Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės,

sekretoriaujant J. K., dalyvaujant ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. M., atsakovei A. B., atsakovės atstovui advokatui D. B., trečiojo asmens viešosios įstaigos Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namų atstovei L. J., nepilnametei J. B., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. B., trečiajam asmeniui viešajai įstaigai Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namams dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Išklausyta tiesiogiai posėdyje nepilnametė J. B. nurodė, kad mokosi Šiaulių sanatorinėje mokyklos aštuntoje klasėje, turi sveikatos sutrikimų, jos stuburas iškrypęs. J. B. kategoriškai atsisakė grįžti į motinos namus, paaiškino, kad bijo motinos, nenori jos matyti, nes motina prieš ją smurtavusi. Globos namuose mergaitė jaučiasi saugi, yra tvirtai apsisprendusi juose gyventi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Apeliantė papildomai nurodė, kad ji dirba, bandomasis laikotarpis yra pasibaigęs, turi, kur gyventi, todėl gali ir nori rūpintis dukterimi. Nepilnametė J. B. teigė nenorinti bendrauti su mama, o juolab su ja gyventi, teigė, kad globos namuose yra tinkamai ja rūpinamasi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Dėl tėvų valdžios ribojimo pagrindų

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 1 dalyje – draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesams, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje akcentuojamos vaiko teisės gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu, ar skyrium, ir su giminaičiais. Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau toliau ribojant tėvų teises, pvz., tėvų valdžią, bendravimo teises, būtini kruopštesni tyrimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Tėvams neveikiant, nesiekiant suprasti vaikų poreikių, nesikreipiant pagalbos ir neieškant galimybių tenkinti vaikų poreikius, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, teigdama, kad egzistuoja CK 3.180 straipsnyje nustatyti pagrindai taikyti šią priemonę atsakovei, kreipėsi į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nurodė, kad atsakovė nesirūpina dukterimi, jos nelanko, nebendrauja su ja, nesistengia atkurti emocinio ryšio, o duktė motinos bijo, kategoriškai atsisako gyventi bei bendrauti su ja. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nurodė, kad šios ieškovės įvardytos aplinkybės byloje konstatuotos. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2004 m. rugsėjo 2 d. sprendime nurodė, kad atsakovė A. B. nuo gimimo nesirūpino J. B., pagimdžiusi dukterį paliko ją ligoninėje, todėl neterminuotai apribojo motinai A. B. valdžią dukros Jolantos atžvilgiu, nepilnametei nustatė globą, jos globėja paskyrė R. D. (b. l. 10-11). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendime konstatavus, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali pati auklėti Jolantą, panaikintas neterminuotas motinos valdžios apribojimas (b. l. 12-14). Tuo metu, kai nepilnametė J. B. gyveno su apeliante (duomenys neskelbtini), Šiaulių sanatorinė mokykla 2013 m. balandžio 15 d. informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad mergaitė atostogų metu vengia vykti pas motiną, teigdama, kad motinos namuose ji mušama, užrakinama ir paliekama viena, negauna valgyti. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, jis buvo nutrauktas. Tačiau atsakovė buvo supažindinta su turima informacija apie jos galimai naudotą fizinį smurtą dukters J. B. atžvilgiu, ji pripažino, kad naudojo netinkamas auklėjimo priemones, atsakovė buvo įspėta dėl atsakomybės už vaikų auklėjimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 30-1407 J. B. nuo 2013 m. birželio 7 d. nustatyta laikinoji globa ir jos globėju paskirtas trečiasis asmuo VšĮ Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. A30-1848 atsakovės šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, tačiau atsakovė individualaus darbo plano uždavinių lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo grupę, domėtis dukters ugdymosi procesu nevykdė, į tėvystės įgūdžių ugdymo grupę per pusę metų nuvyko tik vieną kartą (b. l. 29). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad atkurtų ryšį su dukra, su socialine darbuotoja nebendradarbiavo.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai neterminuotai apribojo motinos valdžią, paskyrė žodinį teismo posėdį, siekdamas įvertinti aplinkybes, apibūdinančias motinos pareigų vykdymą ne praeityje, o aktualiu laikotarpiu. Teisėjų kolegija, išklausiusi šalis bei nepilnametę, nustatė, kad nors apeliantė teismo posėdžio metu teigė, kad nori susigrąžinti dukterį, deda visas įmanomas pastangas, siekdama atkurti emocinį ryšį su dukterimi, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė informaciją, kad pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą neterminuotai apriboti atsakovei A. B. motinos valdžią, situacija nepasikeitė: apeliantė savo dukters nelanko, nesidomi jos ugdymu, nelanko ir tėvystės įgūdžių ugdymo grupės (2015-01-28 Dėl informacijos pateikimo apie A. B. šeimą, įrašytą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Nr. A121-2000/15(2.1.19-SR2). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantė teigė, kad pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, ji įsidarbino, šiuo metu dirba, bandomasis laikotarpis pasibaigęs, tai esą patvirtina stabilias ir palankias sąlygas mergaitei augti kartu su ja. Tačiau iš pateiktos 2015 m. vasario 9 d. darbo sutarties matyti, jog apeliantė A. B. pradėjo dirbti tik 2015 m. vasario 10 d., o apeliacinės instancijos teismo posėdis įvyko 2015 m. vasario 11 d.; taigi ji dirbo tik vieną dieną. Be to, iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad apeliantė trijų mėnesių bėgyje pakeitė darbą (2014 m. lapkričio 6 d. sudaryta darbo sutartis su UAB „ANT Vilniaus aušra“, 2015 m. vasario 11 d. darbo sutartis - su UAB „Aloveks“). Iš šių nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad motina vangiai bendrauja su tarnyba, nelanko tėvystės įgūdžių ugdymo grupės, nesidomi dukterimi, jos ugdymu ir sveikata, mergaitės nelanko, netinkamai nusako apie savo gyvenimo būdą ir priemones, kurių esą ėmėsi siekdama atkurti ryšį su vaiku.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad iš byloje surinktų įrodymų nenustatyta jos pasyviosios kaltės, o tyčia ji savo dukters teisėtų poreikių nepažeidinėjo. Tam, kad būtų galima tai konstatuoti, būtina išsiaiškinti, ar apeliantė žino, kokie yra jos dukters poreikiai ir kaip juos geriausiai būtų galima užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikų poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jų emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Ieškovė akcentavo, kad motina klaidų dėl nesusiklosčiusių su dukterimi nepastebi, neįgalios dukters poreikių nesupranta. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vaiką sugrąžinus motinai, jos elgesys nepasikeitė, vaikas motinos bijo, kategoriškai atsisako su ja gyventi. Apeliantė teigia, kad ji nedaro žalos savo dukteriai, stengiasi ją pagal galimybes lankyti. Savo argumentams pagrįsti prie apeliacinio skundo pridėjo nuotraukas (b. l. 84) bei nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos (b. l. 94), iš kurio matyti, kad apeliantė buvo nuvykusi pas dukterį, tačiau jai nepavyko jos aplankyti. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apeliantės argumentus ir pridėtus įrodymus, pažymi, kad prie apeliacinio skundo pridėtos nuotraukos ir nutarimas nepagrindžia to, kad motina sugeba identifikuoti dukters poreikius ar kad motinos elgesys pasikeitė Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad motinos veiksmai turi būti nuoseklūs, o ne pavieniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai, kad motina vieną ar du kartus aplankė dukterį globos namuose, taip pat ir nuotraukose užfiksuotos vakarėlio akimirkos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad apeliantė, kai duktė buvo grąžinta motinai, nesirūpino vaiku, naudojo netinkamas auklėjimo priemones, nevykdė Vaiko teisių apsaugos tarnybos plano, kuriuo siekiama, kad motina įgytų tinkamus tėvystės įgūdžius ir atkurtų emocinį ryšį su dukterimi. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje 14 m. nepilnametė patvirtino pirmosios instancijos teisme išsakytą poziciją, kad nenori gyventi su motina, yra tvirtai apsisprendusi likti globos namuose, teigia, kad globos namuose jaučiasi saugi ir rami.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad visi tokio pobūdžio bylose kompetentingų institucijų priimami sprendimai turi būti suderinti su geriausiais vaiko interesais, kurie nustatomi atsižvelgiant į vaiko poreikius. Geriausius vaiko interesus pirmiausia turi užtikrinti tėvai. Šiems stokojant įgūdžių ir galimybių, pagalbą turi suteikti valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad šeimai buvo teikiama socialinė pagalba, pateiktas planas motinos ir mergaitės emociniam ryšiui atkurti: motinai buvo siūlyta lankyti tėvystės įgūdžių lavinimo grupę, pozityvios tėvystės kursus. Tačiau motina buvo pasyvi ir nevykdė parengto plano, nesistengė atkurti emocinio ryšio su dukterimi. Kaip minėta, tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais, todėl laikytina nepagrįstas apeliantės argumentas, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta motinos kaltės. Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad motina nesirūpino vaiku ir jo poreikiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, buvo išnaudotos visos priemones padėti šeimai, tačiau socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neterminuotai apribojo motinos valdžią.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, ginčui byloje spręsti taikytinas aktualias materialiosios teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ir EŽTT jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus, konstatuoja, kad bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 330 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktais, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.