Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai,

viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje (2022 m. kovo 31 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. 2022 m. kovo 1 d. ieškinį atsakovui MB (duomenys neskelbtini) dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2022 m. balandžio 4 d. 11:00 val.

1. Ieškovė ieškiniu (CBP-29607) ir jo žodiniu patikslinimu parengiamojo teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo:

1) 2 874,60 Eur nesumokėto darbo užmokesčio. Ši suma yra mokėtina ieškovei, o privalomiems mokesčiams atsakovas turi priskaičiuoti ir sumokėti papildomai.

2) netesybas – 6 mėnesių vidutinį darbo užmokestį 3300 Eur (į šią sumą įskaitomi visi privalomi mokėti mokesčiai) už pradelstą laiką.

Ieškinyje nurodė, kad nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 10 dirbo MB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere pagal darbo sutartį. Iš darbo išėjo savo noru, kadangi vėlavo atlyginimo išmokėjimas. Atleidimo metu su ieškove atsiskaityta nebuvo, taip pat nebuvo išmokėta ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Vadovas tiek dar dirbant, tiek jau išėjus iš darbo tikino, kad artimiausiu metu atsiskaitys, kad finansinė situacija netrukus pagerės, prašė suprasti, kad yra pandeminis laikotarpis, įvairūs sunkumai su medienos pirkimais iš Baltarusijos. Tikino, kad neužilgo reikalai pasitaisys, kad bus derinamos naujos sutartys ir vis prašė palaukti. Tačiau laikas ėjo, o atsiskaitymas taip ir neįvyko. Tokiu būdu buvo pradelstas laikas, per kurį šitą ginčą galima buvo išspręsti Darbo ginčų komisijoje (prašymas buvo atmestas). Buvęs darbdavys ir dabar tikina, kad sutinka atsiskaityti, tik turi finansinių sunkumų.

2. Klausimą ikiteismine tvarka nagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK), bylos Nr. APS-131-2674. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija 2022 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. DGKS-794 atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą praleidus Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir šio termino neatnaujino.

3.1. Atsakovas atsiliepimo nepateikė.

3.2. Ieškovė pateikė teismui papildomus dokumentas apie jai priklausančio darbo užmokesčio ir priklausančius sumokėti mokesčius (DOK-57002).

1) Ieškovė paaiškino savo reikalavimus bei įrodymus. Sutiko kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės.

2) Atsakovas paaiškino savo atsikirtimų esmę. Sutiko kad byla pasirengta nagrinėti iš esmės.

3) Šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

4.1. Ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir teismui pateiktus argumentus, papildomai paaiškino, kad prašoma priteisti suma susidarė, nes atsakovas nemokėjo laiku darbo užmokesčio, atleidžiant iš darbo su ja neatsiskaitė už 2020 m. 2, 6-12 mėnesius. Prašoma priteisti suma yra suma, kuri jai turi būti sumokėta asmeniškai, o darbdavys papildomai turi sumokėti priklausančius mokesčius socialiniam draudimui, pajamų mokesčiui, sveikatos draudimui. Darbdavys turi mokėti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio netesybas 3300 Eur, nes atleidus iš darbo žadėjo atsiskaityti ir to nepadarė, nesidomėjo, ar ji turi už ką gyventi.

Baigiamųjų kalbų metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti pilnai.

4.2. Atsakovas iš esmės sutiko su ieškiniu, tačiau nurodė, kad neturi realių galimybių atsikaityti, nes sąskaitos banke yra areštuotos antstolių. Nurodė, kad jo įmonė vykdė prekyba medieną, ją pirkdama Baltarusijoje ir Rusijoje, parduodama Europos šalyse. 2020 m. prasidėjus Covid-19 pandemijai verslas nesisekė, todėl 2020 m. pabaigoje sustabdė veiklą. Dėl netesybų prašė spręsti teismo nuožiūra.

Baigiamųjų kalbų metu neprieštaravo dėl darbo užmokesčio skolos priteisimo, o dėl netesybų paliko spręsti teismo nuožiūrai.

Kilęs tarp šalių ginčas išspręstinas iš esmės – ieškovės reikalavimai tenkintini iš dalies.

5.1. Darbo kodekso 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 37, 38 punktai; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019, 29–33 punktai).

5.2. Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia. Terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės DGK, tačiau darbo ginčo šalis pagal Darbo kodekso 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per vieno mėnesio nuo Darbo kodekso sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 33 p.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė laikėsi privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir nors darbo ginčų komisija, ieškovei praleidus Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus, atsisakė nagrinėti jos prašymą, tačiau tai netrukdo ginčą nagrinėti iš esmės teisme.

Šalims išaiškintina, kad pareiškus ieškinį teisme, DGK 2022 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. DGKS-794 darbo byloje Nr. APS-131-2674, liko neįsiteisėjęs, netapo privalomas ir neįgijo vykdomojo dokumento statuso.

6. Byla priskirtina prie nedispozityvių bylų, todėl joje pilnai netaikytinas CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungtyniškumo principas, bei taikytina kitokia nei CPK 178 straipsnyje nurodyta įrodinėjimo pareiga:

6.1. Paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

6.2. CPK 414 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, atitinkamai teismas darbo byloje turi būti aktyvus ir paskirstyti įrodinėjimo naštą ir pagal Darbo kodekso 214 straipsnyje įtvirtintus principus.

6.3. Aktyvus teismo vaidmuo tam tikrų kategorijų bylose neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

Teismas šalims išaiškino, kad šioje byloje atsakovė turėjo įrodyti, kad sumokėjo darbo užmokestį ieškovei, o ieškovė taip pat turėjo pateikti įrodymus, kad darbo užmokesčio negavo, teismas pats išreikalavo kai kuriuos įrodymus, kaip kad duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos apie ieškovei sumokėtą darbo užmokestį. Todėl teismas daro išvadą, kad teismo ir šalių iniciatyva surinkta pakankamai įrodymų, kad būtų galima išspręsti ginčą iš esmės, t. y. įrodinėjimo našta byloje buvo paskirstyta ir įgyvendinta tinkamai.

7. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

7.1. tarp ieškovės ir atsakovės buvo darbo santykiai nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. (teismo 2022 m. kovo 4 d. išreikalautas išrašas apie asmens darbovietę, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2017 m. lapkričio 16 d. darbo sutartis Nr. 2, 2 priedo prie ieškinio 1-6 lapai), ieškovė ėjo vyriausiosios buhalterės pareigas.

7.2. 2020 m. už vasario, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius ieškovei nebuvo mokamas darbo užmokestis, o atleidimo iš darbo dieną nebuvo pilnai atsiskaityta, nesumokėta ir nepanaudotų atostogų dienų kompensacija.

7.3. Ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 550 Eur (įskaitant visus privalomus mokėti mokesčius).

Ginčo byloje tarp šalių dėl prašomos priteisti sumos, vidutinio darbo užmokesčio nebuvo, netesybų klausimą atsakovas paliko spręsti teismo nuožiūra.

Teismas byloje spręsdamas kilusį ginčą iš esmės, vertins ar atsakovas įrodė, kad ieškovei sumokėjo visą priklausantį darbo užmokestį bei ar iš atsakovo priteistinos netesybos, jei taip, kokio dydžio.

Teismo išvados ir motyvai.

8. Reikalavimas dėl 2874,60 Eur nesumokėto darbo užmokesčio tenkintinas pilnai, nes atsakovas nesumokėjo viso priklausančio darbo užmokesčio ieškovei jos atleidimo iš darbo dieną:

8.1. Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.

8.2. Byloje esantys įrodymai (priedai prie ieškinio, taip pat priedai prie DOK-57002) ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas atleidimo iš darbo dieną nesumokėjo ieškovei 2 874,60 Eur (suma kuri turėjo būti mokama ieškovei asmeniškai, t. y. atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir atostogų kompensacijos, t. y. skola ieškovei susidarė dėl nesumokėto atlyginimo už 2020 m. 2, 6-12 mėnesių darbo užmokestį ir atleidimo dieną kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovas neįrodė priešingai ir su šia suma sutiko.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo priteistinas 2 874,60 Eur darbo užmokestis ir atostogų kompensacija (atskaičius mokesčius). Taip pat atsakovas įpareigotinas sumokėti nuo minėtos sumos visus priklausančius mokesčius, t. y. teismo posėdžio metu nei ieškovė nei atsakovas negalėjo patvirtinti ar priklausantys sumokėti mokesčiai yra sumokėti, todėl teismas daro išvadą, kad priklausantys sumokėti mokesčiai nėra sumokėti, todėl įvertinus byloje pateikto įrodymo (priedas prie DOK-57002 – asmeninė sąskaita 2020 m.) duomenis, teismas daro išvadą, kad atsakovas ieškovei yra skolingas už 2020 m. 2, 6-12 mėnesių darbo užmokestį ir atleidimo dieną kompensaciją už nepanaudotas atostogas neatskaičius mokesčių, tai yra:

1) 521,25 Eur už 2020 m. vasario mėnesį;

2) 550 Eur už 2020 birželio mėnesį;

3) 550 Eur už 2020 liepos mėnesį;

4) 556,39 Eur už 2020 rugpjūčio mėnesį;

5) 550 Eur už 2020 rugsėjo mėnesį;

6) 550 Eur už 2020 spalio mėnesį;

7) 550 Eur už 2020 lapkričio mėnesį;

8) 1171,67 Eur už gruodžio mėnesį.

Iš viso iš atsakovo priteistina 4999,31 Eur. Šią sumą pavirtinta ir atsakovo 2022 m. vasario 4 d. pažyma Nr. P2022-1 (2 priedas prie ieškinio).

9. Reikalavimas dėl šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio netesybų tenkinamas iš dalies, t. y. priteisiant dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio netesybas:

9.1. Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Sprendžiant dėl DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo, reikia įvertinti, ar yra visos jos taikymo sąlygos, be kita ko, ar uždelsiama atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Nustačius, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju dėl darbuotojo kaltės, turi būti sprendžiama dėl tokių aplinkybių ir atitinkamai darbdavio atsakomybės (jos apimties) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022).

9.2. Byloje nustatyta, kad darbo santykiai tarp šalių nutrūko 2020 m. gruodžio 10 d. darbuotojo prašymu pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį.

Atsakovas paaiškino, kad darbo užmokestį sutinka sumokėti, tačiau neturi tam reikalingų lėšų, dėl lėšų trūkumo jų nesumokėjo ir atleidimo iš darbo dieną. Įmonė veikė nuostolingai, dėl ko įmonės veikla sustabdyta, taip pat nemokėjo ir atlyginimo įmonės direktoriui, kuriuo buvo jis pats. Atitinkamai teismas laiko, kad būtų neproporcinga priteisti iš atsakovo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio netesybas. Teismas daro išvadą, kad atsakovo visą neatsiskaitymą su ieškove nelėmė jo tyčia, todėl vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, teismas laiko, kad protinga ir sąžininga yra iš atsakovo priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (netesybas) už tai, kad atsakovas darbo santykių nutraukimo įforminimo dieną nesumokėjo viso darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir neatsiskaitė jau daugiau, kaip metai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo priteistina 1100 Eur (2×550) netesybų.

10. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 4,48 Eur ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos iš atsakovo.

11. Dėl žyminio mokesčio. Ieškovė nors ir buvo sumokėjusi 65 Eur žyminio mokesčio, tačiau kadangi pagal įstatymą ji yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), minėta žyminio mokesčio suma jai buvo grąžinta teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartimi. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovės visi reikalavimai buvo turtinio pobūdžio ir patenkintų turtinių ieškovės reikalavimų dalis yra 6099,31 Eur (4999,31 +1100), už kuriuos mokėtinas 137 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Taigi byloje mokėtina 137 Eur žyminio mokesčio suma priteistina valstybei iš atsakovo, t. y. taikytinas principas „pralaimėjęs moka“.

Išaiškinti atsakovui, kad valstybei priteista suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius pinigų sumokėjimą valstybei, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Išspręsti iš esmės tarp ieškovės R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo MB (duomenys neskelbtini), kilusį ginčą ir ieškovės reikalavimus patenkinti iš dalies:

1) Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 4999,31 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 31 centą) nesumokėto darbo užmokesčio ir nepanaudotų atostogų kompensacijos, iš kurių 2874,60 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt keturi eurai 60 centų) sumokėtini ieškovei, o likusi dalis – pajamų, socialiniam ir sveikatos draudimui;

2) Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1100 Eur (vieną tūkstantį šimtą eurų) netesybų. Nuo šios netesybų sumos atsakovas privalo sumokėti nustatytus mokesčius;

3) Kitoje dalyje reikalavimus atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo 137 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.