Kauno apygardos teismo nutartis

2022-10-04 · Civilinė byla Nr. e2S-1404-886/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-04
Bylos Nr.
e2S-1404-886/2022
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00443-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Pareiškėjas
A. N., L. S., I. V., D. B.
Suinteresuotas asmuo
R. B., Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūra
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1404-886/2022Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00443-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.5.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. N., L. S., I. V. ir D. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. N., L. S., I. V. ir D. B. patikslintą skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2022 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 13.12.-27 ir Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2022 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. (AP-31243)3VI-4 panaikinimo, suinteresuoti asmenys R. B., Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra ir Kauno apygardos prokuratūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos A. N., L. S., I. V. ir D. B. (toliau – ir pareiškėjos, apeliantės) 2022 m. gegužės 13 d. skundu (CBP-2332), kuris patikslintas 2022 m. gegužės 26 d. DOK-20068 prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2022 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 13.12.-27 atmesti skundą ir Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2022 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. (AP-31243)3VI-4 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir pareiškėjų skundą (prašymą) tenkinti bei taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

2. Nurodė, kad pareiškėjos kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorą su skundu prašydamos inicijuoti proceso atnaujinimą civilinių bylų Nr. e2YT-2643-1060/2019 ir Nr. e2YT-2305-805/2019 dalyse dėl globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo; nušalinti R. B. nuo N. V. ir G. V. (toliau – ir globotiniai) globėjo ir turto administratoriaus pareigų ir spręsti šį klausimą iš esmės; išreikalauti minėtas civilines bylas. Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė S. G. 2022 m. vasario 2 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nesutikdamos su šiuo nutarimu, pareiškėjos pateikė dėl jo skundą Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, kuri 2022 m. balandžio 12 d. nutarimu pareiškėjų skundą atmetė ir 2022 m. vasario 2 d. nutarimą paliko galioti.

3. Pareiškėjos tiek pradiniame prašyme Kauno apygardos prokuratūrai, tiek skunde dėl 2022 m. vasario 2 d. nutarimo nurodė aplinkybes, susijusias su pažeistomis pareiškėjų, taip pat globotinių teisėmis bei jų interesų (būtinųjų poreikių) pažeidimu ir neužtikrinimu bei viešuoju interesu civilinėse bylose Nr. e2YT-2643-1060/2019 ir Nr. e2YT-2305-805/2019. Priimant skundžiamus nutarimus, nebuvo tirtos ir vertintos pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad globėjos R. B. rūpestis ir aktyvumas globotiniais pasireiškia išimtinai tada, kai pastarajai prieš atvykstant patikrinti yra pranešama, jog bus tikrinama globotinių gyvenamoji aplinka, patys globotiniai ir tai, kaip globėja vykdo savo pareigas, be to, kyla pagrįstų abejonių, kad patikrinimą ir/ar tyrimą atliekantys asmenys, kurių išvadomis remiamasi priimant skundžiamus nutarimus, galimai yra šališki. Nei 2022 m. vasario 2 d. nutarime, nei 2022 m. balandžio 12 d. nutarime nebuvo tirta apie pareiškėjų nurodyta aplinkybė, susijusi su globotinių pripažinimo neveiksniais turtinių ir neturtinių santykių srityse bylų inicijavimu. Dalis teismui pateiktos informacijos (neva N. V. ir G. V. neturi artimų giminių) neatitiko tikrovės ir teismas, spręsdamas itin jautrius klausimus galėjo būti tyčia klaidinamas, tam tikriems asmenims siekiant asmeninių tikslų. Aplinkybių tyrimui nebuvo išreikalautos išnagrinėtos civilinės bylos Nr.e2YT-2643-1060/2019 ir Nr.e2YT-2305-805/2019, nebuvo tiriami ir vertinami pateikti pareiškėjų įrodymai, argumentai, prašymai. Neatlikus šių veiksmų prokurorai priėjo netinkamas išvadas. Kauno apygardos prokurorė ėmėsi (ir Generalinės prokuratūros prokuroras pritarė) teismo kompetencijai priskirtos funkcijos, t. y. vienašališkai ir kone iš esmės išnagrinėjo pačią civilinę bylą dėl proceso atnaujinimo, nors tokia teisė yra suteikta teismui, todėl prokurorų išvados, jog nėra pagrindo atnaujinti civilines bylas Nr.e2YT-2643-1060/2019 ir Nr.e2YT-2305-805/2019, yra nepagrįstos, neteisėtos ir priimtos prokurorams peržengiant jiems įstatymo suteiktų teisių ir kompetencijos ribas.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra 2022 m. birželio 8 d. atsiliepimu į skundą (DOK-21882) prašė pareiškėjų skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjų skundo argumentai, susiję su Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. vasario 2 d. nutarimu ir reikalavimas jį panaikinti negali būti nagrinėjami, nes teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, nes priešingas Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio nuostatos aiškinimas reikštų teisės taikymą prieš įstatymą. Sprendžiant skundo dėl prokurorų nutarimų nagrinėjimo ribas ir tirtinas aplinkybes, būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012, suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, tik patikrina, ar prokuroras nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y. ar prokuroras argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso gynimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina. Teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas.

5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 2022 m. birželio 17 d. atsiliepimu į skundą (DOK-23205) prašė pareiškėjų skundo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjų skundo argumentai, susiję su Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. vasario 2 d. nutarimu, ir reikalavimas šį nutarimą panaikinti, neturi būti nagrinėjami (nėra apskundimo dalykas). Generalinės prokuratūros 2022 m. balandžio 12 d. nutarimas atmesti skundą priimtas aukštesniajam prokurorui susipažinus su visa skundo nagrinėjimo medžiaga bei patikrinus apskųsto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, įvertinus atlikto tyrimo išsamumą ir pakankamumą, pasisakius dėl šių aplinkybių bei nepadarius jokių proceso normų pažeidimų. Skundžiamas nutarimas pripažinimas pagrįstu ir teisėtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. liepos 18 d. nutartimi paliko nenagrinėtą pareiškėjų skundo dalį dėl Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. vasario 2 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Atmetė pareiškėjų skundo likusią dalį.

7. Teismas, įvertinęs Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatas, nustatė, kad skundžiamas gali būti tik aukštesniojo prokuroro nutarimas. Esant šioms aplinkybėms, teismas pareiškėjų skundo dalį dėl Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. vasario 2 d. nutarimo panaikinimo paliko nenagrinėta.

8. Teismas nurodė, kad teisinis reguliavimas teismui leidžia apsiriboti tik prokuroro veiksmų teisėtumo patikrinimu proceso normų pažeidimo aspektu, tačiau teismui neprivalu nagrinėti pareiškėjų argumentų dėl materialiosios teisės pažeidimų. Spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, teismas negali nagrinėti klausimo (ginčo), kurį nagrinėjo prokuroras iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją. Pareiškėjos prokurorių nutarimų neteisėtumą grindė skirtingų savo ir prokurorų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Pareiškėjos siekė, kad teismas įvertintų ir pasisakytų dėl faktinių ginčo aplinkybių, ištirtų ir įvertintų patikrinimo prokuratūroje metu surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Tačiau tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Ir būtent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas viešojo intereso gynimo priemones. Iki prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.

9. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūra pateikė teismui pareiškėjų skundo nagrinėjimo medžiagą, iš kurios matyti, kad prokuratūra atliko eilę tyrimo veiksmų pareiškėjų skundui nagrinėti, t. y. rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjų skundui išnagrinėti. Buvo tirtos ir analizuotos pareiškėjų nurodytos aplinkybes, argumentai, pateiktos motyvuotos išvados dėl iš esmės visų pareiškėjų argumentų.

10. Teismas vertino, kad Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjų kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėtas tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Teismas sutiko su skundžiamo nutarimo argumentais, kad tyrimo metu duomenų rinkimas negali tęstis be galo, privalu vadovautis duomenų pakankamumo, protingumo, ekonomiškumo, efektyvumo principais. Nagrinėjamu atveju buvo patikrintos visos esminės, galimą viešojo intereso pažeidimo faktą patvirtinančios ar paneigiančios aplinkybės. Atlikto tyrimo metu surinktų duomenų visiškai pakako teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos turi kitokią nuomonę dėl jų kreipimosi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jų skundo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą.

11. Teismas nustatė, kad iš byloje esančių duomenų negalima teigti, jog prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai ar netinkamai. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, jog pareigūnai rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo atsisakė teikti teismui ieškinį dėl viešojo intereso pažeidimo, argumentavo, t. y. byloje nustatyta, kad prokurorai, priimdami savo sprendimus dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, proceso normų nepažeidė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

12. Apeliantės 2022 m. liepos 26 d. atskiruoju skundu (DOK-27370) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo į pirmosios instancijos teismui, priešingu atveju – prašo pareiškėjų skundą tenkinti. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:

12.1 Pareiškėjų skundo dalis dėl jų prašymo prokurorui kreiptis į teismą inicijuoti proceso atnaujinimą išnagrinėtose civilinėse bylose dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindu nebuvo iš viso analizuojama ir vertinama, nes nei viename procesiniame dokumente (prokurorų nutarimuose ir/ar teismo nutartyje) išvados dėl šio prašymo nėra pateikta. Pareiškėjų skundus nagrinėję prokurorai nepagrįstai susiaurino pareiškėjų skundo dalyką, dėl ko iš esmės netyrė to, dėl ko buvo kreiptasi ir priėmė nepagrįstus ir neteisėtus nutarimus. Bylą nagrinėjęs teismas taip pat netinkamai kvalifikavo pareiškėjų kreipimosi į teismą su skundu reikalavimo dalyką, netinkamai nustatė (susiaurino) tyrimo dėl prokurorų priimtų nutarimų pagrįstumo tikrinimo ribas, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą skundžiamą nutartį. Bylą nagrinėjant teisme nebuvo atliktas visapusiškas, išsamus ir objektyvus visų reikšmingų aplinkybių, įrodymų bei pareiškėjų argumentų tyrimas ir vertinimas, nes teismas apskritai netyrė prokuroro 2022 m. balandžio 12 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo proceso atnaujinimo instituto nuostatų, ginant viešą interesą, kontekste.

12.2 Tiriant pareiškėjų skundą Kauno apygardos prokuratūra, Generalinė prokuratūra ir teismas nepareikalavo iš teismo archyvo pateikti ir netyrė išnagrinėtose civilinėse bylose Nr.e2YT-2643-1060/2019 ir Nr.e2YT-2305-805/2019 surinktos medžiagos, sąryšyje su pareiškėjų skundo argumentais dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 punkto pagrindais. Pareiškėjos teikė prašymą teismui išnagrinėtas bylas prijungti prie nagrinėjamos bylos (2022 m. birželio 6 d. prašymas DOK-21252), tačiau teismas šio prašymo netenkino (2022 m. birželio 9 d. teisėjos L. L. rezoliucija).

12.3 Teismas pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos, t.y., kad prokuroras, vykdydamas teisės normų nustatytas procedūras, šių procedūrų nepažeidė, tenka atitinkamus veiksmus turinčiam atlikti prokurorui, tačiau teismas išsamaus tyrimo dėl pažeidimų neatliko. Buvo pažeisti esminiai įrodinėjimo institutą reglamentuojantys principai, pažeista pareiškėjų teisė į teisingą, objektyvų teismo procesą. Nei vienas tyrimo medžiagoje pateiktas įrodymas teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartyje nebuvo analizuotas ir vertinamas, teismas formaliai apsiribojo šios medžiagos duomenų išvardinimu. Taip pat nei vienas pareiškėjų pateiktas įrodymas, ar skundo argumentas dėl galimo viešo intereso pažeidimo ir/ar teisinių prielaidų inicijuoti proceso atnaujinimą išnagrinėtose bylose tyrimo nebuvo teismo nei aprašytas, nei analizuotas ir vertinamas priimant skundžiamą nutartį.

12.4 Nėra teismo išvados 2022 m. liepos 18 d. nutartyje dėl pareiškėjų skundo esmės – dėl prašymo prokurorui, ginant viešą interesą, inicijuoti kreipimąsi į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2YT-2643- 1060/2019 ir Nr. e2YT-2305-805/2019 pagrįstumo vertinimo. Teismas apsiribojo nuoroda, kad prokuroras atliko tyrimą, t.y. rinko įrodymus. Tačiau teismas nepateikė savo išvados, ar šie procesiniai prokuroro tyrimo veiksmai bei surinkti įrodymai, sąryšyje su išnagrinėtose bylose Nr.e2YT-2643-1060/2019 ir Nr.e2YT-2305-805/2019 surinkta medžiaga (kur beje net nebuvo tirta) leidžia teismui konstatuoti ir pripažinti, jog prokurorui priimant nutarimą nebuvo padaryti jokie proceso teisės pažeidimai ir, kad prokuroro atsisakymas ginti viešą interesą buvo teisėtas ir pagrįstas, o jo išvados motyvuotos bylos medžiaga.

12.5 Prokuroras, gavęs skundą dėl viešo intereso gynimo su prašymu kreiptis dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtose bylose, priimdamas nutartį ne tik pažeidė proceso teisės normas, bet ir rinkdamas įrodymus, kuriuos teismas pirmą kartą išvardino 2022 m. liepos 18 d. nutartyje, apie atliktus kokius nors konkrečiai tyrimo veiksmus net neužsiminė. Nei 2022 m. vasario 2 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimas, nei 2022 m. balandžio 12 d. Generalinės prokuratūros nutarimas nėra grindžiamas kokiu nors tiesiogiai teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartyje įvardintu įrodymu. Todėl kyla pagrįsta abejonė, kokia konkrečiai įrodomąja medžiaga prokuroras motyvavo ir grindė savo nutarimą dėl atsisakymo ginti viešą interesą, ir kokiais įrodymais remiantis priėjo išvados, jog nėra teisinių prielaidų kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 punkto pagrindu.

12.6 Net jei ir pripažintume, jog pareiškėjų skundą tyrusi prokurorė atliko kokius tai procesinius veiksmus, rinko įrodymus, tačiau apie tai pareiškėjoms nebuvo žinoma, nes nei 2022 m. vasario 2 d. nutarimas, nei 2022 m. balandžio 12 d. nutarimas jokia konkrečiai įrodomąja medžiaga, ar įrodymais, kuriuos vėliau teismas išvardino 2022 m. liepos 18 d. nutartyje, nebuvo grindžiama. Prokuratūros atliktas tyrimas ir įrodymų rinkimas buvo itin tendencingas, selektyvus ir vienpusis, nes jokie tyrimo veiksmai, kuriuos prašė pareiškėjos atlikti ar surinkti įrodymus, taip ir nebuvo atlikti - pareiškėjos, ar/ir neveiksniais pripažinti broliai nebuvo apklausti, nebuvo tirti ir vertinami įrodymai, nebuvo apklausti liudytojai, kurių rašytinius paaiškinimus į bylą teikė pareiškėjos.

12.7 Procesinį sprendimą priimti dėl to, ar atnaujinti civilinės bylos procesą, ar ne, taip pat ar pakeisti (atleisti ar nušalinti) neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens globėją turi teisę išimtinai tik teismas. Todėl visiškai nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžiant prokurorui, kaip valstybės pareigūnui įstatymo paskirtų klausimų kompetenciją ir proceso teisės nuostatas yra prokuroro priimtas nutarimas/išvada, jog nėra pagrindo atnaujinti civilines bylas Nr.e2YT-2643-1060/2019 ir Nr.e2YT-2305-805/2019. Tai šiurkštus proceso teisės normų pažeidimas.

12.8 Teismas savo išvadas 2022 m. liepos 18 d. nutartyje grindė medžiaga, kurios nėra elektroninėje byloje Nr.e2-YT-3199-939/2022. Prokuratūros pateikta pareiškėjų tyrimo medžiaga nebuvo skaitmenizuota, nebuvo bylą nagrinėjusio teismo rezoliucijos, kad šis priedas nebus skaitmenizuojamas ir/ar nebus siunčiamas pareiškėjoms. Teismo procesinis sprendimas bei jo išvados, kurios buvo grindžiamas ne civilinės bylos Nr. e2- YT-3199-939/2022 medžiaga ir įrodymais, apie kurių egzistavimą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo pareiškėjos net nežinojo, pareiškėjoms buvo siurprizinis: dėl šių įrodymų pareiškėjos neturėjo galimybės nei pasisakyti, nei atsikirsti, todėl neturėjo galimybės įgyvendinti CPK 42 straipsnyje nustatytos procesinės teisės teikti savo argumentus ir samprotavimus dėl šių duomenų patikimumo ir jų įrodomosios vertės. Teismo sprendimas, kuriame remiamasi teismo iniciatyva surinktais įrodymais, apie kuriuos proceso dalyviai nebuvo informuoti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat laikytinas siurpriziniu teismo sprendimu, pažeidžiančiu proceso dalyvių teisę būti išklausytiems. Draudimas priimti siurprizinį sprendimą yra siejamas su šalies teise būti išklausytai (CPK 42 straipsnis). Šie įrodymai iš esmės ir lėmė bylos procesinį rezultatą – teismo išvadą pareiškėjų skundą atmesti, dėl ko byla galėjo būti išspręsta neteisingai, tendencingai, pažeidžiant pareiškėjų teisę į teisingą, objektyvų teismą.

Atsiliepimas

13. Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra 2022 m. rugpjūčio 8 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-29076) prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1 Atskirojo skundo argumentai dėl to, kad teismas netyrė ir neanalizavo byloje ir prokuratūros tyrimo dėl galimo viešojo intereso medžiagoje esančių įrodymų ir dėl jų nepasisakė, vertintini kaip išeinantys iš bylos nagrinėjimo ribų ir nėra reikšmingi sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo. Teisinis reguliavimas teismui leidžia apsiriboti tik prokuroro veiksmų teisėtumo patikrinimu proceso normų pažeidimo aspektu, tačiau teismui neprivalu nagrinėti pareiškėjų argumentų dėl materialiosios teisės pažeidimų. Pirmos instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos siekia, kad teismas įvertintų ir pasisakytų dėl faktinių ginčo aplinkybių, ištirtų ir įvertintų patikrinimo prokuratūroje metu surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Tačiau tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Ir būtent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas viešojo intereso gynimo priemones. Iki prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.

13.2 Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai prokurorų veiksmuose neįžvelgė proceso teisės pažeidimų, netenkinant vieno iš pareiškėjų prašymo ir neišreikalaujant iš teismo išnagrinėtų civilinių bylų dėl globos nustatymo ir globėjo skyrimo, taip pat argumentas, kad teismas pažeidė įrodinėjimo principus pats neišreikalaudamas šių bylų. Jokie teisės aktai nesuteikia teisės ir galimybės prokurorui, atliekančiam tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, išreikalauti iš teismo išnagrinėtas bylas. Prokurorui, kaip ir bet kuriam kitam subjektui įstatymu (CPK 10 straipsnis) yra suteikta teisė susipažinti su bylos medžiaga teismo patalpose. Nagrinėjamu atveju, prokurorė, atlikusi patikrinimą pagal pareiškėjų prašymą, buvo proceso dalyvė bylose, kurias buvo prašomos išreikalauti, todėl bylose esanti medžiaga prokurorei buvo gerai žinoma. Be to, minėtos bylos yra elektroninės, todėl prokurorė, turėdama prieigą ne tik prie šių elektroninių bylų, bet ir prie bylų dėl asmenų pripažinimo neveiksniais, turėjo galimybę susipažinti ir susipažino, bei papildomai įvertino ir savo nutarime aptarė bylose esančią medžiagą, turinčią reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjų prašymo dėl procesų atnaujinimo išnagrinėtose civilinėse bylose, tenkinimo ar netenkinimo.

13.3 Neatitinkantis tiesos yra apeliančių argumentas, kad prokurorai netyrė ir nepasisakė dėl pareiškėjų prašymo dalies – dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylos Nr.e2YT-2643-1060/2019 ir Nr.e2YT-2305-805/2019. Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. vasario 2 d. nutarime, dėl pareiškėjų reikalavimo dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose, yra pasisakoma nutarimo dalyje „Dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose Nr. e2YT-2643-1060/ 2019 ir e2YT-2305-805/2019“ (nutarimo 7-10 lapai), jame pasisakoma dėl abiejų pareiškėjų nurodytų bylų atnaujinimo pagrindų, vertinamas teisinis reglamentavimas, faktiniai duomenys, teismų praktika. Iš esmės, pareiškėjų suinteresuotumo, kaip galimo pagrindo proceso atnaujinimui, klausimas yra vertinamas ir likusioje nutarimo dalyje „Dėl pareiškėjų teisės dalyvauti procese ir pareiškėjų intereso globoti V.“ (nutarimo 10-15 lapai). Generalinės prokuratūros prokuroras, atmesdamas pareiškėjų skundą konstatavo, jog apygardos prokurorės nutarime yra įvertintos visos procesinio sprendimo priėmimui reikšmingos aplinkybės, jos aptartos ir analizuotos, dėl jų pateikti savarankiški prokurorės įvertinimai – dėl globėjos nušalinimo (nutarimo 4 l.), dėl proceso atnaujinimo (nutarimo 7 l.), dėl pareiškėjų teisių ir intereso į globą (nutarimo 10 l.) ir kt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo tirtos ir analizuotos pareiškėjų nurodytos aplinkybes bei argumentai bei pateiktos motyvuotos išvados dėl iš esmės visų pareiškėjų argumentų.

13.4 Kaip akivaizdus faktų iškraipymas turėtų būti vertinami ir atskirojo skundo argumentai, kad prokuroras peržengdamas savo kompetencijos ribas priėmė sprendimą, kurį gali priimti tik teismas – konstatavo, jog nėra pagrindo atnaujinti civilines bylas. Kaip matyti iš apygardos prokurorės nutarimo teksto, tokios formuluotės, kaip yra nurodoma atskirajame skunde „nėra pagrindo atnaujinti civilines bylas Nr. e2YT-2643-1060 2019 ir Nr. E2YT-2305-805/2019“ iš viso nėra, todėl akivaizdu, kad apeliantės veikia nesąžiningai ir savo argumentus grindžia bei teismui teikia akivaizdžiai iškraipytą, tiesos neatitinkančią informaciją. Apeliantės, nurodydamos, kad prokuroras, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo, peržengė savo kompetencijos ribas, prieštarauja savo pačių argumentui, jog prokurorai dėl šios pareiškėjų prašymo dalies iš viso nepasisakė.

13.5 Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog pareigūnai rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo atsisakė teikti teismui ieškinį dėl viešojo intereso pažeidimo, argumentavo, t. y. byloje nustatyta, kad prokurorai, priimdami savo sprendimus dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, proceso normų nepažeidė.

14. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 2022 m. rugpjūčio 9 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-29199) prašo apeliančių atskirąjį skundą atmesti. Nurodomi šie argumentai:

14.1 Vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžiant apie skundo dėl prokurorų nutarimų nagrinėjimo ribas ir tirtinas aplinkybes, būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-501/2012, suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Vadovaujantis teismų praktikos suformuotomis nuostatomis, suprantama, kad pareiškėjas, skųsdamas prokurorų priimtus nutarimus, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, privalo įrodyti, kad prokurorai pažeidė proceso normas, nustatančias skundo tyrimo procedūras, t. y. nerinko faktinių duomenų dėl skunde nurodytų aplinkybių, ar jų neanalizavo ir nevertino, neargumentavo savo išvados dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Būtent šios aplinkybės turi būti ginčo šioje byloje dalyku, o ne viešojo intereso buvimas/nebuvimas ar konkrečios pareiškėjo nagrinėjamos skunde minimos aplinkybės.

Atsiliepimas

14.2 Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad faktiškai pareiškėjos siekia, kad teismas įvertintų ir pasisakytų dėl faktinių ginčo aplinkybių, ištirtų ir įvertintų patikrinimo prokuratūroje metu surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Minėta, kad tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir pagal nustatytą kompetenciją vertina prokuroras. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, tik prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas viešojo intereso gynimo priemones. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali spręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo pareiškėjų kreipimosi į teismą su skundu reikalavimo dalyką, taigi apeliančių argumentai šioje dalyje neatitinka tikrovės.

14.3 Neatitinka tikrovės ir skundo argumentai dėl to, kad prokurorai, atlikdami tyrimą pagal pareiškėjų prašymą, vienos prašymo dalies – kreiptis į teismą inicijuojant proceso atnaujinimą civilinėse bylose, kuriose broliams V. buvo nustatyta globa ir paskirta globėja bei turto administratorė, netyrė ir dėl to nepasisakė. Susipažinus su skundžiamais procesiniais dokumentais matyti, kad šios aplinkybės tirtos ir vertintos. Jau pirminiame nutarime prokurorė išsamiai dėl to pasisako ir daro argumentuotas išvadas. Įvertintos nustatytos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas, teismų praktika, taigi, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir šiuo aspektu.

14.4 Apeliantės neįrodė, kad prokurorai netinkamai analizavo ir vertino įrodymus, atliko neišsamų tyrimą, netinkamai vertino teisės aktų normas ir priimdami skundžiamus nutarimus, pažeidė Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį. Pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta, argumentuota, priimta įvertinus ir galiojančią teismų praktiką. Kaip matyti iš Kauno apygardos prokuratūros nutarimo turinio, šiame procesiniame dokumente dėstomų argumentų, prokuroras atliko realų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės sprendimo priėmimui tyrimą, įvertino nustatytų aplinkybių visetą bei, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

14.5 Tiek pirminiame prokuroro nutarime, tiek ir teismui skųstame Generalinės prokuratūros nutarime pagrįstai ir argumentuotai išdėstyti daromas išvadas pagrindžiantys prokurorų sprendimų motyvai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje juos vertino ir dėl to pakankama apimtimi bei išsamiai pasisakė. Procesinių dokumentų ir skundų nagrinėjimo medžiagos turinys patvirtina, kad prokurorai nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y. rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo buvimo/nebuvimo, taigi jokių procesinių skundžiamo nutarimo panaikinimo pagrindų nekonstatuotina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl įrodymų priėmimo

16. Apeliantės su atskiruoju skundu pateikė Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) bylos kortelės kopiją. Nurodo, kad Kauno apygardos prokuratūra neteikė teismui procesinio prašymo prijungti pareiškėjų tyrimo medžiagą/bylą prie nagrinėjamos civilinės bylos. Kartu su atsiliepimu nepateikė priedo (pareiškėjų skundo tyrimo medžiagos) elektroninėmis ryšių priemonėmis. Neprašė teismo leisti pateikti atsiliepimo priedo neskaitmenizuota forma (kai byla elektroninė), ar leisti jų apskritai nepateikti dalyvaujantiems asmenis/pareiškėjoms, jei teisė su šia medžiaga susipažinti pareiškėjoms buvo kaip nors ribojama. Taip pat teismas nebuvo leidęs suinteresuotam asmeniui – Kauno apygardos prokuratūrai – nepateikti bylos dalyviams elektroninių ryšių priemonėmis, ar popierine forma atsiliepimo į pareiškėjų skundą priedo (pareiškėjų skundo tyrimo medžiagos), taip pat nebuvo bylą nagrinėjusio teismo rezoliucijos, kad šis priedas nebus skaitmenizuojamas ir/ar nebus siunčiamas pareiškėjoms.

17. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Nors apeliantės EPP bylos kortelės duomenų neprašo prijungti prie bylos, tačiau jomis grindžia atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutartyje vertintų įrodymų apie kuriuos apeliantėms nebuvo žinoma. Nagrinėjama byla yra elektorinė, todėl visi šalių pateikti, teismo priimti dokumentai, teismo rezoliucijos yra matomi, teismas su jais gali susipažinti, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktas EPP bylos korteles atsisako priimti kaip nepatvirtinančias jokių naujų esminę reikšmę turinčių aplinkybių (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų skundo reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2022 m. balandžio 12 d. nutarimą ir palikta nenagrinėta pareiškėjų skundo dalis dėl Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. (AP-31243)3VI-4 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Nors apeliantės prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nepagrįstumo, kuria teismas paliko nenagrinėta pareiškėjų skundo dalį dėl Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. (AP-31243)3VI-4 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šioms pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nevertina ir dėl jos nepasisako.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

21. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Alytaus apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr.e2YT-2305-805/2019, kurioje teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi N. V. nustatė globą turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendime, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu ir ribotai veiksniu. N. V. globėja srityse, kuriose jis minėtu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, ir srityje, kurioje jis pripažintas ribotai veiksniu, ir turto administratore paskyrė R. B. (DOK-21252 priedas). Taip pat Alytaus apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-2643-1060/2019, kurioje teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi G. V. nustatė globą turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendime, paskyrė G. V. globėja ir turto administratore R. B. (DOK-21252 priedas).

22. Apeliantės kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą su skundu, prašydamos inicijuoti proceso atnaujinimą civilinėse bylose Nr.e2YT-2305-805/2019 ir Nr. e2YT-2643-1060/2019 dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punkto pagrindais; nušalinti R. B. nuo globotinių globos ir turto administratorės pareigų ir spręsti šį klausimą iš esmės; iš Alytaus apylinkės teismo išreikalauti civilines bylas Nr.e2YT-2305-805/2019 ir Nr.e2YT-631-805/2019 dėl N. V. pripažinimo neveiksniu ir turto administratoriaus paskyrimo. Skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad globėja paskirtas asmuo nebuvo ir nėra tinkama eiti globėjos pareigas, taip pat dėl to, kad į procesą dėl globėjo skyrimą nebuvo įtrauktos pareiškėjos, kurios dėl to neturėjo galimybės pateikti savo kandidatūrų tapti globėjomis ir pasisakyti dėl R. B. kandidatūros tinkamumo (CBP-2332 priedas).

23. Kauno apygardos prokuratūra 2022 m. vasario 2 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones (CBP-2332 priedas). Apeliantės nesutikdamos su šiuo nutarimu pateikė skundą Generalinei prokuratūrai, kuri 2022 m. balandžio 12 d. nutarimu pareiškėjų skundą atmetė ir skundžiamą 2022 m. vasario 2 d. nutarimą palikti galioti (CBP-2332 priedai).

Žemesnės instancijos teismas

24. Apeliantės kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Generalinės prokuratūros 2022 m. balandžio 12 d. nutarimą atmesti skundą ir Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. vasario 2 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir pareiškėjų skundą (prašymą) tenkinti bei taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

25. Alytaus apylinkės teismas skundžiama nutartimi, atsižvelgdamas į Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalį ir nustatęs, kad skundžiamas gali būti tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, pareiškėjų skundo dalį dėl Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. vasario 2 d. nutarimo panaikinimo paliko nenagrinėta. Teismas sprendė, kad priimant pareiškėjų skundžiamą Generalinė prokuratūros nutarimą nepažeistos CPK 49 straipsnio 1 dalies ir (arba) Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo panaikinti Generalinė prokuratūros priimtą nutarimą. Teismas įvertino tai, kad iš byloje esančių duomenų negalima teigti, jog prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai ar netinkamai. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, jog pareigūnai rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo atsisakė teikti teismui ieškinį dėl viešojo intereso pažeidimo, argumentavo, t. y. byloje nustatyta, kad prokurorai, priimdami savo sprendimus dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, proceso normų nepažeidė.

26. Apeliantės atskirajame skunde nurodo, kad skundo dalis dėl jų prašymo prokurorui kreiptis į teismą inicijuoti proceso atnaujinimą išnagrinėtose civilinėse bylose CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindu nebuvo iš viso analizuojama ir vertinama, nes nutarimuose išvados dėl šio prašymo nėra pateikta. Prokurorai nepagrįstai susiaurino pareiškėjų skundo dalyką. Bylą nagrinėjęs teismas taip pat netinkamai kvalifikavo pareiškėjų kreipimosi į teismą su skundu reikalavimo dalyką, netinkamai nustatė (susiaurino) tyrimo dėl prokurorų priimtų nutarimų pagrįstumo tikrinimo ribas, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.

27. Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. vasario 2 d. nutarime, dėl pareiškėjų reikalavimo dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose, yra pasisakoma nutarimo dalyje „Dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose Nr. e2YT-2643-1060/ 2019 ir e2YT-2305-805/2019“ (nutarimo 7-10 lapai), jame pasisakoma dėl abiejų pareiškėjų nurodytų bylų atnaujinimo pagrindų, vertinamas teisinis reglamentavimas, faktiniai duomenys, teismų praktika. Taip pat Generalinės prokuratūros 2022 m. balandžio 12 d. nutarime nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. vasario 2 d. nutarime yra įvertintos visos procesinio sprendimo priėmimui reikšmingos aplinkybės, jos aptartos ir analizuotos, dėl jų pateikti savarankiški prokurorės įvertinimai tarp jų ir dėl proceso atnaujinimo (nutarimo 7 lapas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo tirtos ir analizuotos pareiškėjų nurodytos aplinkybės bei argumentai bei pateiktos motyvuotos išvados dėl iš esmės visų pareiškėjų argumentų.

28. Atskirajame skunde nurodoma, kad tiriant pareiškėjų skundą, Kauno apygardos prokuratūra, Generalinė prokuratūra ir teismas nepareikalavo iš teismo archyvo pateikti ir netyrė išnagrinėtose civilinėse bylose Nr.e2YT-2643-1060/2019 ir Nr.e2YT-2305-805/2019 surinktos medžiagos, sąryšyje su pareiškėjų skundo argumentais dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 punkto pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

29. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantės 2022 m. birželio 6 d. prašymu DOK-21252 teismo prašė prijungti civilines bylas Nr.e2YT-2643-1060/2019 ir Nr.e2YT-2305-805/2019, kuriose yra visa reikšminga medžiaga bei dokumentai, kuriais yra grindžiami reikšmingi faktiniai duomenys ir privalomai įrodinėtinos aplinkybės šios kategorijos bylose. Bylą nagrinėjančios teisėjos 2022 m. birželio 9 d. rezoliucija prašymas prijungti civilines bylas ir kitus duomenis, kurie kaip nurodoma prašyme, nėra nauja įrodomoji medžiaga, nes jau buvo pateikti prie skundo Kauno apygardos prokuratūrai bei Generalinei prokuratūra, atmestas, kaip pertekliniai duomenys.

30. Prašomos prijungti bylos yra elektroninės, todėl teismas su jomis gali susipažinti per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Kauno apygardos prokuratūros atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomomis aplinkybėmis, kad prokurorė, atlikusi patikrinimą pagal pareiškėjų prašymą, buvo proceso dalyvė bylose, kurias buvo prašomos išreikalauti, todėl bylose esanti medžiaga prokurorei buvo gerai žinoma. Be to, minėtos bylos yra elektroninės, todėl prokurorė, turėdama prieigą ne tik prie šių elektroninių bylų, bet ir prie bylų dėl asmenų pripažinimo neveiksniais, turėjo galimybę susipažinti ir susipažino, bei papildomai įvertino ir savo nutarime aptarė bylose esančią medžiagą, turinčią reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjų prašymo dėl procesų atnaujinimo išnagrinėtose civilinėse bylose, tenkinimo ar netenkinimo.

31. Apeliantės teigia, kad teismas apsiribojo nuoroda, kad prokuroras atliko tyrimą, t.y. rinko įrodymus. Tačiau teismas nepateikė savo išvados, ar šie procesiniai prokuroro tyrimo veiksmai bei surinkti įrodymai, sąryšyje su išnagrinėtose bylose Nr.e2YT-2643-1060/2019 ir Nr.e2YT-2305-805/2019 surinkta medžiaga leidžia teismui konstatuoti ir pripažinti, jog prokurorui priimant nutarimą nebuvo padaryti jokie proceso teisės pažeidimai ir, kad prokuroro atsisakymas ginti viešą interesą buvo teisėtas ir pagrįstas, o jo išvados motyvuotos bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.

32. Sprendžiant skundo dėl prokurorų nutarimų nagrinėjimo ribas ir tirtinas aplinkybes, būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012, suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y., ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. vasario 2 d. ir Generalinės prokuratūros 2022 m. balandžio 12 d. nutarimuose nustatytas aplinkybes, analizuojamus įrodymus, pateiktus argumentus ir išvadas, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad buvo tirtos ir analizuotos pareiškėjų nurodytos aplinkybes, argumentai bei pateiktos motyvuotos išvados iš esmės dėl visų pareiškėjų argumentų. Generalinė prokuratūra nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjų kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėtas tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Visos esminės, galimą viešojo intereso pažeidimo faktą patvirtinančios ar paneigiančios aplinkybės buvo patikrintos. Atlikto tyrimo metu surinktų duomenų visiškai pakako teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti.

34. Atskirajame skunde apeliantės teigia, kad nei vienas pareiškėjų pateiktas įrodymas, ar skundo argumentas dėl galimo viešo intereso pažeidimo ir/ar teisinių prielaidų inicijuoti proceso atnaujinimą išnagrinėtose bylose tyrimo nebuvo teismo nei aprašytas, nei analizuotas ir vertinamas priimant skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliančių argumentais.

35. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Pažymėtina, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-501/2012).

36. Apeliantės teigia, kad nei 2022 m. vasario 2 d. nutarimas, nei 2022 m. balandžio 12 d. nutarimas jokia konkrečiai įrodomąja medžiaga, ar įrodymais, kuriuos vėliau teismas išvardino 2022 m. liepos 18 d. nutartyje, nebuvo grindžiama. Prokuratūros atliktas tyrimas ir įrodymų rinkimas buvo itin tendencingas, selektyvus ir vienpusis, nes jokie tyrimo veiksmai, kuriuos prašė pareiškėjos atlikti ar surinkti įrodymus, taip ir nebuvo atlikti – pareiškėjos, ar/ir neveiksniais pripažinti broliai nebuvo apklausti, nebuvo tirti ir vertinami įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.

37. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, kuris, veikdamas pagal savo kompetenciją ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose.

38. Laikytinas nepagrįstu apeliančių argumentas, kad pažeidžiant prokurorui, kaip valstybės pareigūnui įstatymo paskirtų klausimų kompetenciją ir proceso teisės nuostatas yra prokuroro priimtas nutarimas/išvada, jog nėra pagrindo atnaujinti civilines bylas Nr.e2YT-2643-1060/2019 ir Nr.e2YT-2305-805/2019, nes apeliančių teigimu, procesinį sprendimą priimti dėl to, ar atnaujinti civilinės bylos procesą, ar ne, taip pat ar pakeisti (atleisti ar nušalinti) neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens globėją turi teisę išimtinai tik teismas.

39. Kaip matyti iš Kauno apygardos prokuratūros ir Generalinės prokuratūros nutarimų teksto, tokios formuluotės, kaip nurodoma atskirajame skunde „nėra pagrindo atnaujinti civilines bylas Nr. e2YT-2643-1060 2019 ir Nr. e2YT-2305-805/2019“ nėra. Įvertinus pareiškėjų nurodytus proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindus, 2022 m. vasario 2 d. nutarime nurodyta, kad prokurorui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų pareiškėjų teisių ar interesų gynimo, taip pat nurodyta, kad nėra pagrindo spręsti klausimo dėl proceso atnaujinimo globos bylose inicijavimo.

40. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas savo išvadas 2022 m. liepos 18 d. nutartyje grindė medžiaga, kurios nėra elektroninėje byloje Nr.e2-YT-3199-939/2022. Prokuratūros pateikta pareiškėjų tyrimo medžiaga nebuvo skaitmenizuota, nebuvo bylą nagrinėjusio teismo rezoliucijos, kad šis priedas nebus skaitmenizuojamas ir/ar nebus siunčiamas pareiškėjoms. Teismo procesinis sprendimas bei jo išvados, kurios buvo grindžiamas ne civilinės bylos Nr. e2- YT-3199-939/2022 medžiaga ir įrodymais, apie kurių egzistavimą iki buvo priimta teismo nutartis pareiškėjos net nežinojo, pareiškėjoms buvo siurprizinis. Teismo sprendimas, kuriame remiamasi teismo iniciatyva surinktais įrodymais, apie kuriuos proceso dalyviai nebuvo informuoti įstatymų nustatyta tvarka, laikytinas siurpriziniu teismo sprendimu, pažeidžiančiu proceso dalyvių teisę būti išklausytiems. Draudimas priimti siurprizinį sprendimą yra siejamas su šalies teise būti išklausytai (CPK 42 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutartį vertinti kaip nepagrįstą.

41. Draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą ne kartą buvo akcentuotas kasacinio teismo praktikoje. Šis draudimas siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl teisės į teisingą teismą, iš kurios matyti, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 68 punktas)

42. . Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūra 2022 m. birželio 8 d. atsiliepime į pareiškėjų skundą (DOK-21882) nurodė, kad patikrinimo medžiaga Nr. 16.95-3-8-22, 1 tomas bus pateikiama paštu. Minėta patikrinimo medžiaga teismui pateikta 2022 m. birželio 10 d. (DOK-22216), į elektroninės bylos kortelę įkeltas pirmas šios medžiagos lapas, 2022 m. birželio 10 d. teisėjos rezoliucija įrodymas priimtas į bylą. Nors apeliantės nurodo, kad patikrinimo medžiaga nebuvo suskaitmeninta, tačiau neneigia, kad joms apie šio įrodymo pateikimą ir priėmimą nebuvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės turėjo visas galimybes bei pakankamai laiko susipažinti su patikrinimo medžiaga iki skundžiamos nutarties priėmimo. Vien ta aplinkybė, kad elektroninėje byloje nebuvo suskaitmeninti įrodymai, apie kuriuos šalims buvo žinoma, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl šio pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis apeliantėms yra siurprizinė. Taip pat pažymėtina, kad iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinama vien formaliais pagrindais.

Dėl bylos procesinės baigties.

43. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

44. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė