Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui K. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei I. Š. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Taikos sutartis netvirtintina (CPK 140 straipsnio 5 dalis), ieškinys netenkintinas.

Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, tačiau vadovaujantis CPK 42 straipsnio 2 dalimi teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Taigi dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių teisė bylą baigti taikos sutartimi nėra absoliuti, prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi įsitikinti ne tik dėl to, ar taikos sutartis, jos sąlygos atitinka tikrąją šalių valią, bet ir ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; kt.). Teismui atsisakius tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, ji neįgyja teisinės galios, tokiu atveju teismas turi tęsti ginčo nagrinėjimą CPK nustatyta tvarka.

Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės ar viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas, ji negali būti tvirtinama. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti, nes pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka, o jos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020).

Nustatyta, kad ginčijama 2020 m. vasario 27 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 977, ieškovė (dovanotoja) D. K. padovanojo atsakovui sūnui K. K. (apdovanotajam) nekilnojamąjį turtą: 1) vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalimi kiemo statinių (šulinys, lauko tualetai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 2) vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą, 0,8422 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09646-18, pradėtas pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 249 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 260 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 147 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 216 straipsnio 1 dalyje, dėl narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimo labai dideliais kiekiais, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimu, prekybos žmonėmis. Ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti tiek ieškovei, tiek ir atsakovui. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad prieš jį vyksta ir daugiau ikiteisminių tyrimų.

Kaip nustatyta iš ieškinio turinio, ieškovės ir jos atstovo paaiškinimų nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pareiškė ir dovanojimo sutartį prašo panaikinti siekdama išvengti galimo jos sūnui (atsakovui, apdavanotajam) baudžiamojoje byloje taikytino išplėstinio turto konfiskavimo konfiskuojant turtą valstybės naudai BK 72, 72³ straipsnių pagrindu, jeigu atsakovas būtų pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 260 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 147 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 216 straipsnio 1 dalyje, dėl narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimo labai dideliais kiekiais, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimu, prekybos žmonėmis. Ieškinyje nurodytam nekilnojamajam turtui Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (BPK 151 straipsnis). Ieškovė teigia, kad jokių nusikalstamų veikų nei asmeniškai, nei kartu su kitais asmenimis nepadarė, todėl yra įsitikinusi, kad ikiteisminis tyrimas prieš ją bus nutrauktas ir argumentuoja, kad padovanotas turtas yra įgytas iki 2015 metų, t. y. iki pranešime apie įtarimą nurodyto sūnaus galbūt neteisėtų veikų atlikimo pradžios, be to, visas sūnui padovanotas turtas yra įgytas už jos ir mirusio sutuoktinio ilgai taupytas bendras lėšas, taigi, baudžiamajame procese niekaip negalėtų būti pagrįsta, kad ginčo turtas įgytas nusikalstamu būdu.

Teismas pažymi, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą ribojimu. Laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti nusikalstamu būdų gautą turtą. Taip pat svarbu, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas nepasitvirtinus įtarimui arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

Teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms ir ieškovei deklaruojant siekį išvengti išieškojimo iš padovanoto nekilnojamojo turto ar šio turto konfiskavimo baudžiamajame procese, akivaizdu, kad šalių sudaryta taikos sutartis pažeidžia viešąjį interesą, nes ja siekiama iš atsakovo turimo turto eliminuoti ieškovės padovanotą nekilnojamąjį turtą, t. y. sumažinti atsakovo turto masę, kuris galėtų būti konfiskuotas ar iš kurio galėtų būti išieškoma baudžiamajame procese. Tokie taikos sutarties tikslai neatitinka viešojo intereso ir valstybės intereso nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei BPK tikslų, todėl, teismo vertinimu, kol nėra baigtas baudžiamasis procesas, šalių taikos sutartis negali būti tvirtinama. Pažymėtina ir tai, kad turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymo sąlygos yra baudžiamosios bylos, o ne civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tuo tarpu, jeigu atsakovui pareikšti įtarimai nepasitvirtintų ir jis būtų išteisintas baudžiamajame procese, akivaizdu, kad ieškovė nesiektų panaikinti dovanojimo sutarties.

Ieškovei prašant panaikinti dovanojimo sutartį CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu, kai apdovanotasis prieš dovanotoją atlieka smerktinus geros moralės požiūriu veiksmus, pažymėtina, jog pagal ieškovės nurodytą faktinį pagrindą, ieškovės sudaryto dovanojimo sandorio ginčijimo pagrįstumas turi būti vertinamas šios normos požiūriu, o būtent pagal tai, ar atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis (atsakovas) atliko prieš dovanotoją (ieškovę) tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

Kaip pagrįstai ieškinyje nurodo pati ieškovė, CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojai, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Šiuo atveju ieškovei, ginčijančiai dovanojimo sandorį, teko našta įrodyti, kad atsakovas prieš ją atliko tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Nagrinėjamu atveju, atsakovo elgesys galbūt padarius nusikalstamas veikas (atsakovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu dar nėra pripažintas kaltu, ikiteisminis tyrimas ir baudžiamasis procesas dar nebaigtas), jeigu tai pasitvirtintų, neabejotinai būtų griežtai smerktinas geros moralės požiūriu, tačiau teismas pažymi, kad ieškovė neįrodinėja, kad atsakovo elgesys buvo sąmoningai ar iš viso nukreiptas prieš ją, t. y. ieškovė neįrodinėja, kad atsakovas būtent prieš ją atliko kokius nors geros moralės požiūriu smerktinus veiksmus. Priešingai, tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš motiną jokių neteisėtų ar smerktinų veiksmų neatliko, priešingai, šalys patvirtino, kad jų santykiai yra geri, draugiški, po dovanojimo sandorio nepasikeitė, iki atsakovo suėmimo jie vienas kitu rūpinosi, padėdavo. Tuo tarpu, ieškovė nurodė nenorinti, kad turtas atitektų valstybei, kad jai pačiai jo reikia, nes padovanotų kitam sūnui, kad ja rūpintųsi. Pažymėtina, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, dirba, pripažino, kad šiuo metu parama jai nereikalinga, didelių sveikatos sutrikimų neturi.

Kadangi po dovanojimo sandorio sudarymo atsakovui pareikšti įtarimai nusikalstamų veikų padarymu ir nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. taikomas laikinas atsakovo nuosavybės teisių apribojimas BPK 151 straipsnio pagrindu, kilo grėsmė, kad atsakovą pripažinus kaltu padarius nusikalstamas veikas, išieškojimas gali būti vykdomas ir iš ieškovės atsakovui dovanoto turto arba šis turtas gali būti konfiskuotas. Ieškovė pripažįsta, kad dovanojimo sutarties ginčijimas yra būdas išsaugoti dovanotą turtą, t. y. ieškovė ginčija dovanojimo sutartį faktiškai žinodama apie galimą išieškojimą iš ginčo turto arba jo konfiskavimą.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011). Teismo vertinimu, atsakovo veiksmai, t. y. galbūt nusikalstamų veikų darymas, nors ir vertintini kaip neigiami ir neabejotinai smerktini geros moralės požiūriu, tačiau nėra nukreipti prieš ieškovę ir nesudaro CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtivirtinto dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindo.

Ieškinį atmetus ieškovė neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259–260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.