- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- eA-948-602/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00533-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan, Milda Vainienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Auteks“
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė ,,Auteks“) dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir AB „Lietuvos draudimas“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) 824 Eur turtinės žalos atlyginimą, 39,96 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini) ant transporto priemonės ,,Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonės, automobilis), užvirto medis. Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuodamas nuostolį ir mokėdamas draudimo išmoką pareiškėjas vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2018 m. vasario 13 d. redakcija, galioja nuo 2018 m. kovo 1 d., toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5 punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Pareiškėjas, įvertinęs transporto priemonės apgadinimus, išmokėjo draudėjui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Auteks“ 824 Eur dydžio draudimo išmoką.
3. Pareiškėjas teigė, kad būtent atsakovas yra atsakingas už minėtą įvykį, nes medis, nuvirtęs ant pareiškėjo apdraustos transporto priemonės, augo valstybės valdomoje teritorijoje. Pareiškėjas siuntė atsakovui pretenziją, ragindamas atlyginti turtinę žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, jog automobilio sugadinimai buvo padaryti būtent (duomenys neskelbtini) nulūžus medžiui, t. y. dėl Savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo), bei kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir automobiliui padarytos žalos. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė automobilio fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti automobilio apgadinimai, nuotraukas, kuriose užfiksuotas pats nulūžusio ir ant automobilio užvirtusio medžio faktas, tačiau nepateikė įrodymų, jog būtent (duomenys neskelbtini) nulūžęs medis apgadino automobilį „Toyota Auris“. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog automobilio apgadinimai yra abiejose jo pusėse, todėl atsakovas nesupranta, kaip automobilis galėjo būti apgadintas tik iš abiejų pusių, jei fotonuotraukose užfiksuota, jog medis lūžęs ir kritęs ant automobilio visu ilgiu. Atsakovas akcentavo, jog fotonuotraukos, fiksuojančios automobilio sugadinimus, darytos ne iš karto po pareiškėjo nurodyto įvykio, todėl kyla pagrįstų abejonių, dėl kokios priežasties automobilio sugadinimą dėl lūžusio ir virtusio medžio patvirtinantys faktai nebuvo fiksuoti iš karto po šio įvykio. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. rugsėjo 7 d. pranešime apie 2020 m. gegužės 12 d. įvykį pateikti nedetalūs ir neinformatyvūs duomenys, iš kurių negalima spręsti, kokie sugadinimai ir kokiai transporto priemonei buvo padaryti. Be to, apie 2020 m. gegužės 12 d. įvykį policijai nepranešta, byloje nėra įrodymų, kokia buvo automobilio ,,Toyota Auris“ būklė jo draudimo metu. Automobilio pirmoji registracijos data yra 2011 metai, automobilis buvo eksploatuojamas, todėl nėra aišku, ar visi apgadinimai atsirado po nurodyto įvykio.
6. Atsakovas teigė, kad būtina įvertinti 2020 m. gegužės 12 d. oro sąlygas ir jų galimą įtaką įvykiui. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus 2020 m. birželio 10 d. pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1525 nurodyta, jog nuo 2020 m. gegužės 11 d. 22.00 val. iki gegužės 12 d. 7 val. (per 9 val.) kritulių iškrito 18,9 mm. Krituliai buvo įvairūs: lietus, šlapdriba, sniegas. Gegužės 12 d. rytą buvo susiformavusi 6 cm storio šlapio sniego danga. Naktį didžiausias vėjo greitis siekė 17 m/s. Iškritęs kritulių kiekis ir didžiausias vėjo greitis pasiekė pavojingų meteorologinių reiškinių rodiklius. 2020 m. gegužės 12 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento viešai prieinamoje ir oficialiai paskelbtoje informacijoje (http://www.kaunopriesgaisrine.lt/) nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) ant automobilio „Toyota Auris“ užvirtęs medis.
7. Atsakovo vertinimu, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos fiksuoti duomenys yra pakankami pripažinti, kad medis automobilį galbūt apgadino paveiktas nenugalimos jėgos (force majeure) poveikio. Atsakovas tvirtino, kad jis negali kontroliuoti ir numatyti tokio pavojingo gamtinio reiškinio, nulėmusio medžio nulūžimą, todėl Savivaldybė neturėjo pagrindo atlyginti pareiškėjui žalą dėl apgadinto automobilio.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 824 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 305,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą skundo dalį teismas atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalo užtikrinti, jog savivaldybės teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.
10. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad 2020 m. gegužės 12 d. ant automobilio ,,Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvirto medis, kuris augo Kauno miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje, todėl Savivaldybė buvo atsakinga už šio medžio priežiūros organizavimą. Įvykio faktą patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti ant automobilio ,,Toyota Auris“ užvirtęs medis. Įvykio aplinkybes taip pat patvirtina į bylą pateiktas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės J. D. atsakymas į paklausimą dėl 2020 m. gegužės 12 d. registruotų įvykių ir išvykimų į juos, kuriame nurodyta, jog dėl nuvirtusio medžio ant automobilio, adresu (duomenys neskelbtini), ugniagesiai gelbėtojai vyko 2020 n. gegužės 12 d. 6 val. 20 min. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybe, teismas atmetė atsakovo teiginius, kad byloje nėra tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, jog būtent (duomenys neskelbtini) nulūžęs medis kliudė ir apgadino ginčo automobilį.
11. Spręsdamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstumo teismas nurodė, kad byloje svarbu nustatyti, ar Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už medžio priežiūros organizavimą, šiuo atveju veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ir, jeigu taip, ar žala pareiškėjui atsirado būtent dėl šių atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog Kauno miesto savivaldybė ėmėsi reikiamų priemonių, jog minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama čia augančių želdinių (taip pat ir lūžusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė. Į bylą pateikta 2018 m. gegužės 9 d. Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelė patvirtina, kad po 2018 m. gegužės 9 d. jokia minėtoje teritorijoje augančių želdinių (lūžusio medžio) priežiūra ir stebėsena nebuvo vykdoma. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė atsakovo argumentus, jog jis tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau –Aplinkos apsaugos įstatymas), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – Želdynų įstatymas) priskirtas funkcijas ir sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
12. Vertindamas atsakovo argumentus dėl nagrinėjamu atveju buvusių force majeure (nenugalimos jėgos) sąlygų, teismas nurodė, kad 2020 m. gegužės 12 d. buvusio vėjo rodikliai nesiekė stichinio meteorologinio reiškinio rodiklių. Byloje nėra pateikta duomenų, kad šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), ar aplinkinių namų būtų lūžę kiti medžiai, todėl oro sąlygos negali būti vertinamos kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio nuvirtimą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad medis nuvirto vien dėl nenugalimos jėgos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į pareiškėjo pateiktą Išvirtusio medžio ir jo sukelto įvykio nuotraukose apžiūros konsultacinio pobūdžio išvadą, kurioje nurodyta, jog ant automobilio ,,Toyota Auris“ užvirtusio medžio kodiminantinio kamieno lūžimas (išvirtimas) galėjo įvykti nepriklausomai nuo oro sąlygų ar kito mechaninio poveikio, nes įvertinus medžio fiziologinę ir biomechaninę būkles nustatyta, kad augalas bifurkaciniame kelminės / priekelminės dalies išsišakojime buvo suardytas kamieno ir šaknų kaklelio medienos puvinio. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kad Kauno miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priežiūros priemonių teritorijoje, kurioje nuvirto medis, taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog žala automobiliui buvo padaryta dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.
13. Teismas sprendė, kad atsakovas netinkamai vykdė želdinių prie (duomenys neskelbtini) namo priežiūrą, ko pasėkoje ant automobilio užvirto medis ir jį apgadino, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą). Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo prašomą 824 Eur sumą žalai atlyginti, nes automobilio apgadinimai, užfiksuoti pareiškėjo pateiktose fotonuotraukose, sutampa su sąmatoje pateiktais automobilio remonto duomenimis. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau teismas nenustatė pagrindo priteisti pareiškėjui prašomas 39,96 Eur kompensacines palūkanas, todėl šią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
III.
14. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
15. Atsakovo teigimu, teismo sprendimas yra neteisėtas, priimtas netinkamai taikius teisės aktų normas, pažeidus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
16. Atsakovas mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalo veikti. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog Kauno miesto savivaldybė ėmėsi reikiamų priemonių, jog teritorijoje, kurioje įvyko įvykis, būtų vykdoma tinkama čia augančių želdinių (taip pat ir lūžusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė. Atsakovas teigia, kad byloje yra duomenys, jog formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 9 d. buvo atlikta želdinių inventorizacija. Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė el. paštu pateikė informaciją, jog (duomenys neskelbtini) lūžęs medis yra kaštonas, o visų minėtoje teritorijoje augančių kaštonų būklė yra patenkinama, reikalingos tvarkymo priemonės – priežiūra (atkreipia dėmesį, jog inventorizacijos metu, įvertinus paprastųjų kaštonų būklę, kirtimas jiems nenumatytas).
17. Atsakovas kvestionuoja pareiškėjo pateiktoje 2022 m. gegužės 12 d. viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Lietuvos arboristikos centro išvadoje nurodytą medžio būklės įvertinimą, teigdamas, kad specialistas išvadą padarė iš keturių 2020 m. gegužės 12 d. įvykio fotonuotraukų, todėl abejotina, ar remiantis tik fotonuotraukomis padarytas medžio būklės vertinimas yra tikslus, atitinkantis tikrąją medžio būklę. Specialisto išvadoje medžio būklė nurodyta kaip bloga, dėl to, aptikus medžio būklės prastėjimo faktą, jis turėjo būti pašalintas anksčiau nei 2020 metais. Atsakovo teigimu, ši specialisto išvada yra prieštaringa ir neatitinka 2018 m. gegužės 9 d. Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelėje esančių duomenų, jog (duomenys neskelbtini) augančių paprastųjų kaštonų būklė vertinama patenkinamai ir kirtimas jiems nenumatytas.
18. Atsakovas pažymi, kad iki įvykio nebuvo gautas nė vienas gyventojų skundas, prašymas, seniūno pranešimas ar kitas kreipimasis dėl prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), esančių medžių prastos būklės, medžio keliamų nepatogumų ar pavojaus, dėl kurių atsakovas, įvertinęs medžio būklę, būtų privalęs išduoti leidimą tokį medį pašalinti ar genėti.
19. Atsakovas akcentuoja, kad itin svarbi aplinkybė yra tai, jog medžio nuvirtimui galėjo turėti įtakos įvykio dieną buvusios nepalankios oro sąlygos. Atkreipia dėmesį, kad esant nepalankioms oro sąlygoms, t. y. stipriam vėjui, šlapdribai, pats automobilio savininkas, būdamas atsargus ir protingas, privalėjo įvertinti galimą žalos riziką ir užtikrinti savo nuosavybės saugumą, pasirūpindamas, kad automobilis nebūtų laikomas po medžiais ar šalia jų. Atsakovas mano, kad byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog medis nuvirto vien dėl kritulių kiekio ir vėjo greičio, t. y. dėl nenugalimos jėgos.
Atsiliepimas
20. Atsakovas laikosi savo pozicijos, išdėstytos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, dėl neįrodytos padarytos žalos dydžio. Atsakovo nuomone, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog automobilio sugadinimai buvo padaryti būtent (duomenys neskelbtini)nulūžus medžiui. Atsakovui nėra aišku, kaip automobilis galėjo būti apgadintas tik iš abiejų pusių, kai ant automobilio stogo, galinės ir priekinės dalies nėra matyti žymių, o fotonuotraukose užfiksuota, jog medis lūžęs ir kritęs ant automobilio visu ilgiu. Be to, fotonuotraukos darytos ne iš karto po nurodyto įvykio. Atsakovui taip pat kelia abejonių sąmatoje nurodytų atliktų darbų tikslingumas (senų durų keitimas naujomis). Atsakovo vertinimu, byloje nepaneigta, jog automobilio apgadinimai galėjo būti padaryti kitomis aplinkybėmis, kitu laiku ir kitoje vietoje, o nesant duomenų apie tikslią automobilio būklę prieš įvykį ir po jo, nėra aišku dėl konkrečios padarytos žalos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurią pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ grindžia atsakovo Kauno miesto savivaldybės netinkamu pareigos prižiūrėti miesto teritorijoje augančius medžius vykdymu.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Kauno miesto savivaldybė netinkamai vykdė želdinių prie (duomenys neskelbtini) namo priežiūrą, ko pasėkoje ant automobilio užvirto medis ir jį apgadino, sprendė, jog byloje nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, todėl priteisė pareiškėjui iš Kauno miesto savivaldybės 824 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
23. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai pripažino, jog Savivaldybė netinkamai vykdė ginčo medžio priežiūrą, neatsižvelgė į tai, kad įvykio dieną buvo nepalankios oro sąlygos (stiprus vėjas, šlapdriba). Atsakovo nuomone, byloje pateikti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad automobilio sugadinimai buvo padaryti būtent (duomenys neskelbtini) nulūžus medžiui.
24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą, kuriuos pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiai bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu ir suformuota teismų praktika, tinkamai įvertino. Atsakovas šios bylos nagrinėjimo stadijoje nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kuriais būtų galima paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
27. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011).
28. CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
29. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
30. Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 6 straipsnio 2 dalyje ir 7 dalies 7 punkte nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios, be kita ko, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles. Želdynų įstatymo (redakcija, galiojusi 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 1 dalyje išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje, pavyzdžiui, savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 p.), vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 p.), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 p.). Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas.
31. Vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus, savivaldybės privalo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, be kitų darbų, apima medžių ir krūmų genėjimą, o 43 punkte nustatyta pareiga šalinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas. Savivaldybės taip pat privalo patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 p.).
32. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo argumentus, kad jis tinkamai vykdė medžio, kuris 2020 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini) nuvirto ant transporto priemonės ,,Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priežiūrą, pažymi, jog savivaldybė, taikydama nurodytą teisinį reglamentavimą, deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindų ir sąlygų vertinimo kontekste privalo imtis tokių veiksmų, kad būtų užtikrintas asmenų ir turto saugumas. Kokie tai veiksmai, koks yra nurodytos pareigos įgyvendinimo modelis, nėra reikšminga vertinant vienos iš sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti – konstatuojant neteisėtus veiksmus (veikimą arba neveikimą), egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020; 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-898-821/2023; kt.). Turto savininko (savivaldybės) deliktinei atsakomybei tokiomis kaip šioje byloje nustatytos aplinkybėmis kilti pakanka konstatuoti, kad nebuvo tinkamai įgyvendinama bendro pobūdžio pareiga, kildinama iš atsakingo valdymo imperatyvų, taikyti specialias priemones želdynų ir želdinių priežiūrai. Šiuo atveju galima daryti išvadą, kad 2020 m. gegužės 12 d. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ant automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvirtęs medis nebuvo tokios būklės, kuri užtikrintų turto saugumą. Iš atsakovo pateiktos Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2018 m. gegužės 9 d. Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelės duomenų matyti, kad ginčo medžio būklė inventorizacijos metu, t. y. 2018 metais, buvo patenkinama, medžiui nustatyta priežiūra (b. l. 139–142), tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kokių priežiūros priemonių po atliktos inventorizacijos buvo imtasi ginčo medžio atžvilgiu. Taigi vien atsakovo pateikti 2018 m. gegužės 9 d. Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelės duomenys nepatvirtina, kad atsakovas teritorijoje, kurioje augo ginčo medis, vykdė tinkamą augančių želdinių (taip pat ir nulūžusio medžio) priežiūrą, ėmėsi atitinkamų priemonių, kad medis, kurio būklė įvertinta kaip patenkinama ir kuriam nustatytas priežiūros poreikis, užtikrintų turto saugumą. Akcentuotina, kad iš pareiškėjo pateiktos VšĮ Lietuvos arboristikos centro 2022 m. gegužės 12 d. Išvirtusio medžio ir jo sukelto įvykio nuotraukose apžiūros konsultacinio pobūdžio išvados matyti, jog ant automobilio ,,Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvirtusio medžio kodiminantinio kamieno lūžimas (išvirtimas) galėjo įvykti nepriklausomai nuo oro sąlygų ar kito mechaninio poveikio, nes įvertinus medžio fiziologinę ir biomechaninę būklę nustatyta, kad augalas bifurkaciniame kelminės / priekelminės dalies išsišakojime buvo suardytas kamieno ir šaknų kaklelio medienos puvinio. Taigi tiek pareiškėjo, tiek atsakovo pateikti duomenys apie ginčo medžio būklės vertinimą sudaro pagrindą daryti išvadą, kad medžiui buvo reikalinga priežiūra, jo būklės stebėjimas ir atitinkamų priemonių taikymas, o esant būklės blogėjimui – medžio pašalinimas.
33. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti bylai reikšmingas aplinkybes nei ginčo teisinę situaciją vertino pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad nenustatyta buvus nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygoms, nes įvykio dieną vėjo greitis nesiekė stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių. Byloje nenustatyta, kad kilęs klimato ekstremalus reiškinys veikė būtent tą konkretų medį ar, kad būta tokio intensyvaus vėjo poveikio, jog lūžo (griuvo) daug medžių. Tai suponuoja, jog būtent medis, lūžęs bei apgadinęs turtą, nebuvo tokios būklės, kuri užtikrintų, jog nebūtų keliamas pavojus turtui, o tokį saugumą užtikrinti, kaip minėta, privalo savivaldybė, taikydama atitinkamas prevencijos, patikros ir kt. priemones, o neatliekant tokių veiksmų – konstatuotinas neveikimas (nerūpestingumas ir neatidumas), kuris kvalifikuotinas kaip neteisėti veiksmai, t. y. deliktinės atsakomybės sąlyga. Taigi teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad yra kiti CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai atsakovui netaikyti civilinės atsakomybės ar jį visiškai ar iš dalies nuo jos atleisti.
34. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjas neįrodė padarytos žalos dydžio. Byloje pateikta 2020 m. gegužės 27 d. sąmata Nr. 4918, iš kurios matyti, kad automobilio remonto kaina yra 1 118,04 Eur, ir draudimo išmokos pažyma 824 Eur sumai. Pareiškėjas iš automobilio remonto sąmatoje nurodytos kainos išskaičiavo draudimo sutartyje numatytą išskaitą (100 Eur), PVM (194,04 Eur) ir nustatė draudimo išmokos sumą – 824 Eur. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų, kurios darytos po įvykio, matyti, kad medis lūžęs ir kritęs ant automobilio visu ilgiu, didžioji dalis medžio šakų nukritusios ant dešinės automobilio pusės. Iš sąmatos matyti, jog dauguma remonto darbų buvo atliekami dešinėje automobilio pusėje (keistos priekinės dešinės pusės durys, galinių dešinės pusės durų rankenėlė, žibintas, atliktas dešinės automobilio pusės remontas, dažymo darbai), tačiau atliktas ir automobilio stogo rėmo remontas, dažymas. Atsakovas byloje objektyviais duomenimis nepaneigė nei vienos šios sąmatos pozicijos, kaip remonto darbų, nesusijusių su ginčo įvykiu (ABTĮ 56 str. 2 d.).
35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje yra nustatytos visos sąlygos Savivaldybės atsakomybei kilti: 1) Savivaldybė nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti tinkamą jos teritorijoje augusio medžio būklę, nors tokią pareigą turėjo, t. y. nustatyti neteisėti veiksmai (neveikimas); 2) pareiškėjas, išmokėjęs automobilio savininkui, ant kurio transporto priemonės užkrito ginčo medis, draudimo išmoką, patyrė turtinę žalą; 3) tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos yra priežastinis ryšys, t. y. dėl ant automobilio užkritusio medžio, už kurio netinkamą priežiūra atsakinga Savivaldybė, pareiškėjas patyrė turtinę žalą – buvo apgadintas automobilis, patirtos remonto išlaidos, dėl to pareiškėjas automobilio savininkui turėjo išmokėti draudimo išmoką.
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylai išspręsti svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.