kokio dydžio išlaidos yra pripažįstamos teisingomis baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose, tačiau pagal analogiją taikant Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas „Maksimalaus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato paslaugas dydžio rekomendacijas“, matyti, jog I. B. patirtos išlaidos tokių rekomendacijų neviršija, priešingai, nesiekia net rekomenduojamo vidurkio. Pažymi, kad analogiškas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą I. B. turi ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apeliacinėje instancijoje. Kadangi už suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į A. B. apeliacinį skundą I. B. patyrė 968 Eur dydžio išlaidas, šias išlaidas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš A. B..

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš A. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad pastarasis neprisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir dėl to prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, skirti papildomą ekspertizę ir nesutinka su bylinėjimosi išlaidų iš jo priteisimu. Todėl šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako, pažymint, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

Dėl A. B. kaltės padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą

5. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Ši norma yra blanketinė, todėl traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą nusižengimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.

6. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Tuo tarpu KET 102 punkte numatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.

7. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Tuo tarpu pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytoms išvadoms dėl A. B. kaltės padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes – teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, ištyrė byloje surinktus rašytinius įrodymus, visus įrodymus įvertino jų visumoje ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas nevisapusiškai, neišsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias ir nemotyvuotas išvadas.

9. Nors apeliaciniame skunde A. B. neigia padaręs administracinį nusižengimą, už kurį yra nubaustas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12213-2022 (ROIK 21133942405), tačiau jo kaltę padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad 2021 m. gegužės 22 d. 20.22 val. gavę pranešimą ir atvykę į įvykio vietą pareigūnai rado du apgadintus automobilius – „VW Caddy“ ir „Toyota Corolla Verso“ bei „VW Caddy“ vairuotoją V. B.. Pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad „Toyota Corolla Verso“ vairuotojas A. B. po eismo įvykio nuėjo į šalia esantį nuosavą gyvenamąjį namą. Pasibeldus į nurodyto namo duris, jas atidarė akivaizdžiai neblaivus A. B., kuris neneigė, kad vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“ būdamas neblaivus. Paprašius A. B. paaiškinti eismo įvykio aplinkybes, šis paaiškino, kad tą pačią dieną jį pažįstama moteris pavaišino degtine, o vėliau jo žmona paprašė, kad jis parvarytų minėtą automobilį „Toyota Corolla Verso“ į vidinį namo kiemą, nes baiminosi, jog kas nors jo nepavogtų. A. B. pareigūnams teigė, kad po žmonos prašymo iškart nuėjo prie „Toyota Corolla Verso“ automobilio, kuris stovėjo prie „sklepo“, jį užvedė, kad parvarytų jį į vidinį namo kiemą. Teigė, kad iš šalia kelio esančios teritorijos (iš bylos duomenų matyti, kad tai – žolėje išvažinėtos provėžos, vedančios prie lauko sandėliuko) važiavo atbuline eiga, pasižiūrėjo per dešinės pusės šoninį langą, jog nėra jokios atvažiuojančios transporto priemonės, išvažiavo į kelią ir pajuto smūgį į jo vairuojamą automobilį. Sustojo ir pamatė, kaip priešais jo automobilį sustojo „VW Cady“, kurį vairavo jo sūnus V. B. (administracinės bylos l. 108–109). Liudytojais apklausti pareigūnai G. L. ir J. N. patvirtino šiame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (administracinės bylos l. 313), analogiškos aplinkybės nurodytos ir A. B. pirminiame 2021 m. gegužės 22 d. paaiškinime (administracinės bylos l. 116) bei užfiksuotos pareigūnų „Bodycam“ kamerų vaizdo įrašuose (administracinės bylos l. 312). Byloje esančiame vaizdo įraše Nr. 2 (laikas 1:34 – 1:42 min.) girdėti, kaip A. B., dar tik einant iš namų su policijos pareigūnais į įvykio vietą, pasakė, kad jis automobilį ,,varė iš kiemo“, kitų automobilių nebuvo. Tiek iš A. B. pirminio paaiškinimo, tiek vaizdo įrašų, pateiktų byloje matyti, kad A. B. įvykio vietoje išsamiai ir net kelis kartus dėstė aplinkybes, kaip įvyko eismo įvykis (vaizdo įrašas Nr. 14 laikas 03:55 – 05:00 min., tęsiasi vaizdo įrašo Nr. 15 laikas 00:00 – 01:05 min.; vaizdo įrašo Nr. 16 laikas 01.04 – 01:50 min. ir 03:30 – 03.:41 min.). Vaizdo įraše Nr. 8 taip pat matyti, kaip A. B. pareigūnams aiškina, kad žmona liepė parvaryti mašiną į kiemą (laikas 01:37 min.; 03:45 min.), automobilis buvo paliktas prie ,,sklepo“, kur iškrautos bulvės (vaizdo įrašo Nr. 15 laikas 00:15 – 00:37 min.), taip pat nurodė, kad ,,VW Caddy“ staiga atvažiavo, kurį vairavo sūnus. Vaizdo įraše Nr. 16 matyti, kaip A. B. klausosi, o policijos pareigūnė skaito surašytą jo paaiškinimą, beskaitant A. B. nurodo, kad nesutinka su užrašyta formuluote, aiškina, kad kai važiavo, pasižiūrėjo ir per veidrodėlį, ir per langą (vaizdo įrašo Nr. 16 laikas 03:35 min.). Taigi, įvykio vietoje A. B. tiek vairavimo, tiek važiavimo atbuline eiga iš teritorijos „nuo sklepo“ į kelią, tiek neblaivumo faktą, pripažino. Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad A. B. pirmu pūtimu 21.01 val. nustatytos 1,13 promilės (įvertinus paklaidą – 1,11 promilės), o antru pūtimu 21.22 val. jam nustatytos 1,25 promilės, su tikrinimo rezultatais A. B. sutiko (administracinės bylos l. 112). Tuo tarpu 2021 m. gegužės 22 d. eismo įvykio vietos schemos papildomi duomenys apie eismo įvykį bei automobilių fotonuotraukos patvirtina, kad aptariamo eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai: automobiliui „VW Caddy“ apgadintos tokios dalys – priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinės kairės pusės žibintas, o automobiliui „Toyota Corolla Verso“ – priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas (asmens bylos l. 110–111, 134). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. vasario 18 d. ekspertizės akte Nr. 11Š-26(22) konstatuota ir ekspertė E. G.-G. ikiteisminio tyrimo įstaigoje atliktos apklausos metu patvirtino, kad nagrinėjamoje situacijoje A. B. vairuojamu automobiliu „Toyota Corolla Verso“ būdamas kelio važiuojamoje dalyje (įstrižai kelio pločio atžvilgiu ir jo priekinis dešinės pusės kampas buvo ne didesniu nei 1,5 metro nuo kelkraščio atstumu), sudarė kliūtį automobilio „VW Caddy“ judėjimui ir šie jo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini bei turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu; o jeigu automobilio „Toyota Corolla Verso“ vairuotojo A. B. sudarytoje situacijoje automobilio „VW Caddy“ vairuotojas V. B. turėjo techninę galimybę sustoti iki susidūrimo su automobiliu „Toyota Corolla Verso“ vietos, tačiau laiku nestabdė vairuojamo automobilio, tai jo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir taip pat turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (administracinio nusižengimo bylos l. 4–9). Pareigūnų tarnybiniame pranešime (administracinės bylos l. 108–109), V. B. 2021 m. gegužės 22 d. ir 2021 m. birželio 29 d. paaiškinimuose (administracinės bylos l. 115, 117), vaizdo įrašuose iš įvykio vietos (administracinės bylos l. 312) ir 2022 m. lapkričio 18 d. posėdžio garso įraše (administracinės bylos l. 313) užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad V. B. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog nurodytu laiku važiavo keliu nuo (duomenys neskelbtini) pusės link savo ūkio ir iš dešinėje pusėje esančio kiemo teritorijos staiga priešais jo vairuojamą „VW Cady“ išvažiavo automobilis „Toyota Corolla Verso“, todėl nespėjo nei sustabdyti, nei išvengti susidūrimo (teigė, kad iki sudarytos kliūties buvo likę apie 2 metrai) ir atsitrenkė į iš kiemo atbuline eiga išvažiavusį automobilį „Toyota Corolla Verso“, kurį vairavo jo tėvas A. B.. V. B. teigė, kad tėvas atrodė neblaivus ir po smūgio išlipo iš automobilio bei nuėjo namo. V. B. parodymai kartu su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. vasario 18 d. ekspertizės akte Nr. 11Š-26(22) užfiksuotomis aplinkybėmis patvirtina, jog V. B. prieš susiduriant transporto priemonėms stabdė – likusios automobilio „VW Caddy“ stabdymo žymės (nustatyta, kad eismo įvykio metu buvusiomis sąlygomis automobilio „Toyota Corolla Verso“ sustabdymui iki kliūties buvo reikalingas 16,6 m atstumas). Ir tai sudaro pagrindą išvadai, jog V. B. neturėjo techninės galimybės laiku sustoti iki susidūrimo su A. B. vairuojamu automobiliu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tik A. B. veiksmai – buvimas kelio važiuojamoje dalyje ir kliūties sudarymas automobilio „VW Caddy“ judėjimui, jam esant neblaiviam, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Aplinkybė, ar automobilis „Toyota Corolla Verso“ susidūrimo momentu vis dar judėjo, ar stovėjo, reikšmės priežastinio ryšio nustatymui iš esmės neturi. Tuo tarpu A. B. teiginius, jog V. B. buvo pakankamai vietos pravažiuoti keliu nekliudžius jo automobilio, paneigia ne tik įvykio vietos schemoje, bet ir fotonuotraukose užfiksuoti kelio parametrai bei automobilių išsidėstymas po eismo įvykio. A. B. proceso metu (2021 m. liepos 13 d., vėlesniuose paaiškinimuose (administracinės bylos l. 128–129, 130–132, 313)) ir apeliaciniame skunde taip pat kėlė versiją, jog jis automobilio „Toyota Corolla Verso“ iš viso nevairavo, o tik sėdėjo savo automobilio, kuris stovėjo kelkraštyje, kairėje kelio pusėje nuo (duomenys neskelbtini), kai išgirdo kito automobilio variklio garsą ir pamatė, kad iš kiemo keliuko, nuo ūkinio pastato pusės, automobiliu „VW Caddy“ išvažiuoja jo sūnus V. B. bei, važiuodamas tiesiai per kelio važiuojamąją dalį, trenkėsi į jo stovėjusio automobilio dešinės pusės ratą. Tačiau šią versiją paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. vasario 18 d. ekspertizės akto išvadoje konstatuotos aplinkybės, jog ši A. B. nurodyta versija (kad automobilis „VW Caddy“, vairuojamas V. B., išvažiavo iš kiemo keliuko, kirto važiuojamąją kelio dalį ir trenkėsi į kairiajame kelkraštyje stovintį automobilį „Toyota Corolla Verso“), neatitinka nustatytų automobilio padėčių įvykio vietoje susidūrimo metu, automobilio sugadinimų išsidėstymų ir susidūrimo pobūdžio bei eismo įvykio vietoje išlikusių automobilių ratais paliktų pėdsakų (administracinio nusižengimo bylos l. 4–9). Apklausiama ekspertė patvirtino ir tai, kad V. B. net ir išvažiavus iš A. B. nurodytos vietos, ši aplinkybė ekspertizės akto išvadoms reikšmės neturi, kadangi nustatyta, jog V. B. vairuojamas automobilis „VW Caddy“ jau buvo kelyje, kai į šį kelią iš šalia jo esančios teritorijos išvažiavo A. B. vairuojamas automobilis „Toyota Corolla Verso“ (administracinės bylos l. 313). Tuo tarpu objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad po susidūrimo automobilio V. B. vairuojamo automobilio „VW Caddy“ padėtis buvo pakeista arba buvo naikinami šio automobilio ratų pėdsakai, nėra. Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. vasario 18 d. ekspertizės akte Nr. 11Š-26(22) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad automobilio „VW Caddy“ padėtis po eismo įvykio neprieštarauja abiejų automobilių sugadinimams, susidūrimo pobūdžiui ir nustatytai automobilio „VW Caddy“ padėčiai susidūrimo metu. Todėl esant šioms nustatytoms aplinkybėms, A. B. kaltė pažeidus KET 9, 14, 202 punktų reikalavimus (t. y. vairavus transporto priemonę neblaiviam, sukėlus pavojų kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir sudarius kliūtį eismui bei nedavus kelio transporto priemonei, važiuojant į kelią iš esančių šalia jo teritorijų) ir padarius administracinį nusižengimą, yra įrodyta visiškai įrodyta, bei jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12213-2022 (ROIK 21133942405) paliko nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. skundo netenkino.

10. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad KET 9 ir 14 punktų pažeidimai nėra susijęs su analizuojamo eismo įvykio kilimu. Kaip jau minėta, A. B., būdamas neblaivus ir įvažiuodamas į kelią bei būdamas kelio važiuojamojoje dalyje, sudarė kliūtį tiesiai važiavusiam automobiliui „VW Caddy“, dėl ko automobilis „VW Caddy“ trenkėsi į jo vairuojamo automobilio „Toyota Corolla Verso“ dešiniojo šono priekinę dalį. Taigi būtent dėl A. B. veiksmų, jam esant neblaiviam ir vairuojant automobilį „VW Caddy“, buvo sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui bei buvo sudaryta kliūtis, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Todėl pagrįstai konstatuota, kad A. B. pažeidė ne tik KET 102 punkto, bet ir 9 bei 14 punktų nuostatas.

11. Apelianto skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas rėmėsi suklastota įvykio schema, t. y. teigiama, jog įvykio schemoje užfiksuoti duomenys neatitinka faktinių duomenų. Iš tiesų, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. vasario 18 d. ekspertizės akte Nr. 11Š-26(22) akcentuota, jog eismo įvykio schemoje užfiksuota ir iš eismo įvykio vietos nuotraukų matyti, kad automobiliai „VW Caddy“ ir „Toyota Corolla Verso“ kelio atžvilgiu stovi už dešinėje kelio pusėje esančio pastato, žiūrint kryptimi link automobilių priekinių dalių. Tačiau iš eismo įvykio vietos nuotraukų ir eismo įvykio vietos aerofotonuotraukos (šaltinis: www.maps.google.lt) matyti, jog minėtas pastatas, nuo kurio kelio ilgio atžvilgiu buvo fiksuojami automobiliai, yra ne prieš kiemo keliuką, žiūrint link automobilių priekinių dalių, o už šio keliuko. Atsižvelgiant į tai bei pagal eismo įvykio vietos schemoje ir nuotraukose užfiksuotus duomenis ekspertizės akte buvo sudarytas eismo įvykio planas masteliu bei atkurtos eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos automobilių padėtys (administracinio nusižengimo bylos l. 5) Šių duomenų pagrindu buvo pateiktos ekspertizės išvados, kuriomis pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kiti eismo įvykio schemoje nurodyti duomenys (automobilių padėtys, atstumai, paliktos žymės) visiškai atitinka kituose rašytiniuose įrodymuose – eismo įvykio vietos nuotraukose, vaizdo įrašuose ir kt. užfiksuotas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesiremti.

12. Skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė A. B. išvažiavimo į kelią vietą, nurodydamas, kad jis išvažiavo iš kiemo. Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. B. į važiuojamąją kelio dalį išvažiavo iš šalia kelio esančios teritorijos, kurioje yra žolėje išvažinėtos provėžos, vedančios prie lauko sandėliuko, A. B. žodžiais – „sklepo“. Būtent šią teritoriją proceso dalyviai įvardijo išvažiavimu iš kiemo ir pirmosios instancijos teismas, naudodamas minėtą terminą, klaidos nepadarė.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepadarė teisės taikymo klaidų ir pagrįstai A. B. padarytą administracinį nusižengimą kvalifikavo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Dėl papildomo įrodymų tyrimo

14. Apeliantas teigia, kad administracinio nusižengimo byloje tikslinga atlikti pakartotinę eismo įvykio ekspertizę, pavedant ją atlikti kitam Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertui, taip pat tikslinga pakartotinai apklausti ekspertę E. G.-G.. Kaip matyti, analogiškus prašymus apeliantas ir jo gynėjas teikė pirmosios instancijos teisme, tačiau 2023 m. vasario 23 d. protokolinėmis nutartimis prašymai atmesti kaip nepagrįsti (b. l. 80–83), ir apeliacinės instancijos teismas su tuo visiškai sutinka. Nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje gavus Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. spalio 18 d. ekspertizės aktą Nr. 11Š-131(21), nuspręsta atlikti pakartotinę ekspertizę, kadangi proceso dalyviams nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus ekspertui, be to, pirminėje užduotyje buvo suformuluoti ne visi tyrimui reikšmingi klausimai. Ištaisius minėtus trūkumus, atlikta pakartotinė ekspertizė ir gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. vasario 18 d. ekspertizės aktas Nr. 11Š-26(22), o ekspertė E. G.-G. papildomai apklausta bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ikiteisminio tyrimo įstaigoje. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti atliktos ekspertizės ir ekspertės apklausos patikimumu. Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties matyti, kad minėtus įrodymus pirmosios instancijos teismas sugretino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir pagrįstai sprendė, jog surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. B. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertinimu, apelianto prašomi atlikti papildomi įrodymų tyrimo veiksmai yra pertekliniai.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

15. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas arba proceso šalis pateikia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

16. A. B. apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų, kurių pagrindu turi būti rengiamas teismo posėdis žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas byloje surinktų įrodymų vertinimas. Apeliantas taip pat nenurodė naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių, kurie turėtų būti ištirti teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo metu, aplinkybių, dėl kurių žodinis nagrinėjimas šioje byloje yra būtinas, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgdamas į tai, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teisinio pagrindo nėra, todėl A. B. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutarties išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

Dėl proceso išlaidų

17. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 103 straipsnio 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos, kurias patyrė proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje atstovą, gali būti teismo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

18. Pirmosios instancijos teismas aptartomis aktualiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi tinkamai ir pagrįstai nusprendė priteisti nukentėjusiajai I. B. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjęs asmuo turi teisę samdytis atstovą, nes tokiu būdu jis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jam negali būti apribota. Vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija, kad nukentėjusioji I. B. išlaidas turėtų dengti pati, teismo neįpareigoja, tuo labiau, kad nukentėjęs asmuo pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas, o A. B. nenurodė jokių objektyvių argumentų, kodėl šios išlaidos neturėtų būti priteisiamos ar kodėl negalėtų priteistos sumos atlyginti, t. y. jis tik apeliaciniame skunde išreiškė savo nuomonę (poziciją), kuri teismo nesaisto. Tačiau nustatyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12213-2022 (ROIK 21133942405) nukentėjusiosios I. B. prašymas priteisti iš A. B. patirtas atstovavimo išlaidas 1 016,4 Eur sumai buvo atmestas. Todėl skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė iš A. B. priteisti visas nukentėjusiosios I. B. išlaidas advokato pagalbai apmokėti, susidariusias I. B. naudojantis advokato paslaugomis viso procese metu, t. y. tiek tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo Šiaulių apskrities vyriausiame policijos komisariate, tiek pirmosios instancijos teisme, iš viso 2 190,10 Eur sumai, kadangi minėto nutarimo nukentėjusioji I. B. neskundė. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ir pagrindo pakartotinai spręsti ir priteisti nukentėjusiosios I. B. prašomas bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių yra priimtas nutarimas. Kadangi į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas ir šias išlaidas pagrindžianti PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas serija AKS Nr. 7506 patvirtina, jog nukentėjusioji I. B. pirmosios instancijos teisme patyrė atstovavimo išlaidas 544,50 Eur sumai (b. l. 37, 38), skundžiama nutartimi nukentėjusiajai I. B. iš A. B. priteista išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti mažinama iki nurodytos sumos.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat suformuluotas prašymas nukentėjusiosios I. B. naudai iš apelianto priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidas bei pateiktas mokėjimo nurodymas ir šias išlaidas pagrindžianti PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas serija AKS Nr. 7611, iš kurios matyti suteiktos ir apmokėtos teisinės paslaugos apeliacinio proceso metu – susipažinimas su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, bendra išlaidų suma – 968 Eur.

20. Įvertinus tai, kad atsiliepimo į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo procese formų, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas, laikytina, kad nukentėjusioji turi teisę į patirtų proceso išlaidų (ar jų dalies) atlyginimą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skirtingai nei pirmosios instancijos teisme, byla dėl apeliacinio skundo buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, t. y. bylos šalys nevyko į teismo posėdį, atstovui nereikėjo papildomai ruoštis žodiniam bylos nagrinėjimui, atsiliepime į skundą nurodomi iš esmės analogiški argumentai, kaip ir pirmosios instancijos teisme, atsiliepimą rengė tas pats advokatas, kuris atstovavo nukentėjusiąją pirmosios instancijos teisme, administracinio nusižengimo byla nėra sudėtinga nei savo apimtimi (bylą sudaro vienas tomas), nei ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu, atsižvelgiant į tai, prieinama išvada, kad prašomos priteisti advokato išlaidos yra neproporcingos. Vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme tenkinamas iš dalies ir iš A. B. I. B. naudai priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutartį pakeisti.

Iš A. B. I. B. naudai priteistą 2 190,10 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto devyniasdešimties eurų 10 euro centų) išlaidų sumą advokato paslaugoms apmokėti sumažinti iki 544,50 Eur (penkių šimtų keturiasdešimties keturių eurų 50 euro centų).

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti I. B. iš A. B. 300 Eur (tris šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ernesta Montvidienė