Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-04 · Civilinė byla Nr. e2S-919-881/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-04
Bylos Nr.
e2S-919-881/2018
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02265-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Atsakovas
G. J.
Ieškovas
AAS Gjensidige Baltic
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-919-881/2018Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02265-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. J. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-3565-231/2016 pagal ieškovo AAS Gjensidige Baltic ieškinį atsakovui G. J. dėl žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu už akių tenkino ieškovo AAS Gjensidige Baltic ieškinį atsakovui G. J. dėl 8 765,29 Eur žalos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 197,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Atsakovas G. J. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime nurodė, kad 2017 m. liepos 27 d. sužinojo apie antstolės R. D. lėšų nurašymą nuo jo banko sąskaitos. 2017 m. rugpjūčio 7 d. susipažinęs su bylos medžiaga teisme, sužinojo, kad jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių. Nurodė, kad nesutinka su sprendimu už akių ir vykdomu išieškojimu bei prašo teismo sprendimą už akių peržiūrėti. Pažymėjo, kad teismas siuntė jam procesinius dokumentus ieškovo nurodytu adresu – į (duomenys neskelbtini) kaimą, Elektrėnų sav., nors atsakovas nurodytu adresu buvo tik susituokęs, tačiau negyvena jau nuo 2015 metų gegužės mėnesio. Atsakovo manymu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsakovo pareiškimą atsisakė priimti.Teismas nurodė, kad ieškinį su priedais ir teismo pranešimą atsakovui siuntė ieškovo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) kaimą, Elektrėnų sav., tačiau dokumentai grįžo neįteikti su pašto darbuotojo žyma, jog adresatas dokumentų neatsiėmė. Teismas, užklausęs duomenų iš Gyventojų registro departamento apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, nustatė, kad atsakovas deklaravęs savo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, iš paklausimo apie atsakovo darbovietę nustatė, jog duomenų apie atsakovo darbovietę nėra. Atsižvelgdamas į tai bei esant ieškovo prašymui, teismas procesinius dokumentus atsakovui G. J. įteikė viešo paskelbimo būdu. 2016 m. lapkričio 24 d. priimtas sprendimas už akių buvo siunčiamas atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau įteiktas nebuvo ir grįžo su pašto darbuotojo žyma, jog atsakovo adresas netikslus.Teismas sprendė, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog procesiniai dokumentai nebuvo jam įteikti asmeniškai, pakartotinai juos siunčiant atsakovo faktinės gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), negali būti laikoma svarbia, t. y. realiai sutrukdžiusia ar atėmusia galimybę pateikti atsiliepimą į ieškinį. Teismas pažymėjo, kad kitas atsakovo faktinės gyvenamosios vietos adresas nebuvo žinomas, procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko, atsakovas nedirbo, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 124 straipsnio 4 dalimi, procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.Teismas konstatavo, kad atsakovas prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo pateikė praėjus devyniems mėnesiams nuo priimto sprendimo, t. y. jau praleidęs CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį trijų mėnesių terminą, todėl praleistas terminas negali būti atnaujintas.Teismas išaiškino atsakovui, kad nepateikus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per civilinio proceso įstatyme nustatytą terminą, toks sprendimas įsiteisėja ir gali būti peržiūrėtas tik atnaujinus procesą, todėl atsakovas CPK 365-374 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka gali kreiptis į sprendimą priėmusį teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas G. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės grąžinant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas neišnaudojo visų galimybių susisiekti su atsakovu kitais teismui prieinamais būdais (CPK 124 straipsnis), siekdamas informuoti atsakovą apie pradėtą teisminį procesą. Todėl procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu ginčo atveju negali būti laikomas tinkamu.Aplinkybė, kad apie pasikeitusią atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą sužinota jau po teismo sprendimo už akių priėmimo, nėra pagrindas neleisti asmeniui pasinaudoti savo teise būti išklausytam. Teismas, netinkamai taikydamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimą, nepagrįstai apribojo atsakovo teisę į tinkamą teismo procesą, nes byloje nėra akivaizdžių faktų ar duomenų, kad atsakovas siekė vilkinti bylos nagrinėjimą ar kitaip piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.Nagrinėjant su šia byla susijusią administracinio teisės pažeidimo bylą visi dokumentai buvo siunčiami atsakovo adresu (duomenys neskelbtini), todėl nesuprantama, kodėl teismas nesiuntė dokumentų nurodytu adresu. Be to, tikslus atsakovo gyvenamosios vietos adresas yra Elektrėnų savivaldybė, (duomenys neskelbtini) kaimas, tačiau jokių šaukimų šiuo adresu nebuvo gauta. Teismo dokumentai buvo klaidingai siunčiami ne į (duomenys neskelbtini) kaimą, o į (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sen., ne tik klaidingai nurodant kaimo pavadinimą, bet ir nenurodant seniūnijos. Nors atsakovas šioje vietoje buvo susituokęs, tačiau jau nuo 2015 metų joje negyvena.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikoma tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Atsakovui gi nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jis negavo ieškinio ir kitų procesinių dokumentų, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 3 mėnesių termino.Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, taip pat ir su sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis buvo pasyvi dėl svarbių priežasčių, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovo manymu, nežinojimas apie vykstantį teismo procesą dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių turėtų būti laikomas svarbia priežastimi, ir ši priežastis yra pagrindas peržiūrėti priimtą sprendimą už akių. Be to, atsakovas nurodo ne tik objektyvias savo pasyvumo teismo procese priežastis, bet taip pat pateikia ir paaiškinimus, kuriuos tinkamai įvertinus atsirastų pagrindas pakeisti teismo sprendimą ir sumažinti ieškovui priteistinos žalos dydį arba apskritai atmesti ieškovo reikalavimą.Sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržūrėjimo turėtų būti vadovaujamasi jau suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1838-230/2013.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovo (apelianto) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą naikinamąjį terminą tokiam pareiškimui pateikti.CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas). Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. <..> Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).Byloje nustatyta, kad nepavyks apeliantui įteikti procesinių dokumentų jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nesant duomenų apie apelianto darbovietę, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).Nors apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismui siunčiant procesinius dokumentus apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo neteisingai nurodytas kaimo pavadinimas ir nenurodyta seniūnija, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis teismo padarytas rašymo apsirikimas nelėmė procesinių dokumentų neįteikimo apeliantui, nes, kaip matyti iš byloje esančio voko, procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su pašto žyma, kad gavėjas jų neatsiėmė pašte, o ne dėl to, kad nurodytas gavėjo adresas buvo netikslus. Kita vertus, pats apeliantas nurodo, kad deklaruotos gyvenamosios adresu faktiškai negyvena, taigi procesiniai dokumentai šiuo adresu jam ir negalėjo būti įteikti.Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas galėjo pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo apeliantui būdą, t. y. įteikti juos per antstolį, nes nesant atitinkamo ieškovo prašymo, toks procesinių dokumentų įteikimo apeliantui būdas nagrinėjamoje byloje buvo negalimas.Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentams, kad nagrinėjamoje byloje teismas nesiėmė visų prieinamų (papildomų) priemonių apelianto gyvenamajai vietai nustatyti.Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas kartu su ieškiniu buvo pateikęs teismui Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurio nenuasmenintoje versijoje be deklaruotos gyvenamosios vietos adreso taip pat nurodyta apelianto faktinė gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)). Šiuos duomenis (nenuasmenintą nutarimo versiją) teismas galėjo gauti iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra išimtinė priemonė, jo taikymas reglamentuotas CPK 130 straipsnyje, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šio įteikimo būdo taikymo sąlygos: kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016).Pagal kasacinio teismo praktiką, procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir yra pagrindas įteikti dokumentus viešojo paskelbimo būdu. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., pateikiamas paklausimas Gyventojų registrui, Socialinio draudimo fondo valdybai, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2015).Pirmiau nurodytų bylos aplinkybių kontekste (nutarties 17 punktas), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apeliantas apie teismo procesą nagrinėjamu atveju buvo informuotas tinkamai, t. y. išnaudojus visas prieinamas galimybes nustatyti apelianto gyvenamąją vietą, todėl CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytas naikinamasis trijų mėnesių pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminas, sprendžiant apelianto pareiškimo priėmimo klausimą, teismo vertinimu, taikytas nepagrįstai.Dėl išdėstytų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir atsakovo G. J. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Vilija Mikuckienė