Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Urmilos Valiukienės, Lino Zinkevičiaus ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vipsteka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vipsteka“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme, priėmus kreditorės S. S. (toliau – kreditorė, ieškovė) pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 2023 m. rugsėjo 18 d. buvo išduotas teismo įsakymas dėl 10 640 Eur skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos ir 80 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo kreditorei iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vipsteka“ (toliau – skolininkė, atsakovė).

2. Skolininkei UAB „Vipsteka“ įstatymo nustatytu laiku pateikus teismui prieštaravimus dėl kreditorės pareiškime nurodytų reikalavimų, teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi nustatė kreditorei keturiolikos dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, ieškiniui pareikšti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

20. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimo, kuriuo ieškovės pareikštas ieškinys buvo patenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė S. S. ir atsakovė UAB „Vipsteka“ 2022 m. rugsėjo 7 d. sudarė Gamybos paslaugų teikimo sutartį Nr. 0110. Sutarties 1.1 punkte šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja atlikti dviejų modulių namelio gamybos paslaugas. Gamybos paslaugų specifikacija nurodyta Priede Nr. 1, kuris yra neatskiriama šios Sutarties dalis. Ieškovė įsipareigojo sumokėti už paslaugas 26 600 Eur sumą (Sutarties 1.2, 2.1 punktai), laikydamasi Sutarties 2.2 ir 2.3 punktuose numatytos tvarkos, t. y. 10 640 Eur (40 proc. sumos) sumokėti avansu mokėjimo pavedimu į atsakovės atskaitomąją sąskaitą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas; 30 proc., t. y. 7 980 Eur, atlikus 50 proc. gamybos darbų, o likusius 30 proc., t. y. 7 990 Eur, sumokėti baigus gamybos darbus ne vėliau kaip per 3 dienas (Sutarties 2.2.1 – 2.2.3 punktai). Atsakovė UAB „Vipsteka“ 2022 m. rugsėjo 7 d. ieškovei išrašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, sąskaitoje nurodyta suma – 10 640 Eur. Šią sąskaitą ieškovė apmokėjo 2022 m. rugsėjo 8 d. Šalys viena su kita nesusisiekė iki 2023 m. kovo 16 d. Tarp šalių ginčo nėra dėl aplinkybės, kad 2023 m. kovo 16 d. ieškovės draugas A. K. paskambino atsakovės atstovui pasiteirauti, ar namelio gamyba yra pradėta, taip pat nurodė, kad namelio statybos ieškovė dėl pasikeitusių aplinkybių norėtų atsisakyti. Liudytojas A. K. bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad atsakovė nurodyto pokalbio metu jį informavo, jog namelio gamyba pradėta nebuvo, tačiau atsakovė šią aplinkybę neigė.

22. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad ieškovė 2023 m. balandžio 4 d. parašė atsakovei žinutę Facebook programėlėje, primindama, kad laukia Sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo, taip pat nurodė savo banko sąskaitos numerį. Atsakovė į šią žinutę atrašė, kad už sutartis atsakingas (duomenys neskelbtini) nespėja, o įprastiniais atvejais avansas yra negrąžinamas, tačiau atsakovė sutiko geranoriškai grąžinti dalį avanso, nepaisant to, kad ieškovės nameliui buvo supirktos medžiagos ir pradėta gamyba. 2023 m. balandžio 8 d., 2023 m. balandžio 11 d., 2023 m. balandžio 13 d. ir 2023 m. balandžio 16 d. atsakovė ieškovei elektroniniu paštu siuntė pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, kuriame nebuvo užpildytas laukas dėl ieškovei grąžintinos pinigų sumos (atsakovės teigimu, buvo palikta vieta ieškovei nurodyti grąžintiną sumą). 2023 m. balandžio 18 d. el. laiške atsakovė nurodė, kad vis dar nesulaukė pasirašyto pranešimo. Ieškovė savo iniciatyva 2023 m. liepos 3 d. nuvyko pas atsakovę ir pateikė jai 2023 m. kovo 16 d. raštą dėl Sutarties nutraukimo, kuriame buvo numatyta, jog atsakovė įsipareigojo ieškovei grąžinti 10 000 Eur, o ieškovė abipusiu susitarimu sutiko, kad atsakovė negrąžintų 640 Eur (iš avansinio mokėjimo). Ant vienos šio rašto kopijos ranka pasirašė ieškovė S. S., o J. S. nurodė – „Priedas gautas derinimui“. Atsakovės nurodytos Sutarties nutraukimo sąlygos netenkino, todėl ji jokių tolesnių veiksmų neatliko.

23. Taigi tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl Sutarties vykdymo ir nutraukimo aplinkybių – atsakovė laikėsi pozicijos, kad 2023 m. kovo 16 d. namelio statyba jau buvo pradėta, todėl ieškovei atsisakius Sutarties ji patyrė nuostolių (šiuos nuostolius apeliaciniame skunde atsakovė įvertino 7 190,30 Eur). Ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovė yra nesąžininga, t. y. kad 2023 m. kovo 16 d. vykusio pokalbio telefonu metu atsakovės atstovas ieškovės draugui nurodė, jog namelio gamyba pradėta nebuvo, todėl jokių nuostolių dėl Sutarties nutraukimo atsakovė nepatyrė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovės ieškinį tenkino pilna apimtimi ir priteisė ieškovei iš atsakovės visą ieškovės pagal išankstinę sąskaitą sumokėtą sumą, t. y. 10 640 Eur. Atsakovė, nesutikdama su šiuo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. Kaip matyti iš ginčo šalių Sutarties, atsakovė (vykdytoja) ginčo šalių sudaryta Sutartimi įsipareigojo atlikti dviejų modulių namelio gamybos paslaugas, o ieškovė (užsakovė) įsipareigojo sumokėti už paslaugas 26 600 Eur Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, t. y. 10 640 Eur sumokėti avansu per 3 darbo dienas; 7 980 Eur sumokėti atlikus 50 proc. gamybos darbų, o likusius 7 980 Eur sumokėti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo gamybos darbų pabaigos (Sutarties 1.1, 1.2, 2.1 ir 2.2 punktai). Kaip matyti iš Sutarties nuostatų, ginčo šalys neaptarė termino, per kurį turi būti atlikti gamybos darbai, tačiau Sutarties 5.1 punkte nustatė, kad užsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydama to, kad vykdytoja jau pradėjo ją vykdyti, tačiau tokiu atveju užsakovė privalo vykdytojai sumokėti kainos dalį, proporcingą atliktiems darbams, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias vykdytoja patyrė iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo iš užsakovės momento.

26. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ginčo šalių sudaryta Sutartis yra kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Vartojimo rangos sutarčiai taikomos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.672 straipsnio 2 dalis).

27. Vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672 – 6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014).

28. Vartojimo sutarčių ypatumas yra tas, kad jas sudariusios šalys yra vertinamos ne kaip lygiavertės. Vartotojas laikomas silpnesniąja šalimi ir jo teisių apsaugai taikomas specialus vartotojo teisių gynimo mechanizmas. Vienas iš jo aspektų yra tas, kad draudžiama sutartyje įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios yra įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Aiškinant vartojimo sutartis, kartu su bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis turi būti taikoma specialioji CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (contra preferentem), kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002).

29. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus apie Sutarties 5.1 punkto taikymą, turi būti nustatyta, ar ginčo Sutartis pranešimo apie Sutarties nutraukimo dieną buvo pradėta vykdyti, taip pat kokie darbai pagal Sutartį buvo atlikti.

30. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė apie tai, kad ieškovė ketina nutraukti Sutartį, sužinojo 2023 m. kovo 16 d., apie Sutarties nutraukimą atsakovę informavo telefonu paskambinęs ieškovės draugas A. K.. Kaip matyti iš liudytojo A. K. paaiškinimų, duotų 2024 m. vasario 7 d. teismo posėdžio metu, liudytojui paskambinus atsakovės (duomenys neskelbtini) J. S., šis liudytojui paaiškino, kad ieškovės užsakyto modulinio namelio gamyba dar nebuvo pradėta ir kad ketinama ją pradėti po 2-3 savaičių. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovės atstovas J. S. 2023 m. kovo 16 d. per Facebook Messenger programėlę ieškovei nusiuntė žinutę, kurioje nurodė, jog yra pradėta namelio gamyba, ir paklausė, ar nėra pasikeitimų. Ieškovė, atsakydama į šią žinutę, nurodė, jog atsakovei skambino jos buvęs vyras dėl namelio atšaukimo ir kad buvo sutarta kitą savaitę dėl to susitarti. Į šią ieškovės žinutę atsakovės (duomenys neskelbtini) atsakė, kad reikės ieškovės Sutarties nutraukimui, nes Sutartis sudaryta ieškovės vardu. Ieškovė paprašė atsakovės (duomenys neskelbtini) ją informuoti apie tolesnį procesą, o atsakovės (duomenys neskelbtini) į šią žinutę atsakė „būtinai“. Kaip matyti iš 2023 m. kovo 16 d. šalių susirašinėjimo, jame užfiksuota ieškovės valia nutraukti Sutartį, o duomenų, kokie konkretūs gamybos darbai buvo atlikti, nėra. Atsakovės (duomenys neskelbtini) atsakymas ginčo šalių susirašinėjimo kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė sutarties nutraukimui iš esmės pritarė ir pretenzijų ieškovei pranešimo apie galimą Sutarties nutraukimą dieną ieškovei neturėjo. Nors apie patirtus nuostolius atsakovė ieškovei pranešė 2023 m. balandžio 4 d., atsakydama į tą pačią dieną nusiųstą ieškovės paklausimą apie Sutarties nutraukimą, atsakovė šiame pranešime nenurodė, koks buvo nuostolių dydis, taip pat konkrečiai neįvardijo, kokie gamybos darbai buvo atlikti.

31. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2024 m. vasario 27 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės (duomenys neskelbtini) paaiškino, jog įprastai užsakovai apie pradėtą namelio gamybą yra informuojami raštu. Šiuo konkrečiu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė apie pradėtą namelio gamybą iki 2024 m. kovo 16 d. informuota nebuvo, ginčo byloje nebuvo dėl aplinkybės, kad šalys nuo Sutarties sudarymo iki ieškovės draugo skambučio atsakovės (duomenys neskelbtini) viena su kita nekontaktavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie pradėtą namelio gamybą ieškovė buvo informuota tik 2024 m. kovo 16 d., jau įvykus ieškovės draugo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) telefoniniam pokalbiui. Atsakovės (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad mediena ieškovės nameliui buvo pradėta pjauti būtent paminėto skambučio dieną, tačiau skambutis, atsakovės (duomenys neskelbtini) teigimu, nebuvo susijęs su gamybos darbų pradžia. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovės atstovo argumentai vertintini kritiškai, kadangi tokie atsakovės veiksmai neatitinka pačios atsakovės nurodytos verslo vykdymo praktikos, pagal kurią užsakovai apie pradėtą gamybą yra informuojami raštu, be to, nėra aišku, kodėl gavusi pranešimą apie galimą ieškovės ketinimą nutraukti sutartį, atsakovė tą pačią dieną visgi pradėjo ruoštis namelio gamybai (t. y., kaip nurodė atsakovės atstovas 2024 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu, konkrečiam ieškovės nameliui buvo supjauta mediena, o 2024 m. vasario 28 d. teismo posėdyje papildė, kad buvo supirktos ir dailylentės bei atlikti kiti darbai).

32. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti, jog būtent ieškovės užsakyto namelio gamyba buvo pradėta, t. y. Sutarties vykdymas buvo pradėtas, byloje nėra. Pastebėtina, kad pati atsakovė, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikydamasi pozicijos, jog buvo pradėjusi vykdyti ieškovės užsakymą, konkrečiai taip ir nenurodė nei konkrečiai atliktų darbų, nei, atitinkamai, patirtų išlaidų dydžio. Teismo posėdžio metu atsakovės pozicija nebuvo nuosekli – 2024 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu atsakovės (duomenys neskelbtini) teigė, kad ieškovės namelio statybai buvo pradėta pjauti mediena, o 2024 m. vasario 28 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės nameliui ne tik specifiniu būdu buvo supjauta mediena, bet ir nupirktos dailylentės, difuzinė plėvelė, be to, dėl vietos gamybos patalpose stokos ieškovės užsakytas namelis buvo išardytas ir paliktas saugoti. Be to, nors pirmosios instancijos teisme atsakovė laikėsi pozicijos, kad vykdant Sutartį buvo panaudotas iš esmės visas ieškovės sumokėtas avansas (10 640 Eur), apeliaciniame skunde pareikštas reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės avanso dalį, sudarančią 3 449,70 Eur. Taigi iš atsakovės pozicijos nėra aišku, kokius konkrečius darbus, vykdydama Sutartį, atsakovė atliko – ar buvo tik paruoštos medžiagos, ar namelis buvo pradėtas rinkti (surinktas ir (ar) išardytas), kokios konkrečios medžiagos buvo nupirktos ir (ar) paruoštos būtent ieškovės užsakyto namelio gamybai, taip pat negalima apskaičiuoti jos patirtų išlaidų dydžio.

33. Darbų apimties, susijusios su būtent ieškovės užsakyto namelio gamyba, ir patirtų išlaidų dydžio nepagrindžia ir atsakovės į bylą pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, kuriose neišskiriant sumų, susijusių su ieškovės užsakytu nameliu, yra nurodytas atskirų medžiagų ar komponentų įsigijimas, pavyzdžiui, iš 2022 m. spalio 21 d. PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad atsakovė iš pardavėjo A. L. įsigijo statybinės medienos už 7 190,30 Eur sumą, tačiau nėra aišku, ar ši mediena buvo įsigyta būtent ieškovės nameliui gaminti. Iš atsakovės pateiktos Sutarčių registravimo žurnalo ištraukos matyti, kad atsakovei buvo pateiktas ne vienas užsakymas įvairių modelių modulinių namelių gamybai. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovės gaminamiems moduliniams nameliams būdingas tipiškumas, t. y. atsakovė šiuos namelius gamina pagal tipinius modelius, pavyzdžiui, Mood_2i, Mood_22, Mood_31. Siekdama pagrįsti, kad atsakovės nurodyta mediena (ir (ar) kitos medžiagos) buvo skirtos būtent ieškovės namelio gamybai, atsakovė, kaip šiuos namelius gaminanti verslininkė, turėjo galimybę pateikti duomenis, kuo šie namelių modeliai skyrėsi vienas nuo kito ir kuo pasireiškė būtent ieškovės namelio specifiškumas, dėl kurio, kaip nurodė atsakovė, jos paruoštos medienos nebuvo galima panaudoti kitų namelių gamybai. Nurodyti klausimai atsakovei buvo ne kartą užduoti 2024 m. vasario 27 d. ir 2024 m. vasario 28 d. teismo posėdžiuose, tačiau atsakovė pateikė tik abstrakčius paaiškinimus, jog skyrėsi vidaus išplanavimas. Nesant byloje duomenų, kuo konkrečiai skyrėsi atsakovės gaminami nameliai, taip pat nesant duomenų, kaip specifiškai buvo paruošta mediena ieškovės namelio gamybai, nėra galimybės įsitikinti atsakovės argumentų, kad nurodyta mediena buvo paruošta būtent ieškovės nameliui gaminti ir negalėtų būti pritaikyta kitų namelių gamybai, pagrįstumu.

34. Vertinant byloje esančius duomenis apie atsakovės vykdant Sutartį turėtų išlaidų dydį, pastebėtina, kad 2023 m. balandžio 8 d., 2023 m. balandžio 11 d., 2023 m. balandžio 13 d. ir 2023 m. balandžio 16 d. atsakovės ieškovei elektroniniu paštu siųstuose pranešimuose dėl Sutarties nutraukimo nebuvo užpildytas laukas dėl grąžintinos sumos, t. y. atsakovė, su ieškove derindama Sutarties nutraukimo sąlygas, ieškovei nenurodė jokios konkrečios patirtų išlaidų sumos. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesuprato tokio atsakovės pateikto Sutarties nutraukimo, nes jame buvo paliktos pildyti grafos tik ieškovei, o atsakovės atstovas 2024 m. vasario 27 d. vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad tuo metu nenurodė atsakovės patirtų nuostolių dydžio, nes laukė, ką užpildys ieškovė, o tuomet ketino spręsti, ar nurodyta suma atsakovei yra tinkama. Taigi atsakovė, kreipdamasi į ieškovę, nenurodė, kokias išlaidas, vykdydama Sutartį, ji patyrė. Toks atsakovės elgesys papildomai pagrindžia aplinkybę, kad konkrečių Sutarties vykdymo išlaidų atsakovė galimai nebuvo patyrusi (priešingu atveju, tikėtina, būtų vedusi derybas dėl ieškovei grąžintinos konkrečios sumos), ir sudaro pagrindą abejoti atsakovės, kaip verslininkės, sąžiningumu.

35. Pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.

36. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

37. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovės apie namelio gamybos pradžią iki 2023 m. kovo 16 d. gauto ieškovės draugo skambučio telefonu neinformavo, bylos nagrinėjimo metu atsakovė, laikydamasi pozicijos, kad Sutartis buvo pradėta vykdyti, konkrečiai neįvardijo, kokius darbus, vykdydama Sutartį, atliko, kokias konkrečias išlaidas patyrė, nepateikė patirtų išlaidų detalizacijos, duomenų, pagrindžiančių, kad jos nurodytos išlaidos buvo patirtos vykdant būtent ieškovės užsakymą ir kad pirktos medžiagos negalėjo būti pritaikytos kitų namelių gamybai. Nors atsakovė ir pateikė PVM sąskaitas – faktūras, patvirtinančias įvairių medžiagų ir komponentų įsigijimą, jos pateiktų duomenų, lyginant juos su byloje esančių įrodymų visuma, nepakanka išvadai, kad pateiktos sąskaitos atspindi ieškovės užsakymo vykdymo išlaidas, juolab, kad atsakovė buvo gavusi ir daugiau užsakymų modulinių namelių gamybai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė aplinkybės, jog buvo pradėjusi vykdyti Sutartį, neįrodė, todėl pagrindo remtis Sutarties 5.1 punktu ir prašyti atlyginti vykdant Sutartį patirtas išlaidas, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė neturėjo (CPK 178 straipsnis).

38. Šiame kontekste nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, suabsoliutino aplinkybę, jog ieškovė yra vartotoja. Priešingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė ir dėl šalių sudarytos Sutarties, kaip vartojimo sutarties, sąlygų sąžiningumo. CK 6.652 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai). Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą (CK 6.652 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Taigi vadovaujantis CK nuostatomis rangos sutartyje įprastai yra aptariami darbų atlikimo terminai, kurių laikymasis yra rangovo pareiga, todėl šių terminų nesilaikant užsakovas gali pasinaudoti nurodytame CK straipsnyje paminėtais gynybos būdais – atsisakyti priimti atliktą darbą bei pareikalauti iš rangovo nuostolių atlyginimo. Kaip matyti iš ginčo šalių sudarytos Sutarties, kuri buvo parengta atsakovės ir pateikta ieškovei pasirašyti, šalys jokio darbų atlikimo termino šioje Sutartyje neaptarė, o tai, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės palieka ieškovę mažiau palankioje padėtyje, kadangi, siekdama apginti savo teises pagal Sutartį, ji neturi galimybės remtis rangos darbų atlikimo termino praleidimu. Atsakovė tokios Sutarties pagrindu atsiduria geresnėje padėtyje, kadangi priėmusi išankstinį apmokėjimą už darbus, šiuos ji, vadovaudamasi Sutartimi, be jokių neigiamų pasekmių gali atidėti praktiškai neapibrėžtam laikotarpiui. Taigi atsakovės, kaip verslininkės, parengtos Sutarties neapibrėžtumas sąlygojo susiklosčiusią situaciją – neaiškumą, kada turėjo būti pradėta vykdyti Sutartis. Nurodytos Sutarties nuostatos, remiantis vartojimo sutarčių aiškinimo principais, negali būti laikomos sąžiningomis, todėl visi neaiškumai, kilę iš atsakovės parengtos Sutarties, šiuo atveju turi būti aiškinami vartotojos – ieškovės – naudai, kas ir buvo atlikta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, neigiamus aptartų nesąžiningų Sutarties nuostatų vykdymo padarinius perkeliant atsakovei.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, spręstinas ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Ieškovė pateikė duomenis (mokėjimo nurodymus) apie 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, patirtą apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovei.

42. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vipsteka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimo atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vipsteka“, juridinio asmens kodas 305217943, ieškovei S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.