Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. patikslintą ieškinį atsakovui E. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, atsakovo iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė ir įregistravo (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 294 (b. l. 8). Bylos šalys susilaukė dukros J. K., kuri gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Ieškovė (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. 1320 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). Šalys joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Santuokos metu atsakovas už 5500 Eur įgijo ir savo vardu 2021 m. liepos 16 d. įregistravo transporto priemonę Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 167, 169). Atsakovo AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 18 dienai piniginių lėšų likutis buvo 24461,97 Eur (b. l. 150-166). Iš ieškovės paaiškinimų taip pat nustatyta, kad, nors šalys ir gyvena viename bute (nes atsakovas nesutinka išsikelti), tačiau bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena.

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.64 straipsnis). Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad termino susitaikymui skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, ieškovė taikytis nenori, yra tvirtai apsisprendusi dėl santuokos nutraukimo. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad nebegalima tikėtis, jog šalys vėl pradės santuokinį gyvenimą. Nors atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, tačiau būtent tokią atsakovo poziciją dėl santuokos nutraukimo suponuoja pasyvus jo procesinis elgesys. Konstatuotina, kad šalių santuoka faktiškai iširusi. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir pagal CK 3.60-3.63 straipsnius, darytina išvada, kad yra pagrindas nutraukti šalių sudarytą santuoką. Remiantis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės paaiškinimais abu sutuoktinai yra kalti dėl santuokos iširimo – abu nori nutraukti santuoką bei nenori ir nesistengia jos išsaugoti, todėl visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išanalizavus visas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (neišskiriant nei vieno iš sutuoktinių kaltės) (CK 3.61 straipsnis).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas.

Ieškovė taip pat prašo teismo nustatyti, jog jai leidžiama išvykti su vaiku į užsienio valstybes. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad su dukra norėtų išvykti atostogauti pas savo mamą, kuri gyvena Italijoje, tačiau atsakovas gali tam prieštarauti ir dėl to gali kilti konfliktų. Pažymėtina, kad Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės ir panaikinus vidaus sienas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 414 buvo pakeista Vaiko laikinojo išvykimo į užsienio valstybes tvarka. Ji nustato, kad su tėvais ar vieniems laikinai išvykstantiems vaikams nebereikia raštiško vieno iš tėvų sutikimo, kai vykstama į Šengeno erdvei priklausančias šalis. Vaikui, laikinai vykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, su bent vienu iš tėvų, kito iš tėvų rašytinio sutikimo taip pat nereikia (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 302 ( 2019 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. 1014 redakcija) patvirtintą Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nori su dukra išvykti tik laikinai (atostogų), įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, teismo sprendimu netikslinga nustatyti, jog ieškovei su nepilnamečiu vaiku leidžiama laikinai išvykti į užsienio valstybes, kadangi ji tą padaryti gali ir be atsakovo rašytinio sutikimo. Taip pat pažymėtina, kad CK 3.174 straipsnio 3 dalis numato, jog teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė su nepilnamete dukra ketintų išvykti nuolat gyventi į užsienį, taip pat nėra duomenų, jog tarp bylos šalių yra kilęs ginčas dėl jų nepilnametės dukros gyvenamosios vietos, todėl teismas taip pat neturi pagrindo iš anksto išspręsti šį klausimą.

Ieškovė prašo teismo nustatyti atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią atsakovas gali paimti dukrą iš namų mokslo metu (darbo dienomis) nuo 15 val. iki 19 val., savaitgaliais ir atostogų metu nuo 11 val. iki 20 val. Pažymėtina, kad šalys turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnametę dukrą J. K., kurios gyvenamoji vieta šiuo teismo sprendimu nustatoma su motina, bei yra vienodai atsakingi už jos auklėjimą, priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymą bei lavinimą (CK 3.155 straipsnis). Ieškovė patvirtino, kad nedraudžia ir neketina drausti atsakovui bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime, tačiau siekia nustatyti konkrečią dukros bendravimo tvarką su atsakovu, kad šis nepiktnaudžiautų savo teisėmis. Be to, iš bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas serga epilepsija (b. l. 146), tačiau vairuoja automobilį, ieškovės teigimu, buvo padaręs ne vieną eismo įvykį, todėl sutiktina, jog ieškovės nenoras, kad atsakovas, vairuodamas automobilį, vežtų jų nepilnametę dukrą, yra pagrįstas. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą. Atsakovas privalo užtikrinti saugią aplinką dukrai, nesukelti pavojaus vaiko sveikatai ir gyvybei, todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes apie atsakovo sveikatos būklę, esant pagrįstų abejonių dėl galimybės jam apskritai vairuoti transporto priemones, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, atsakovas įpareigotinas nevežti savo ar kita transporto priemone dukros J. K., jeigu transporto priemonę vairuoja jis pats.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (patikslino posėdžio metu išlaikymo pradžios momentą) iki dukters pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas dėl šio ieškovės reikalavimo prieštaravimų taip pat nepareiškė. Šalių dukra yra 9 metų amžiaus, lanko „Gedminų“ progimnazijos 3 klasę, ieškovės teigimu, reguliariai, kelis kartus per metus, lankosi pas odontologą. Ieškovė dukrai perka maistą, rūbus, apavą, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis. Be to, vaikas lanko mokyklą, todėl yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės, vaikui taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms.

Teismas, įvertinęs nurodytas vaiko poreikių sumas, neturi pagrindo manyti, kad jos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) nepilnu etatu, gaunamas darbo užmokestis 304 Eur (neatskaičius mokesčių). Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonių ieškovė neturi. Atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotas automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi neįgalumą, yra tik iš dalies darbingas (40 proc. darbingumas), gauna 288,40 Eur Sodros išmoką, taip pat nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d. vykdo individualią veiką. Atsakovas, kaip minėta nei atsiliepimo, nei jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį neteikė. Ieškovės teigimu, atsakovo pajamos iš individualios veiklos yra apie 400-500 Eur per savaitę (1600-2000 Eur per mėnesį). Į bylą pateiktas atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas savo banko sąskaitoje turi nemažų santaupų, per kiek ilgesnį nei 6 mėn. laikotarpį atsakovo įplaukų suma sąskaitoje siekė 17751,34 Eur, išlaidų sumą – 15108,97 Eur. Iš banko sąskaitos išrašo galima spręsti, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera, jis gauna pakankamai dideles nuolatines pajamas.

Įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistina po 250 Eur kas mėnesį dukros J. K. išlaikymui nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (2021 m. rugpjūčio 30 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad išlaikymas yra priteisiamas nepilnamečiam vaikui, kurį uzufrukto teise tvarko jos įstatyminė atstovė, t. y. vaiko motina (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnis).

Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoką turi būti padalintas (CK 3.88, 3.116 straipsniai). Nustatyta, jog šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Butas, esantis adresu Naujakiemio g. 21-14, Klaipėda, priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl dėl jo padalinimo nesprendžiama. Atsakovo vardu yra registruota santuokoje įgyta transporto priemonė Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Ieškovė tiek patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog automobilis po santuokos nutraukimo liktų atsakovui, prašo priteisti iš atsakovo 2750 Eur kompensaciją, kadangi automobilis pirktas už 5500 Eur. Atsakovas dėl šio ieškovės reikalavimo prieštaravimų nepareiškė, todėl, nesant ginčo dėl automobilio padalinimo, automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovui, iš atsakovo priteisiant ieškovės naudai 2750 Eur piniginę kompensaciją.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Ieškovė prašo priteisti pusę atsakovo AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 18 d. buvusių piniginių lėšų – 12230,98 Eur, kadangi minėtos lėšos laikytinos bendromis (šeimos) santaupomis. Ieškovei buvo išduotas liudijimas gauti iš AB SEB banko atsakovo E. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 18 d., ir ieškovė pateikė į bylą šios sąskaitos išrašą už šį laikotarpį. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2021 m. birželio 18 d. atsakovo sąskaitoje buvo 24461,97 Eur likutis, taip pat matyti, jog atsakovas į šią sąskaitą reguliariai įnešdavo grynųjų pinigų (b. l. 150-166). Vadovaujantis minėtomis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktų nuostatomis, CK 3.127 straipsnio 1 dalimi teismas sprendžia, kad atsakovo sąskaitoje 2021 m. birželio 18 d. buvęs piniginių lėšų likutis taip pat yra dalintinas santuokoje įgytas turtas. Pažymėtina, kad turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Šiuo atveju byloje nenustatyta CK 3.123 straipsnyje nurodytų ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių būtų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl atsakovo sąskaitoje 2021 m. birželio 18 d. buvusios santaupos (24461,97 Eur) dalintinos lygiomis dalimis, pusę šios sumos - 12230,98 Eur priteisiant ieškovei.

Byloje nustatyta, jog šalys bendrų kreditorių neturi, ieškovė nurodė neturinti ir asmeninių kreditorių, atsakovas nepateikė duomenų, kad turėtų asmeninių kreditorių.

CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Ieškovė prašo apginti jos, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės teises ir įpareigoti atsakovą geranoriškai išsikeldinti iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, kadangi atsakovas pats gera valia nesutinka išsikelti. Nors ieškovė prašo atsakovą geranoriškai išsikeldinti iš buto, tačiau atsižvelgiant į tai, kad, pačios ieškovės teigimu, atsakovas nesutinka tą padaryti, šis ieškovės reikalavimas vertintinas (traktuotinas) kaip reikalavimas iškeldinti atsakovą iš buto.

Bylos duomenys patvirtina, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei pagal dovanojimo sutartį. Nutraukus šalių santuoką, atsakovas nebeturės pagrindo naudotis ieškovei priklausančiu butu. Ieškovė nurodė, kad atsakovo elgesys psichologiškai traumuoja tiek ją, tiek šalių dukrą, namuose jaučiama nuolatinė įtampa, todėl ji nesutinka, kad atsakovas toliau gyventų jos bute, o jis pats išsikelti nesutinka. Pažymėtina, kad savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, o nagrinėjamoje byloje atsakovas tokių įrodymų nepateikė.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas, nesutikdamas geranoriškai išsikelti iš ieškovei priklausančio buto, po santuokos nutraukimo toliau butu naudotųsi be teisinio pagrindo, tokiu būdu būtų pažeidžiamos ieškovės, kaip nekilnojamojo turto savininkės, teises valdyti ir naudoti minėtą turtą be jokių apribojimų, todėl ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas, atsakovas su visais jam priklausančiais daiktais iškeldintinas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 93 straipsnis 1 dalis). Teismas sprendžia, kad ieškovės patikslintas ieškinys yra iš esmės patenkintas, išskyrus ieškovės prašymą nustatyti, jog jai leidžiama išvykti su vaiku į užsienio valstybes.

Ieškovė yra sumokėjusi 171 Eur žyminį mokestį, o 2021 m. rugsėjo 10 d. teismo nutartimi ieškovei buvo atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies už patikslintą ieškinį – 478 Eur sumokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Ieškovė už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, ieškovė patyrė 1000 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, sumokėjo 17,70 Eur už VĮ „Regitra“ pažymas ir 184,70 Eur antstoliui už procesinių dokumentų įteikimą atsakovui, iš viso ieškovė turėjo 1373,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį, ieškovės turėtos 1373,40 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis 1 dalis).

Iš atsakovo valstybei priteistina 478 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas ieškovei buvo atidėtas, ir 90 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio ieškovė atleista, iš viso 568 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 294. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. K. palikti pavardę – K., atsakovui E. K. palikti pavardę – K..

Nustatyti nepilnametės J. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – ieškove I. K..

Nustatyti atsakovo E. K. bendravimo su dukra J. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią atsakovas E. K. turi teisę bendrauti su dukra, paimdamas dukrą J. K. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą mokslo metu (darbo dienomis) nuo 15 val. iki 19 val., o savaitgaliais ir atostogų metu nuo 11 val. iki 20 val.

Įpareigoti atsakovą E. K. nevežti dukters J. K. transporto priemonėmis, jas pačiam vairuojant.

Priteisti iš atsakovo E. K. išlaikymą nepilnametei dukrai J. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. K.. Išlaikymui skirtas lėšas pervesti į ieškovės I. K. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, iki einamojo mėnesio 15 dienos.

Padalinti ieškovės I. K. ir atsakovo E. K. santuokoje įgytą turtą:

- priteisti atsakovui E. K. asmeninės nuosavybės teise automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5500 Eur vertės;

- priteisti ieškovei I. K. iš atsakovo E. K. 2750 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį automobilį;

- priteisti ieškovei I. K. iš atsakovo E. K. pusę atsakovo AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 18 dienai buvusių piniginių lėšų – 12230,98 Eur sumą.

Iškeldinti atsakovą E. K. su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovei I. K. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei I. K. iš atsakovo E. K. 1373,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. K. 568 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šio sprendimo kopiją santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją valstybės įmonei „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.